6d4e5b5a-7a53-41a4-a91a-a40bccf8a08b · Akmenės rajono apylinkės teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. e2YT-22-1008/2017                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01637-2016-4                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                       2.5.5.; 3.4.5.2.(S)                                AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 10 d.Naujoji Akmenė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,dalyvaujant pareiškėjui R.

J., jo atstovei advokatei Irmai Bekerei, suinteresuotiems asmenims A. J., V. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. J., V. L., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuotų asmenų, pareiÅ¡kusių savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. J. ir V. L. pareiÅ¡kimÄ R. J. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismasn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po mamos V. J. mirties 2002 m. sausio 16 d., priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad V. J. priklausė nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre Å¡is turtas ir V. J. nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruotos. 2002 m. sausio 16 d.

V. J. mirė, pareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys V. L. ir A. J. yra jos pirmos eilės įpėdiniai. V. L. palikimo atsisakė, o A. J. palikimo nepriėmė. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis mirusiosios palikimÄ priėmė pradėdamas visÄ paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Jis gyveno kartu su motina V. J. adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi ja iki jos mirties, ir iki Å¡iol Å¡iuo adresu gyvena. PareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio yra pastatyti pareiÅ¡kėjo mamai priklausę statiniai.

Po motinos mirties, pareiÅ¡kėjas perėmė bei savo buityje naudoja, valdo ir visus palikėjai priklausiusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir kitus jai priklausiusius kilnojamuosius daiktus, bei disponuoja jais. Tokiu bÅ«du jis siekė paveldėti turtÄ ir atliko veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kusius jo sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ . Tokį pareiÅ¡kėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėtojo, nes Å¡is turtu rÅ«pinasi ir disponuoja kaip savo jau keliolika metų, naudojasi bei iÅ¡laiko, todėl turėtų bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas priėmė mirusios V.

J. turtÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu. Suinteresuoti asmenys A. J. ir V. L. su pareiÅ¡kimu nesutiko, pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais, kuriuo prašė pripažinti, kad ir jie yra priėmę mirusios mamos V. J. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. Nurodė, kad V. J. nuo 1991 m. iki mirties gyveno pas V. L.. V. J. mirus, visi jai priklausę kilnojamieji daiktai liko pas V.

L.. Suinteresuoti asmenys rÅ«pinosi mama, vežė jÄ Ä¯ klinikas, o po mamos mirties rÅ«pinosi likusiais mamos daiktais, jos laidotuvėmis, todėl laikytina, kad jie priėmė mamos V. J. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“ pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų, pareiÅ¡kusių savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kimus prašė nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiÅ«ra, jo atstovui nedalyvaujant.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas R.

J. pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kartu su mama jos gyvenamajame name gyveno nuo 1979 m., pastatė Å«kinį pastatÄ , remontavo namÄ . Mamai mirus, toliau rÅ«pinosi sodyba, jame esančiais statiniais ir iki Å¡iol ten gyvena. Dar mamai esant gyvai, 1998 m. sesuo V. L. iÅ¡sivežė mamÄ su jos kilnojamaisiais daiktais pas save, ten mama gyveno iki mirties 2002 m. Mamos daiktai, kuriuos sesuo buvo iÅ¡sivežusi, po mamos mirties ir liko pas seserį. O jis toliau gyveno mamai priklausiusiame name, mokėjo draudimo įmokas, už elektrÄ , kitas buitines paslaugas.

NamÄ apÅ¡iltino, pakeitė grindis, įrengė Å¡ildymo sistemÄ , permÅ«rijo krosnis, įvedė vandenį, perdengė stogÄ . Po mamos mirties nei brolis, nei sesuo į mamai priklausiusiÄ sodybÄ nebuvo atvažiavę.Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad mamai priklausiusioje sodyboje lankydavosi iki mamos mirties, o po mamos mirties ten nesilankė. PareiÅ¡kėjas Richardas ten gyveno nuo 1979 m. ir liko ten gyventi po mamos mirties. Leido broliui ten gyventi, o palikimo pasidalijimo klausimÄ Å¾adėjo iÅ¡spręsti vėliau.

Mamos daiktus, kurie yra likę pas jį ir seserį, pasiėmė dar mamai esant gyvai arba juos padovanojo pati mama, mamos santaupas, pasidalijo su seserimi dar jai gyvai esant, vėliau tuos pinigus panaudojo mamos laidotuvėms.Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. L. nurodė, kad mama apie aÅ¡tuonerius metus iki mirties gyveno pas jÄ . Atvažiuodama gyventi pas jÄ , mama atsivežė savo drabužius, Å¡ventųjų paveikslus, žvakides, kryželį, maldaknyges, rankinį laikrodį, lovatieses, dalį Å¡ių daiktų mama jai padovanojo iki mirties.

PareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo pasirašė, nes suprato, kad brolis nori gyventi tame name, o ji turėjo kur gyventi, jai to namo nereikėjo. Dėl pasiraÅ¡yto pareiÅ¡kimo nuginčijimo niekur nesikreipė, dabar nori, kad palikimas bÅ«tų padalintas į tris dalis. Prie mamos sodybos iÅ¡laikymo neprisidėjo, ten tvarkėsi brolis Richardas, jis sodybÄ pagerino.Teismo posėdyje liudytoja G. S. parodė, kad yra pareiÅ¡kėjo kaimynė. Patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas R. J. nuo senų laikų gyvena mamai priklausiusiame name, ten toliau gyveno ir mamai mirus, restauravo, apÅ¡ildė namÄ . Nurodė, jog namu rÅ«pinasi tik pareiÅ¡kėjas R.

J..PareiÅ¡kėjo R. J. pareiÅ¡kimas tenkintinas. Suinteresuotų asmenų V. L. ir A. J. pareiÅ¡kimas atmestinas.Byloje nustatyta, kad V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turėjo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais. Nors nuosavybės teisės į šį turtÄ nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, 1987 m. rugsėjo 22 d. sudaryta namų valdybos techninės apskaitos byla patvirtina, kad V. J. gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais valdė kaip asmeninę nuosavybę. Jučių kolÅ«kio valdybos pažyma, statytojo pasižadėjimas, sklypo planas, kvitai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas R.

J. 1979 m. Å¡alia jau esančio gyvenamojo namo pastatė Å«kinį pastatÄ . V. J. nuo 1988 m. rugpjūčio 24 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo R. J. gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu nuo 1979 m. balandžio 28 d. V. J. 2002 m. sausio 16 d. mirė. V. J. testamento sudariusi nebuvo, po jos mirties nei vienas iÅ¡ pirmos eilės įpėdinių R. J., A. J. ir V. L. dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2016 m. gegužės 19 d.

V. L. notarės patvirtintu pareiÅ¡kimu dėl palikimo atsisakymo, notarinio registro Nr. 2-3994, atsisakė pretenzijų į V. J. palikimÄ . Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio yra V. J. priklausę statiniai, nuo 1999 m. lapkričio 25 d. priklauso R. J.. 2002 m. rugpjūčio 19 d. R. J. sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl elektros energijos tiekimo gyvenamajai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡duoti draudimo liudijimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė V.

J. nuo 2001 m. kasmet sudarinėjo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis. PareiÅ¡kėjo, suinteresuotų asmenų A. J. ir V. L. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas R. J. nuo 1979 m. gyveno jų mamai priklausiusiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi Å¡iuo turtu tiek mamai V. J. esant gyvai, tiek jai iÅ¡vykus gyventi pas dukterį V. L., tiek po jos mirties, ir rÅ«pinasi Å¡iuo turtu iki Å¡iol.Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Teisių perėjimo universalumas inter alia reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtÄ , jis turi palikimÄ priimti vienu iÅ¡ įstatyme nustatytų bÅ«dų. Vienas iÅ¡ įstatyme nustatytų palikimo priėmimo bÅ«dų yra palikimo priėmimas pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.Nagrinėjamu atveju tiek pareiÅ¡kėjas, tiek suinteresuoti asmenys įrodinėja, jog jie priėmė jų mirusios mamos V. J. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. J. palikimo atsiradimo momentu 2002 m. sausio 16 d. gyveno mirusiai V.

J. priklausiusioje sodyboje ir liko joje gyventi po mamos mirties, remontavo gyvenamÄ jį namÄ , sudarė elektros energijos tiekimo Å¡iam objektui sutartį, draudė turtÄ nuo nelaimingų atsitikimų, prižiÅ«ri ir puoselėja sodybÄ , t. y. elgėsi ir iki Å¡iol elgiasi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimÄ , todėl yra pagrindas pripažinti, jog R. J. po V. J. mirties likusį turtÄ , o detaliau turtinę teisę į šį turtÄ , nes turtas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.Tuo tarpu suinteresuoti asmenys A.

J. ir V. L. pripažino, jog po mamos mirties sodyboje nesilankė ir prie jos priežiÅ«ros niekaip neprisidėjo, patvirtino, jog sodyba yra pagerinta pareiÅ¡kėjo R. J.. Vis dėlto suinteresuoti asmenys nurodė, kad palikimÄ priėmė, nes mama apie aÅ¡tuonerius metus iki mirties gyveno pas suinteresuotÄ asmenį V. L., kur buvo persikėlusi su jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, ir mamai mirus jie pradėjo faktiÅ¡kai valdyti po mamos mirties likusius jos daiktus: kryželį, žvakides, maldaknyges, lovatieses, laikrodį, Å¡ventųjų paveikslÄ , grynuosius pinigus.

IÅ¡analizavęs byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad suinteresuoti asmenys A. J. ir V. L. priėmė po jų mamos mirties likusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, nes jie neatliko jokių veiksmų, rodančių rÅ«pinimÄ si paveldimu turtu. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjų drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių.

Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkė, neprižiÅ«rėjo, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ , t. y. nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo ir pan. Suinteresuoti asmenys A.

J. ir V. L., pas kuriuos liko dalis po mamos mirties likusių daiktų, Å¡eimos, Å¡ventųjų relikvijų, patvirtino, jog dalį Å¡ių daiktų ir 2 000 Lt mama pati jiems padovanojo dar iki mirties, o kiti taip ir liko pas juos vien dėl to, kad mama paskutiniuosius metus iki mirties gyveno pas suinteresuotÄ asmenį V. L., tačiau nei vienas iÅ¡ suinteresuotų asmenų neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie rodytų jog jie siekė priimti kitÄ po mamos mirties likusį turtÄ , konkrečiai gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, nes po mamos mirties į pareiÅ¡kėjo tvarkomÄ sodybÄ nebevyko ir jokių veiksmų Å¡io turto atžvilgiu neatliko, todėl pagrindo pripažinti, kad suinteresuoti asmenys A.

J. ir V. L. priėmė po mamos mirties likusį palikimÄ faktiniu valdymu nėra.Pažymėtina ir tai, kad V. L. savo pozicijÄ dėl po mamos mirties likusio palikimo priėmimo jau buvo iÅ¡reiÅ¡kusi dar 2016 m. gegužės 19 d. pasiraÅ¡ydama notariÅ¡kai patvirtintÄ atsisakymÄ nuo V. J. palikimo. Palikimo atsisakymas yra sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios iÅ¡reiÅ¡kimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Atsisakymo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ .

CK 5.60 straipsnis numato, jog įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui.Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo, kuris yra patvirtintas notaro, notarinio registro Nr. 2-3994, ir Å¡is pareiÅ¡kimas dėl palikimo atsisakymo nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes, t. y. esant V. L. atsisakymui nuo palikimo, objektyviai negali bÅ«ti nustatytas palikimo priėmimo faktas, nes jos valia dėl palikimo yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir patvirtinta oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu.CPK 443 straipsnis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Atsižvelgiat į tai, kad R. J., praÅ¡iusio priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir suinteresuotų asmenų A. J. ir V. L. įrodinėjusių aplinkybę, kad jie priėmė palikimÄ suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, atmetus suinteresuotų asmenų reikalavimus, spręstinas pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas R.

J. Å¡ioje byloje sumokėjo 31,60 Eur žyminį mokestį, 19,14 Eur už dokumentų iÅ¡ archyvo gavimÄ , 242 Eur už advokato pagalbÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro žyminis mokestis, mokestis už renkamus įrodymus ir pareiÅ¡kėjo gimimo liudijimo duomenų patikslinimÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų patyręs nepriklausomai nuo to ar suinteresuoti asmenys bÅ«tų reiÅ¡kę savarankiÅ¡kus reikalavimus, teismas sprendžia, jog pagrindo priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ suinteresuotų asmenų nėra.

Kadangi advokatės atstovavimo teismo posėdyje iÅ¡laidos yra susijusios su tuo, kad byloje buvo pareikÅ¡ti savarankiÅ¡ki reikalavimai, Å¡ios iÅ¡laidos, kurias sudaro 193,60 Eur, lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kėjui.           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-271, 448 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:           pareiÅ¡kėjo R. J. pareiÅ¡kimÄ tenkinti.           Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po mamos V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ : (duomenys neskelbtini) esančius teisiÅ¡kai neįregistruotus statinius – gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.           Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.            Suinteresuotų asmenų A.

J. ir V. L. pareiÅ¡kimÄ atmesti.           Priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų A. J. ir V. L. po 96,80 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjui R. J..         Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Daiva Maneikienė