6d4c047a-1cb2-4172-a7fb-2f4e50a5b6f5 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-932/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17351-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ ArÅ«no Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Rasos Paužaitės, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržickiui (Poltoržicki), iÅ¡teisintajam P. S. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro Boriso Poltoržickio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. buvo iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. P. S. buvo kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas daugiau negu 1,51 promilė, t. y. 2019 m. balandžio 27 d., apie 10.10 val., Švenčionių r. sav., Švenčionėlių sen., Platumų k., prie Žeimenos upės esančioje poilsiavietėje vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,63 promilės. Pirmosios instancijos teismas P. S. išteisino pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroras B. Poltoržickis pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažinti P. S. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 90 parų areÅ¡to bausmę. Taip pat praÅ¡oma paskirti BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti P. S. 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 3. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas vertino tik tÄ aplinkybę, ar P. S. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ar daugiau promilių alkoholio ir visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsiranda ne tik tada, kai asmuo vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ar daugiau promilių alkoholio, bet ir tada, kai vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

IÅ¡ liudytojų G. U. ir D. Å . parodymų matyti, kad P. S. chuliganiÅ¡kai vairavo transporto priemonę, po Å¡io eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl to buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuris turėtų bÅ«ti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

4. Teismo posėdyje iÅ¡teisintasis P. S. ir jo gynėja advokatė L. Guižauskienė prašė prokuroro skundÄ atmesti, o prokuroras B. Poltoržickis prašė skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro B. Poltoržickio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo P. S. priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir priimti naujÄ nuosprendį, pripažįstant P. S. kaltu dėl nurodyto nusikaltimo bei paskiriant jam 90 parų areÅ¡to bausmę, taip pat BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

6. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu P. S. buvo išteisintas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad, nepaisant P. S. parodymų, kuriuose pastarasis neigė kaltinime inkriminuotu laiku vairavęs automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos įrodymais visgi nustatyta, kad jis nurodomu laiku transporto priemonę vairavo, tačiau negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad jis transporto priemonę vairavo esant jo kraujyje ar iškvėptame ore daugiau nei 1,50 promilių alkoholio.

Kitaip tariant, įvykio (vairavimo) vietoje nebuvo patikrintas ir objektyviai užfiksuotas P. S. neblaivumas, o vėliau atlikto patikrinimo rezultatai, įvertinus tai, kad iÅ¡teisintasis alkoholį galimai vartojo po vairavimo, kas galėjo paveikti vėliau nustatytÄ promilių kiekį ir atitinkamai sukliudė objektyviai nustatyti, jog vairavimo metu neblaivumas virÅ¡ijo 1,51 promilių ribÄ , nulėmė iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ .

7. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o P. S. pripažinti kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaip nurodyta anksčiau, valstybinis kaltintojas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kuriomis, anot jo, vertinta tik tai, ar P. S. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas daugiau nei 1,51 prom. apsvaigęs nuo alkoholio, nors atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kyla ne tik tuomet, kai asmuo automobilį vairuoja, bÅ«damas neblaivus daugiau nei 1,51 prom, bet ir vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 prom. ir didesnis girtumas. Remdamasis liudytojų G. U. ir D. Å . parodymais, prokuroras tikina esÄ P. S. chuliganiÅ¡kai vairavo transporto priemonę ir po Å¡io eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį bei jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas.

8. Taigi, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras prašo pripažinti P. S. kaltu ne dėl transporto priemonės vairavimo neblaivioje būsenoje (kai nustatytas daugiau negu 1,51 prom. girtumas), o dėl to, kad jis chuliganiškai vairavo automobilį ir po eismo įvykio vartojo alkoholį. Skunde nenurodoma, kokį konkrečiai eismo įvykį galimai padarė P. S., ir, vadovaujantis G. U. ir D. Š. parodymais, įrodinėjama tik tai, kad pastarasis chuliganiškai vairavo transporto priemonę, po ko vartojo alkoholį.

9. Asmens teisų apsauga baudžiamojo proceso metu nustatyta BPK 44 straipsnyje. Å io straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė, susijusi su jo pasirengimu gynybai, o, konkrečiai, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, be kita ko, turi teisę, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai.

10. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

11. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Å iame straipsnyje įtvirtina teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie Å¡iÄ galimybę nedelsiant praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams.

12. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami bylÄ nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali bÅ«ti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ , kai apie tai yra iÅ¡dėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).

13. Aptartų nuostatų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju valstybinio kaltintojo apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma pripažinti P. S. kaltu dėl to, kad Å¡is vartojo alkoholį po eismo įvykio nustatymo ir jam nustatytas 1,5 prom. ir daugiau girtumas, yra grindžiamas iÅ¡ esmės naujomis skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos ir dėl tokios veikos P. S. nebuvo teisiamas. Maža to, prokuroras nei kartu su skundu, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neteikė praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ , iÅ¡dėstydamas konkrečias inkriminuotinas faktines aplinkybes, dėl kurių padarymo prašė konstatuoti P. S. kaltę. IÅ¡ apeliacinio skundo galima suprasti, kad P. S. yra inkriminuojamas eismo įvykio padarymas, nors apie konkrečias jo aplinkybes skunde nė neužsimenama.

14. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 puntÄ , kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta eismo įvykio sÄ voka, eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamoje byloje viso proceso metu nebuvo tiriamos aplinkybės, jog P. S. vairuojant bÅ«tų padarytas bent koks eismo įvykis.

Apygardos teisme vykusio posėdžio metu prokuroras, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. apžvalga „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose“ kalbėjo apie tai, kad, bÅ«damas neblaivus, P. S. chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį, vos neužvažiavo žmonėms ant kojų, iÅ¡gÄ sdino juos ir taip esÄ sutrikdė kitų asmenų psichinę sveikatÄ , kÄ prašė pripažinti eismo įvykiu.

Taip pat skundu įrodinėjama P. S. vartojus alkoholį po menamo eismo įvykio, kas proceso metu taip pat nebuvo tiriama.

15. Akivaizdu, kad tokie prokuroro pasvarstymai, kuriais apeliuojama į iÅ¡ esmės naujas faktines aplinkybes (nors ir jos konkrečiai nėra iÅ¡dėstomos), praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ nebuvimas, be to, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡sakomais argumentais P. S. praÅ¡oma pripažinti kaltu dėl naujos nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos tik pagal tÄ patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, reiÅ¡kia, kad tokia situacija (pripažinimas kaltu dėl naujos nusikalstamos veikos) apeliacinės instancijos teisme apskritai negalima, nes tai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (BPK 255 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 3 ir 4 dalis). Tuo pačiu tokia situacija nesuderinama su kaltinamojo teise žinoti apie jam reiÅ¡kiamo kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ bei žinoti, tiksliai nuo kokio kaltinimo jis turi gintis.

16. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija neturi juridinio pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ ir pripažinti P. S. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios iÅ¡teisintajam nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nebuvo pareikÅ¡tas atitinkamas kaltinimas. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų, kuriomis P. S. iÅ¡teisintas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, iÅ¡ esmės neginčijamos. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijų kolegija neturi pagrindo nesutikti su jame iÅ¡dėstytais motyvais, kuriais konstatuota nesant galimybės objektyviais nustatyti, kad vairavimo metu P. S. girtumas buvo didesnis nei 1,51 prom.

17. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį panaikinti prokuroro praÅ¡omais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro Boriso Poltoržickio (Poltoržicki) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė