6d700c82-4ccc-4996-844d-e0b8cf336f90 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3058-287/2022 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00054-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.2; 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.5. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 26 d. Pakruojis Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Linai Graužinienei, dalyvaujant: ieškovo Pakruojo verslo informacijos centro atstovėms direktorei S. F. – B. ir advokatei Gabijai Jurgitai Baublienei, atsakovams S. J. ir R.

J. bei atsakovo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui, trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų (duomenys neskelbtini) atstovui V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Pakruojo verslo informacijos centro ieÅ¡kinį atsakovams S. J. ir R. J., trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palÅ«kanų, atidėtų palÅ«kanų, delspinigių, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas nustatė: IeÅ¡kovas Pakruojo verslo informacijos centras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams S. J. ir R. J., kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1024,74 Eur skolÄ , 68,62 Eur palÅ«kanas, 0,72 Eur atidėtas palÅ«kanas, 191,66 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 29 Eur žyminį mokestį ir 163,35 Eur iÅ¡laidas už teisines paslaugas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. balandžio 12 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu nusprendė dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sÄ lygų.

Susirinkimas nusprendė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas ieÅ¡kovui, kuris veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kredito sutartį. Taip pat buvo nuspręsta, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias iÅ¡laidas (investicijas), atėmus valstybės paramÄ , privalo apmokėti patalpų savininkai, kurie privalės kiekvienÄ mėnesį apmokėti jiems tenkančiÄ kredito ir palÅ«kanų dalį pagal kreditavimo sutartyje nustatytÄ kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ ieÅ¡kovo nurodyta tvarka.

IeÅ¡kovas 2017 m. gruodžio 6 d. pasirašė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties specialiųjų sÄ lygų skyriuje „Metinė palÅ«kanų norma“ nustatytos 3 procentų fiksuotos palÅ«kanos, kurios skaičiuojamos ir mokamos bankui nuo iÅ¡mokėtos ir bankui negrÄ Å¾intos kredito (ar jo dalies) sumos. Kreditavimo sutarties specialiųjų sÄ lygų skyriuje „Delspinigiai“ nustatyta 0,04 procento delspinigiai, kurie skaičiuojami nuo pagal Kreditavimo sutartį nesumokėtos (grÄ Å¾intos) kredito ir/ar palÅ«kanų sumos.

IeÅ¡kovas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. vasario mėn., 2022 m. vasario 1 d. iÅ¡rašė bei atsakovams S. J. ir R. J. apmokėjimui pateikė sÄ skaitÄ 1315,74 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2022 m. vasario 18 d.), tačiau atsakovai yra pilnai neatsiskaitę ir ieÅ¡kovui 2022 m. vasario mėnesį yra sumokėję tik 30 Eur. Atsakovai yra skolingi 1285,74 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 1024,74 Eur kreditas, 68,62 Eur palÅ«kanos, 0,72 Eur atidėtos palÅ«kanos ir 191,66 Eur delspinigiai. IeÅ¡kovo atstovė S. F.-B. teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ atsakovų skolÄ bandė iÅ¡siieÅ¡koti visokiais bÅ«dais, net buvo kreipęsi ir į iÅ¡ieÅ¡kojimo tarnybas.

Dalis sumos už namo renovacijÄ yra mokama, kita dalis nemokama. Kadangi ieÅ¡kovas kiekvienÄ mėnesį turi grÄ Å¾inti Å iaulių bankui paskolÄ , todėl turi raginti ir iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ gyventojų, kurie nemoka. Skola susidarė už įmokas, kurias gyventojas turi mokėti už namo modernizavimÄ , tÄ dalį, kuri priklauso gyventojo butui. Kiekvienam butui įmokos skaičiuojamos, kaip yra nustatyta Civiliniame kodekse, tai yra, bendros ir individualios investicijos. Atsakovų butas nesutinka su tam tikra suma, kuri, neva, jiems priskaičiuota neteisingai, tačiau nėra jokio pagrindo skaičiuoti kitaip, todėl skaičiuojama taip, kaip yra nustatyta pagal Civilinį kodeksÄ , Aplinkos apsaugos valdymo agentÅ«ros nuostatus ir visus teisės aktus, ir neturi pagrindo atsakovams kažkokios dalies neskaičiuoti.

Gyventojams buvo iÅ¡vardinta, kiek ir kokias sumas, už kÄ reikia mokėti. Sumos yra skaičiuojamos pagal tam tikras priemones, proporcingai butui. Atskirai pagal butÄ investicijos neskaičiuojamos. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimus nurodė, kad buvo organizuoti gyventojų susirinkimai, tačiau pirmieji susirinkimai neįvyko. Be to, neaiÅ¡ku, kaip mokėjimus bÅ«tų galima perskaičiuoti, nes dalis gyventojų yra sumokėję visÄ sumÄ , o atsakovams yra susikaupę delspinigiai. Bendrosios investicijos skaičiuojamos proporcingai buto plotui.

Kad dalis butų atsijungę nuo centralizuotos sistemos, prieÅ¡ atliekant modernizavimÄ buvo žinoma. Visi butai, nepaisant ar atsijungę ar neatsijungę, moka vienodai. Vienintelė galimybė perskaičiuoti bÅ«na tada, kai namo gyventojai sutinka, kad ta suma bÅ«tų padalinta kitiems butams. Tai nebuvo aptarta prieÅ¡ renovacijÄ . Sumos, kuri galėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuota atsakovams, nurodyti negali, nes nėra jos skaičiavimo metodikos. Gyventojai prašė paskaičiuoti, tačiau nenurodė kokiÄ sumÄ , tai yra, visÄ sumÄ , ar dalį sumos.

Ieškovas kelis kartus skambino atsakovams ir ragino susimokėti, tačiau jie reikalavimų nepripažino ir nesutiko sumokėti, nes, pasak jų, jiems darbai nebuvo atlikti ir už juos nemokės. Pakruojyje ir daugiau yra tokių namų, kuriuose yra butų atsijungusių nuo centralizuoto šildymo, tačiau susirinkimo metu klausiama gyventojų ar sutinka, jog atsijungusių butų savininkai nemokėtų dalies sumos. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Jie kreipėsi ir į savivaldybę, ir į APVA ir buvo išaiškinta viskas, kaip šiuo atveju reikia elgtis.

Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. namo gyventojai susirinkime nepritarė atsakovui tenkančios mokėjimų dalies perskaičiavimui. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovo atstovė advokatė Gabija Jurgita Baublienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko. IeÅ¡kovÄ ir atsakovus sieja skolos teisiniai santykiai ir atsakovai yra skolingi pagal daugiabučio namo kreditavimo sutartį, o pareiga surinkti lėšas tenka ieÅ¡kovui. Atsakovai yra pažeidę kreditavimo sutartį. Dėl atsakovų argumentų, dėl jam tenkančių iÅ¡laidų, susijusių su atliktais ar neatliktais darbais, tai ieÅ¡kovas iÅ¡laidas paskirstė taip, kaip jį įpareigoja paskirstyti teisės aktai.

Kitaip paskirstyti mokėjimų ieÅ¡kovas neturi jokio teisinio pagrindo. Daugiabučių namų savininkų įstatyme numatyta, kas yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, prie kurių renovacijos privalo prisidėti ir atsakovai proporcingai savo nekilnojamo turto daliai – buto plotui. IeÅ¡kinys pagrįstas ir praÅ¡o jį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovo R. J. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė savo atstovaujamojo vardu atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nemėgino, kokiu nors bÅ«du derinti ar spręsti susidariusiÄ situacijÄ geranoriÅ¡kai, neatsižvelgė į atsakovo abejones dėl jam pateiktų ir nustatytų mokėjimų apimties teisingumo ir pagrįstumo. Atsakovo nuomone, jis prievolės mokėti mokesčius, iÅ¡laikyti bendrÄ nuosavybę neneigia ir Å¡ios bendros pareigos nevengia, tačiau, įvertinus, kad jam kilo abejonių dėl jam priskirtų mokėjimų apimties dėl ko jis raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , į daugiabučio namo pirmininkÄ , kad bÅ«tų perskirstyti mokėjimai kitiems bendrasavininkams, kadangi pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ ir priskirtus mokėjimus buvo įtrauktos sumos ir iÅ¡laidos, kurios visiÅ¡kai nesusijusios su atsakovo nuosavybe ar turtu.

Tokia motyvacija teikiama, kadangi pagal investicinį projektÄ iÅ¡laidas iÅ¡ esmės sudaro dvi kategorijos – bendros renovacijos iÅ¡laidos ir individualios, atsižvelgiant į atskirų bÅ«stų poreikius. Atsakovas kėlė pretenzijas ir klausimus ieÅ¡kovui, kodėl jam priskirta mokėti ir už individualias renovacijos iÅ¡laidas, nors jis jokiu bÅ«du Å¡ios naudos negavo. Atsakovui buvo pateikta investicinių sumų paskirstymas jo butui, tame tarpe 6, 8 ir 9 eilutėse nurodžius – Å¡ildymo sistemos remontÄ , Å¡ildymo apskaitos modernizavimÄ , karÅ¡tojo vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimÄ , kuomet Å¡ie darbai, jo bÅ«ste nebuvo atliekami ir negalėjo bÅ«ti atlikti, kadangi jo butas jau ilgÄ laikÄ yra atjungtas nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos, naudojant savo individualiÄ Å¡ildymo sistemÄ , kuriÄ jis įsirengęs savo lėšomis.

Reikalaujant atsakovÄ dengti aukščiau paminėtus kaÅ¡tus, kuriama situacija, kuomet atsakovas įpareigojamas mokėti ne tik visiems bendraturčiams bendra daline nuosavybe priklausančio turto pagerinimo kaÅ¡tus, bet iÅ¡ esmės atsakovas papildomai turėti mokėti už negautÄ naudÄ , tai yra, mokant už individualius pagerinimus, kuriuos gavo bÅ«stai, priklausantys ir turintys centralizuotÄ Å¡ildymo sistemÄ â€“ vamzdynų, radiatorių bute keitimas ir pan., kas nebuvo vykdoma pats atsakovÄ , nors pagal paskaičiuotÄ sÄ matÄ ir reikalaujama dengti Å¡ias sumas, kas neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Atsakovas ne kartÄ reikalavo pateikti investicijų sumų paskirstymo detalizavimÄ , pagal kokius kriterijus ir metodus vykdyta apskaičiavimas, tačiau į Å¡iuos kreipimusis atsakymo nebuvo gauta, nors savo reikalavimÄ atsakovas siejo ir su jam taikyta mokėjimų prievole. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į namo administratorių, kurio prašė inicijuoti visuotinį gyventojų susirinkimÄ dėl jam priskirtų mokėjimų sumų perskirstymo, dėl ko iÅ¡ esmės bendrija kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , tačiau pastarasis susidariusios situacijos nesureguliavo, reikiamų duomenų nepateikė ir kreipėsi į teismÄ vietoje aiÅ¡kios pozicijos pateikimo ir kilusių abejonių paÅ¡alinimo.

NepaÅ¡alinus abejonių dėl sÄ skaitos teisingumo ir teisėtumo, atsakovas vertina, kad jo prievolės mokėti visos sÄ skaitos sumos bÅ«ti negali, todėl jis vykdė ir vykdys tik dalinius mokėjimus, apimtimi, kuria laiko, kad nėra ginčo ir suma, kuri patenka į bendras namo pagerinimo iÅ¡laidas, kadangi individualių kaÅ¡tų dengimas, negali bÅ«ti laikomas bendromis daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis ir jas turėtų individualiai dengti tik Å¡iÄ naudÄ gavę subjektai. PrieÅ¡ingu atveju ir pačiam atsakovui turi bÅ«ti kompensuojamos jo iÅ¡laidos įrengiant autonominę Å¡ildymo sistemÄ , kadangi ja iÅ¡ esmės taip pat Å¡ildo ne tik jam priklausančias patalpas, bet ir su jomis besiribojančias bÅ«sto sienas į kÄ taip pat numatant mokėjimus nebuvo atsižvelgta.

Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su 6, 8 ir 9 punktais, nes negavo paslaugų ir prekių. Buvo raÅ¡yta pretenzija savivaldybei, buvo rengti Energetikos komisijos posėdžiai, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad čia namo reikalas. Jau nepamena, kiek buvo susirinkimų, kiek pareiÅ¡kimų raÅ¡yta, ir taip tęsiasi keturis metus, tačiau niekas neiÅ¡aiÅ¡kėjo. Gauna sÄ skaitas ir už kÄ sutinka – už tÄ sumoka, o su kuo nesutinka – nemoka. Sutinka su mokesčiu už rÅ«sio, laiptinės vamzdynus, tačiau kadangi pas jį nieko viduje nebuvo daryta, jis nesutinka už tai mokėti.

Nesutinka su Å¡ildymo sistemos ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos mokėjimais, nes yra atsijungę. Kreipėsi į namo gyventojus, bet jie sako, kad neskaičiavo ir čia ne jų reikalas. Niekas neaiÅ¡kino už kÄ bus mokama, kad galima paskaičiuoti kitaip atsijungusiems. Name yra atsijungę keturi butai, tačiau nežino ar kitų butų savininkai moka. Jam svarbu tik jo butas. PrieÅ¡ kiekvienÄ susirinkimÄ praÅ¡ydavo V., kad įtrauktų tÄ klausimÄ Ä¯ darbotvarkę, tačiau žmonės pradėjo sakyti, kad jiems atsibodo.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad paskutiniame susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti administratorių užklausti Verslo centro apie tų iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Jis norėtų, kad žmonės už savo paslaugas patys mokėtųsi, o ne jis už jų. Jis Å¡ildosi už savo pinigus ir kai rengėsi savo Å¡ildymo sistemÄ , jam niekas nekompensavo, pats mokėjo. Jis nesutinka su apie 28 procentais jam pateiktų paskaičiavimų. Jis norėjo, kad viskas bÅ«tų iÅ¡spręsta be teismo, kad patys žmonės nuspręstų.

Po praeitų metų rugsėjo 28 d. daugiau jo klausimu jokių susirinkimų nebebuvo. Žino, kad 2019 m. kovo 28 d. gyventojai nepritarė perskaičiavimui. Daugiau to klausimo nekėlė. Atsakovė S. J. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovė S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos nuomone, Verslo centras ir administratorius nepateikė pilnos informacijos. Ir jie tÄ pripažįsta. PrieÅ¡ pateikiant projektÄ nebuvo supažindinti su mokėjimais ir paskaičiavimais, kurie jos nuomone, padaryti nesÄ Å¾iningai.

Pamatę paskaičiavimus, jie su vyru kreipėsi į Verslo centrÄ bei į kitas institucijas. Mano, kad didžiausia klaida padaryta Verslo centro. Susirinkime, kur buvo pateiktas projektas, turėjo visiems žmonėms iÅ¡aiÅ¡kinti, už kÄ ir kaip mokėti. Jie yra atsijungę, todėl už tÄ dalį nemokės ir tÄ dalį turi mokėti butų gyventojai, kuriems tai buvo suteikta. Pakruojyje yra kitų namų, kuriuose buvo taip padaryta. Pritaria vyro pozicijai. Konkrečios sumos, su kuria nesutinka, negali įvardinti, nes jos nežino.

IÅ¡ pradžių tie atsijungę butai buvo vieningi, tačiau kiti butai sakė tegul bÅ«na, kaip yra. Vyras visuose susirinkimuose dalyvaudavo ir Å¡nekėdavo, tačiau žmonėms reikia aiÅ¡kumo ir, kad jie žinotų kiek jiems reikia mokėti. Yra protokolas, kad žmonės sutinka, kad bÅ«tų perskaičiuota. Norėjo greičiau viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad nebÅ«tų delspinigių, tačiau nepavyko. Atsakovo atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčas kyla dėl raÅ¡omų sÄ skaitų 6, 8 ir 9 punktų.

Minėtuose punktuose nurodyti darbai pas atsakovus nebuvo vykdomi, jie naudos negavo, todėl ir prievolė už tai mokėti neegzistuoja. IeÅ¡kovo pareiga buvo aiÅ¡kiai atskirti dalis, kuri dalis visų bendrų mazgų tvarkymas ir kuri tenkanti atsakovų daliai. IeÅ¡kovas nurodo, kad viskas bendros iÅ¡laidos. Radiatoriai name buvo keisti, tačiau tai nebuvo atliekama pas atsakovus. Atsakovai turi teisę kelti klausimÄ dėl sÄ skaitos pagrįstumo. Buvo papraÅ¡yta iÅ¡plėsti sÄ skaitoje nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä , tačiau to nebuvo padaryta.

To, ko ieškovas nepagrindė, jau ne atsakovo problema ir neaiškumai negali būti perkeliami atsakovui. Kol nėra pašalinta dvejonė, negalima reikalauti mokėti to, kas yra ginčo dalykas ir nėra pilnai pagrįsta. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovas V. K. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo keli kreipimaisi ir buvo surengti du susirinkimai tuo klausimu.

Viskas buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir gyventojai pasirašė ant investicinių planų suderinimo, investicijų planų paskirstymų, jie pritarė techniniam darbo projektui. Jei pasiraÅ¡o – reiÅ¡kia, kad pritaria. Pagal Civilinį kodeksÄ viskas paskaičiuota teisingai ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos teisingai. 2019 m. gyventojai nepritarė apmokėti (duomenys neskelbtini) butui tenkančios dalies. O pernai nurodė pateikti paskaičiavimus tos dalies. Su konkrečia suma gyventojai nebuvo supažindinti, todėl ir buvo jų toks sprendimas, kad tegul pirma paskaičiuoja, iÅ¡siaiÅ¡kina sumos dydį, o tada bus galima spręsti.

Nemano, kad tikslinga gyventojus kviesti, nes pats atsakovas gali raÅ¡tiÅ¡kai kreiptis į rangovÄ , APVA ir Verslo informacijos centrÄ . Gyventojai paskutiniame susirinkime nutarė, kad reikia paskaičiuoti, kokia (duomenys neskelbtini) butui tenkanti sumos dalis galėtų bÅ«ti perskirstyta. Informacija, kad keturi butai atsijungę nuo centralizuoto Å¡ildymo visiems buvo žinoma ir tai buvo įtraukta investiciniame plane. Diskusijos dėl mokėjimų vyksta renovacijos pradžioje ir susirinkimuose buvo Å¡nekėta apie mokėjimus.

Kiek prisimena, kad atsakovas dėl mokėjimų pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, kai gavo paskaičiavimus, tikriausiai kad 2019 metais. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, tai yra, ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats ( bendraturčių), naudai.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimÄ reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ . Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kuriÄ bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra:

1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys);

2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Å iuo nagrinėjamu atveju atsakovai nesutinka, kad jie po daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) privalo mokėti už Å¡ildymo sistemos remontÄ , Å¡ildymo apskaitos modernizavimÄ bei karÅ¡tojo vandentiekio sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimÄ (investicinių sumų paskirstymo (duomenys neskelbtini), lentelė Nr. 1 – 6, 8 ir 9 eilutės).

Atsakovai tiek teismo posėdžio metu, tie atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) metu jų bute (Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo atlikti jokie darbai susiję Å¡ildymo sistemos remontu, Å¡ildymo apskaitos modernizavimu bei karÅ¡tojo vandentiekio sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimu, todėl, jų nuomone, jie neturėtų mokėti už bute neatliktus individualius renovacijos darbus, nes jie jokiu bÅ«du dėl minėtų įrenginių pakeitimo naudos negavo, nes jų butas jau ilgÄ laikÄ yra atjungtas nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos ir jie naudoja savo individualiÄ Å¡ildymo sistemÄ , kuriÄ Ä¯sirengė savo lėšomis.

Atsakovų nuomone, reikalaujant jiems dengti aukščiau paminėtus kaÅ¡tus, kuriama situacija, kuomet atsakovai įpareigojami mokėti ne tik visiems bendraturčiams bendra daline nuosavybe priklausančio turto pagerinimo kaÅ¡tus, bet iÅ¡ esmės jie papildomai turi mokėti ir už negautÄ naudÄ , tai yra, mokant už individualius pagerinimus, kuriuos gavo bÅ«stai, turintys centralizuotÄ Å¡ildymo sistemÄ . Kaip jau buvo nurodyta aukščiau pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktÄ bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) laikytina bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, <...> Å¡ilumos, <...> vamzdynai ir angos, Å¡ildymo radiatoriai, <...> Å¡ilumos mazgai, karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat Å¡ie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Atsakovai neginčija, jog jie turi pareigÄ mokėti modernizacijos iÅ¡laidas susijusias su rÅ«sio ir laiptinės vamzdynais, tačiau jie nesutinka mokėti už jų bute nepakeistus tiek Å¡ildymo vamzdžius, tiek radiatorius, už kurių keitimÄ jiems apmokėjimui teikiamos sÄ skaitos. Teisės aktai numato, kad daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ilumos vamzdynai ir angos, Å¡ildymo radiatoriai, Å¡ilumos mazgai, karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, nepaisant to, ar ji įrengta bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, ar Å¡ie objektai įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu Å¡ie objektai laikytini bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe, tai yra, įstatymas nenurodo, jog butuose esantys vamzdžiai bei radiatoriai yra to buto savininko asmeninė nuosavybė.

IÅ¡ byloje esančio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo 2017 m. balandžio 12 d. protokolo Nr. 1, matyti, kad namo gyventojai susirinkime patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planÄ nurodant pasirinktÄ variantÄ ir nustatė, kad (2 punktas), visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias iÅ¡laidas (investicijas), atėmus valstybės paramÄ , privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.).

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalyje: namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano 10 lentelėje nurodyta, kokiam butui teks mokėti bendrÄ jÄ investicijų dalį ir kuriems individualias investicijas. IÅ¡ minėtos lentelės matyti, kad individualioms investicijos priskirtinas tik langų keitimas bei balkonų stiklinimas, o visos kitos investicijos laikytinos bendrosiomis investicijomis. Visa tai kas nurodyta, leidžia konstatuoti, kad pagal atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planÄ , kuriam pritarė (duomenys neskelbtini), Pakruojis namo bendrijos gyventojai, investiciniame plane iÅ¡dėstytos priemonės, nurodytos investicinių sumų paskirstymo (duomenys neskelbtini), 6, 8 ir 9 eilutėse, tai yra, tos investicijos, kurias ginčija atsakovas, kaip negautÄ pagerinimÄ , laikytinos bendrosiomis investicijomis.

Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Å iuo atveju konstatavus, kad priemonės nurodytos investicinių sumų (duomenys neskelbtini), 6, 8 ir 9 eilutėse, pripažintinos bendrosiomis investicijomis, tai yra, lėšomis bendram turtui atnaujinti (modernizuoti), todėl atsakovai bÅ«dami namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai privalo prisidėti prie bendrųjų objektų iÅ¡laikymo, pagerinimo bei pan. Nors atsakovai tai ir ginčija, o savo nesutikimÄ motyvuoja tuo, jog yra atsijungę tiek nuo centralizuoto Å¡ildymo, tiek karÅ¡to vandens tiekimo, tačiau iÅ¡ teisinio reglamentavimo matyti, kad kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato Å¡ildymo sistemos, iÅ¡lieka visos pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos bendraturčiu.

Tuo pačiu pastebėtina, kad tokio buto savininkas bet kada panorėjęs vėl gali prie Å¡ios sistemos prisijungti. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimui buvo pateikę praÅ¡ymÄ dėl investicijų paskirstymo ir skaičiavimo už namo renovacijÄ , tačiau 2019 m. kovo 28 d. protokolu Nr. 14 Å¡iam praÅ¡ymui gyventojai nepritarė. 2021 m. rugsėjo 28 d. protokolu Nr. 15 minėtas savininkų susirinkimas nusprendė įpareigoti namo administratorių (duomenys neskelbtini) kreiptis į Pakruojo verslo informacijos centrÄ , kad bÅ«tų paskaičiuotos butui Nr. (duomenys neskelbtini) priskaičiuotos Å¡ildymo sistemos investicijos, kurios nebuvo atliktos Å¡iam butui kaip bendra inžinerinė namo dalis. 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo Å¡aukiamas dar vienas namo gyventojų susirinkimas (bylos nagrinėjimo eigos metu), kad apsvarstytų dar kartÄ atsakovų praÅ¡ymÄ dėl investicijų paskirstymo ir skaičiavimo už namo renovacijÄ , tačiau protokolu Nr. 17 buvo konstatuota, kad susirinkimas laikomas neįvykusiu, nes nėra savininkų kvorumo.

Pats atsakovas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)namo butų savininkai nėra labai nusiteikę perskaičiuoti atsakovų butui tenkančių investicijų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 1024,74 Eur skolÄ , 68,62 Eur palÅ«kanas, 0,72 Eur atidėtas palÅ«kanas, 191,66 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 29 Eur žyminį mokestį ir 163,35 Eur iÅ¡laidas už teisines paslaugas.

Atsakovas nesutiko su pateiktu ieškiniu, tačiau pats pripažino, kad dalį bendrųjų investicijų turėtų mokėti, tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu konkrečios sumos nenurodė. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovų R. J. ir S. J. solidariai ieškovo naudai priteistina visa ieškinyje nurodyta, pagal 2017 m. gruodžio 6 d.

Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuota suma, tai yra, 1024,74 Eur skola, 68,62 Eur palÅ«kanos, 0,72 Eur atidėtos palÅ«kanos ir 191,66 Eur delspinigiai. Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (1285,74 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, todėl iÅ¡ atsakovų R. J. ir S. J. lygiomis dalimis priteistina ieÅ¡kovo Pakruojo verslo informacijos centro naudai 29 Eur žyminio mokesčio bei 163,35 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), virÅ¡ija minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl iÅ¡ atsakovų R.

J. ir S. J. lygiomis dalimis valstybei priteistina ir 26,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-271 straipsniais, n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 1024,74 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt keturis eurus ir 74 ct) skolos, 68,62 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 62 ct) palÅ«kanų, 0,72 Eur atidėtų palÅ«kanų ir 191,66 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 66 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1285,74 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 14,50 Eur (keturiolika eurų ir 50 ct) žyminio mokesčio bei po 81,67 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 67 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, ieÅ¡kovo Pakruojo verslo informacijos centro, juridinio asmens kodas 168290365, buveinė – Pakruojo m., Vytauto Didžiojo g. 94, atsiskaitomosios sÄ skaitos numeris (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), po 13,44 Eur (trylika eurų ir 44 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , sumokant jas į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5662. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus.

Teisėja Rima Razumienė