6d616bfd-7d48-490d-aadf-aee84ba811be · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-89-332/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37296-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, nuteistajam R.

Å ., jo gynėjui advokatui R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, ir jis nubaustas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, R. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „B. S.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R.

Š.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. Å . nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį iki 3,5 t. „B. S.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini),) 16.39 val. jam buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, o 17 val. – 3,24 promilių neblaivumas, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Å . praÅ¡o pakeisti 2019 m. gruodžio 17 d. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo t. y. sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminÄ iki 2 metų. 2.1. Pakeisti nuosprendžio dal dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės B.

S., konfiskavimo, t. y. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį B. S. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , t.y. iÅ¡ieÅ¡koti dalį – 1/3 konfiskuotino turto – automobilio B. S. vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1 966,66 Eur, nustatant Å¡iÄ sumÄ sumokėti per 12 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 2.2. Apelianto nuomone, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai, skirdamas baudžiamojo poveikio priemones nevertino į bylÄ pateiktų reikÅ¡mingų įrodymų, turinčių reikÅ¡mės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, jų terminui, todėl nuosprendis keistinas.

Apelianto nuomone, teismas atsižvelgė tik į nustatytÄ girtumÄ , o kitos byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai nebuvo vertinami, todėl teismas paskyrė per ilgÄ specialiosios teisės atėmimo terminÄ . 2.3. Pažymi, kad iki nusikalstamos veikos padarymo už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio ar kitokių draudžiamų medžiagų jis anksčiau nebaustas, administracine tvarka už kitus Å¡iurkščius KET pažeidimus nebaustas. Å ie duomenys leidžia teigti, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio, sÄ lygotas lengvabÅ«diÅ¡ko pasitikėjimo savimi.

Jis yra ribotai darbingas, gauna minimalias pajamas, gyvena kartu su motina, kuri yra neįgali, ja rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri, savarankiÅ¡kos pajamos yra minimalios, Å¡eimos neturi. 2.4. Pažymi, kad konfiskuota transporto priemonė yra krovininis automobilis, Å¡i priemonė yra speciali, o ne skirta asmeniniam naudojimui. Apelianto nuomone, byloje buvo bÅ«tina taikyti proporcingumo principÄ , t. y. vertinti kaltinamajam skirtinos sankcijos rūšį ar dydį ir atsižvelgti į teismų praktikÄ , netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo arba taikyti dalinį turto konfiskavimÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo dalį transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, vertės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiÅ¡kai neaptarė ir neįvertino ir nepaneigė tokios galimybės taikymo Å¡ioje byloje.

Pažymi, kad visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, jis charakterizuojamas teigiamai, transporto priemonė yra vienintelis turtas. 2.5. Apelianto nuomone, transporto priemonės konfiskavimas niekaip neįgyvendina bausmės paskirties – sulaikyti nuteistÄ jį nuo naujų nusikaltimų darymo, o yra dar viena bauda, kurios dydis atsižvelgiant į automobilio vertę – 5 900 Eur. Taip pat pažymi, kad konfiskuoto automobilio vertę atitinkanti suma yra nemenka palyginus su jo turtine padėtimi, todėl ji yra reikÅ¡minga ir jos sumokėjimo galimybės, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį yra ribotos.

Dėl Å¡ių aplinkybių galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dalies transporto priemonės vertės pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų pakankama ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. Å . ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. Å . neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminu ir praÅ¡o jį sutrumpinti iki 2 metų. Taip pat nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės Mercedes B. S. konfiskavimu ir praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti dalį – 1/3 konfiskuotino turto – automobilio Mercedes B. S. vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1 966,66 Eur, nustatant Å¡iÄ sumÄ sumokėti per 12 mėn. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 (BK 2811) straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011).

8. Nagrinėjamu atveju R. Å . pripažintas kaltu už itin Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai keliantis itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymÄ . Å iuo atveju R. Å . buvo nustatytas pirmu tikrinimu atliktu 16 val. 39 min. – 3,12 promilių, antruoju tikrinimu 17 val. – 3,24 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 19). Pažymėtina, tai, jog žala neteisėtais R.

Å . veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik Å¡i aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Å i pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valiÄ , kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių Å¡ios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu bÅ«du tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

9. Vertinant R. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Å ių duomenų visumoje, spendžiant nuteistojo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats Å¡ios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

10. Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus R. Å . neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingÄ pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog Å¡iuo atveju jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nustatyta, kad R. Å . teisiamas trečiÄ kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, bÅ«damas recidyvistu (b. l. 68-71), be to, jis buvo baustas metų laikotarpyje administracine tvarka (b. l. 65-67).

Taip pat įvertintina ir tai, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama nuo vienų iki penkerių metų terminui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino, iÅ¡samiai ir objektyviai įvertino aptartas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį apibÅ«dinančias aplinkybes, jam nustatytÄ apsvaigimo laipsnį, todėl padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kurio trukmė lygi vidutiniam Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui – trejiems metams, yra tinkamas BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams pasiekti.

Uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones nuteistojo patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiÅ¡kia, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o nuteistojo skundo argumentai, jog jis pirmÄ kartÄ teisiamas už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto Å¡ios poveikio priemonės taikymo termino.

11. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti keliÄ toliau naudoti šį turtÄ tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

12. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

13. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti Å¡ios priemonės taikymo proporcingumÄ , t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).

14. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas R. Å . baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimÄ pažymėjo, kad R. Å ., bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau, kaip 1,51 promilės neblaivumas, vairavo krovininį automobilį iki 3,5 t. „B. S.“, be Å¡ios transporto priemonės R. Å . objektyviai nebÅ«tų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taip pat nurodė, kad transporto priemonė turi ekonominę vertę, jÄ naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę bÅ«tina konfiskuoti.

15. Apygardos teismo nuomone, R. Å . automobilio „B. S.“ konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, R. Å . yra ribotai darbingas, gauna minimalias pajamas, gyvena kartu su motina, kuri yra neįgali ir transporto priemonė yra vienintelis jo turtas. Kaip nurodė ir pats R. Å . pirmosios instancijos teisme, Å¡iÄ specialiÄ transporto priemonę jis gali iÅ¡nuomoti, samdyti darbuotojÄ . Kolegijos vertinimu, individualizuojant R. Å . situacijÄ , vienintelio turto, iÅ¡ kurio jis gali gauti pajamas ir sumokėti baudÄ , konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, todėl automobilis „B. S.“ nekonfiskuotinas, o taikytinas konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , taip pat turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu bÅ«du gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

17. Kaip jau buvo minėta, R. Å . nedirba, gyvena su mama, kito turto neturi, todėl nagrinėjamu atveju iÅ¡laikant pagrįstÄ proporcingumÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių iÅ¡ R. Å . iÅ¡ieÅ¡koma dalis konfiskuotino turto 1/2 automobilio vertės atitinkanti pinigų suma – 2 950 Eur. Dėl to skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

18. Apeliantas praÅ¡o konfiskuotinÄ turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ nustatyti sumokėti per 12 mėn. Apygardos teismas pažymi, kad BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymÄ , nenumato galimybės iÅ¡dėstyti iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡kotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminÄ , per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams.

Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuoraÅ¡Ä , konfiskuotino turto dokumentų nuoraÅ¡us ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡siunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raÅ¡tu praneÅ¡a teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos iÅ¡dėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (Å¡iuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali bÅ«ti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali bÅ«ti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

19. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (deÅ¡imt) dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, vykdomÄ jį dokumentÄ vykdantis antstolis Å¡io kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių praÅ¡ymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti ar vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui. Ä®statymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R.

Å . apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, R. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „B. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. Å ., pakeisti, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ R. Å . valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti 2 950 Eur.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė