2022-02-17 Nr. AB-3694-3-63-3-02529-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-136-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02529-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais, sprendimo ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Teisme gautas pareiškėjo V. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame prašė:

1) Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) veiksmus neteisėtais dėl netinkamo esamų statinių identifikavimo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje Nr. FD-734-(14.16.140);

2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 16SD-2173-(14.16.104.) (toliau – ir Sprendimas);

3) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-734-(14.16.140) (toliau ir – Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimą pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus neteisėtais dėl netinkamo esamų statinių identifikavimo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-734-(14.16.140).

Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13-995/2022, kurioje gautas atsakovo V. R. atstovo advokato V. G. Taikos sutarties projektas. Siekdami priimti sprendimą dėl Taikos sutarties projekte išdėstytų sąlygų bei identifikuoti atsakovo V. R. naudojamus statinius, esančius valstybinėje žemės teritorijoje, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius skundžiamu raštu Nr. 16SD-2173-(14.16.104.) pareiškėjui pranešė, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo sudaryti taikos sutarties minėtoje civilinėje byloje Taikos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad taikos sutarties esmė yra šalių tarpusavio kompromiso radimas šalių derybų metu, t. y. taikos sutartis atspindi laisva šalių valia pasiektą susitarimą. Pareiškėjo skunde nurodytas prašymas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi pareiškėjui atsakovo veiksmais nėra suformuluotas joks įpareigojimas.

Dėl antrojo skundo reikalavimo teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. raštas Nr. 16SD-2173-(14.16.104.) „Dėl siūlymo ginčą išspręsti taikiai civilinėje byloje Nr. e2-24-995/2021“, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Šiame rašte nėra išreikšta įgalioto priimti sprendimą subjekto valia (valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas), o tik pateikiama nuomonė dėl pareiškėjo pateikto Taikos sutarties projekto. Šiuo raštu nėra pakeičiamos, nustatomos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjo teisės ar pareigos. Teismas sprendė, kad tai, jog 2021 m. spalio 5 d. rašte Nr. 16SD-2173-(14.16.104.) nurodyta, jog raštas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, nesudaro pagrindo šio rašto vertinti kitaip nei skundžiamoje nutartyje.

Dėl trečiojo skundo reikalavimo teismas sprendė, jog skundžiamame patikrinimo akte tik nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai identifikavo pareiškėjo naudojamus statinius, esančius valstybinėje žemėje, tačiau nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų pareiškėjui, šis patikrinimo aktas negali daryti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl ir reikalavimas dėl šio patikrinimo akto panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas patikrinimo akto pagrindu ėmėsi kitų veiksmų, priėmė pareiškėjui privalomus teisines pasekmes sukeliančius aktus (sprendimus).

Apibendrinęs aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neištyrė atsakovo dokumentų, jų turinį įvertino preliminariai. Pažymi, kad teismui yra žinomas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinės bylos Nr. e2-13-995/2022 turinys, todėl taip pat turi būti žinoma, jog Nacionalinė žemės tarnyba reikalauja pašalinti pareiškėjo statinius nuo valstybinės žemės būtent atsakovo Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pagrindu. Minėtame akte pareiškėjui nepagrįstai priskiriami trys statiniai, nors jam priklauso tik du.

Nurodo, kad pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumą atliekant 2021 m. spalio 5 d. patikrinimą, todėl šis klausimas yra priskirtinas administracinių bylų kompetencijai.

Atsakovo 2021 m. spalio 5 d. sprendimas nesudaryti taikos sutarties yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Atsakovas, atmesdamas taikos sutartį, siekia Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu įpareigoti pareiškėją savo lėšomis pašalinti statinius, kurie jam nepriklauso. Šiam tikslui pasiekti atsakovas naudoja Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuris sudarytas klaidingai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pareiškėjas prašė pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais dėl netinkamo valstybės tarnautojo veiksmų atlikimo sudarant Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, o ne dėl atsakovo atsisakymo sudaryti taikos sutartį. Atsakovas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir Sprendimu statinius identifikavo primityviai, nenurodė šių statinių koordinačių, unikalių numerių, adresų, plotų, aukščių ir kitų duomenų, todėl tai yra esminės pareigūnų klaidos, kurios padarytos viešojo administravimo srityje. Tai yra pareiškėjo teisių pažeidimas, nes jam priskiriami statiniai, kurie pareiškėjui nepriklauso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba reikalauja pašalinti pareiškėjo statinius nuo valstybinės žemės būtent atsakovo Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pagrindu. Minėtame akte pareiškėjui nepagrįstai priskiriami trys statiniai, nors jam priklauso tik du. Nurodo, kad pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumą atliekant 2021 m. spalio 5 d. patikrinimą, todėl šis klausimas yra priskirtinas administracinių bylų kompetencijai. Atsakovo 2021 m. spalio 5 d. sprendimas nesudaryti taikos sutarties yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Atsakovas, atmesdamas taikos sutartį, siekia Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu įpareigoti pareiškėją savo lėšomis pašalinti statinius, kurie jam nepriklauso.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba reikalauja pašalinti pareiškėjo statinius nuo valstybinės žemės būtent atsakovo Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pagrindu. Minėtame akte pareiškėjui nepagrįstai priskiriami trys statiniai, nors jam priklauso tik du.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai identifikavo pareiškėjo naudojamus statinius, esančius valstybinėje žemėje, tačiau šiame akte nenustatė jokių privalomų vykdyti nurodymų pareiškėjui, šis aktas negali daryti savarankiškos įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl ir reikalavimas dėl minėto akto panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atkreiptinas dėmesys, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13-995/2022, kurioje aptariamas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra gali būti pripažįstamas įrodymu, o šis teismas yra kompetentingas civilinėje byloje įvertinti įrodymus laikantis įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (Civilinio proceso kodekso XIII skyrius).

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Atsakovo 2021 m. spalio 5 d. sprendimas nesudaryti taikos sutarties yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Atsakovas, atmesdamas taikos sutartį, siekia Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu įpareigoti pareiškėją savo lėšomis pašalinti statinius, kurie jam nepriklauso. Šiam tikslui pasiekti atsakovas naudoja Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuris sudarytas klaidingai.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog taikos sutarties esmė yra šalių tarpusavio kompromiso radimas šalių derybų metu, t. y. taikos sutartis atspindi laisva šalių valia pasiektą susitarimą, todėl pareiškėjo skunde nurodytas prašymas panaikinti atsisakymą sudaryti taikos sutartį, pripažinus atsakovo veiksmus neteisėtais, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes atsakovas, spręsdamas klausimą dėl taikos sudarymo civilinėje byloje, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), jo veikla nagrinėjamu atveju yra procesinė paminėtos civilinės bylos ribose. Todėl byla dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjas informuotas apie tai, jog atsakovas atsisako sudaryti taikos sutartį, nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas prašo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais dėl netinkamo valstybės tarnautojo veiksmų atlikimo sudarant Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, o ne dėl atsakovo atsisakymo sudaryti taikos sutartį, nes Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pagrindu civilinėje byloje atsakovas siekia, jog pareiškėjas pašalintų turtą, kuris, remiantis minėtu aktu, nustatytas klaidingai.

Kaip jau minėta, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas nėra sprendimas administracinėje procedūroje, o reikalavimas Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus neteisėtais dėl netinkamo esamų statinių identifikavimo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu yra reikalavimas nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kuris nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 17 straipsniu priskirtą kompetenciją.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutarties rezoliucinė dalis, kuria atsisakyta priimti skundą, yra teisinga, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus papildomus motyvus, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė