2019-01-15 Nr. AB-1350-3-61-3-02706-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-12-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02706-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti; 2) panaikinti Administracijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą pritarti pastato rekonstrukcijos ir naujo pastato statybos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti jį nagrinėti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. lapkričio 20 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ginčijamą Administracijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą.

Pareiškėjas teismo nustatytu terminu nurodytą skundo trūkumą pašalino – pateikė teismui ginčijamą Administracijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. R. skundą ir nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalį statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas.

Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimus panaikinti Administracijos 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. raštus, tačiau iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pritarimu projektiniams pasiūlymams su pastaba, kad statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas tik pasibaigus teisminiams ginčams. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad projektiniams pasiūlymams su pastaba pritarta 2018 m. vasario 7 d. (rezoliucija „Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimas. Projektiniai pasiūlymai“ tituliniame lape). Ginčijamu 2018 m. vasario 8 d. raštu Administracijos Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Departamentas) pranešė statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ apie priimtą sprendimą pritarti projektiniams pasiūlymams su pastaba. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 16 d. su skundu kreipėsi į Administratoriaus direktorių, prašydamas panaikinti šį raštą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamu 2018 m. gegužės 14 d. raštu informavo apie Departamento bei statytojo pareiškėjui pateiktus raštus dėl projektinių pasiūlymų ir trumpai aprašė šių raštų turinį.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas 2018 m. vasario 8 d. raštas buvo adresuotas statytojui, bet ne pareiškėjui, šiuo raštu statytojas informuojamas apie priimtą administracinį sprendimą pritarti projektiniams pasiūlymams su pastaba, t. y. šis raštas pagal savo pobūdį yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjas Departamento direktoriaus prašė panaikinti būtent šį raštą, bet ne pritarimą projektiniams pasiūlymams su pastaba, kuris įformintas 2018 m. vasario 7 d. rezoliucija projektinių pasiūlymų („Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimas. Projektiniai pasiūlymai“) tituliniame lape.

Įvertinęs ginčijamo 2018 m. gegužės 14 d. rašto turinį, teismas padarė išvadą, kad šis raštas pareiškėjui taip pat jokių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes, net ir patenkinus pareiškėjo skundą bei panaikinus ši raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Be to, teismas akcentavo, kad argumentai dėl sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodyti teikiant skundą dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento, nes nesant išduoto statybos leidimo, vien savivaldybės administracijai pritarus projektiniams pasiūlymams, pareiškėjui jokių teisių ir pareigų neatsiranda (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015).

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. skundą.

Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. sprendimų pritarti pastato rekonstrukcijos ir naujo pastato statybos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektiniams pasiūlymams, kurie pareiškėjui, kaip nurodyto žemės sklypo ir jame esančių rekonstruojamų pastatų bendrasavininkiui, akivaizdžiai sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis grindžiama klaidinga prielaida, kad pareiškėjas teismui neva skundžia Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. raštą, adresuotą statytojui UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, taip pat neva pareiškėjas savo 2018 m. balandžio 16 d. skunde, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašė panaikinti būtent šį 2018 m. vasario 8 d. raštą, adresuotą statytojui, bet ne pritarimą projektiniams pasiūlymams su pastaba. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek 2018 m. balandžio 16 d. skunde Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tiek 2018 m. rugpjūčio 14 d. skunde teismui jis labai aiškiai ir konkrečiai suformulavo savo reikalavimus – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. vasario 8 d. sprendimą pritarti pastato rekonstrukcijos ir naujo pastato statybos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektiniams pasiūlymams. Tačiau teismas nenagrinėjo tikrųjų pareiškėjo skundo reikalavimų ir pasisakė dėl tariamų reikalavimų.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamo sprendimo data nurodoma 2018 m. vasario 8 d., nes būtent tokia data šis sprendimas yra įformintas Vilniaus miesto savivaldybėje ir viešai paskelbtas interneto svetainėje. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 14 d. raštas, kuriuo atsisakoma patenkinti pareiškėjo 2018 m. balandžio 16 d. skundą, kadangi šio rašto paskutiniame sakinyje rašoma, jog pasitarus su savivaldybės teisės specialistais ir vykdant statytojo 2018 m. sausio 31 d. prašymą, minėto objekto rekonstravimo projektiniams pasiūlymams pritarta 2018 m. vasario 8 d. su pastaba, kad statybą leidžiantis dokumentas šio objekto statybai gali būti išduotas tik užbaigus teisminius ginčus.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pateikti Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. raštą Nr. A63-10815/18(59092)(3.3.2.26E-MP), adresuotą statytojui UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, pareikalavo būtent pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi dėl trūkumų pašalinimo, kuri yra neskundžiama, todėl pareiškėjas, vykdydamas šią teismo nutartį, pateikė prašomo rašto nuorašą teismui, nors jo skundui priimti ir bylai išnagrinėti šis raštas neturi jokios reikšmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. R. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir 2018 m. vasario 8 d. sprendimą, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, nurodė, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes 2018 m. vasario 8 d. raštas, adresuotas statytojui, bet ne pareiškėjui, šiuo raštu statytojas informuojamas apie priimtą administracinį sprendimą pritarti projektiniams pasiūlymams su pastaba, t. y. šis raštas pagal savo pobūdį yra informacinio pobūdžio, o pareiškėjas Departamento direktoriaus prašė panaikinti būtent šį raštą, bet ne pritarimą projektiniams pasiūlymams su pastaba, kuris įformintas 2018 m. vasario 7 d. rezoliucija projektinių pasiūlymų („Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimas. Projektiniai pasiūlymai“) tituliniame lape. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2018 m. gegužės 14 d. rašto turinį, padarė išvadą, kad šis raštas pareiškėjui taip pat jokių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes, net ir patenkinus pareiškėjo skundą bei panaikinus ši raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015 išaiškinimais, nurodė, kad atsakovo sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams yra tarpinis procedūrinio pobūdžio sprendimas ir atsakovui priėmus tokį sprendimą pareiškėjui jokių teisių ir pareigų neatsiranda.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, atskirojo skundo argumentus, pareiškėjo ginčijamų raštų turinį, sutinka su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjas iš esmės šioje byloje ginčija atsakovo sprendimą pritarti pastato rekonstrukcijos ir naujo pastato statybos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektiniams pasiūlymams. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tokio pobūdžio sprendimas yra priimtas 2018 m. vasario 7 d., o pareiškėjo skundo pagrindas (skunde nurodytos aplinkybės) neatitinka skunde suformuluotų reikalavimų, turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir dėl to, kad skundo reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą pritarti pastato rekonstrukcijos ir naujo pastato statybos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektiniams pasiūlymams, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015, kurioje buvo išaiškinta, kad argumentai dėl sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo galės būti nurodyti teikiant skundą dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento, nes nesant išduoto statybos leidimo, vien savivaldybės administracijai pritarus projektiniams pasiūlymams, pareiškėjui (žemės sklypo, kuriame kita įmonė numatė projektuoti statinius, bendranaudotojui) jokių teisių ir pareigų nesukelia. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad tokios pačios pozicijos teismai laikosi ir kitose bylose, konstatuodami, jog sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų, o tam, kad statybos darbai galėtų būti vykdomi, privalu parengti ir suderinti techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. pritarimas statinio projektiniams pasiūlymams savaime nesuponuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-660-227/2018).

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams yra tarpinio procedūrinio pobūdžio, sprendime nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad dėl atsakovo sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams pareiškėjui, kaip žemės sklypo ir jame esančių rekonstruojamų pastatų bendrasavininkiui, akivaizdžiai atsiranda teisinės pasekmės, tačiau visiškai nedetalizuoja, kokios konkrečios teisinės pasekmės jam (pareiškėjui) atsiranda dėl atsakovo priimto sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams.

Atsižvelgusi į šioje byloje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, reikšmingas klausimui dėl pareiškėjo skundo priėmimo išspręsti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo atveju tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė