2016-10-11 Nr. AB-19587-3-61-3-02355-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1526-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02355-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2918 „Dėl VSDF valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. rašto Nr. (10.2)R1-2138 panaikinimo“; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) 2014 m. sausio 24 d. raštą Nr. (10.2)R1-2138 „Dėl A. Ž. invalidumo pensijos mokėjimo“; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV atlikti pareiškėjo motinos O. K. (Ž.) ir jos pirmos eilės paveldėtojų A. Ž., O. G., A. S., M. J., A. Ž. pensijų bylų auditą ir nustatyti pareiškėjo motinos vardu sukaupto pensijos fondo dydį ir sąsajas su jam priklausiusios pensijos dalies atskaitymais; 4) įpareigoti atsakovą VSDFV priimti sprendimą atlyginti pareiškėjui materialinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) ir VSDFV Alytaus skyriaus sprendimų, kuriais motinos paveldimas turtas išmokėtas neteisėtoms paveldėtojoms.

Pareiškėjas nurodė, kad yra aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog po jo motinos mirties iš jo invalidumo pensijos išskaičiuojami pinigai į motinos vardo pensijos fondą. Atsižvelgęs į šią prielaidą, teigė, kad būtina atlikti motinos senatvės pensijos išmokų kaupimo teisėtumo auditą.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 71–74) prašė skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti pensijų bylų auditą palikti nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodė, kad, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. vasario 24 d. skundą, nustatė, jog skunde minimas VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. raštas Nr. (10.2)R1-2138 „Dėl A. Ž. invalidumo pensijos mokėjimo“ yra informacinio pobūdžio, jame pareiškėjui yra pateikti teisingi duomenys apie jam paskirtą ir mokamą pensiją, pateikta išsami ir teisinga informacija apie asmenų, turinčių teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Pensijų sistemos reformos įstatymą (kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., o pensijų įmokos apskaičiuojamos ir pervedamos į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas nuo 2004 m. sausio 1 d.), kategorijas, taip pat paaiškinta, jog, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys, kurie yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, neturi teisės būti pensijų kaupimo dalyviais, todėl pareiškėjas, kuriam senatvės pensijos amžius sukako (duomenys neskelbtini), t. y. iki paminėtų įstatymų įsigaliojimo, pensijų kaupimo dalyviu negalėjo būti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo motina O. K. (Ž.) pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Pensijų sistemos reformos įstatymą taip pat negalėjo būti pensijų kaupimo dalyviu, nes, kaip nurodė pareiškėjas, ji mirė (duomenys neskelbtini).

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 59–61) prašė skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti pensijų bylų auditą palikti nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Alytaus skyrius nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti VSDFV atlikti O. K., A. Ž., O. G., A. S., M. J., A. Ž. pensijų bylų auditą, nenurodė skundo pagrindo. Be to, kreipdamasis į VSDFV raštu, pareiškėjas reikalavo atlikti motinos O. K. „sukaupto pensijos fondo auditą“, bet prašymo atlikti išvardytų asmenų pensijų bylų auditą nebuvo išreiškęs. Taigi dėl šio reikalavimo pareiškėjas nėra pasinaudojęs išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pareiškėjo skundo prašymas dėl VSDFV įpareigojimo atlikti pensijų bylų auditą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, paliktinas nenagrinėtas. Skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlyginti pareiškėjui materialinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus ir Alytaus skyrių sprendimų, kuriais paveldimas O. K. turtas buvo išmokėtas neteisėtoms paveldėtojoms, laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu, todėl negali būti patenkintas. Pažymėjo, kad O. K. pensijos byla jau yra sunaikinta (2013 m. birželio 13 d. dokumentų naikinimo aktas Nr. (4.1) R3-7). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. vasario 13 d. raštu Nr. (4.8) R1-3856 „Dėl pensijos bylos kopijos“. Taigi kreipdamasis į teismą pareiškėjas žinojo, kad jo prašymas išreikalauti motinos O. K. pensijos bylą (arch. bylos Nr. 272, eil. Nr. 1080) negali būti įvykdytas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (b. l. 141–144) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje tarp šalių kilęs dėl VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2918 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. rašto Nr. (10.2)R1-2138 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2918 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. rašto Nr. (10.2)R1-2138 naikinti skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Teismas sutiko su atsakovų motyvais, jog nei pareiškėjas, nei pareiškėjo motina O. K. (Ž.) pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Pensijų sistemos reformos įstatymą negalėjo būti pensijų kaupimo dalyviu.

Teismas vadovavosi Pensijų reformos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad, kaip teisingai pažymėjo VSDFV ir VSDFV Alytaus skyrius, nei pareiškėjas (pensija paskirta 2001 m.), nei pareiškėjo motina (gimusi (duomenys neskelbtini)) negalėjo būti pensijų kaupimo fondo dalyviais, kadangi, kaip nustatyta anksčiau, pensinis amžius jiems suėjo iki tam tikrų įstatymų priėmimo (Pensijų sistemos reformos įstatymas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ir pareiškėjo motina, nebūdami pensijų kaupimo dalyviais, negalėjo sukaupti ir pensijos fondo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, kad atsakovų atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tokios išvados teismui neleido daryti ir byloje surinkti duomenys. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimus panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2918 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. raštą Nr. (10.2)R1-2138 teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašė įpareigoti VSDFV priimti sprendimą atlyginti pareiškėjui materialinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus ir Alytaus skyrių sprendimų, kuriais motinos paveldimas turtas išmokėtas neteisėtoms paveldėtojoms. Teismas pažymėjo, jog viešoji atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui <...>. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2902/2012). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, VSDFV ir jos padalinių neteisėti veiksmai yra nenustatyti, todėl turtinės žalos atlyginimas yra negalimas, nesant vienos iš trijų būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų), reikalingų turtinės žalos atlyginimui.

Teismas, įvertinęs kitus pareiškėjo reikalavimus: įpareigoti VSDFV atlikti jo motinos O. K. (Ž.) ir jos pirmos eilės paveldėtojų A. Ž., O. G., A. S., M. J., A. Ž. pensijų bylų auditą ir nustatyti pareiškėjo motinos vardu sukaupto pensijos fondo dydį ir sąsajas su jam priklausiusios pensijos dalies atskaitymais, konstatavo, kad šie reikalavimai yra išvestiniai, kadangi susiję su pareiškėjo motinos vardu sukaupto pensijos fondo dydžio nustatymu, todėl, nepatenkinus pareiškėjo pagrindinių reikalavimų panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2918 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. raštą Nr. (10.2)R1-2138, išvestiniai reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 150–151, 153–154) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. teismas nesiėmė jokių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas visapusiškas ir objektyvus administracinės bylos aplinkybių ištyrimas (ABTĮ 81 str. pažeidimas). Teismas nepatenkino 2015 m. gegužės 24 d. prašymo dėl įtraukimo proceso dalyviais. Teismas neįvertino aplinkybės, jog, remiantis VSDFV Alytaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) duomenimis, egzistuoja dvi motinos pensijos bylos, viena iš jų išsaugota ir yra VSDFV Kauno skyriuje; neįvertino aplinkybės, jog manytina, kad O. G. pasirūpino dviejų motinos pasų išrašymu. Teismas nesiėmė priemonių, įtvirtintų ABTĮ 54 straipsnyje; nepatenkino pakartotinio apelianto atstovės L. Ž. prašymo, pateikto 2015 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio metu, kuriuo prašė išreikalauti iš VSDFV skyrių duomenis apie tai, kas buvo motinos globėjas; nepatenkino apelianto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; neišreikalavo iš VSDFV Kauno skyriaus motinos pensijos bylos. Pažymi, kad pateikia apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kurie anksčiau negalėjo būti pateikti.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 169–171) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. nesiėmė jokių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas visapusiškas ir objektyvus administracinės bylos aplinkybių ištyrimas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas išnagrinėjo bylą pareikštų reikalavimų ribose, į bylą pagrįstai įtraukė asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas, pagrįstai neatliko pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų veiksmų ir įvertinimų, nesusijusių su ginčo dalyku šioje byloje. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų ir motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Teismas teisingai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas ir todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 165–167) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

VSDFV Alytaus skyrius nurodo, kad teismas detaliai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir pateikė visapusišką teisinį vertinimą, su kuriuo nesutikti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Apeliantas nenurodo jokių įstatymų pažeidimų ir bylos aplinkybių, kurios leistų manyti apie teismo sprendimo neteisėtumą, priešingai – apeliaciniame skunde dėstomos naujos faktinės aplinkybės, kuriomis nebuvo remtasi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat keliamas klausimas dėl į bylą neįtraukto VSDFV Kauno skyriaus veikimo (neveikimo). Pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas dėl užtikrinimo priemonių taikymo jau yra išspręstas įsiteisėjusia ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi. Apelianto teikiami nauji dokumentai taip pat nepateikia jokios naujos informacijos, galinčios turėti įtakos vertinant priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apelianto argumentai apie jam priklausiusios pensijos dalies neteisėtus atskaitymus yra visiškai nepagrįsti. Nėra pagrįsti ir argumentai, kad dalis jo motinai O. Ž. priklausančių išmokų (pensijų) atiteko kitiems asmenims (giminaičiams).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas (kuriam valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžius buvo suėjęs (duomenys neskelbtini)) 2014 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas informuoti jį ir jo atstovę pagal įstatymą L. Ž., „kokiu teisiniu pagrindu buvo kaupiamas pensijų fondas, kada, kokio dydžio, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiems asmenims tas sukauptas fondas buvo išmokėtas“ (b. l. 62). Atsakydamas į šį prašymą, VSDFV Alytaus skyrius pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamu 2014 m. sausio 24 d. raštu pateikė pareiškėjui informaciją apie jam paskirtų valstybinių socialinio draudimo invalidumo ir senatvės pensijų paskyrimą ir jų mokėjimą bei informavo, kad, pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Pensijų reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą, jis, kaip asmuo, kuriam senatvės pensijos amžius suėjo (duomenys neskelbtini) (t. y. iki paminėtų įstatymų įsigaliojimo), nėra pensijų kaupimo santykių dalyvis (b. l. 13-14). Pareiškėjas, apskundęs pastarąjį raštą VSDFV paduotu 2014 m. vasario 24 d. skundu, prašė panaikinti šį (VSDFV Alytaus skyriaus) raštą ir, nurodydamas faktines aplinkybes, susijusias su juo ir jo motina O. K. (Ž.), paprašė „atlikti motinos (kuriai senatvės pensijos amžius buvo suėjęs (duomenys neskelbtini) ir kuri mirė (duomenys neskelbtini)) sukaupto fondo auditą“ (b. l. 11-12). Pareiškėjo šioje administracinėje byloje taip pat skundžiamu VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimu jam buvo paaiškinta, kad paminėtas VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. raštas yra informacinio pobūdžio, jame pateikta informacija yra teisinga, todėl panaikinti šį raštą pagrindo nėra. Be to, buvo paaiškinta, kad jo reikalavimas atlikti O. K. „sukaupto pensijos fondo auditą“ yra neaiškus, paliečia kito asmens teisinius santykius, todėl yra atmestinas kaip nepagrįstas (b. l. 10).

Pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. prašymo ir 2014 m. vasario 24 d. skundo turinio reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia daro prielaidą, kad pareiškėjo juose keliami klausimai gali būti suprantami ne kaip liečiantys sukauptas pensijas Pensijų reformos ir Pensijų kaupimo įstatymų taikymo prasme, o kaip nuo 1974 m. jam (pareiškėjui) paskirtos invalidumo pensijos ir jo motinos gaunamos pensijos dalių (į kurias, pareiškėjo manymu, jis galėtų pretenduoti) nustatymą. Tai galėtų reikšti, kad pareiškėjo keliami klausimai iš esmės yra nukreipti į turtinio pobūdžio santykių su jo nurodytais asmenimis išaiškinimą. Kolegija, vertindama pareiškėjo keliamus klausimus šiuo (kolegijos prielaidos būdu išreikštu) aspektu, pažymi, kad šie klausimai yra turtinio pobūdžio ir administracinių teismų nenagrinėjami. Tai taip pat reiškia, kad atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai, nėra tokių teisinių santykių dalyviai, todėl, administruodami pareiškėjo nurodytas pensijas, jie nepažeidė (ir negalėjo pažeisti) pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų ABTĮ taikymo prasme.

Pasisakydama dėl pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamų VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. rašto (sprendimo) ir VSDFV 2014 m. kovo 27 d. sprendimo vertinimo ABTĮ taikymo požiūriu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktais šių individualių teisės aktų įvertinimo argumentais (jų nekartodama), pritaria teismo padarytai išvadai, kad pagrindo panaikinti šiuos teisės aktus nėra.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės teisingu ir pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė