6d4e85ad-8257-43cc-bb0b-3bef3bbf6cfe · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-531/2020 Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00383-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Valdo CiesiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei, gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, kuris iÅ¡ dalies pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, E. M. paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Bausmės laikas skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 23 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. (imtinai) (5 mėnesiai ir 2 dienos) bei atlikta bausmė pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį nuo 2013 m. kovo 19 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. (imtinai) (9 mėnesiai ir 4 dienos), iÅ¡ viso 1 metai 2 mėnesiai ir 6 dienos.

Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ E. M. jam priteistas 443,12 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. E. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 1 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 07.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, slapta pagrobė nerakintÄ A. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. gamybos, 405,47 Eur (1 400 Lt) vertės, su jame buvusiais A. K. daiktais: mobilaus ryÅ¡io telefonu (duomenys neskelbtini) 23,17 Eur (80 Lt) vertės, pinigine 11,58 Eur (40 Lt) vertės, 66,61 Eur (230 Lt) grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 506,84 Eur (1 750 Lt) dydžio turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad buvo neteisingai konstatuota, kad jis neatlygintinai siekė užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį. TokiÄ apylinkės teismo iÅ¡vadÄ paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis iÅ¡ pradžių teigė, kad davė vairuoti automobilį, tačiau vėliau ėmė tai neigti. Byloje liudytoju apklaustas B. parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis jam - E. M., padavė automobilio raktelius. Be to, automobiliu jis važiavo ne vienas, kartu su juo važiavo ir girtas jo savininkas. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, bėgo nuo teismo be pateisinamų priežasčių.

Taip pat nei viename teismo posėdyje nebuvo ir liudytojų V. ir M. B., kurie turėjo bÅ«ti bendrininkai. Teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus ir paneigti nagrinėjamas aplinkybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįrodė jo kaltės, neargumentavo bendrininkavimo požymių, nepateikė įrodymų vertinimo ir teisinės argumentacijos.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 6. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė automobilį. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) yra tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti.

Teismų praktikoje aiÅ¡kinant vagystei bÅ«dingÄ tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad Å¡io daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavÄ , ir to nori arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ , ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019).

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad E. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstai. E. M. apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės grindžiami tik vienpusiÅ¡kai bei subjektyviai apraÅ¡ytais ir įvertintais įvykiais, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusiÄ situacijÄ ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jį keisti ar naikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus duomenis įvertino tinkamai ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais apylinkės teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

8. E. M. viso proceso metu savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neigė, teigdamas, jog nukentėjusysis jam automobilį buvo patikėjęs, tačiau šie jo argumentai akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, todėl jie atmetami ir vertinami išimtinai kaip E. M. pasirinktas gynybos būdas, siekiant jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. NurodomÄ aplinkybę, jog E. M. nukentėjusysis automobilį buvo patikėjęs, paneigia ikiteisminio tyrimo metu duoti iÅ¡samÅ«s nukentėjusiojo A. K. parodymai, jog jis su draugu pravarde „(duomenys neskelbtini)“ apie 00.00 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę nusipirkti alaus. Prie degalinės sutiko E. M. su draugais. Visi prie degalinės iÅ¡gėrė. Kadangi buvo iÅ¡gėręs ir nenorėjo prarasti teisės vairuoti, davė E. M. vairuoti savo automobilį. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini).

Pakeliui sustoję (duomenys neskelbtini) gėrė alų. (duomenys neskelbtini) pasiliko jo draugas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, o jis su E. M. ir pastarojo draugu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jo automobilį vairavo E. M.. (duomenys neskelbtini) miestelyje, palikę automobilį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jie trise nuėjo prie tiltelio toliau gerti. Automobilis stovėjo 300-400 m atstumu nuo jų. Automobilyje buvo palikti rakteliai ir jo daiktai: mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ 80 Lt vertės, piniginė 40 Lt vertės, su dokumentais, ir 230 Lt grynųjų pinigų.

Begeriant jis užmigo, o prabudęs ryte nerado nei E. M. su draugu, nei savo automobilio su daiktais. Apie vagystę pranešė policijai. Vėliau iÅ¡ policijos sužinojo, kad jo automobilis rastas (duomenys neskelbtini) sudaužytas. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pamatė savo sudaužytÄ automobilį. Automobilio viduje nebuvo jo mobilaus telefono, piniginės su dokumentais ir pinigais. E. M. jis automobilio nedavė. Kai jis užmigo, E. M. pasiėmė automobilį savavaliÅ¡kai, be jo žinios, t. y. jį pavogė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis juos patvirtino ir akistatos su E. M. metu. Be to, analogiÅ¡kas tÄ dienÄ vykusių įvykių aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B.. Liudytojas parodė, kad 2013 m. gegužės pabaigoje, jis su E. M., M. B. ir D. S. buvo prie ežero ir gėrė. Tamsiu paros metu su D. S. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten, degalinėje sutiko vaikinÄ pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir A.

K.. A. K. buvo su automobiliu. Ten visi gėrė alų. Po to, dviem automobiliais nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad vienu metu A. K. automobilį vairavo E. M., kai vaikinÄ pravarde „(duomenys neskelbtini)“ vežė į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jie grįžo trise, t. y. jis, E. M. ir A. K.. Tuomet A. K. automobilį vairavo E. M.. (duomenys neskelbtini) sėdėdami automobilyje jie toliau gėrė alų. A. K. iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio parkrito ant žolės ir užmigo, nes buvo labai girtas.

E. M. pasakė: „sėsk, važiuojam“. A. K. paliko miegoti. Ji su E. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , po to į (duomenys neskelbtini), o paskui į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) E. M., vairuodamas A. K. automobilį, atsitrenkė į bordiÅ«rÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik tai, jog nukentėjusysis ir minėtas liudytojas nebuvo apklausti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nesudaro pagrindo Å¡iuos jų parodymus laikyti nepatikimais ir atmesti.

Vertinant susiklosčiusiÄ situacijÄ , taip pat svarbu pabrėžti, jog tai, kad A. K. leido E. M. vairuoti savo automobilį tam, kad jie kartu galėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestelį, nereiÅ¡kia, jog apeliantas įgijo teisę be papildomo savininko leidimo kada panorėjęs naudotis A. K. priklausančia transporto priemone.

10. Tai, kad E. M. siekė svetimÄ automobilį valdyti kaip savo, o ne laikinai pasinaudoti ir grÄ Å¾inti nukentėjusiajam, įrodo liudytojo E. K. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga. Liudytojas E. K. parodė, kad 2013 m. birželio 1 d., apie 7.50 val., važiuodamas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį į Å¡aligatvio bordiÅ«rÄ . Automobilyje buvo du vaikinai, vienas iÅ¡ jų buvo jam iÅ¡ matymo pažįstamas E. M..

Vaikinai pasakė, kad automobilį reikia patraukti į aikštelę. Jiems patraukus automobilį, vaikinai kalbėjo apie metalo supirkimo aikštelę. Tada jis pasiūlė nupirkti automobilį. E. M. pasakė, kad jis yra automobilio savininkas ir sutiko parduoti automobilį. Automobilio dokumentai buvo, todėl jis užpildė pirkimo - pardavimo sutartį. Liudytojas V. B. paaiškino, kad prie jų privažiavo raudonos spalvos automobilis. Vaikinas paklausė ar nereikia pagalbos. Jis paprašė nutraukti automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę.

Nutraukus automobilį į aikÅ¡telę, vaikinas paklausė kÄ darysime su automobiliu. E. M. pasakė, kad jis automobilį parduoda. Vaikinas surašė kažkokius dokumentus ir E. M. už automobilį padavė 300 Lt. Tai, kad E. M. E. K. pardavė A. K. priklausantį automobilį įrodo ir dokumentų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. Jame yra nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis. Sutartyje ranka, mėlynos spalvos tuÅ¡inuku įraÅ¡yta data „2013-06-01“, laikas „08.00“, vieta „(duomenys neskelbtini)“.

Skiltyje – pardavėjas – ranka, mėlynos spalvos tuÅ¡inuku įraÅ¡ytas E. M. asmens kodas, vardas ir pavardė. Skiltyse – pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę – valstybinis numeris – ranka, mėlynos spalvos tuÅ¡inuku įraÅ¡yta „(duomenys neskelbtini) Skiltyje – Å alys parduodamÄ transporto priemonę įkainojo – ranka paraÅ¡yta „300 Lt“. Skiltyje – transporto priemonę pardavė – ranka įraÅ¡yta „E. M.“ ir Å¡alia yra paraÅ¡as.

11. Taip pat Å¡iuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad bÅ«tent E. M. pagrobė ir A. K. automobilyje buvusius daiktus: mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , piniginę, 230 Lt grynųjų pinigų. IÅ¡ byloje apklaustų liudytojų D. S., V. B. ir nukentėjusiojo A. K. parodymų nustatyta, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio (2013 m. birželio 5 d.), kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie su E. M. vyko pas A. K. ir dalį iÅ¡ automobilio paimtų, jam priklausančių daiktų grÄ Å¾ino.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad E. M. neabejotinai suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina A. K. priklausantį turtÄ â€“ automobilį, atimdamas iÅ¡ jo galimybę jį valdyti, disponuoti ir naudotis, ir to norėjo. Taigi, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu pagrįstai.

13. E. M., ginčydamas savo kaltę, nurodo, kad Å¡iuo atveju byloje apklausti liudytojai V. ir M. B. turėjo bÅ«ti pripažinti nusikaltimo bendrininkais. Tokie apelianto argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmetami. Visų pirma pažymėtina, kad kai E. M. pagrobė A. K. priklausančiÄ transporto priemonę, su juo važiavo tik V. B., o M. B. kartu nebuvo. Be to, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog bÅ«tent E. M. sugalvojo pagrobti A. K. automobilį, kÄ Å¡iuo atveju ir padarė, o kai jį sudaužė, sprendimÄ jį parduoti priėmė pats vienas.

Pinigus už automobilį pasiėmė taip pat jis. V. B. jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Vien tik tai, kad Å¡is liudytojas vogtu automobiliu važiavo kartu su E. M., negali bÅ«ti laikoma priežastimi jį pripažinti nusikalstamos veikos bendrininku ir traukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl E. M. paskirtos bausmės 14. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ E. M. skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, E. M. paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančiÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas teisingai ir tinkamai įvertino E. M. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus bei parinko ir paskyrė apeliantui bausmę už minėtos nusikalstamos veikos padarymÄ , nustatė jos dydį. Jokių pažeidimų Å¡iÄ bausmę bendrinant su Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, kuris iÅ¡ dalies pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d.

E. M. paskirta bausme padaryta nebuvo. Tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir dėl to neteisingos. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įskaitė E. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ bei bausmę, atliktÄ pagal minėtÄ nuosprendį bei nustatė bausmės vykdymo pradžiÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡ioje dalyje keisti skundžiamÄ nuosprendį. Dėl BPK pažeidimų 16. E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , teisė į gynybÄ , nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus ir paneigti nagrinėjamas aplinkybes.

Å ie apelianto argumentai atmetami. IÅ¡ byloje esančių teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu E. M. naudojosi advokato paslaugomis, jam buvo suteikta teisė pateikti savo versijÄ dėl įvykusių įvykių ir jo veiksmų, teikti praÅ¡ymus, pasisakyti sprendžiamais klausimais bei kreiptis į teismÄ paskutiniu žodžiu. Taigi pagrindo teigti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nėra. Pažymėtina, kad teismo Å¡aliÅ¡kumu laikomas iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimas.

Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjęs, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, spręsdamas dėl E. M. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, nėra taip pat.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė