2019-06-11 Nr. ANB-432-4-33-3-00189-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-36-788/2019

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00189-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Vaido Kurmio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą M. V. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. 2018 m. liepos 14 d. M. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. liepos 14 d. apie 20.20 val. Plungės mieste, Stoties gatvėje, ties 15 numeriu pažymėtu pastatu, vairuodamas transporto priemonę „Volvo XC90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje, pažymėtoje Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, taip pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus.

1.2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu M. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – 200 Eur bauda, kartu atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) keturiems mėnesiams.

1.3. Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi M. V. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

1.4. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu panaikinta Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena M. V. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta.

1.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 8 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Kurmio prašymas priimtas ir M. V. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. Kurmis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį be pakeitimų. Pareiškėjas prašyme nurodo:

2.1. Klaipėdos apygardos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas M. V. apeliacinį skundą ir gavęs bei prijungęs prie administracinio nusižengimo bylos M. V. atstovo advokato M. Kepenio papildomai pateiktus dokumentus (jų pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas), apie jų gavimą neinformavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios Institucijos, nesudarė galimybės susipažinti su pateiktų dokumentų turiniu, taip Institucijai buvo atimta galimybė išdėstyti abejones dėl teikiamų įrodymų patikimumo bei nepagrįstai apribota galimybė įgyvendinti teisėje įtvirtintą teisingo rungimosi principą.

2.2. Klaipėdos apygardos teismas vadovavosi tik apelianto pateikta subjektyvia Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūno nuomone, tačiau nesiaiškino, kokia yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos pozicija, kuriai teisės aktais (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 11 straipsnio 1 dalis) deleguota ir pavesta funkcija spręsti saugaus eismo organizavimo klausimus valstybinės reikšmės keliuose.

2.3. KET 1 priedo II skyriaus 3 punkte nurodyti pirmumo kelio ženklai, tarp jų ir Nr. 201, ženklinantis kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas; SEAKĮ 2 straipsnio 1 dalies 61 punktas nustato, kas yra sankryža. Tačiau nei SEAKĮ, nei KET nereglamentuoja kelio ženklų įrengimo. Šios nuostatos įtvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 94 punktas nustato, kad kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ turi būti įrengiamas kelyje, kuriame suteikiama pirmenybė važiuoti per nereguliuojamą sankryžą. Gyvenvietėje šis ženklas įrengiamas prieš pat sankryžą, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo. Ženklas Nr. 201 neturi būti įrengiamas prieš įvažiavimo (išvažiavimo) į kelią iš šalia esančių teritorijų vietas, taip pat prieš skirtingo lygio sankryžų nuovažas (įvažas), net ir tais atvejais, jei tai užtikrintų geresnę eismo saugą.

2.4. Po Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 8 d. kreipimosi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos minėta institucija kreipėsi į Plungės rajono savivaldybę. 2019 m. vasario 4 d. gautas Plungės rajono savivaldybės mero raštas Nr. AS-666 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad pravažiavimas tarp sklypų, kurių unikalūs numeriai 6854-0006-0042 ir 6854-0006-0007, yra vietinės reikšmės viešo naudojimo kelias, už kurio priežiūrą yra atsakinga Plungės rajono savivaldybė. Todėl, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir savivaldybės pateikta informacija, akivaizdu, kad nurodytoje vietoje susikerta valstybinės reikšmės kelias su vietinės reikšmės keliu, esančiu tarp įvažiavimų į teritorijas, t. y. šioje vietoje yra galimas patekimas iš valstybinės reikšmės kelio į vietinės reikšmės viešąjį kelią, iš kurio savo ruožtu galimas įvažiavimas į šalia esančias teritorijas, todėl šio kelių susikirtimo negalima laikyti nei nuovaža, nei įvažiavimu į teritoriją. Atitinkamai ši kelių sankirta gali būti laikoma tik nereguliuojama sankryža, esančia gyvenvietėje, nes ji yra Plungės mieste. Todėl kelio ženklai Nr. 201 ir 203 šioje sankryžoje yra įrengti griežtai laikantis Taisyklių reikalavimų.

2.5. Plungės apylinkės teismas, susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu, pagrįstai pripažino, kad M. V. pažeidė KET 140.1 punkte nurodytas taisykles. Nors pareiškėjas akcentavo, kad jis lenkimo manevrą pradėjo dar iki sankryžos, tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, jog M. V. patį automobilio lenkimą atliko jau sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Pažymėtina, kad M. V. vairuojamas automobilis lenkimą pradėjo prieš sankryžą ir ženklą „Pagrindinis kelias“ ir važiuodamas per visą sankryžą buvo priešpriešinėje eismo juostoje, ir lenkimą baigė tik už sankryžos grįždamas į savo eismo juostą. M. V. prieš pradėdamas lenkimo manevrą privalėjo tinkamai įvertinti esamą situaciją, ar pradėjęs lenkimą galės jį užbaigti nepažeisdamas KET reikalavimų, esant abejonių, lenkimą atlikti vėliau, nepažeisdamas KET.

3. M. V. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

3.1. KET 140.1 punkte nurodyta, kad „lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 punkte nurodyta: „Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.“

3.2. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog įvažiavimas į gamyklos teritoriją yra įvaža, o ne sankryža, nes: 1) įvažiavimas neturi keliui būdingo pavadinimo; 2) įvažiavimas baigiasi akligatviu; 3) projektuojant pastatą, šis įvažiavimas buvo suprojektuotas bei įregistruotas kaip įvaža (priedas Nr. 1).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Vaido Kurmio prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Pažymėtina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (nutartis Nr. 2AT-51-489/2017). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo (kurioje vietoje ir kaip M. V. atliko lenkimo manevrą, ar nagrinėjama važiuojamosios kelio dalies vieta, kurioje buvo atliktas lenkimo manevras, yra sankryža, ar tik įvažiavimas į teritoriją), įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

6. Šioje byloje M. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolas M. V. buvo surašytas ir administracinė nuobauda skirta už ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio lenkimą sankryžoje, pažymėtoje KET ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Pirmosios instancijos teismo nutartimi M. V. skundas netenkintas ir Institucijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą M. V. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jo veiksmuose šiame straipsnyje nurodyto nusižengimo sudėties. Šis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, atkreipdamas dėmesį į Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnijos rašte Nr. AS-7102 esančią informaciją, įvykio vaizdo įrašą, konstatavo, kad nors nagrinėjamoje kelio atkarpoje yra kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, tačiau vieta, kurioje M. V. aplenkė policijos pareigūnų automobilį, nelaikytina sankryža, nes tai – įvažiavimas į teritoriją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, neteisingai įvertino bylos įrodymus ir pažeidė teisingo proceso principą.

7. Pareiškime teigiama, kad apie papildomų dokumentų (Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnijos rašto Nr. AS-7102) gavimą teismas neinformavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios Institucijos, nesudarė galimybės su jais susipažinti, taip Institucijai buvo atimta galimybė išdėstyti abejones dėl teikiamų įrodymų patikimumo bei nepagrįstai apribota galimybė įgyvendinti teisėje įtvirtintą teisingo rungimosi principą. Atsakydama į šį argumentą kolegija atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į M. V. paduotą apeliacinį skundą Institucija išdėstė savo poziciją dėl nagrinėjamos kelių sankirtos statuso, dėl to nėra pagrindo teigti, kad tokia galimybė buvo visiškai atimta. Be to, pateikdama prašymą atnaujinti M. V. administracinio nusižengimo bylą, Institucija pasinaudojo galimybe išdėstyti savo argumentus dėl aptariamo rašto turinio, taigi laikytina, kad teisingo proceso principas (ANK 566 straipsnio 1 dalis) byloje nepažeistas.

8. Pareiškime taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi subjektyvia Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūno pateikta informacija, nepasiteiravęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuomonės, kuri yra priešinga. Pareiškėjas taip pat remiasi 2019 m. vasario 4 d. Plungės rajono savivaldybės mero raštu Nr. AS-666 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad byloje vertinamas pravažiavimas yra vietinės reikšmės viešo naudojimo kelias, už kurio priežiūrą yra atsakinga Plungės rajono savivaldybė.

Pareiškėjas pateikė ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštą Nr. (12.5E) 2E, kuriame, remiantis tuo pačiu 2019 m. vasario 4 d. Plungės rajono savivaldybės mero raštu Nr. AS-666, teigiama, kad vertinama kelių sankirta yra nereguliuojama sankryža. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas M. V. apeliacinį skundą, gavęs iš jo Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnijos raštą Nr. AS-7102 ir jį vertinęs kaip byloje esantį įrodymą, nesant šį įrodymą paneigiančių duomenų, įstatymo nustatytos įrodinėjimo tvarkos (ANK 567, 569 straipsniai) nepažeidė.

Pareiškime minimi Plungės rajono savivaldybės mero ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašai, kuriais remiasi pareiškėjas, surašyti vėliau, apeliacinės instancijos teismui jau priėmus nutarimą. Tokioje situacijoje argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo suabejoti Plungės miesto seniūno pateikta informacija ir rinkti papildomą informaciją šiuo klausimu, yra subjektyvus ir nepagrindžia teismo padaryto esminio procesinio pažeidimo.

9. Net ir įvertinusi Plungės rajono savivaldybės mero ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštuose esančią informaciją, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje iš tiesų yra pagrindo abejonėms dėl to, kur ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ buvo pastatytas, prieš sankryžą ar prieš įvažiavimą į teritoriją. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad vertinamo išvažiavimo iš pagrindinio kelio vienintelė funkcija – patekti į įmonių teritorijas, jis baigiasi akligatviu, neturi keliui būdingo pavadinimo. Vizualiai vertinama sankirta taip pat atrodo kaip įvažiavimas į teritoriją, kurių šiame kelio ruože yra nemažai. Be to, dėl minėto klausimo byloje yra priešingo turinio oficialūs raštai. Plungės rajono savivaldybės mero rašte esanti išvada, kuria remiasi pareiškėjas, nėra pagrįsta jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir byloje kilusių abejonių nepašalina. Tokia situacija vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. V. naudai.

10. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs M. V. veiksmuose ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas