A-143-693-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-693/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01696-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovų atstovei Julijai Kuncevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. K. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (1 t., b. l. 1–7), kurį patikslino (1 t., b. l. 137–145, 155–164; 2 t., b. l. 9), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1P-240 „Dėl Z. K. 2011 m. birželio 20 d. skundo“; 2) įskaityti šiuos laikotarpius valstybinei pareigūno pensijai gauti (nuo 1997 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. kovo 15 d.; nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d.; nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d.; nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. spalio 30 d.); 3) įpareigoti atsakovą skirti jai pareigūno valstybinę pensiją nuo atleidimo iš tarnybos muitinėje dienos; 4) priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. K2-64K bei 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. K2-81K „Dėl 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. K2-64K „Dėl Z. K. paskyrimo“ patikslinimo“ buvo paskirta į Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigas. 2010 m. rugpjūčio 16 d. iš tarnybos muitinėje buvo atleista. Dėl atleidimo iš tarnybos muitinėje pripažinimo neteisėtu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimas, kuriuo panaikintas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymas Nr. 1P-410K „Dėl Z. K. atleidimo“, pripažinta, kad ji atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės pagal teismo sprendimą nuo jo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos muitinėje taip pat tarnavo laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 18 d. iki 1997 m. liepos 30 d. Nuo 1977 m. kovo 1 d. iki 1988 m. liepos 25 d. tarnavo vidaus reikalų sistemoje. 2011 m. gegužės 5 d. per Kauno teritorinę muitinę kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių su prašymu skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją.

Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1P-184 „Dėl atsisakymo skirti Z. K. pareigūno ir kario valstybinę pensiją“ neskyrė jai pareigūno ir kario valstybinės pensijos. Sprendimą argumentavo tuo, kad, neįskaičius tarnybos stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į stažą pareigūno ir kario valstybinei pensijai gauti, ji neatitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažo einant paminėtame Įstatyme nustatytas pareigūno ir kario pareigas.

Be tarnybos stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, turi pakankamą tarnybos stažą pareigūno ir kario valstybinei pensijai gauti, t. y. 26 metus 10 mėnesių ir 14 dienų. Todėl ji visiškai atitinka paminėtą Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygą. Atsakovas atsisakė patenkinti jos skundą, motyvuodamas, kad ji nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2011 m. gegužės 26 d. muitinės sistemoje ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigas, kurios nenumatytos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 51 straipsnio 9 dalyje ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, todėl negali būti įskaitytos į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti.

Ji Biržų rajono valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje ikiteisminį tyrimą (tuomet vadinamą kvota) atliko nuo 1997 m. rugpjūčio 18 d. iki 2002 m. balandžio 30 d. Nuo 2002 m. gegužės 1 d. buvo perkelta į valstybės tarnybos rezervą, o 2002 m. spalio 30 d. buvo atleista iš valstybės tarnybos, kadangi kvotos funkcija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos perėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 2002 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas. 2002 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1023 „Dėl Revizijų departamento prie Finansų ministerijos steigėjo funkcijų vykdymo pavedimo ir reorganizavimo“. Po šio nutarimo priėmimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu buvęs Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos buvo prijungtas prie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos perimant jo vykdytas funkcijas. Buvo nustatytos naujos, labiau valstybės finansų apsaugai specializuotos šios tarnybos funkcijos, išspręsta mokesčių sistemos institucijų revizijų ir kvotos funkcijų dubliavimo problema, nustatyti specialūs, t. y. skirti tiesiogiai valstybės finansų apsaugos funkcijai vykdyti, tarnybos pareigūnų įgaliojimai.

Buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos ikiteisminio tyrimo (tuo metu – kvotos) funkcija priskirta statutinei – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jos pareigos, eitos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, atitiko statutinio pareigūno pareigas. Analogiškos pareigos, eitos Biržų muitinėje laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 18 d. iki 1997 m. liepos 30 d., įskaitomos į stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti. Tuo laikotarpiu tarnavo įstaigoje taip pat pavaldžioje Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, taip pat atliko ikiteisminį tyrimą, tuo metu vadinamą kvota, bylose tik dėl kontrabandos.

Vėliau ši funkcija perėjo muitinės Kriminalinei tarnybai. Laikotarpiai, kurių metu ji atliko ikiteisminį tyrimą (tuo metu vadinamą kvota), dirbdama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, įskaitytini į stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti. Įstatyme (įsigaliojusiame nuo 2007 m. sausio 19 d.) nustatyta, kad teisę pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gauti, be kitų 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigūnų, turi ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai bei muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

Anksčiau tokia teisė statutiniams muitinės pareigūnams nebuvo numatyta. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas tokį Įstatymą ir nustatydamas, kad pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gauti įgyja tik dalis statutinių muitinės pareigūnų, t. y. muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai bei muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, įteisino muitinės pareigūnų diskriminaciją, nes nei paminėtame Įstatyme nei Statute nėra numatytas kitų statutinių muitinės pareigūnų išstatutinimas.

Iki atleidimo iš tarnybos muitinėje ji buvo statutinė muitinės pareigūnė, todėl po atleidimo, kadangi nebuvo išstatutinta ir, nebūdama karjeros valstybės tarnautoja, prarado teisę be konkurso būti priimta į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis. Jai jau 57 metai, darbą susirasti yra beviltiška. Ji atsidūrė tokioje situacijoje, kad nebeturi socialinių garantijų nei kaip statutinė muitinės pareigūnė, nei kaip karjeros valstybės tarnautoja: jai atsisakyta paskirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nors turi pakankamai statutinio tarnybos stažo (virš 26 metų), taip pat po atleidimo, panaikinus pareigybę, negalėjo per 6 mėnesius būti perkelta be konkurso į atitinkamas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Atlikusi tarnybą Lietuvos Respublikai, eidama pareigas su žymiai didesniais reikalavimais ir atleista iš jų, negalėjo pasinaudoti socialinėmis garantijomis, kurios numatytos tarnybai su mažesniais reikalavimais. Statute, reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų teisinę padėtį, nėra teisės normų, aiškiai atskiriančių muitinės pareigūnų, turinčių teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją, ir muitinės pareigūnų, neturinčių tokios teisės, statusą. Analogiškai yra reglamentuota ir Vidaus reikalų ministerijos institucijų ir tarnybų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros, Kalėjimų departamento ir jo įstaigų pareigūnų teisinė padėtis, neišskiriant atskirų šių institucijų pareigūnų grupių ir suteikiant teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją visiems minėtų institucijų pareigūnams.

Galiojantis vieningas muitinės pareigūnų statuso teisinis reguliavimas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teisę nustatyta tvarka gauti pareigūno valstybinę pensiją de facto turi visi Lietuvos muitinės pareigūnai, neatsižvelgiant į užimamą pareigybę. Ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo skirti jai karių valstybinę pensiją prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės akto – Statuto – 3 straipsnyje įtvirtintiems tarnybos muitinėje lygiateisiškumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principams, šia apimtimi neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas.

Dėl visų lygių (net ir aukščiausio) valstybės tarnautojų ir pareigūnų nenoro įsigilinti į priimamus įstatymus bei kitus norminius aktus, nenumatymas priimamų sprendimų pasekmių, o gal ir dėl kai kurių vadovų ar politikų nekompetencijos, jai padaryta didžiulė turtinė ir neturtinė žala. Ji prarado visas gyvybiškai svarbias socialines garantijas: pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir galimybę realiai įsidarbinti, atleidus iš tarnybos pagal pareigybės panaikinimą, dėl to jai sumažėja senatvės pensija visam likusiam gyvenimui.

Visa ši situacija jai sukėlė didelę psichologinę įtampą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, dvasinius išgyvenimus. Tokie atsakovų šiurkštūs jos teisių pažeidimai menkino jos orumą, sukėlė jai dvasinį diskomfortą, sveikatos pablogėjimą, žymiai pablogino jos gyvenimo kokybę. Atsakovų padaryti šiurkštūs pažeidimai yra objektyvūs faktoriai, jau patys savaime bylojantys apie padarytą didelę neturtinę žalą, kurią įvertina 5 000 Lt.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 86–87, 190–191; 2 t., b. l. 1–3) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės parengtame 2011 m. gegužės 16 d. Pareigūno tarnybos laiko (Darbo stažo) lape Nr. 8 nurodyta, jog į pareiškėjos tarnybos laiką, be kitų laikotarpių, yra įtraukti ir šie laikotarpiai: Biržų rajono valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1997 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. kovo 15 d., Biržų rajono valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d., Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausioji valstybinio mokesčių inspektorė nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d., Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus specialistė nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. balandžio 30 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojų pareigos nėra nurodytos Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja, kas turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, todėl paminėti laikotarpiai negali būti įskaityti į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. konkrečių institucijų pareigūnai, kurie turi teisę gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją. Paminėtoje įstatymo normoje pateikiamas baigtinis pareigūnų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai.

Neįskaičius pareiškėjos darbo stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į tarnybos stažą pareigūno ir kario valstybinei pensijai gauti, ji neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažą einant įstatyme nustatytas pareigūno ar kario pareigas. Pareiškėja nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2011 m. gegužės 26 d. muitinės sistemoje ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigas.

Šios pareigos nenumatytos Statuto 51 straipsnio 9 dalyje ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, todėl negali būti, kaip prašė pareiškėja, įskaitytos į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti. Pareiškėja nedirbo 20 ir daugiau metų įstatyme nustatytų pareigūno pareigų, todėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1P-240 pagrįstai atsisakyta pareiškėjai skirti pareigūno valstybinę pensiją. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-1027 (įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 19 d.), ji įgijo teisėtą lūkestį gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Paminėtu įstatymu buvo nustatyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi ne visi muitinės pareigūnai, o tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja šio įstatymo priėmimo metu ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigas, kurios neatitiko įstatyme minimų pareigų pareigūno valstybinei pensijai gauti, todėl pareiškėja nei pagal galiojusį iki pakeitimo teisinį reguliavimą, nei po jo pakeitimo net negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus atsisakymas skirti pareiškėjai pareigūno valstybinę pensiją atitinka galiojančių įstatymų nuostatas ir yra teisėtas, todėl, nesant neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, valstybės atsakomybė neatsiranda.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu (2 t., b. l. 38–44) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar į tarnybos laiką pareigūno valstybinei pensijai gauti turi būti įskaičiuotas pareiškėjos tarnybos laikas, dirbtas Biržų rajono ir Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje atliekant kvotėjos funkcijas. Pareiškėjos teigimu, dirbdama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ji atliko kvotėjos funkcijas, vėliau perduotas statutinei – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, todėl jos pareigos, eitos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, atitiko statutinio pareigūno pareigas ir turi būti įskaičiuotos į stažą pensijai gauti.

Teismas iš esmės rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų. Teismas nustatė, jog byloje pateiktame Kauno teritorinės muitinės 2011 m. gegužės 16 d. Pareigūno tarnybos laiko (Darbo stažo) lape Nr. 8 nurodyta, kad į pareiškėjos tarnybos laiką, be kitų laikotarpių, yra įtraukti ir šie laikotarpiai: Biržų rajono valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1997 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. kovo 15 d., Biržų rajono valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d., Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d., Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus specialistė nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. balandžio 30 d.

Biržų rajono valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti įsakymai ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausiojo valstybinio mokesčių inspektoriaus- kvotėjo pareiginė instrukcija patvirtina, kad pareiškėja, dirbdama paminėtose institucijose, užėmė ir atliko kvotėjos pareigas. Pareiškėja, dirbdama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, atliko funkcijas, vėliau galbūt priskirtas statutinei tarnybai. Tačiau Įstatyme ir jį detalizuojančiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintuose Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nurodytos konkrečios valstybinės institucijos, kuriose dirbantys pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją.

Nurodytuose teisės aktuose pateikiamas baigtinis institucijų sąrašas, į kurį Valstybinė mokesčių inspekcija neįtraukta. Teismas pažymėjo, jog laikotarpiais, kuriuos pareiškėja prašo įskaičiuoti į stažą pareigūno pensijai gauti, šiuos santykius reglamentavo Įstatymas (pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1027), kurio 6 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:

1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo bei prokuratūros sistemose laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;

2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai buvo nukreipti dirbti jose, būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą. Taigi ir tuo laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad į stažą pareigūno pensijai gauti gali būti įskaitytas laikas, dirbtas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Faktinės aplinkybės, ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų visuma leido teismui padaryti išvadą, kad nėra pagrindo įskaityti pareiškėjos prašomų laikotarpių valstybinei pareigūno pensijai gauti.

Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai pareigūno valstybinę pensiją, o Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1P-240 „Dėl Z. K. 2011 m. birželio 20 d. skundo“ pagrįstai nepatenkino pareiškėjos skundo. Pripažinus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjai pareigūno valstybinę pensiją nuo atleidimo iš tarnybos muitinėje dienos. Teismas, be to, pažymėjo, jog pareiškėja prašė atlyginti žalą, atsiradusią, jos manymu, dėl neteisėtų valdžios institucijų, o konkrečiai dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, nurodė, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė įstatymų, reglamentuojančių ginčo santykius, reikalavimus ar jų nevykdė. Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir prašomos priteisti žalos, negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 49–53) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išnagrinėjo skundą dėl stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje užimtos pareigos pagal galiojančius teisės aktus atitiko pareigūno definiciją, nes valstybės vardu vykdė jai pavestas funkcijas, kurias statutinėse įstaigose, o vėliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, vykdė (ir tebevykdo) pareigūnai. Dirbdama tiek Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tiek muitinėje ir atlikdama kvotą, vienodai atliko tarnybą Lietuvos valstybei. Teismas privalėjo pripažinti jos nurodytus darbo laikotarpius Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tinkamais pareigūno pensijai gauti ad hoc, nes teismai vykdo teisingumą.

2. Teismas visai nenagrinėjo pareigūnų neišstatutinimo muitinės sistemoje problemos. Statute po to, kai buvo priimtas Įstatymas, nebuvo numatytas muitinės pareigūnų išstatutinimas (išskyrus muitinės mobiliųjų grupių pareigūnus, muitinės postų pareigūnus bei muitinės pareigūnus, atliekančius operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), todėl gali būti, kad Statutas prieštarauja Konstitucijai. Teismas, jeigu jokiu kitu būdu negalėjo išspręsti šio klausimo, privalėjo ir be jos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas). Dėl to, kad jos pareigos (Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės) nebuvo išstatutintos, patyrė didelę materialinę bei moralinę žalą.

3. Muitinės departamentas, po Įstatymo priėmimo neįteisinęs muitinės pareigūnų išstatutinimo, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl to ji prarado galimybę įsidarbinti, nebemoka įmokų į pensijų fondą, todėl sumažės senatvės pensija, be to, iki dabar yra bedarbė, nors deda visas pastangas įsidarbinti, labai pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 59–61) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. konkrečių institucijų pareigūnai, kurie turi teisę gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją. Šioje įstatymo normoje pateikiamas baigtinis pareigūnų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai. Neįskaičius pareiškėjos darbo stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į tarnybos stažą pareigūno ir kario valstybinei pensijai gauti, ji neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažo einant įstatymo nustatytas pareigūno ar kario pareigas.

2. Įstatymas nenumatė, kad į stažą pareigūno valstybinei pensijai skirti gali būti įskaitytas laikas, dirbtas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, arba kad teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją turi ne tik įstatyme išvardytas muitinės pareigūnų pareigybes užimantys tarnautojai, bet ir kiti muitinės pareigūnai, todėl pareiškėjai pagrįstai atsisakyta skirti pareigūno valstybinę pensiją.

3. Viena iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Atsisakymas skirti pareiškėjai pareigūno valstybinę pensiją atitinka galiojančių įstatymų nuostatas ir yra teisėtas. Nesant neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė neatsiranda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjos teismui paduoto skundo matyti, kad ji siekia pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pagal šį punktą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų.

Nurodytą pareiškėjos siekį atspindi jos skunde pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą skirti jai pareigūno valstybinę pensiją nuo atleidimo iš tarnybos muitinėje dienos. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo skirti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją jos nurodytu, t. y. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu, pagrindu. Atsakovo atsisakymas skirti pareiškėjai jos prašomą pensiją yra įformintas dviem administraciniais sprendimais (įsakymais): 2011 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. 1P-184 ir pareiškėjos šioje byloje skundžiamu Nr. 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1P-240. Iš pastarojo (pareiškėjos skundžiamo) atsakovo įsakymo (1 t., b. l. 20-21) matyti, kad atsisakymas skirti pareiškėjai jos prašomą pensiją yra grindžiamas tuo, kad jos prieš atleidimą iš tarnybos muitinėje (2011-05-26) užimamos Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigos nėra numatytos Statuto 51 straipsnio 9 dalyje ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, todėl jos tarnybos šiose pareigose laikas (nuo 2003-06-16 iki 2011-05-26) negali būti įskaičiuotas į aukščiau paminėtą 20 metų tarnybos stažą, nurodytą Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš paminėto atsakovo 2011 m. birželio 3 d. įsakymo (1 t., b. l. 17-18) matyti, kad atsisakymas skirti pareiškėjai jos prašomą pensiją jame yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjos tarnybos laikas Biržų rajono valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausiąja valstybine mokesčių inspektore (kvotėja) (nuo 1997-08-18 iki 1998-03-15), Biržų rajono valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausiąja valstybine mokesčių inspektore (kvotėja) (nuo 1998-09-01 iki 1998-12-31), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausiąja valstybine mokesčių inspektore (nuo 1999-09-01 iki 2001-09-30), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus specialiste (nuo 2001-10-01 iki 2002-04-30) neįskaičiuojamas į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą jos prašomos pensijai gauti būtiną tarnybos laiką.

Kolegija pažymi, kad abiejų nurodytų atsakovo įsakymų turinys yra skirtingas ta prasme, kad kiekviename iš jų nurodyti atskiri (savarankiški) atsisakymo paskirti pareiškėjai jos prašomą pensiją faktiniai pagrindai. Tačiau šiuos įsakymus vienija tai, kad chronologiškai antrasis iš jų (pareiškėjos skundžiamas 2011-07-07 įsakymas) buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl pirmojo (2011-06-03) įsakymo. Be to, pareiškėjos teismui paduotame skunde nėra išreikštas nesutikimas su jos tarnybos aukščiau paminėtose Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigose vertinimu, pateiktu atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakyme, o yra kalbama tik apie atsakovo 2011 m. birželio 3 d. įsakyme aptartų aplinkybių vertinimą. Atsižvelgdama į išvardintas abiejų atsakovo įsakymų sąsajas, kolegija pripažįsta būtina pasisakyti atskirai dėl kiekvieno iš nurodytų atsakovo įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pasisakydama dėl pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakymo, kolegija pažymi, kad pareiškėjos iki atleidimo iš tarnybos muitinėje užimamos Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigos nepatenka į Statuto 51 straipsnio 9 dalyje (bylai aktuali 2006-12-19 įstatymo Nr. X-988 redakcija) nurodytą muitinės pareigūnų, turinčių teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Įstatymą, sąrašą. Pagal šią materialinės teisės normą, teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Įstatymą turi muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

Ši Statuto norma yra speciali muitinės pareigūnams skirta teisės norma, todėl ji laikytina pakankamu teisiniu pagrindu neįskaityti šiose pareigose pareiškėjos tarnybos laiko į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bylai aktuali 2007-01-18 įstatymo Nr. X-1027 redakcija) numatytą minimaliai 20 metų tarnybos stažą. Kartu kolegija pažymi, kad ši Statuto norma nesikerta su teisinius santykius dėl muitinės pareigūnų teisės į pareigūnų valstybinę pensiją reglamentuojančiais Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 16 straipsnio 1 dalimi (šiose teisės normose yra nurodytas tapatus kaip nurodytas Statuto 51 straipsnio 9 dalyje tokių muitinės pareigūnų sąrašas).

Atsižvelgdama į šias teisės taikymo aplinkybes ir turėdama omenyje tai, kad teismui paduotame skunde pareiškėja nekvestionavo atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakyme pateikto šio jos tarnybos muitinėje laikotarpio vertinimo, kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamame atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakyme pateiktas šio laikotarpio vertinimas yra teisingas ir atitinka Statuto 51 straipsnio 9 dalyje ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančio ir pirmosios instancijos teismo aptarto įrodymo apie bendrą pareiškėjos tarnybos laiką (Kauno teritorinės muitinės 2011-05-16 Pareigūno tarnybos laiko (Darbo stažo) lapo Nr. 8), atmetus pareiškėjos tarnybos Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigose laiką, visas kitas jos tarnybos laikas (tarp jo ir periodai, nurodyti aukščiau paminėtame atsakovo 2011-06-03 įsakyme) iš viso (suma) nesudaro Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto minimalaus 20 metų tarnybos stažo.

Todėl pareiškėjos skundžiamas atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakymas laikytinas pagrįstu ir ta prasme, kad jame nurodytas atsisakymas paskirti pareiškėjai jos prašomą pensiją yra teisingas ir teisiškai pagrįstas.

Pasisakydama dėl atsakovo 2011 m. birželio 3 d. įsakymo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas su atsakovo 2011 m. liepos 7 d. įsakymu sietinas aplinkybes, pareiškėjos tarnybos paminėtose Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigose vertinimas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai neturi lemiamos reikšmės, nes, kaip pasakyta aukščiau, pareiškėja, be tarnybos Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigose laiko įskaitymo į šioje teisės normoje nurodytą minimalų 20 metų tarnybos stažą, neturi kito šį minimumą pasiekiančio tarnybos stažo, būtino paskirti jos prašomą pareigūnų valstybinę pensiją. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas byloje taikytinas Įstatymo 1 straipsnio, 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos tarnybos Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigose laikas nėra ir pagal ankstesnį teisinį reguliavimą negalėjo būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai skirti. Kolegija, pritardama šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir jų nekartodama, sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos reikalavimas įskaityti šiuos laikotarpius valstybinei pareigūnų pensijai gauti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu. Atitinkamai, atsakovo 2011 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. 1P-184 kolegijos pripažintinas pagrįstu.

Kolegija, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą, pritaria teismo išvadai dėl šio pareiškėjos skundo reikalavimo nepagrįstumo.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius