2025-04-30 Nr. AB-7566-3-62-3-02813-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1637-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02813-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apygardos prokuratūra ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 24S281978 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas neleido pareiškėjui pakeisti darbdavį, ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 29 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760281150, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki skundo teismui pateikimo dienos (2024 m. gruodžio 18 d.) dirba Lietuvos Respublikoje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Hoptransa“.

2.2. Skundžiamas Sprendimas tiesiogiai susijęs su kitu dėl pareiškėjo Migracijos departamento priimtu 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 24S281071 (toliau – ir 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi.

2.3. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas 2024 m. lapkričio 20 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadą Nr. 5-S-338771 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kadangi jis Lietuvoje yra įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą kaip sunkus nusikaltimas, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

2.4. Nėra aišku, kodėl buvo priimtas skundžiamas Sprendimas; atsakovas jį priimdamas vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nepagrindė Sprendimo faktinėmis aplinkybėmis, išskirtinai susijusiomis su pareiškėjo situacijos vertinimu. Aplinkybė, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, dažniausiai ir teismų, ir Migracijos departamento bei valstybės nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pripažįstama tada, kai asmenys (užsieniečiai) galbūt bendradarbiauja su Rusijos, Baltarusijos vyriausybe, yra šių valstybių piliečiai, yra dirbę darbą minėtose valstybėse, kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar užsienietis negali būti užverbuotas, teikti informaciją savo kilmės šaliai ir kt.

2.5. Pareiškėjas yra Tadžikistano Respublikos pilietis, neturi jokių ryšių nei su Rusija, nei su Baltarusija, nei su jokiomis kitomis nedraugiškomis šalimis. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai nesigilino nei į faktines aplinkybes, nei į Policijos departamento pateiktą Išvadą.

2.6. Migracijos departamentas leidžia sau vykdyti valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro ar teismo, turinčio diskreciją spręsti, ar asmuo kaltas nusikaltinimo padarymu, pareigas. Pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, pareiškėjas nėra pripažintas kaltu apkaltinamuoju nuosprendžiu, o jo užimamos pareigos savaime nesuponuoja to, kad asmuo, dirbdamas vairuotoju, neabejotinai savo turimus įgūdžius naudos nusikaltimams vykdyti.

2.7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, Migracijos departamentas savo veikloje nesivadovauja įstatymo viršenybės ir nekaltumo prezumpcijos principais.

2.8. Akcentuotina, jog pareiškėjas nėra pripažintas kaltu apkaltinamuoju nuosprendžiu, o vien aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas. Pareiškėjas iki pradėto ikiteisminio tyrimo nėra turėjęs teistumų, nėra nusižengęs įstatymams, taisyklėms, niekada nebuvo pažeidęs Lietuvos įstatymų ar taisyklių, dirba ir mokesčius moka Lietuvoje, gimtinėje turi šeimą, sergančią motiną, kuriuos išlaiko. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Užsienietis Lietuvoje dirba nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki šiol.

3.2. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 20 d. gavo Policijos departamento Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes 2024 m. spalio 18 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio „Kontrabanda“ 3 dalį (per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus) ir 2024 m. spalio 18 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad pareiškėjas, vykdamas vilkiku su puspriekabe iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, iš Lietuvos Respublikos išgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – tris lengvuosius automobilius, kurių vertė 114 980 Eur. Pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas.

3.3. Migracijos departamentas priėmė 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Šis sprendimas yra apskųstas Regionų administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI2-6700-631/2025).

3.4. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad nepagrįstai nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai, kadangi pareiškėjui yra pateikti įtarimai, bet nepriimtas nuosprendis, kuris būtų įsiteisėjęs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad priimant ginčijamą Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Policijos departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės (pareikštas įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nustatyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, nenustatyti šeiminiai ryšiai).

3.5. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti asmens, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Atsižvelgiant į Policijos departamento, kaip kompetentingos institucijos įvertinti ir nustatyti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, išvadą, asmens interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas, teisėtas interesas, jog Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai šia savo teise nepiktnaudžiautų ir jos neišnaudotų neteisėtoms veikoms atlikti. Todėl atsisakymas asmeniui išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką.

3.6. Policijos departamento Išvadoje bei Migracijos departamento priimtame Sprendime pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas konkrečiais faktais, kad pareiškėjas pripažintas įtariamuoju įvykdęs nusikalstamą veiką – kontrabandą. Kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui; kontrabanda dažnai susijusi su organizuotu nusikalstamumu, o tai kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui.

3.7. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamu Sprendimu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Policijos departamento – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai. Buvo įvertintos visus su pareiškėju susijusios ir turimo aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms numatytoms BK, o priemonių taikymas nepreziumuoja jo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas. Užsieniečio grėsmės vertinimas pagal Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalis, todėl administracinei procedūrai neturėtų būti taikomos BPK nuostatos.

3.8. Pabrėžtina, kad Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui, o nustatė galimą grėsmę viešajai tvarkai. Grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Administracinių teismų praktika patvirtina, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi gali būti priimtas nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Pagal suformuotą teismų praktiką Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ apima net ir neįsiteisėjusius apkaltinamuosius sprendimus, t. y., grėsmė gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai ar visuomenei iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė.

3.9. Pareiškėjas skunde iš esmės neneigia aplinkybės, kad jis yra pripažintas įtariamuoju padarius nusikalstamą veiklą, t. y. sutinka su faktinėmis aplinkybėmis, kurios leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo veikla yra nukreipta prieš Lietuvoje nustatytą valdymo ir viešąją tvarką bei daro neatitaisomą žalą valstybei. Teismų praktikoje konstatuojama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.

3.10. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teismai yra pripažinę, kad jokie teisės aktai neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės.

3.11. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą nurodė, kad neturi objektyvaus pagrindo prieštarauti pareiškėjo prašymui panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo pareiškėjui K. U. neleista pakeisti darbdavio. Priėmus sprendimą leisti pareiškėjui, kuris atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00098-24 nuo 2024 m. spalio 18 d. turi įtariamojo procesinį statusą, pakeisti darbdavį, nėra pagrindo manyti, jog būtų pakenkta atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Skundo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo nuožiūra.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindu, galiojimu ir panaikinimu 2024 m. gruodžio 3 Sprendimu. Teismas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (bylai aktuali 2024 m. lapkričio 15 d. įsakymo redakcija; toliau – ir Aprašas) 104 punktu, nustatančiu, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją priimti, priima sprendimą leisti arba neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, kuris užregistruojamas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS). Teismas pastebėjo, kad nurodant šį Sprendimo teisinį pagrindą Sprendime skliausteliuose paaiškinta, kad asmeniui nėra pagrindo leisti pakeisti darbdavį.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, atkreipė dėmesį, kad pagal šias nuostatas Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos; jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo.

8. Teismas analizavo Aprašo IV–V skyriuose įtvirtintą teisinį reguliavimą (86 p., 104 ir 105 p.) ir nurodė, kad pagal Įstatyme ir Apraše nustatytą reglamentavimą, nustatantį prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimą ir sprendimo (ne)leisti pakeisti darbdavį priėmimą, Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį, turi atlikti konkrečius veiksmus, kurie yra aiškiai nurodyti minėtose teisės normose. Atsižvelgęs į tai, kad Apraše nustatytas teisinis reguliavimas nustato atsakovo aiškią pareigą vertinti užsieniečio atitiktį Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytoms sąlygoms, teismas atskleidė minėtoje normoje įtvirtintą reglamentavimą.

9. Išanalizavęs Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pabrėžė, kad atsakovas, nustatęs, jog užsienietis neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų, Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytame sprendime neleisti pakeisti darbdavį turi aiškiai nurodyti, kokios ir (ar) kokių konkrečiai iš nustatytų sąlygų užsienietis neatitinka, ir pagrįsti tokią išvadą objektyviais įrodymais.

10. Buvo atkreiptas dėmesys į užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai nustatymo ir vertinimo etapus, teismas apžvelgė Įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir nurodė, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus policijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Teismas atkreipė dėmesį į Aprašo 64 punktą, kuriame nustatyta, kokiais atvejais Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą priėmimo Migracijos departamente dienos per MIGRIS policijai išsiunčia paklausimą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio nuostatas (1 d. 14 p.) leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę, be kita ko, viešajai tvarkai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Aprašo 131 punktą Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, policijos arba VSAT informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą terminą priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).

12. Teismo įsitikinimu, aptartas teisinis reguliavimas suponavo, kad grėsmės viešajai tvarkai vertinimas yra tiesiogiai siejamas su užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje klausimu, t. y. grėsmės viešajai tvarkai kriterijus privalo būti vertinamas dokumentų, suteikiančių užsieniečiui teisę gyventi šalyje, išdavimo, pratęsimo ar naikinimo kontekste: tokią grėsmę nustačiusios valstybės kompetentingos institucijos turi pareigą apie tai pranešti Migracijos departamentui, o šis yra įpareigotas gautą informaciją įvertinti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl dokumento, suteikiančio užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje.

13. Kartu teismas pastebėjo, kad skirtingai nei grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimas, grėsmės viešajai tvarkai vertinimas šiuo aspektu reikšmingame teisiniame reguliavime nėra numatytas savarankišku kriterijumi, į kurį turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl užsieniečio prašymo leisti pakeisti darbdavį. Teismo įsitikinimu, gavus duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, tai turėtų lemti ne užsieniečio teisės keisti darbdavį ribojimą, bet tapti pagrindu jo teisės gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje vertinimui. Teismas konstatavo, kad turima informacija apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, kuri yra neatsiejama nuo leidimo tokiam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje vertinimo procedūros (ir turėtų tiesiogines pasekmes užsieniečio teisei dirbti), vis dėlto savaime negali nulemti neigiamo sprendimo dėl užsieniečio prašymo leisti pakeisti darbdavį. Teismas darė išvadą, kad tokį Migracijos departamento sprendimą (neleisti pakeisti darbdavio) turėtų dėsningai nulemti užsieniečiui panaikinto leidimo laikinai gyventi aplinkybė, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo pagrįstas atsakovo konstatuotos pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai aplinkybe.

14. Teismas pažymėjo, kad, bylos duomenimis, pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimu, tačiau, teismo vertinimu, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas Regionų administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI2-6700-631/2025). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų buvo nustatyta, kad sprendimas minėtoje administracinėje byloje dar nėra priimtas. Taigi, teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas laikytinas teisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje, o kitų pagrindų, kurie vadovaujantis aktualiomis teisės normomis pagrįstų pareiškėjo teisės dirbti ribojimą, byloje nustatyta nebuvo. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavį nėra pagrįstas.

15. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Migracijos departamento sprendimą.

III. 16. Atsakovas Migracijos departamentas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Migracijos departamentas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus.

17.2. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė neleisti pakeisti darbdavio, nes pareiškėjas neatitinka darbdavio keitimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas laikytinas teisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje, o kitų pagrindų, kurie pagrįstų pareiškėjo teisės dirbti ribojimą, byloje nenustatyta.

17.3. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo, nevertino Įstatymo nuostatų dėl sprendimų sustabdymo bei vykdymo, būtent – Įstatymo 139 straipsnio dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo. Pažymėtina, jog nuo 2024 m. liepos 1 d. šio Įstatymo straipsnio 1 dalies 1 punktas neteko galios, t. y. sprendimo vykdymas nėra automatiškai sustabdomas užsieniečiui apskundus sprendimą panaikinti leidimą ir yra vykdytinas iš karto. Taigi, teismo padaryta išvada, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas laikytinas teisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje, yra klaidinga ir neatitinkanti Įstatymo nuostatų.

17.4. Priėmus 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimą, jo vykdymas nėra automatiškai sustabdomas, o pareiškėjui, pateikus skundą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, nei administracinėje byloje Nr. eI2-6700-631/2025, šis sprendimas turi būti vykdomas. Taigi, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nebėra teisėtai ir išduotas leidimas laikinai gyventi yra nebegaliojantis, nepaisant aplinkybės, jog teisminis procesas dėl 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimo dar vyksta. Kitoks interpretavimas ne tik prieštarauja teisės aktams, bet ir sudarytų sąlygas užsieniečiams piktnaudžiauti tiek migracijos procedūromis, tiek apskundimo teise.

17.5. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis dėl leidimo pakeisti darbdavį, būtina sąlyga yra leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turėjimas. Nagrinėjamu atveju leidimas laikinai gyventi nėra galiojantis, o Migracijos departamentui, priėmus sprendimą leisti pakeisti darbdavį, užsieniečiui naujas leidimas laikinai gyventi neišduodamas ir lieka galioti jo turimas leidimas laikinai gyventi. Įvertinus aukščiau išdėstytą informaciją ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo leidimas laikinai gyventi nebegalioja, o priimant sprendimą leisti pakeisti darbdavį naujas leidimas laikinai gyventi nėra išduodamas, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė leisti pakeisti darbdavį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas leisti pakeisti darbdavį neatima pareiškėjui teisės kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas pageidautų dirbti pas kitą darbdavį.

17.6. Pirmosios instancijos teismas, savo sprendimą grįsdamas išimtinai klaidingu teiginiu, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai ir visiškai nevertindamas užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų, bylą išnagrinėjo netinkamai, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas visa apimtimi.

18. Pareiškėjas atsiliepime į Migracijos departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Apelianto teiginiai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Sutiktina su teismo išvada, kad nei Įstatymo, nei Aprašo nuostatos nesuponuoja teisinio reguliavimo, pagal kurį nagrinėjant užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį, būtų numatyta Migracijos departamento funkcija vertinti duomenis dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai.

18.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir kontroliuojanti prokurorė buvo nurodžiusi, kad leidimas pareiškėjui pakeisti darbdavį negalėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Pareiškėjas neneigia, kad jis turi įtariamojo statusą, tačiau nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pareiškėjui yra paskirtos kardomosios priemonės, jis net norėdamas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos negali.

18.3. Dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų pareiškėjas, kurio teisės ir taip yra ribojamos, jam yra taikomi atitinkami suvaržymai, negali dirbti ir užsidirbti. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dirbti vairuotoju, dėl jam paskirtų kardomųjų priemonių, kaip teisingai nurodė prokurorė, jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos net trumpalaikėms išvykoms, t. y. negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų. Pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, kad tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jis galėtų dirbti ir užsidirbti.

18.4. Apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, todėl pareiškėjas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, negali įgyvendinti savo teisės pareikšti atsikirtimus.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis pareiškėjui taikomomis kardomosiomis priemonėmis (jam yra paskirtos kardomosios priemonės dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, deklaruotos adresu (duomenys neskalbtini)) ir BPK 136 straipsnio 1 dalimi, be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokurorės arba teismo leidimo pareiškėjui nėra leidžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Paskirtos kardomosios priemonės yra proporcingos siekiamam proceso tikslui, šiuo metu nutraukti jų taikymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavį.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo vertini galbūt pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai spręsdamas dėl leidimo užsieniečiui pakeisti darbdavį, o turėjo tik analizuoti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui teismine tvarka apskundus 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teismo vertinimu, 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, pareiškėjas yra teisėtai Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovas privalėjo pareiškėjo prašymą pakeisti darbdavį nagrinėti, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kriterijus.

22. Apeliantas Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, visų pirma, akcentuoja, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui apskundus 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimą, jis neįsiteisėjo ir kad pareiškėjas laikytinas teisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje. Apeliantas pažymi, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas ir sprendimų, kuriais panaikinami asmenų leidimai gyventi, apskundimas teismui jų vykdymo automatiškai nesustabdo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 29 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje). Pareiškėjas, kaip asmuo, turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą kaip darbuotojui, 2024 m. spalio 9 d. ir 2024 m. spalio 11 d. pateikė Migracijos departamentui prašymus leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimu panaikino pareiškėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, kadangi asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 4 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo neleido pareiškėjui pakeisti darbdavį, kadangi asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Aprašo 104 punktu (asmeniui nėra pagrindo leisti pakeisti darbdavį).

25. Byloje esantys įrodymai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimą, kuriuo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi, apskundė Regionų administraciniam teismui, šis teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6700-631/2025 pareiškėjo skundą atmetė, teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs – pareiškėjas pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinė byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nėra išnagrinėta.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti, išdavimo pagrindus ir tvarką nustato Įstatymo (aktuali 2024 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIV-2784 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d. (t. y. prašymų leisti pakeisti darbdavį pateikimo metu)) 44 straipsnis.

27. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje įvirtinta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos

28. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį davimo būtina sąlyga, visų pirma, yra galiojantis užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Tuo atveju, jei užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jis nustoja galioti (žr. Įstatymo 52 str. 4 p.), o asmuo laikytinas neatitinkančiu darbdavio / darbo funkcijos pas tą patį darbdavį keitimo sąlygų.

29. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad atsakovas 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o 2024 m. gruodžio 4 d. byloje skundžiamu Sprendimu neleido pareiškėjui pakeisti darbdavio.

30. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjui apskundus Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimą administraciniam teismui, Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, o pareiškėjas yra teisėtai Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija pažymi, jog iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusiose Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose buvo nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija).

31. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas Nr. XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-525/2025; ir kt.).

33. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu esant negaliojančiam (panaikintam) pareiškėjo leidimui laikinai gyventi (2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimo vykdymas nebuvo sustabdytas administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo), Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nusprendė ginčijamu aktu pareiškėjui neleisti pakeisti darbdavį. Priešingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2024 m. gruodžio 3 d. Sprendimo galiojimo sustabdymo ir pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstos, kadangi neatitinka aktualaus teisinio reguliavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvai, kuriuose akcentuojama pareiškėjo galbūt keliama grėsmė viešajai tvarkai, nepaneigia iš esmės teisingos Migracijos departamento išvados, kad užsienietis neatitiko darbdavio / darbo funkcijos pas tą patį darbdavį keitimo sąlygų.

34. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo K. U. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius