2025-09-17 Nr. AB-14560-3-64-3-01920-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1114-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01920-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės merui A. V. dėl potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero (toliau – ir Meras, atsakovas) 2025 m. liepos 28 d. potvarkį Nr. MP-128 „Dėl konkurso į Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktoriaus pareigas organizavimo“ (toliau – ir Potvarkis).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai stabdyti Potvarkio galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2020 m. spalio 20 d. eina Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorės pareigas. Pareiškėjos įsitikinimu, ji reiškia pagrįstą reikalavimą panaikinti Potvarkį. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjos, kaip švietimo įstaigos direktorės, galutinio 2024 metų veiklos įvertinimo nėra, dėl ko Meras negalėjo priimti sprendimo (t. y. Potvarkio) skelbti konkursą į pareiškėjos užimamas pareigas. Atsakovo sprendimu yra pažeidžiama pareiškėjai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje numatyta imperatyvi garantija be konkurso būti paskirtai į pareigas antrai penkerių metų kadencijai.

Pareiškėja pažymėjo, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja būtų atleista iš darbo ir į jos užimamas pareigas būtų paskirtas skundžiamu Potvarkiu skelbiamą konkursą laimėjęs asmuo. Taigi, būtų padaroma neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, kadangi pareiškėja netektų darbo, o teismui panaikinus Potvarkį ir / ar pareiškėjai darbo byloje panaikinus Šiaulių miesto mero sprendimą dėl pareiškėjos 2024 metų veiklos įvertinimo, pareiškėja būtų priversta inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo, kas pareikalautų piniginių išlaidų ir ilgai užtruktų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu ir pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamo pobūdžio pasekmių, savaime nesudarė pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo įsitikinimu, skunde nurodomi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvai nepagrindžia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo. Buvo pripažinta, kad pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėja. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kokia reali žala jai kils nesustabdžius skundžiamo sprendimo, kaip tai darys įtaką jos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą ir vykdymą, todėl pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo ir sustabdyti Potvarkio galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Akcentuodama ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurios būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, pareiškėja tvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos reikalavimui užtikrinti bei kad jos buvo aiškiai išdėstytos skunde ir pagrįstos. Pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą ir pateikė į bylą duomenis, pagrindžiančius, kad pareiškėjai palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Pareiškėja papildomai nurodo, kad jau po skundo pateikimo teismui darbo ginčų komisija 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu panaikino Mero pakartotinį pareiškėjos 2024 metų veiklos įvertinimą (pareiškėja šį sprendimą pateiks nedelsiant, kai jis bus surašytas ir jai pateiktas).

Pareiškėjos vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai sprendė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, kadangi neįsigilino į pareiškėjos darbo teisinių santykių reguliavimą pagal Švietimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, taip pat ir į faktines bylos aplinkybes bei atsakovo veiksmus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Meras delsė atlikti pakartotinį pareiškėjos 2024 metų veiklos vertinimą po darbo ginčų komisijos sprendimo, o jį atlikęs vėl priėmė tokį patį sprendimą ir nedelsiant priėmė Potvarkį organizuoti konkursą į pareiškėjos einamas pareigas, 2025 m. liepos 30 d. pranešimu pareiškėjai nurodė, kad su ja sudaryta terminuota darbo sutartis bus nutraukta 2025 m. spalio 19 d.

Pareiškėja teigia, kad nutraukus sudarytą darbo sutartį, akivaizdu, kad pareiškėjai kiltų neatitaisoma didelė žala, kadangi apskundus darbo sutarties nutraukimą ir jos atleidimą iš darbo teismui pagal Darbo kodekso nuostatas, o teismui toje byloje pripažinus, kad darbo sutarties nutraukimas ir pareiškėjos atleidimas iš darbo yra neteisėtas, teismas negalėtų priimti sprendimo grąžinti pareiškėją į darbą. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nesustabdžius Potvarkio galiojimo ir vykdymo, pareiškėjai kils neatitaisoma žala po darbo sutarties su ja nutraukimo. Be to, nesustabdžius Potvarkio, bus pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kadangi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir tai, kad darbo ginčų komisija jau du kartus panaikino pareiškėjos 2024 metų veikslo vertinimo rezultatus, ji turi pagrįstus ir objektyvius lūkesčius pasinaudoti Švietimo įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje švietimo įstaigų vadovams nustatyta imperatyvia socialine garantija – be konkurso būti paskirta į pareigas antrai penkerių metų kadencijai. Pareiškėja pažymi, kad Meras dėl jos priima vienašališkus, neobjektyvius sprendimus.

Pareiškėja nurodo, kad konkreti turtinė žala, kuri kils netaikius pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra lygi pareiškėjos penkerių metų pareiginei algai, einant Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorės pareigas. Be to, pareiškėjai kils ir kitokio pobūdžio žala – pareiškėja priversta patirti išlaidas (kol kas suma neaiški), siekdama apginti savo pažeistas teises. Pareiškėjai žala šiuo metu jau yra daroma, o nesustabdžius skundžiamo Potvarkio vykdymo, bus padaryta ir neatitaisoma neturtinė žala, t. y. bus pakenkta jos, kaip švietimo įstaigos vadovės, kurios metų veikla visuomet iki šiol vertinta tik labai gerai, dalykinei reputacijai, kadangi pareiškėja būtų atleista iš darbo dėl neteisėtų ir neteisingų atsakovo priimtų sprendimų vertinant jos metinę veiklą.

Pareiškėjos nuomone, tik pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų įmanoma užtikrinti realią ir veiksmingą iki skundžiamo Potvarkio priėmimo buvusios padėties atkūrimą tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas. Ir tik tokiu atveju, t. y. pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebūtų nepataisomai paveikti pareiškėjos interesai. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjos prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžianti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Pareiškėja prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pridėti prie bylos naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-5770, pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. S-104, adresuotą Šiaulių miesto savivaldybės merui, ir Mero 2025 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. S-3725.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Potvarkio galiojimą ir vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos prašomu panaikinti Potvarkiu Šiaulių miesto savivaldybės meras, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 patvirtinto Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo 5, 7 punktais, atsižvelgdamas į Nacionalinės švietimo agentūros 2025 m. liepos 24 d. raštą Nr. SD-2668 „Dėl konkurso atrankos datos suderinimo ir informacijos pateikimo“, 1) nustatė konkurso į Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktoriaus pareigas atrankos datą – 2025 m. lapkričio 26 d.; 2) pavedė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Veiklos valdymo skyriaus vedėjui, o jam nesant pavaduojančiam asmeniui, pasirašyti dokumentus, susijusius su konkurso, nurodyto šio potvarkio 1 punkte, organizavimu; 3) skyrė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Veiklos valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę L. P. konkurso, nurodyto šio potvarkio 1 punkte, sekretoriaus funkcijoms atlikti; 4) pavedė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Veiklos valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei R. V. pavaduoti L. P., jei ji negalėtų atlikti sekretoriaus funkcijų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, stabdyti Potvarkio galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad nesustabdžius Potvarkio galiojimo ir vykdymo, pareiškėjai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, t. y. pareiškėja netektų darbo, o teismui panaikinus Potvarkį ir / ar kitus sprendimus dėl pareiškėjos veiklos vertinimo ar darbo santykių pabaigos, pareiškėja būtų priversta inicijuoti kitus teisminius ginčus dėl neteisėto jos atleidimo. Atskirajame skunde pareiškėja detalizuoja, kad ji jau patiria žalą, t. y. kenkiama jos, kaip švietimo įstaigos vadovės, reputacijai, pažeidžiami teisėti lūkesčiai.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kuriais tvirtinama, kad ginčijamas Potvarkis yra neteisėtas, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.). Todėl pareiškėjos teiginiai, kuriais įrodinėjamas Potvarkio neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Minėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Potvarkio, kurio 1 punktu nustatyta konkurso į Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktoriaus pareigas atrankos data, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. byloje nesprendžiama dėl pareiškėjos darbo santykių pabaigos. Taigi, pareiškėjos nurodomos pasekmės, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo būtinybė, nėra tiesiogiai susijusios su bylos ginčo dalyku, o susijusios su galbūt būsimais Šiaulių miesto savivaldybės institucijų veiksmais pareiškėjos darbo santykių srityje.

Dėl apeliantės argumentų, kad neatitaisoma ar didelė sunkiai atitaisoma žala pasireikš tuo, jog pareiškėja bus atleista iš darbo, patirs kitokias neigiamas pasekmes, negaus pajamų, bus priversta inicijuoti kitus teisminius ginčus, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjos finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021; kt.). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė tokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su konkretaus pareiškėjos skundo reikalavimo užtikrinimu.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų, kadangi jie nėra susiję su apeliacine tvarka tikrinamos nutarties dalyku (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.).

Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė