2017-03-29 Nr. AB-7085-3-61-3-00354-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-356-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00354-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 1A-444 ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti iš esmės pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi (b. l. 10–11) nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus apie Departamento 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 1A-444 gavimo datą, nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytu terminu šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą (b. l. 14–17), prašydamas panaikinti Departamento 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 1A-444 ir išspręsti ginčą iš esmės – panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė teismui įrodymus apie Departamento 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 1A-444 gavimo datą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi (b. l. 23–24) priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 1A-444, o pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686 atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 dalimi, vietos mokesčių administratoriaus sprendimas skundžiamas centriniam mokesčių administratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Centriniam mokesčių administratoriui išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir priėmus vieną iš MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje nustatytų galutinių sprendimų, toks sprendimas gali būti apskųstas teismui (MAĮ 159 str. 1 d.). Atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas antruoju patikslinto skundo reikalavimu prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas vietos mokesčių administratoriaus sprendimą apskundė Departamentui, tačiau Departamentas pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs vieno iš MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje nustatytų galutinių sprendimų, kuriais būtų išnagrinėjęs ginčą tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad tik Departamentui priėmus galutinį sprendimą, pareiškėjas įgis teisę ginčyti Departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą teisme. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Todėl, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą padavė nesilaikydamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. nesant galutinio Departamento sprendimo dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, teismas pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Kadangi pareiškėjas pašalino teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. patikslintame skunde išreiškė nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, pateikė įrodymus apie skundžiamo Departamento sprendimo gavimo datą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Departamento sprendimą atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus, todėl šią skundo dalį priėmė.

III. Pareiškėjas V. U., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti jo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27–28), prašydamas panaikinti šią nutarties dalį ir perduoti minėto pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi jis laikėsi išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686 apskundė Departamentui. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog Departamentas dar nepriėmė jokio sprendimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, bei neriboja teismo galimybių išnagrinėti tarp pareiškėjo ir Vilniaus teritorinės muitinės kilusį ginčą iš esmės.

Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalį palikti galioti. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą Muitinės departamentui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686, iškėlė mokestinį ginčą. Tuo tarpu Muitinės departamentas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1A-444 pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 nagrinėjimą sustabdė. Taigi, galutinis sprendimas pagal MAĮ 154 straipsnio 4 dalies nuostatas nebuvo nepriimtas, todėl laikytina, kad mokestinis ginčas dar nėra išspręstas iš esmės. Šiame kontekste pabrėžė, kad mokesčių mokėtojas dėl mokestinio ginčo į teismą gali kreiptis po to, kai mokestinį ginčą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima centrinis mokesčių administratorius (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-755/2006).

Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą. Vilniaus teritorinė muitinė mano, kad minėta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, jog, remiantis MAĮ 159 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Atitinkamai nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686 apskundė Departamentui, tačiau centrinis mokesčių administratorius pareiškėjo atžvilgiu dar nėra priėmęs vieno iš MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje nustatytų galutinių sprendimų, kuriais būtų išnagrinėjęs ginčą tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. Tuo tarpu mokesčių mokėtojas dėl mokestinio ginčo į teismą gali kreiptis po to, kai mokestinį ginčą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima centrinis mokesčių administratorius (remiasi LVAT 2006 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-755/2006).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686, konstatavus, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis nėra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nurodydamas, kad įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686 apskundė Departamentui, kuris 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1A-444 sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, t. y. dar nepriėmė jokio sprendimo dėl kilusio mokestinio ginčo.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteisingai interpretuoja teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias privalomą mokestinių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 panaikinimo yra mokestinis (MAĮ 2 str. 22 d.). Tuo tarpu mokestiniai ginčai yra nagrinėjami specialia MAĮ IX skyriuje numatyta tvarka.

Atitinkamai MAĮ 145 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 145 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, jog mokesčių mokėtojas dėl mokestinio ginčo į teismą gali kreiptis tik po to, kai mokestinį ginčą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima centrinis mokesčių administratorius (žr., pvz., LVAT 2006 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-755/2006 ir kt.).

Todėl šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad pareiškėjas pasinaudojo šios kategorijos byloms nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, bus galima tik tuomet, kai bus priimtas Departamento sprendimas dėl mokestinio ginčo išsprendimo iš esmės (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1214/2013). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog Departamentas (centrinis mokesčių administratorius) dar nėra išnagrinėjęs mokestinio ginčo pagal pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 ir nėra priėmęs atitinkamo sprendimo dėl šio ginčo.

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl minėta nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius