6d6ef774-96bd-46bb-af5d-40a1fff43be8 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-444-779/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21792-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; (S) 2.6.8.8; 2.6.16.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grinda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Grinda“, dėl turtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda” 307,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, 24,97 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog 2018-06-06 įvykio metu transporto priemonė „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo aptaškyta bitumu. Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

3. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, galioja nuo 2016-03-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5. punktÄ transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. IeÅ¡kovas pagal remonto sÄ matÄ apskaičiavo transporto priemonės remonto kainÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjui 307,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

4. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta atsakovui UAB „Grinda“ vykdant kelio remonto darbus. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, kadangi:

1) atsakovas, atlikdamas remonto darbus ir nesiimdamas veiksmų, kad nebūtų padaryta žala kitų asmenų turtui, elgėsi neteisėtai;

2) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo apdraustam turtui buvo padaryta žala;

3) žala yra tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų sukeltas rezultatas.

5. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė 2018-12-31 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 29- 621/18(1.2.16-TD2) (toliau - Sutartis), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ , bei nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei nedelsiant Å¡alinti (taisyti) defektus, kurie keliÄ grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės atsakomybė atsiranda, jeigu bendrovės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar atsakovo darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiÅ«ros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus.

6. Nurodė, kad (duomenys neskelbtintini) gatvė yra intensyvaus eismo gatvė, tuo pačiu metu joje važiavo ir daugiau automobilių, tačiau jie nebuvo aptaÅ¡kyti bitumu, todėl daroma iÅ¡vada, kad gudronatorius purÅ¡kiantis bitumÄ , technologiÅ¡kai vos 15-20 cm nuo važiuojamosios dalies, negalėjo apipurkÅ¡ti Kia Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad vairuotoja nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ , ji turėjo bÅ«ti itin atidi. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių automobilio vairuotoja sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala.

7. Atkreipė dėmesį, jog automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumÄ , stebėti keliÄ , o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti. Visa tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ - automobilio vairuotoja patyrė žalÄ dėl savo paties didelio neatsargumo. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog UAB „Grinda“ yra atleistina civilinės nuo atsakomybės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ 307,50 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 24,97 Eur palÅ«kanų, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“.

9. Teismas nustatė, kad transporto priemonė KIA SPORTAGE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta (draudimo grupė – sausumos transporto priemonių draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų), draudimo laikotarpis nuo 2017 m. birželio 7 d. 00.00 val. iki 2018 m. birželio 6 d. 24.00 val. IeÅ¡kovui praneÅ¡ta apie 2018 m. birželio 6 d. draudiminį įvykį ir žalÄ apdraustam turtui, t. y. kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje remontuojamoje kelio ruožo atkarpoje automobilis buvo apipurkÅ¡tas smala, transporto priemonei padaryti sugadinimai visam kėbului, nurodytas kaltininkas UAB ,,Grinda“ kelių remonto įmonė. 2018 m. birželio 7 d. transporto priemonę apžiÅ«rėjus, konstatuota, kad visa transporto priemonė aptaÅ¡kyta bitumu, reikalingas valymas-poliravimas.

Teismui pateikta UAB ,,Automobilių dažymo sistemos“ Audatex sistema sudaryta remonto sÄ mata, kurioje nurodyta valymo - poliravimo darbų remonto kaina 423,50 Eur (su PVM). Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas (atsakingas už žalos atlyginimÄ draudikas) 2018 m. birželio 29 d. žalos administravimo byloje Nr. 2015591 priėmė sprendimÄ atlyginti 307,50 Eur sumÄ , pripažinęs įvykį draudžiamuoju (423,50 Eur - 116,00 Eur (iÅ¡skaita)). 2018 m. liepos 2 d. mokėjimas patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos į UAB ,,Automobilių dažymo sistemos“ banko sÄ skaitÄ (draudėjo nurodymu) buvo pervesta 307,50 Eur (mokėjimo paskirtis – draudimo iÅ¡moka, transporto priemonė KIA SPORTAGE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalos byla Nr. 2015591).

KilusiÄ Å¾alÄ ir jos padarymo mechanizmÄ patvirtina tiek minėti raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek teismui pateiktos ieÅ¡kovo fotonuotraukos, liudytojos (automobilio valdytojos) parodymai.

10. Teismas nustatė faktinę aplinkybė, kad pravažiuojant automobiliui KIA SPORTAGE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dirbo frezavimo maÅ¡ina, dėl ko atmetė atsakovo argumentus, neigiant savo civilinę atsakomybę, – esÄ turint omenyje automobiliui padarytos žalos pobÅ«dį (aptaÅ¡kyta visa maÅ¡ina), neįmanomas tokio pobÅ«džio žalos, koks buvo padarytas ginčo automobiliui, padarymo mechanizmas.

11. Teismas pažymėjo, kad žalos automobiliui pobÅ«dis atitinka ieÅ¡kovo liudytojos V. J. parodymais įrodinėjamÄ Å¾alos automobiliui padarymo mechanizmÄ ir teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ios liudytojos nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovas, sÄ Å¾iningai gindamasis nuo jam reiÅ¡kiamo reikalavimo, buvo laisvas pateikti įrodymus apie 2018 m. birželio 6 d. vykusius remonto darbus ir jų pobÅ«dį, kurie, be kita ko, yra iÅ¡imtinai atsakovo dispozicijoje, tačiau nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų (darbų žurnalo ar pan.), jog tÄ dienÄ Ä¯vykio vietoje frezavimo maÅ¡inos bÅ«ti negalėjo, gi liudytojais apklausti atsakovo darbuotojai apeliavo į ilgÄ laiko tarpÄ , praėjusį nuo įvykio ir nė vienas jų negalėjo tvirtai teigti, kokie agregatai (mechanizmai) veikė remontuojant (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpÄ 2018 m. birželio 6 d.

12. Teismas vertino, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingu už tinkamÄ kelio darbų organizavimÄ ir vykdymÄ , neorganizavo ir nevykdė atitinkamų remonto darbų taip, kad eliminuotų galimybę pravažiuojančioms transporto priemonėms žalos padarymo galimybę. Atsakovas, kaip verslininkas, vykdantis kelių remonto darbus, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai tuo požiÅ«riu, jog kelio dangos iÅ¡lyginimo darbai frezavimo maÅ¡ina buvo vykdomi vykstant greta eismui, atsakovas turėjo numatyti, kad turint omenyje atliekų paÅ¡alinimo iÅ¡ frezavimo maÅ¡inos mechanizmÄ , esama galimybės (esant žmogiÅ¡kajai klaidai ar stipresniam vėjo gÅ«siui) patekti Å¡alinamoms atliekoms ant pravažiuojančių transporto priemonių, ko padarinys konkrečiu atveju tapo atsiradę nuostoliai, žala.

Žala yra akivaizdi, buvo aptaÅ¡kytas automobilis. Atsakovo veika suponuoja kaltės atsiradimÄ , kadangi atsakovas netinkamai organizavo (vykdė) darbus, atsakovo neteisėta veika pasireiÅ¡kė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatavo ir priežastinį ryšį – dėl atsakovo netinkamo remonto darbų organizavimo (vykdymo) buvo apgadinta transporto priemonė.

13. Teismas vertino, kad pagal į bylÄ pateiktus duomenis apie padarytÄ Å¾alÄ automobiliui, t. y. fotonuotraukos, praneÅ¡imas dėl įvykio ir kt., sÄ matoje darbai iÅ¡ esmės atitinka sugadinimų pobÅ«dį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1.

Pagal vairuotojos atpažintÄ frezavimo maÅ¡inÄ iÅ¡ byloje pateiktos nuotraukos, nustatyta, kad tai kelio dangos frezavimo įranga (maÅ¡ina), kuri smulkina virÅ¡utinį važiuojamosios dalies (asfalto) sluoksnį ir su bitumu ir jo purÅ¡kimu nieko bendro neturi. Technologinė paskirtis Å¡ios maÅ¡inos nugremžti virÅ¡utinį važiuojamosios dalies sluoksnį ir sausÄ , smulkų miÅ¡inį paduoti ilgu vamzdžiu į krovininį automobilį, kuris paduodamas per transporterį ir pažeisti Å¡alia važiuojančių automobilių nėra galimybės, o ieÅ¡kovas teigia, kad automobilis buvo aptaÅ¡kytas skystu bitumu, todėl darytina iÅ¡vada, kad tai negalėjo įvykti tuo momentu, kai vairuotoja V.

J. važiavo bÅ«tent pro frezavimo maÅ¡inÄ . (duomenys neskelbtini) gatvė yra intensyvaus eismo gatvė, tuo pačiu metu važiuoja ir daugiau automobilių, tačiau jie nebuvo aptaÅ¡kyti bitumu ar apiberti frezuotu asfaltu. Pažymėjo, kad frezavimo maÅ¡ina nepurÅ¡kia skysto bitumo. SkystÄ bitumÄ purÅ¡kia visai kitokia maÅ¡ina - gudronatorius, nei apibÅ«dina sugadintos maÅ¡inos vairuotoja. 14.2. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino frezavimo maÅ¡inos ir gudronatoriaus technologines funkcijas.

TechnologiÅ¡kai vienu metu frezuoti asfalto ir purkÅ¡ti bitumo neįmanoma, todėl konstatuotina, kad įvykio vietoje gudronatoriaus nebuvo, kur buvo frezuojama danga bei jis negalėjo apipurkÅ¡ti viso Kia Sportage automobilio. 14.3. Teismas turėjo spręsti, ar vairuotojos veiksmai gali bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu, iÅ¡ dalies lėmusiu žalos atsiradimÄ , ar vairuotoja laikėsi kelių eismo taisyklių ir vadovavosi laikinais ženklais (greičio ribojimas 30 km), kol vyksta kelio remonto darbai, kurie buvo pastatyti abiejose kelio pusėse. 14.4.

Teismas nepagrįstai priteisė visÄ ieÅ¡kovo nurodytÄ tariamÄ Å¾alos dydį. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti ir patvirtinti ieÅ¡kovo nurodomÄ patirtos žalos dydį.

15. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovo apdrausta transporto priemonė negalėjo bÅ«ti apgadinta ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, kadangi tai yra technologiÅ¡kai neįmanoma. Atsakovas savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė – byloje nebuvo pateikti dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokie konkretÅ«s kelio remonto darbai buvo atliekami, kokios medžiagos naudojamos.

Šie įrodymai būtų leidę įsitikinti atsakovo argumentų, jog tuo metu, kada įvyko ieškinyje nurodytas įvykis, nebuvo naudojamos tos medžiagos, kuriomis buvo apgadintas ieškovo apdraustas automobilis. Atitinkamai ir apeliacinio skundo argumentai šiais aspektais yra neįrodyti ir paremti tik atsakovo subjektyviu aplinkybių vertinimu. 15.2. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ir žalos dydį, tačiau šis ginčijimas yra abstraktus, aiškiai nenurodant, kokius žalos dydžio aspektus atsakovas vertina kaip nepagrįstus.

Atsakovas nepateikė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu objektyvių įrodymų, kuriais bÅ«tų nuginčytas ieÅ¡kovo apskaičiuotas žalos dydis. Taigi, teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas siÅ«lė atsakovui pateikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovas Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Teismas konstatuoja:

16. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos atlyginimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Transporto priemonės liudijimu Nr. LD 108104855 draudėja V. J. transporto priemonės nuo nelaimingų atsitikimų draudimu laikotarpiui nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 6 d. apdraudė transporto priemonę KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priedu prie Transporto priemonės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad apdrausta transporto priemonė sugadinimų ir defektų neturi. 19. 2018 m. birželio 7 d. praÅ¡ymu A. J. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ AB „Lietuvos draudimas“ ir nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. transporto priemonė KIA SPORTAGE, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama V. J., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje remontuojamoje kelio ruožo atkarpoje, buvo apipurkšta smala. Prašyme nurodyta, kad transporto priemonei padaryti viso kėbulo sugadinimai; įvykio kaltininkas – UAB „Grinda“. 20. 2018 m. birželio 7 d. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ parengtame Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 2015591 nurodyta, kad transporto priemonė KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aptaškyta bitumu; reikalingas remontas – transporto priemonės valymas, poliravimas.

21. UAB „Automobilių dažymo sistemos“ parengtoje 2018 m. birželio 13 d. Remonto sÄ matoje Nr. 180607-02 nurodyta, kad transporto priemonės KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 423,50 Eur; nurodyta, kad remontÄ sudaro valymo ir poliravimo darbai.

22. UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atliko transporto priemonės KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valymo-poliravimo darbus, už kuriuos iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ADS 00010586 423,50 Eur sumai. 23. 2018 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14217679 ieÅ¡kovas sumokėjo UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 307,50 Eur sumÄ už transporto priemonės KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontÄ . 24. 2018 m. birželio 29 d. praneÅ¡imu Nr. 2015591 ieÅ¡kovas kreipėsi į draudėjÄ V.

J. ir nurodė, kad dėl transporto priemonės KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, buvo iÅ¡mokėta 307,50 Eur draudimo iÅ¡moka (remonto iÅ¡laidos sudarė 423,50 Eur, iÅ¡ kurios atimama 116 Eur iÅ¡skaita). 25. 2018 m. liepos 3 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ UAB „Grinda“ ir nurodė, kad UAB „Grinda“ yra atsakinga už birželio 6 d. įvykusį transporto priemonės KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimÄ ; pareikalavo per 15 dienų pervesti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ â€“ 307,50 Eur.

26. Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sumokėjęs ieÅ¡kovui 307,50 Eur sumÄ , byloje nėra (CPK 178 str.). Dėl ginčo esmės 27. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalÄ atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalÄ .

28. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinosios taikymo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 str.).

29. Byloje nėra ginčo dėl transporto priemonės KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo fakto. Atsakovas neginčija aplinkybių, kad nurodyta transporto priemonė buvo aptaÅ¡kyta bitumu, tačiau nurodo, kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, remontuojamoje kelio ruožo atkarpoje, buvusi atsakovo kelių remonto įranga negalėjo padaryti ieÅ¡kovo nurodytų transporto priemonės apgadinimų (t. y. aptaÅ¡kymo bitumu) bei ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kovo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ .

30. Remiantis iÅ¡dėstytu, pripažintina, kad nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonei KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala. Atsakovas ginčija bÅ«tinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistavimÄ . Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos netinkamai įvertino įrodymus, pripažindamas aptartų deliktinės civilinės atsakomybės egzistavimÄ .

31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

32. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Joks įrodymas byloje neturi teismui iÅ¡ankstinės galios, o sprendimas turi bÅ«ti priimamas įvertinus visų įrodymų visetÄ ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ galiÄ .

33. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

34. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovas nerÅ«pestingai atlikdamas kelio remonto darbo apgadino transporto priemonę, turėjo procesinę pareigÄ tokias faktines aplinkybes įrodyti. Tuo tarpu atsakovas, tokias aplinkybes neigdamas, turėjo įrodyti, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų kelių remonto darbų metu, atsakovo veiksmai nelėmė transporto priemonės apgadinimo.

35. IeÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti aplinkybes, kad bÅ«tent atsakovo darbuotojų neteisėti veiksmai buvo transporto priemonės apgadinimo priežastimi, pateikė į bylÄ eismo įvykio dienÄ (2018 m. birželio 6 d.) A. J. darytas nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), atsakovo darbuotojai atliko kelio remonto darbus, naudodami specialiÄ tam skirtÄ Ä¯rangÄ .

36. IÅ¡ nurodytų nuotraukų matyti, kad eismo įvykio dienÄ (duomenys neskelbtini), buvo remontuojama kelio atkarpa; remonto darbus atliko atsakovo darbuotojai (ant įrangos yra atsakovo įmonės pavadinimo emblemos), darbams atlikti buvo naudojama speciali mechanizuota įranga. Tiek ieÅ¡kovas, tiek teismo posėdžio metu apklausti atsakovo darbuotojai: liudytojai V. Å ., D. L. taip pat patvirtino faktines aplinkybes, kad 2018 m. birželio mėn. pradžioje (duomenys neskelbtini), atliko kelio asfaltavimo, frezavimo darbus. Atsakovas neginčijo ir aplinkybių, kad kelio asfaltavimo, frezavimo proceso metu buvo naudojamas bitumas, kuris purÅ¡kiamas ant remontuojamo kelio.

37. Nustatyta ir tai, kad žalos padarymo dienÄ transporto priemonė važiavo atsakovo remontuojama kelio atkarpa. Transporto priemonė buvo aptaÅ¡kyta bÅ«tent bitumu, kuris, kaip minėta, žalos padarymo dienÄ buvo naudojamas atsakovo darbuotojų minėtoje kelio atkarpoje. Byloje nėra duomenų, kad žalos padarymo dienÄ transporto priemonė važiavo pro kitÄ kelio ruoÅ¾Ä , kuriame buvo remontuojamas kelias naudojant bitumÄ ar kad pateko į kitokiÄ situacijÄ , kurios metu galėjo bÅ«ti aptaÅ¡kyta bitumu (CPK 178 str.).

38. Atsakovas deklaratyviai nurodė, jog jo apdrausta transporto priemonė negalėjo būti apgadinta ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kadangi tai yra technologiškai neįmanoma, tačiau nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ekspertizės byloje tokioms aplinkybėms nustatyti skirti neprašė (CPK 178 str.). Vien atsakovo subjektyviu įsitikinimu pagrįsti teiginiai, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo laikyti jo nurodytų aplinkybių įrodytomis.

39. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiÅ¡kia, kad nereikalaujama, kad visiÅ¡ko teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes apie 2018 m. birželio 6 d. atsakovo atliekamus kelio remonto darbus naudojant bitumÄ aptartame kelio ruože bei faktÄ , kad darbų atlikimo metu Å¡iuo ruožu važiavo minėta transporto priemonė, nesant byloje tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad transporto priemonė buvo apgadinta (apipurkÅ¡ta bitumu) dėl atsakovo veiksmų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų egzistavimo priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.).

41. Nustačius, kad tarp ieÅ¡kovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų egzistavo priežastinis ryÅ¡ys, vertintina, ar atsakovo veiksmai, lėmę ieÅ¡kovo žalÄ buvo teisėti ir ar atsakovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos.

42. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

43. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ generalinio delikto taisyklę, atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017 28, 29 punktus).

44. IÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, atlikęs darbus tokiu bÅ«du, jog transporto priemonė buvo apipurkÅ¡ta bitumu, neužtikrino, kad atliekamo darbo produktai nepatektų ant transporto priemonių, taigi, nesilaikė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims. Tokiu bÅ«du atsakovas, nesilaikydamas bonus pater familias elgesio standarto, atliko neteisėtus veiksmus, kas taip pat sudaro pagrindÄ pripažinti egzistavus ir atsakovo kaltę (CK 6.243 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.).

45. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino vairuotojos veiksmų tinkamumo važiuojant atsakovo darbuotojų taisomu ruožu, nenustatė, kad vairuotoja nepažeidė savo, kaip kelių eismo dalyvės, pareigų.

46. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

47. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovas, teigdamas, kad yra pagrindas bent iÅ¡ dalies atleisti jį nuo atsakomybės nurodytu pagrindu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įvykio dienÄ transporto priemonės vairuotojos veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ . PareigÄ Ä¯rodyti tokių aplinkybių egzistavimo turėjo jomis besiremianti Å¡alis – atsakovas, tačiau tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.).

48. Byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad įvykio metu vairuotoja važiavo kelio atkarpa, kurioje eismas buvo draudžiamas, virÅ¡ijo leistinÄ greitį, nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų, kitaip pažeidė kelių eismo taisykles ar atliko kitokius neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimÄ (CPK 178 str.).

49. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visÄ ieÅ¡kovo nurodytÄ Å¾alos dydį; ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti ir patvirtinti ieÅ¡kovo nurodomÄ patirtos žalos dydį.

50. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

51. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas gali priimti sprendimÄ dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalÄ . Žalos dydžio nustatymas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkÅ«rimas iki tokios bÅ«klės, kokios Å¡ios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

52. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ priteisti ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio žalÄ visa apimtimi, vadovavosi žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais: Audatex kompiuterine programa atliktu žalos apskaičiavimu ir jos detalizavimu, UAB „Automobilių dažymo sistemos“ 2018 m. birželio 13 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ADS 00010586, 2018 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovo atliktu 307,50 Eur dydžio mokėjimu į UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sÄ skaitÄ . Atlikti darbai atitiko 2018 m. birželio 7 d. ieÅ¡kovo parengtame Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte Nr. 2015591 nurodytus reikalingus atlikti remonto darbus.

53. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos dydį, vadovavosi žalos dydį pagrindžiančiais ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktais įrodymais ir atsakovas tokių įrodymų įrodomosios galios nepaneigė, neteikė į bylÄ Ä¯rodymų, pagrindžiančių kitokį ieÅ¡kovo realų ir pagrįstÄ Å¾alos dydį, pripažįsta, kad žalos dydis byloje buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo atliktÄ netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ nustatant žalos dydį atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

54. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė visas bÅ«tinÄ sias atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl ko pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino visa apimtimi.

55. Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus T. T. 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07).

56. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias civilinę deliktinę atsakomybę, dėl ko priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

58. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovui priteistina 35,04 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 35,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Inga Staknienė