2024-01-31 Nr. AB-2022-3-61-3-09559-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-47-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09559-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2023 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. T1-2407 „Dėl gydytojo akušerio-ginekologo licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo galiojimą, nes pradėjus jį vykdyti, ji bus atleista iš gydytojos akušerės-ginekologės pareigų ir kitose darbovietėse, nutrūks darbo stažas, ji neteks socialinių garantijų ir pragyvenimo šaltinio. Darbovietės privalės skubiai ieškoti kito gydytojo akušerio-ginekologo, kuris užimtų pareiškėjos einamas pareigas. Pareiškėja vertino, kad Įsakymui įsiteisėti skirtas labai trumpas laikas, neatsižvelgta į gydytojos darbo vietos lokaciją bei įsipareigojimus pacientams, todėl, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdžius licencijos galiojimą, būtų pažeisti ne tik jos, bet ir darboviečių bei pacientų, interesai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjos skundą, tenkino jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – sustabdė Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodė nutartį užtikrinti reikalavimą vykdyti skubiai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, reikalavimai grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas vertino, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra pagrįstas ir nusprendė laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Įsakymo galiojimą, nesant pagrindo išvadai, kad laikinai sustabdžius Įsakymo galiojimą, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir nurodo, jog pareiškėja nepateikė jokių konkrečių jai kilsiančios žalos įrodymų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gydytojas, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas, dėl naujos licencijos išdavimo gali kreiptis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikdamas paraišką ir licencijai gauti reikalingus dokumentus praėjus trims mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, jeigu licencijos galiojimas buvo panaikintas vadovaujantis šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja dėl naujos licencijos išdavimo gali kreiptis jau po 3 mėnesių nuo licencijos panaikinimo, tariamai galima jos nurodyta žala yra labai aiškiai apribota laike ir nėra susijusi su teismo užimtumu bei galimybėmis greitai išnagrinėti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos argumentas, jog Įsakymo vykdymas gali padaryti didelę neatitaisomą žalą, kurios pašalinimas būtų neįmanomas, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjos E. B. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjos skundą nagrinėti, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Įsakymo, kuriuo panaikinamas pareiškėjos gydytojos akušerės-ginekologės licencijos galiojimas, galiojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, nurodė, jog teismo nutartis užtikrinti reikalavimą vykdoma skubiai, konstatavęs, jog laikinai sustabdžius Įsakymo galiojimą, nebus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai. Nors atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įvertinus atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, jog atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo nuomone, pareiškėja neįrodė, jog Įsakymo vykdymas gali padaryti jai didelę neatitaisomą žalą, ji dėl naujos licencijos išdavimo gali kreiptis jau po 3 mėnesių nuo licencijos panaikinimo.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjos reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Skunde pareiškėja būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad, vykdant Įsakymą, ji bus atleista iš gydytojos akušerės-ginekologės pareigų ir kitose darbovietėse, nutrūks darbo stažas, ji neteks socialinių garantijų ir pragyvenimo šaltinio, darbovietės privalės skubiai ieškoti kito gydytojo, neatsižvelgta į jos įsipareigojimus pacientams. Įvertinusi pareiškėjos skundo ir atsakovo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus, o reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (be kita ko, medicinos įstaigų raštai dėl gydytojos paslaugų poreikio), nesudaro pagrindo abejoti, jog Įsakymo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinai sustabdžius Įsakymo galiojimą, nebus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai. Atsakovo atskirajame skunde nurodoma galimybė pareiškėjai dėl naujos licencijos išdavimo kreiptis jau po 3 mėnesių nuo licencijos panaikinimo nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė