Legislator Case Law & Legislation
6d671391-7f92-45cd-8e1e-1e2cf76fe153 AI generated

6d671391-7f92-45cd-8e1e-1e2cf76fe153 · Kauno apygardos teismas

Case Number 6d671391-7f92-45cd-8e1e-1e2cf76fe153
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovė gerina buto gerbÅ«vį pakeičiant langus, Å¡ildymo katilÄ , nes buto gerinimo darbai buvo vykdomi 2007-2008 metais, tuo tarpu byloje keliamas klausimas dėl buto nepriežiÅ«ros 2010-2011 metų laikotarpiu. Todėl duomenys apie 2007-2008 metais atliktus atsakovų buto pagerinimus teismo neturėjo bÅ«ti vertinti kaip patvirtinantys jų tinkamÄ elgesį apelianto atžvilgiu.

Legislator headnote

AI generated

6d671391-7f92-45cd-8e1e-1e2cf76fe153 · Kauno apygardos teismas: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2-4) prašė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 660 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

                                                                     Â

Civilinė byla Nr. 2A-633-221/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10354-2011-7

                                                                    Procesinio

sprendimo kategorijos:

 (S)

                                     114.11; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį atsakovams R. P. ir

V. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 2-4) prašė solidariai iš atsakovų priteisti 660 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovams po ½ dalį priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovų butas yra po ieÅ¡kovui priklausančiu butu, aukÅ¡tu žemiau. Atsakovai savo bute jau keletÄ metų negyvena, jo neprižiÅ«ri bei neÅ¡ildo. Dėl Å¡ių atsakovų veiksmų ieÅ¡kovas nuolat patiria nuostolius, nes yra priverstas padengti papildomas iÅ¡laidas Å¡ildymui. Teigia, kad vadovaujantis Kauno technologijos universiteto ArchitektÅ«ros ir statybos instituto specialistės atliktais tyrimais, nustatyta, jog susidarantys papildomi Å¡ilumos nuotoliai per grindis į neÅ¡ildomas pirmo aukÅ¡to patalpas, ieÅ¡kovo buto patalpų sÄ naudas Å¡ildymui padidina apie 33 procentus. Ä®vertinęs tai, ieÅ¡kovas nurodo, kad papildomi nuostoliai dėl neÅ¡ildomų patalpų nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. sudarė apie 660 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto

apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu (t. 2, b. l. 88-90) ieškovo S. B. ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei R. P. 1 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 139 Lt

žyminio mokesčio, 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu, bei valstybei - 24,65 Lt pašto išlaidų.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinyje pateiktos aplinkybės buvo įrodinėjamos vadovaujantis Kauno technologijos universiteto ArchitektÅ«ros ir statybos instituto ataskaita pagal 2010 m. kovo 15 d. sutartį Nr. K-1460, kurioje nurodyta, jog matavimai atlikti nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. kovo 29 d. Ataskaitos iÅ¡vadoje nurodyta, kad per penkerius metus (nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.) papildomos iÅ¡laidos sudaro 1 600 Lt. Papildomi Å¡ilumos nuostoliai per grindis į neÅ¡ildomas I aukÅ¡to patalpas padidina ieÅ¡kovo patalpų sÄ naudas Å¡ildymui 33 procentais.

Ieškovas nuostolius skaičiuoja pagal sunaudotas dujas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad kokie nors matavimai ieškovo ar  atsakovo patalpose būtų atliekami nurodytu laikotarpiu. Taip pat nėra duomenų, kokia nurodytu laikotarpiu temperatūra buvo palaikoma ieškovui priklausančiose patalpose. Atsakovų suvartotų dujų kiekis nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. nedeklaruotas, nėra apmokėjimo už suvartotas dujas. Tačiau nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. suvartota 3 663 m3 dujų.

Ä®vertinant, kad bute retai gyvenama, teismas darė prielaidÄ , kad suvartotas dujų kiekis buvo panaudotas tik Å¡ildymui, o ne maisto ruoÅ¡imui. Todėl teigti, kad patalpos visiÅ¡kai neÅ¡ildomos nėra duomenų. IeÅ¡kovas pageidauja, kad per žemiau esančio buto lubas, butų Å¡ildomos ieÅ¡kovui priklausančio buto grindys. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai jiems priklausančias patalpas Å¡ildosi autonomiÅ¡kai, todėl kiekvienas iÅ¡ jų prisiima rizikÄ dėl Å¡ilumos panaudojimo efektyvumo pagal savo poreikius.

Kiekvienas reguliuoja temperatÅ«rÄ pagal jam priimtinus poreikius. Å alims priklausančiose patalpose konvekcijos principu sumontuotas patalpų Å¡ildymas. Visiems žinoma aplinkybė, jog karÅ¡tas oras kyla aukÅ¡tyn, o Å¡altas leidžiasi žemyn. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas, kad atsakovai įšildytų atsakovo grindis yra nepagrįstas. Jei bÅ«tų teikiamas centralizuotas Å¡ildymas, Å¡alys galėtų reikalauti iÅ¡ Å¡ilumos tiekėjo, kad bÅ«tų palaikoma pastovi temperatÅ«ra, tačiau esant autonominiam Å¡ildymui, kiekvienas savo poreikius tenkina savarankiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas ir atsakovai vienas kito atžvilgiu nėra Å¡ilumos tiekėjai. IeÅ¡kovas, prisiimdamas rizikÄ Å¡ildytis savo patalpas autonomiÅ¡kai, turėtų pasikeisti savo patalpų Å¡iluminę varÅ¾Ä . Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, turi iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo

sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiems Å¡alims sprendimo bÅ«do. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo padidėjusių

Å¡ildymo sÄ naudų ir atsakovų poreikių tenkinimo Å¡ildant patalpas nėra priežastinio ryÅ¡io, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas, todėl atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (b. l. 96-105) praÅ¡o teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apelianto naudai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovė gerina buto gerbÅ«vį pakeičiant langus, Å¡ildymo katilÄ , nes buto gerinimo darbai buvo vykdomi 2007-2008 metais, tuo tarpu byloje keliamas klausimas dėl buto nepriežiÅ«ros 2010-2011 metų laikotarpiu. Todėl duomenys apie 2007-2008 metais atliktus atsakovų buto pagerinimus teismo neturėjo bÅ«ti vertinti kaip patvirtinantys jų tinkamÄ elgesį apelianto atžvilgiu.

2. Atsakovai nepateikė tiesioginių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio

6 d. jie prižiūrėjo savo nuosavybę. Vienintelis įrodymas, kad atsakovai įgyvendino

Å¡ildymo pareigÄ yra atsakovės R. P. paaiÅ¡kinimai bei liudytojo V. L. parodymai. Apelianto nuomone, esant prieÅ¡taravimams tarp

liudytojo parodymų bei rašytinių, daiktinių įrodymų, aukštesnė įrodomoji galia suteikiama būtent rašytiniams/daiktiniams įrodymams, kadangi jie yra patikimesni.

3. Teismas sprendime visiškai nevertino, kad nuo 2009 metų, kai atsakovė R.

P. negyvena Lietuvoje, butas nėra prižiūrimas. Žiemos laikotarpiu butas yra papildomai šaldomas, paliekant mikrotarpus languose. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos, darytos, skirtingomis 2011 m. dienomis bei liudytojų R. K. ir V. L. parodymai. Todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta.

4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsižvelgiant į tai, kad bute negyvenama ir neruoÅ¡iamas maistas, visas suvartotas dujų kiekis nuo 2007 metų buvo panaudotas tik Å¡ildymui. Apelianto nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, kad Å¡iuo laikotarpiu bÅ«tų deklaruotas dujų suvartojimas. Dujos buvo vartojamos kai R.

P. dar gyveno Lietuvoje ir rūpinosi savo nuosavybe.

5. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, jog apeliantas reikalauja iÅ¡ atsakovų Å¡ildyti jo grindis, kadangi jeigu atsakovai tinkamai įgyvendintų savo pareigÄ Å¡ildyti butÄ pagal teisės aktų reikalavimus, palaikytų higienos normoje nustatytÄ temperatÅ«rÄ , tuomet apeliantas nepatirtų žalos, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia reikalavimo Å¡ildyti jo grindis.

6. Teismas nesiaiÅ¡kino bei neįvertino aplinkybės, jog apeliantas įsigijo butÄ su jau įrengtu autonominiu Å¡ildymu tuomet, kai apatinis butas dar buvo Å¡ildomas, todėl nepagrįstai pasisakė, kad kiekvienas savininkas Å¡ildydamas patalpas autonomiÅ¡kai prisiima rizikÄ dėl Å¡ilumos panaudojimo efektyvumo. Apeliantas patiria nuostolius ne todėl, kad Å¡ildosi autonomiÅ¡kai, o todėl, kad atsakovai nusprendė neÅ¡ildyti jiems priklausančių patalpų, atitinkamai rizikos dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų apeliantas prisiimti negalėjo.

7. Nepagrįstas teismo argumentas, jog apeliantas, apskaičiuodamas nuostolių patiriamų per grindis dydį, privalėjo nustatyti kokia yra apatinio buto temperatūra. Teismo nurodyta aplinkybė, jog karštas oras kyla aukštyn, o šaltas leidžiasi žemyn, esamu atveju netaikytina, kadangi visiškai nėra susijusi su nuostolių patiriamų per grindis paskaičiavimu.

8. Nepagrįsta teismo išvada, jog kiekvienas buto savininkas savo poreikius tenkina savarankiškai, neatsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintas normas. Lietuvos higienos norma dėl gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato, patvirtinta 2009 m. gruodžio 29 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081, nurodo, jog gyvenamosiose patalpose šaltuoju periodu turi būti palaikoma 18-22 temperatūra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai R. P. ir

V. D. (t. 2, b. l. 108-110) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo padidėjusių Å¡ildymo sÄ naudų ir atsakovų poreikių tenkinimo Å¡ildant patalpas nėra priežastinio ryÅ¡io. Apelianto teiginiai, kad atsakovų butas yra neÅ¡ildomas, neatitinka tikrovės. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad atsakovų sunaudotas dujų kiekis nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. sudaro 3 666 m3. Ä®vertinus aplinkybes, kad 2007 m. atsakovai buto apÅ¡ildymo bÅ«dÄ pakeitė iÅ¡ krosninio į apkÅ«renimÄ dujomis, įrengiant dujų katilÄ , vidutiniÅ¡kai atsakovai nuo 2007 metų per metus sunaudojo po 916,5 m3 (3666/4) dujų ir tai neženkliai skiriasi nuo ieÅ¡kovo sunaudoto kiekio 1073 m3, kadangi atsakovai nevartoja dujų maisto ruoÅ¡imui ir vandens paÅ¡ildymui, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui teigti, kad patalpos neÅ¡ildomos visiÅ¡kai, nėra duomenų.

2. Apelianto teiginiai, kad atsakovų pateikta pažyma apie suvartotÄ dujų kiekį nuo 2006 iki 2011 metų nepatvirtina aplinkybės, jog buvo Å¡ildoma 2010-2011 metais, o patvirtina, kad buvo Å¡ildoma 2007-2009 metais, yra tik prielaidos, prieÅ¡taraujančios faktinei bylos

medžiagai.  Tai, kad atsakovė R. P. nebuvo atvykusi į LietuvÄ nuo 2009 metų, o atsakovas V. D. nuo 1997 m. birželio 15 d. atlieka

laisvės atėmimo bausmę, negali bÅ«ti priskiriama prie įrodymų, kad atsakovai neprižiÅ«ri buto ir nesirÅ«pina savo turtu. Teismas teisingai konstatavo sprendime, kad iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės iniciatyva yra pakeistas dujinio Å¡ildymo katilas, pakeisti langai. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė prižiÅ«ri ir pagerino savo turtÄ (butÄ ) ir Å¡ie pagerinimai tiesiogiai susiję su buto apÅ¡iltinimu, kas teigiamai atsiliepia ir ieÅ¡kovo buto Å¡ilumos savybėms. Tai, kad atsakovė pilnai nesumokėjo AB „Lietuvos dujos“ už suvartotas dujas ir nedeklaravo kas mėnesį suvartotÄ dujų kiekį, nėra įrodymas, kad butas neÅ¡ildomas ir neprižiÅ«rimas, be to, niekaip nepažeidžia ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio įstatymo ginamas teises.

3. Apeliantas nurodomÄ apeliaciniame skunde CK 4.83 straipsnio l dalies nuostatÄ taiko tiktai atsakovams, o kitiems bendraturčiams – buto Nr. 5 ir Nr. 7 savininkams netaiko, taip pažeisdamas bendrosios nuosavybės teisės sampratÄ , kad bendrosios nuosavybės subjektais laikomi visi savininkai, kurie bendrai valdo, naudojasi ir disponuoja jiems priklausantį nuosavybės teise objektÄ . Taigi ieÅ¡kovas privalėjo atlikti Å¡ilumos matavimus visų bendraturčių butuose, kurių sienos ribojasi su ieÅ¡kovo butu.

4. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nuostolius skaičiuoja pagal sunaudotas dujas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., tačiau už nurodytÄ laikotarpį byloje nėra duomenų, kad kokie nors matavimai bÅ«tų atlikti ieÅ¡kovo ar atsakovo patalpose. Taip pat nėra duomenų, kokia temperatÅ«ra buvo palaikoma ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose minimu laikotarpiu.

5. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai taupymo sumetimais pasirinko nešildyti buto Nr. 2, kadangi jame negyvena, tokiu būdu mažindami išlaidas nuosavybės išlaikymui, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurios patvirtina, kad atsakovų per metus dujų kiekis sunaudotas tiktai buto šildymui yra ženkliai didesnis nei buto Nr. 5 sunaudotas dujų kiekis ir lygus buto Nr. 7 sunaudotam dujų kiekiui, kuris sunaudotas ne tik buto šildymui, bet ir kitoms buities reikmėms.

6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovų bute įrengtas autonominis Å¡ildymas, todėl jie turi pareigÄ palaikyti teisės akte įtvirtintÄ temperatÅ«rÄ , kadangi norminis aktas yra skirtas Å¡ilumos tiekėjui, kuris tiekia Å¡ilumos energijÄ daugiabučiams namams centralizuotu bÅ«du.

8. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas patyrė 660 Lt nuostolių dėl padidėjusių Å¡ildymo sÄ naudų dėl atsakovų kaltės, kuri susidaro iÅ¡ atsakovų neveikimo – atsakovai neÅ¡ildo savo buto, yra neįrodytas ir prieÅ¡tarauja nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms.Â

Â

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

             Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektÄ aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti patirtus Å¡ilumos nuostolius iÅ¡ atsakovų, sprendimÄ priėmė nepažeisdamas materialinių ir procesinių teisės normų.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra buto Nr. 6, (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovams po ½ dalį priklauso buto Nr. 2, (duomenys neskelbtini). Abiejuose butuose įvestas vietinis centrinis Å¡ildymas (t. 1, b. l. 5-11). IeÅ¡kovo teigimu, jis patiria papildomas apie 33 procentų sÄ naudas savo buto Å¡ildymui, kadangi atsakovai bute negyvena, juo nesirÅ«pina, neÅ¡ildo buto.Â

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad  daikto savininkas privalo įgyvendinti savo nuosavybės teises, vykdyti turto priežiÅ«rÄ tokiu bÅ«du, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 straipsnis). Tokia pareiga yra įtvirtinta Statybos įstatyme, kurio 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas reikalauja, kad naudojamas Å¡iluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sÄ lygas ir gyventojų poreikius, nebÅ«tų didesnis už reikiamÄ (t. y. apskaičiuotÄ pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). IeÅ¡kovas didesnį nei įprasta naudojamo Å¡iluminės energijos kiekį įrodinėjo Kauno Technologijos universiteto ArchitektÅ«ros ir statybos instituto 2010 m. balandžio

9 d. ataskaita, atlikta dr. J. K. (t. 1, b. l. 16-24) kurioje padaryta iÅ¡vada, kad nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. susidarantys papildomi Å¡ilumos nuostoliai per grindis į neÅ¡ildomas I aukÅ¡to patalpas padidina (duomenys neskelbtini), 6 buto patalpų sÄ naudas Å¡ildymui 33 procentais bei atsakingo vykdytojo paaiÅ¡kinimu, jog minėtoje ataskaitoje nustatytas procentinis patiriamų nuostolių santykis iÅ¡lieka (t. 1, b. l. 26-27). l. 25-28). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad jo patalpų Å¡ildymui gali turėti įtakos tai, ar Å¡ildomos yra atsakovų patalpos, tačiau, teismo nuomone, byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad atsakovai savo patalpų visiÅ¡kai neprižiÅ«ri ir jų neÅ¡ildo (CPK 178 straipsnis).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo

taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes,

kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Jame yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad

įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ ,

neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis).

            Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė R. P. pakeisdama langus, įrengdama dujų katilÄ (t. 1, b. l. 119-1240, gerina buto gerbÅ«vį, kadangi, anot apelianto, minėti gerinimo darbai atlikti 2007-2008 metais, o byloje keliamas klausimas dėl buto nepriežiÅ«ros 2010-2011 metais. Jo nuomone, atsakovų pateikta pažyma apie suvartotÄ dujų kiekį nuo 2006 iki 2011 metų nepatvirtina aplinkybės, jog buvo Å¡ildoma 2010-2011 metais, tačiau patvirtina tai, kad atsakovų butas buvo Å¡ildomas 2007-2009 metais.

Taigi iš šių apelianto argumentų galima spręsti apie tai, jog jis pripažįsta, kad 2007-2009 metais atsakovų butas buvo prižiūrimas, tačiau iš ieškovo pateiktos ataskaitos matyti, jog išvada padaryta dėl nuostolių į nešildomas patalpas per 2005 m. birželio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad butas atsakovams priklauso nuo 2006 m. kovo 20 d. ir bute nuolat jie negyveno (t. 1, b. l. 5-7, 116, 128). Iš to, darytina išvada, kad apelianto pozicija nėra nuosekli, pateiktus atsakovų įrodymus interpretuoja savo naudai.

Sutiktina su apeliantu, jog AB „Lietuvos dujos“ raštas, patvirtinantis, jog nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. atsakovų bute sunaudota 3663 m3 gamtinių dujų (t. 2, b. l.

70) nepatvirtina fakto, jog dujos buvo sunaudotos ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 6 d., tačiau tai nepatvirtina ir fakto, jog visas minėtas dujų kiekis buvo sunaudotas iki 2010 m. spalio 12 d. Iš minėtos pažymos spręstina, kad vidutiniškai į metus atsakovų bute sunaudojama maždaug po 910 m3 gamtinių dujų. Nors apeliantas ir nesutinka, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad  atsakovai nuolat bute negyvena, pirmosios instancijos teismui tai leido pagrįstai manyti, jog dujos naudojamos ne maisto ruošimui, kitoms reikmėms, bet buto šildymui.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovas, nuolat gyvendamas bute, pagal pateiktus duomenis vidutiniškai sunaudoja maždaug po 1200 m3 gamtinių dujų (t. 1, b. l. 25, 125-126). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo sunaudotas dujų kiekis ir tuo laikotarpiu, kai, anot jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, jog iki 2009 m. butas buvo prižiūrimas, ir po 2009 metų, kai jau butas nebuvo prižiūrimas, dujų sunaudojama maždaug vienodai (nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio – 1400 m3, nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio – 1370 m3, nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio - 1280 m3, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio 1400 m3).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog tai, kad atsakovė R. P. bute negyvena ir nuo 2009 metų nebuvo atvykusi į LietuvÄ , o atsakovas V. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jau įrodo faktÄ , kad butas neÅ¡ildomas ir

neprižiÅ«rimas. Apklaustas byloje liudytojas V. L. (t. 2, b. l. 54-55) patvirtino, kad prižiÅ«ri atsakovų butÄ ,

sezono metu įjungia dujų katilÄ , kurį iÅ¡jungia pavasarį,  iÅ¡vėdina patalpas.

            Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nuostolius skaičiuoja pagal pateiktÄ pažymÄ apie sunaudotas dujas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. ( t. 1, b. l. 25). Sutiktina su apylinkės teismu, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog kokie nors matavimai bÅ«tų atlikti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų patalpose laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti patirtus nuostolius, nėra duomenų, kokia temperatÅ«ra buvo palaikoma ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose minimu laikotarpiu.

            Nesutiktina su apelianto argumentu, jog vadovaujantis 2009 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos hn 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“, gyvenamosiose patalpose šaltuoju periodu turi būti palaikoma 18-22 temperatūra. Pažymėtina, kad ši higienos norma taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) ir

kontroliuojančioms institucijoms (2 punktas). Kaip nustatyta byloje, šalys jiems priklausančius butus šildo autonominio šildymo būdu.

           Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

          Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo Å¡ildymo sÄ naudų ir atsakovų poreikių tenkinimo Å¡ildant patalpas nėra priežastinio ryÅ¡io, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkintinas ir atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis patyrė 660 Lt nuostolių dėl padidėjusių Å¡ildymo sÄ naudų dėl atsakovų kaltės, kuri susidaro iÅ¡ atsakovų neveikimo - atsakovai neÅ¡ildo savo buto, yra neįrodytas ir prieÅ¡tarauja nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu, apeliacinį skundÄ atmeta, nes jame nurodytais argumentais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio .

          Atsakovai pateikę praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame procese. R. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjusi 2000 Lt (t. 2, b. l. 117-118). Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovei R. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos jos turėtos iÅ¡laidos apeliaciniame procese (CPK 98 straipsnio 1 dalis), nevirÅ¡ijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio

8.11 punkte numatytÄ dydį, t. y. 1.5 MMA, todėl atsakovei priteistina 1500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Â

          Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi n u t a r i a:

           Ieškovo

S. B. apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

          Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai) išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

Â

Teisėja                                                                                              Virginija

Lozoraitytė