2024-07-10 Nr. AB-10594-3-61-3-01640-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-355-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01640-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (M. K.) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97719, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, jo vertinimu, jis tikėtinai pagrindė skundo reikalavimus, be to, pagal skundžiamą Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas privalo grąžinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir išvykti, priešingu atveju jam kils realios pasekmės – bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies, kuris bus vykdomas priverstiniu būdu. Būtų nepagrįsta, jei pareiškėjas negalėtų sustabdyti ginčijamų sprendimų, darančių įtaką jo teisinei padėčiai, vykdymo. Pareiškėjo šeimai kiltų neigiamų pasekmių, nes jis turi tris nepilnamečius vaikus, vyriausias iš jų Lietuvoje lanko mokyklą, pareiškėjas eina vadovaujančias pareigas įsteigtoje mažojoje bendrijoje. Nesustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymo pareiškėjas turės išvykti ir palikti šeimą arba šeima turės vykti kartu su juo. Abiem atvejais tai padarytų nepataisomą žalą pareiškėjo nepilnamečiams vaikams, turėtų neigiamos įtakos pareiškėjo verslui.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, bet netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 139 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindą (leidimas nuolat gyventi panaikintas UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui)), priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos bei pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje, sudarantys prielaidas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei sustabdyti ginčijamo Migracijos departamento sprendimo vykdymą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino nei vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtinų sąlygų: 1) skundo reikalavimo prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo; 2) neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, kuri bus padaryta nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjo vertinimu, skunde yra aiškiai nurodytos ginčo faktinės aplinkybės, kurios pagrįstos su skundu pateiktais rašytiniais įrodymais, suformuluotas pareiškėjo reikalavimas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė skundo reikalavimus. Pagal skundžiamą sprendimą pareiškėjas privalo atsakovui grąžinti leidimą nuolat gyventi ir išvykti, priešingu atveju jam kils realios pasekmės – bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies, kuris bus vykdomas priverstiniu būdu. Reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjui ir jo šeimai (pareiškėjo žmona ir nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai), nes pareiškėjas privalės išvykti iš Lietuvos ir šeimos narius palikti Lietuvoje arba šeima turėtų vykti kartu su pareiškėju. Tokiu atveju pareiškėjui, jo sutuoktinei bei nepilnamečiams vaikams bus padaryta neatitaisoma žala.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į jo kilmės valstybę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VSD nurodo, kad teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, yra pagrįsta. Atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų ir duomenų, kurie būtų pagrindas šią teismo išvadą paneigti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vykdymą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, akcentavo, kad pareiškėjas įrodė tiek reikalavimo pagrįstumą, tiek ir neatitaisomos žalos tikimybę. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad pagal skundžiamą Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas privalo grąžinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir išvykti, priešingu atveju jam kils realios pasekmės – bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies, kuris bus vykdomas priverstiniu būdu. Nesustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymo pareiškėjas turės išvykti ir palikti šeimą arba šeima turės vykti kartu su juo – tai padarytų nepataisomą žalą pareiškėjo nepilnamečiams vaikams, turėtų neigiamos įtakos pareiškėjo verslui.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos bei pagrindai, numatyti ABTĮ 70 straipsnyje, sudarantys prielaidas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei sustabdyti ginčijamo Migracijos departamento sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Pareiškėjas teigia, kad jis visiškai įrodė tiek reikalavimo pagrįstumą, tiek ir neatitaisomos žalos tikimybę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas skunde kelia reikalavimą panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97719, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tuo tarpu, galimos žalos atsiradimas siejamas iš esmės ne su skundžiamu atsakovo sprendimu, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, taip pat, jog pareiškėjas šiuo metu yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-66-556/2024, ).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą ar kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė