2020-06-04 Nr. BB-3056-1-01-1-50167-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo K. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Staniulio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, prašymu sustabdyti nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2020-06-04 Nr. BB-3056-1-01-1-50167-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2567/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50167-2019-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo K. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Staniulio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, prašymu sustabdyti nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis K. Ž. ir jo gynėjas advokatas K. Staniulis kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtos baudos dydį arba grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliaciniame skunde buvo įvardyta, kad nuteistasis atitinka BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, todėl jam galėtų būti pritaikytas laidavimo institutas, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo skundą atmetė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, po baigiamųjų bylų paaiškėjo aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narys teisėjas E. Gražys 2014 m. gegužės 7 d. sankcionavo slapto sekimo prievartos priemonių taikymą K. Ž. kitoje baudžiamojoje byloje, tačiau teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, buvo šališkas.
Nuteistojo K. Ž. ir jo gynėjo kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasaciniu skundu nesutinkama su teismų sprendimu netaikyti nuteistajam BK 40 straipsnio, nustatančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuostatų ir tai grindžiama iš esmės vieninteliu teiginiu dėl galimo bylą išnagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nario E. Gražio, kuris 2014 m. sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą K. Ž. atžvilgiu kitoje baudžiamojoje byloje, šališkumo. Tačiau kartu kasaciniame skunde remiamasi nušalinimo pagrindus nustatančio BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą toje pačioje byloje. Ši įstatymo nuostata paneigia ir kasacinio skundo argumentą, su kuriuo siejamas teismo sprendimo netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų apskundimas, kadangi minėtas teisėjas, kuriuo šališkumu abejojama, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą K. Ž. ne nagrinėjamoje, bet kitoje byloje. Kasaciniame skunde išdėstytas kitas teiginys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinimą palaikiusi prokurorė galėjo būti šališka, nes jos paprašyta bausmė buvo žymiai griežtesnė nei panašiais atvejais skiria teismai, taip pat nesudaro pagrindo teisės taikymo aspektu nagrinėti baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo K. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Staniulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alvydas Pikelis
Daiva Pranytė-Zalieckienė