6d4ba0ef-d14d-495e-9cb5-b883dbb0dccf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-5934-872/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03309-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

M. M. H. Z. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas O. M. M. H. Z. teismui pateiktame skunde praÅ¡o: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. liepos 27 d. sprendimÄ â€žDėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atÅ¡aukimo Egipto Arabų Respublikos piliečiui O.

M. M. H. Z.“ Nr. 17I-23 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo. Nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu. Teigia, jog Sprendimas priimtas neobjektyviai ir neiÅ¡samiai įvertinus faktines aplinkybes, todėl yra neteisėtas. Atsakovas nurodo aplinkybes kaip ir kada pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos institucijas praÅ¡ydamas vizos, leidimo gyventi ir prieglobsčio. Nebuvo jokių neteisėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų. Jis viskÄ atliko legaliai, nebuvo užfiksuota jokių nelegalios migracijos pažeidimų, sprendimų nevykdymo (slapstymosi nuo institucijų).

Nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi dėl išvykimo termino pratęsimo, dėl skundo teismui, dėl papildomo prašymo suteikti prieglobstį ir t. t. nėra argumentai (įrodymai), kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas ėmėsi reikiamų teisėtų priemonių tam, kad jam būtų leista likti Lietuvos Respublikoje. Toks pareiškėjo siekis ir noras rodo, kad jam – svarbu būti Lietuvoje, tai reikalinga tiek jo šeimai, tiek jam pačiam. Aplinkybių negalima vertinti kaip grėsmės viešajam saugumui (visuomenei).

Vien pareiÅ¡kėjo kreipimÄ sis neturi bÅ«ti vertinimas kaip siekis įteisinti buvimÄ Lietuvoje įvairiais pagrindais. Atsisakymas asmeniui iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar vizÄ vienu pagrindu, neužkerta kelio kreiptis dėl to paties kitu pagrindu. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – ir Ä®statymas) to nedraudžia ir asmuo, kuris kreipiasi skirtingais pagrindais į Migracijos departamentÄ ir besinaudojantis įstatymo normomis, negali bÅ«ti laikomas keliančiu grėsmę visuomenei ir siekiantis nelegaliai įteisinti savo buvimÄ Lietuvoje.

Pažymi, jog fiktyvios santuokos sudarymas nėra (nebuvo) nustatytas ar užfiksuotas, todėl nėra įrodytas. Atsakovas pateikė tik įžvalgas, kurios nėra paremtos jokiais faktiniais įrodymais. Be to, tai nėra laikoma teisiniu argumentu. Minėtos aplinkybės turi bÅ«ti nevertinamos (nenagrinėjamos). Aplinkybės, kurios turi bÅ«ti vertinamos, kaip lemiamos aplinkybės nepertraukiamo gyvenimo Lietuvos Respublikoje faktui nustatyti: pareiÅ¡kėjas gyvena Lietuvoje, iÅ¡vykęs iÅ¡ jos nebuvo, čia gyvena jo žmona (Lietuvos Respublikos pilietė), pareiÅ¡kėjas integravęsis į Lietuvos gyvenimÄ , jį sieja su Lietuva glaudÅ«s ryÅ¡iai.

Aplinkybių visuma lemia, kad pareiškėjas neturi kitos nuolatinės gyvenamosios vietos, sukūrė ekonominį, socialinį ir kultūrinį ryšį su Lietuvos Respublika. Be kita ko, pareiškėjas savo ateitį sieja su Lietuva. Vizos gavimas – labai svarbus, nes jis nori būti teisėtu Lietuvos Respublikos rezidentu, aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime, tapti pilnateisiu mokesčių mokėtoju, o tam būtina viza. Pareiškėjo teisės suvaržytos, o tai suponuoja neproporcingus pagrindinių judėjimo ir apsigyvenimo teisių suvaržymus.

Teigia, jog atsakovas pateikė subjektyvius argumentus, kad pareiÅ¡kėjas piktybiÅ¡kai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus ir t. t. Sprendime nėra pateikti įrodymai apie tai, nuo kokių institucijų bei kada pareiÅ¡kėjas slapstėsi. DeklaratyvÅ«s argumentai, kurie nėra įrodyti. Nėra aiÅ¡ku kuo remiantis atsakovas daro iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjas nesislapstė, dalyvavo valstybės gyvenime, sudarė santuokÄ , gaudavo praneÅ¡imus, į juos reaguodavo. Teikdavo praÅ¡ymus, skundus ir t. t.

AsmeniÅ¡kai vykdavo į Migracijos departamentÄ (jo skyrius). Nuo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ nepasikeitė nei telefono numeris, nei el. paÅ¡to adresas, kuris buvo nurodomas visuose praÅ¡ymuose, oficialiuose raÅ¡tuose. PareiÅ¡kėjas yra vieÅ¡ai matomas ir pasiekiamas. Argumentai turi bÅ«ti atmesti. Klaidingai nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus. Nagrinėjamu atveju pateikti tik spėliojimai, faktai, kurie pagrindžia atsakovo prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , savavaliÅ¡kÄ siekį neįteisinti jo buvimo Lietuvoje.

Sudarydamas santuokÄ su sutuoktine Lietuvos Respublikoje buvo legaliai (minėtÄ aplinkybę patvirtina – užsieniečio registracijos pažymėjimas, galiojantis iki 2022 m. lapkričio 9 d.). Metrikacijos skyrius prieÅ¡ tuokiant jaunavedžius konsultavosi su Migracijos departamentu, kuris patvirtino pareiÅ¡kėjo buvimÄ santuokos sudarymo dienÄ legaliu. Santuokos sudarymo, praÅ¡ymo dėl leidimo gyventi, vizos iÅ¡davimo pateikimo dienÄ pareiÅ¡kėjui negaliojo jokie ankstesni sprendimai dėl iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies.

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į Å¡eimos susijungimÄ ir t. t. Atsakovas sudaro dviprasmiÅ¡kÄ ir klaidinančiÄ situacijÄ , kai priimdamas dokumentus dėl vizos iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjÄ laiko legaliu, o jau suraÅ¡ant sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjas tampa nelegaliu, jam galioja sprendimas (dėl iÅ¡siuntimo). Tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjo buvimas Å¡alyje iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų nelegalus, tai ir praÅ¡ymas dėl vizos iÅ¡davimo negalėjo bÅ«ti priimtas, o priimto praÅ¡ymo nagrinėjimas nutrauktas, o ne iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (galiojanti redakcija nuo 2021 m. balandžio 17 d.) (toliau – ir ApraÅ¡as) 67 straipsnis. PareiÅ¡kėjas niekada atsakovui neteikė melagingos informacijos. Visa informacija tikra, egzistuojanti. Atsakovas jÄ galėjo patikrinti, tačiau to nedarė. PareiÅ¡kėjas slepia informacijÄ . Kaltinimai turi bÅ«ti atmetami, nenagrinėjami kaip neįrodyti. Atkreipia dėmesį, kad grėsmė valstybės saugumui turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama (spėjama) grėsme.

Grėsmės turinys negali bÅ«ti plečiamas. Nei atsakovas, nei kitos institucijos neįvertino, nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai, žmonių sveikatai. Vieninteliai įrodymai - administracinės nuobaudos. Neatsižvelgiant į itin maÅ¾Ä jų kiekį bei maÅ¾Ä pavojingumÄ . PareiÅ¡kėjas nėra asmuo, kuris gali kelti grėsmę visuomenei ar vieÅ¡ajai tvarkai. Sprendime tik nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas – padaręs 3 administracinius nusižengimus per 3 metus.

Pažeidimai nėra tokio masto ir kiekio, kad jį galima bÅ«tų laikyti kelinčiu grėsmę. Baudos yra sumokėtos, pažeidimai administracinio pobÅ«džio, jų labai mažai (1 per metus). PareiÅ¡kėjÄ laikyti nesaugiu asmeniu visuomenei neteisinga ir neproporcinga, kadangi grėsmės tikimybė atsakovui neįrodyta. Nagrinėjamuoju atveju 3 padarytos baudos – apmokėtos. Nėra pagrindo pareiÅ¡kėjÄ laikyti grėsmę keliančiu asmeniu ar apriboti jo teisę judėti. PareiÅ¡kėjas taip pat remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovui trÅ«ksta dokumentų (įrodymų) jis turi kreiptis į valstybės institucijas. Atsakovas pažeidžia asmens teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atsakovas turi patkrinti asmens teises važančio sprendimo teisėtumÄ , ar jis bÅ«tų pateiktas policijos, ar priimtas Migracijos departamento, atitiktį įstatymui, teisingumui ir t. t. Tai nebuvo padaryta, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos aplinkybės ir t. t. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl baudų, apie kurios jis nieko nežinojo.

Atsakovas priėmė teises varžantį sprendimÄ . Sprendime daug netikslumų. PareiÅ¡kėjas siekė įsitvirtinti Å¡alyje legaliai. Teikė praÅ¡ymus Migracijos departamentui, o atsakovas bandė sudaryti kliÅ«tis priimti prieglobsčio praÅ¡ymÄ . Pateikus praÅ¡ymÄ raÅ¡tu į paÅ¡to dėžutę, atsakovas nurodė, kad reikia atvykti dokumentų pateikimui asmeniÅ¡kai. Slapstymasis nėra įrodytas, pareiÅ¡kėjo asmens duomenys prieinami, žinomi ir t. t. Tuo metu, kai visa Å¡eima sirgo Covid-19 atsakovas buvo informuotas pareiÅ¡kėjo iniciatyva, o surasti pareiÅ¡kėjÄ nebuvo sunku.

Tai, kad atsakovas neturėjo reikiamų įgÅ«džių surasti pareiÅ¡kėjÄ nepatvirtina fakto, kad jis slapstėsi. Atsakovas klaidingai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas teikė kelis praÅ¡ymus. Pažymi, jog pirminis praÅ¡ymas buvo siųstas 2022 m. vasario 22 d., tačiau buvo gautas atsakymas, kad reikia pateikti pasiraÅ¡ytÄ , todėl popierinis variantas buvo iÅ¡siųstas 2022 m. vasario 28 d. Atsakymas gautas 2022 m. kovo 8 d., kad turi bÅ«ti dokumentai pateikiami asmeniÅ¡kai. Tačiau pareiÅ¡kėjas informavo, kad visa Å¡eima serga Covid-19 liga nuo 2022 m. kovo 7 d. dienos, todėl atvykti fiziÅ¡kai neturi galimybės. Tik 2022 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į fizinį dokumentų pateikimÄ .

Tačiau tÄ dienÄ neveikė sistemos, dėl ko nebuvo priimti dokumentai, juos priėmė tik 2022 m. gegužės 5 d. Atsakovas klaidingai nurodo skyrybų datÄ , t. y. tikra skyrybų data yra 2022 m. sausio 6 d., įsigaliojimo data yra 2022 m. vasario 6 d., o ne 2022 m. vasario 8 d. Be to, nors atsakovas nurodo, kad 2022 m. gegužės 11 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , iÅ¡ tikrųjų jis buvo pateiktas 2022 m. gegužės 15 d. Klaidingai nurodytos aplinkybės keičia iÅ¡ esmės argumentų teisėtumÄ .

Tokiu atveju turi bÅ«ti atmetami atsakovo pateikti argumentai dėl to, kad tÄ pačiÄ dienÄ pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gyventi, t. y. pakeitė pagrindÄ . Atsakovas nurodė klaidingÄ datÄ . Pirmiausiai pareiÅ¡kėjas pateikė dokumentus dėl leidimo gyventi gavimo, o tik vėliau pateikė praÅ¡ymÄ nenagrinėti prieglobsčio suteikimo klausimo. Klaida buvo rasta atsakovo argumentuose, kad pateikus 2022 m. gegužės 5 d. praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį buvo iÅ¡duotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. 020165, kurio galiojimas nuo 2022 m. ggegužės 9 d. iki 2022 m. liepos 20 d.

Tačiau tai klaida ir galiojimo terminas yra iki 2022 m. lapkričio 9 d. Nors pareiÅ¡kėjas turėjo teisėtÄ pagrindÄ likti Lietuvoje, tačiau teikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo gyventi, nes norėjo įteisinti buvimÄ tinkamu pagrindu, tapti oficialiu pilnateisiu gyventoju. Nurodo, kad netikslumai nurodyti ir dėl baudos mokėjimo. Vizų iÅ¡davimo skyrius dėl esamos baudos informavo 2022 m. gegužės 27 d., jog ji turi bÅ«ti apmokama iki 2022 m. birželio 1 d. (bauda buvo apmokėta tÄ pačiÄ dienÄ ).

Teigia, kad dėl apmokėtos baudos teiravosi keletÄ kartų, o 2022 m. gegužės 31 d. gavo atsakymÄ , kad viskas yra gerai. Teigia skambinęs į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri nurodė nematanti baudos. 2022 m. birželio 3 d. gautas el. laiÅ¡kas dėl priskirtos baudos, 2022 m. birželio 4 d. gautas laiÅ¡kas dėl apmokėtos baudos ir 2022 m. birželio 6 d. gautas informacinis laiÅ¡kas, kad viskas sutvarkyta su informacinių technologijų skyriaus pagalba.

PaaiÅ¡kina, kad dėl netinkamo Policijos departamento, atsakingo už administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) tvarkymÄ , veiksmų susidarė neigiamas pareiÅ¡kėjo įvaizdis, o Policijos departamentas pats netinkamai įvykdęs ANR registro tvarkymÄ ir netinkamai informavęs VMI apie pareiÅ¡kėjui skirtÄ baudÄ , tokiais veiksmais sudarė kliÅ«tis asmeniui sumokėti baudÄ , o vėliau ir pats blogai charakterizavo pareiÅ¡kėjÄ , kaip nemokantį baudų. Å ie veiksmai visiÅ¡kai nepriklauso nuo pareiÅ¡kėjo ir nesusiję su slaptymusi, vengimu vykdyti įsipareigojimus.

Sprendimo neteisėtumÄ , duomenų netikslumÄ pagrindžia aplinkybė, kad atsakovo sutuoktinė laukiasi vaiko. Sprendime siÅ«loma sutuoktinei iÅ¡vykti kartu į pareiÅ¡kėjo gimtÄ jÄ Å¡alį arba jį lankyti, tačiau nenurodoma, neatsižvelgiama į tai, kad yra nėščia, o greitu metu jiems gims vaikas. Be to, sutuoktinė turi vienÄ mažametį vaikÄ , kuriam yra 3 metai. Artimiausiu metu jiems gims bendras vaikas. Be kita ko, stuoktinė turi 3 metų vaikÄ , kuris – Lietuvos Respublikos pilietis, lankantis darželį, o sutuoktinė pagindžiusi kÅ«dikį viena savęs iÅ¡laikyti nebegalės. Taip pat pasirÅ«pinti abiemis vaikais.

Neturės galimybės dirbti. Vienintelis Å¡eimos maitintojas – pareiÅ¡kėjas. Atsakovui apie nėštumÄ buvo žinoma (sutuoktinę matė fiziÅ¡kai, gavo asmeninius laiÅ¡kus, pažymÄ apie nėštumÄ ). PareiÅ¡kėjas savo Å¡alyje jaučiasi nesaugus, kadangi prieglobsčio praÅ¡yme nurodytos aplinkybės egzistuoja. Asmeniui, turinčiam tiek daug pagrindų įsitvirtinti ir likti Å¡alyje, nepadariusiam jokios rimtos nusikalstamos veikos, atsakovui pateikus melagingus, neįrodytus, neatitinkančius tikrovės argumentus bei duomenis, priimtas sprendimas nėra teisėtas.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo tikslÄ â€“ kurti Lietuvoje verslÄ . Vis dėlto neatvykus partneriams verslo planų įgyvendinti nepavyko. Tačiau tokia aplinkybė nedraudžia pareiÅ¡kėjui naudotis teise gyventi pilnavertį socialinį gyvenimÄ , kurti Å¡eimÄ . Atsakovas nepagrįstai atliko pareiÅ¡kėjo 4 metų istorijos vertinimÄ to pagrindu padarydamas nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Ä®monės, kurios pagrindu pareiÅ¡kėjas gavo nacionalinę vizÄ , veiklos nevykdymas savaime negali bÅ«ti laikoma priežastimi manyti, jog pareiÅ¡kėjas sudaro pavojų Lietuvos Respublikos saugumui.

Lietuvos Respublikoje yra tÅ«kstančiai įmonių, nevykdančių veiklos, tačiau jų direktoriai nelaikomi visuomenei pavojingais asmenimis. Be to, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas įmonės vadovu užtikrino savalaikį įmonės buhalterinių dokumentų pateikimÄ VMI ir kitoms institucijoms. Ä®monė savalaikiÅ¡kai teikia mokestines deklaracijas, ataskaitas, kuriomis rėmėsi ir Migracijos departamentas. Lietuvos įstatymai nenumato įmonės direktoriams pareigos užsiregistruoti „Sodra“ informacinėje sistemoje.

PareiÅ¡kėjas to negali padaryti, nes neturi asmens kodo. PareiÅ¡kėjas atvykęs vienas plėtoti verslo neturėjo galimybės. BÅ«damas teisėtai Å¡alyje per 4 m. jis turėjo teisę į Å¡eimos susijungimÄ . Atsakovas priėmė SprendimÄ neįvertinęs visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris turi bÅ«ti panaikintas skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Vadovaujantis ApraÅ¡o 67 straipsniu praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ nagrinėjimo metu nustačius, kad užsienietis valstybėje, kurioje pateiktas praÅ¡ymas, yra neteisėtai, jo nagrinėjimas nutraukiamas.

Nurodo, kad tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje bÅ«tų pripažintas neteisėtu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimas privalo bÅ«ti nutrauktas (nenagrinėjant iÅ¡ esmės). PraÅ¡ymo dėl vizos iÅ¡davimo pateikimo metu pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, kai turėjo galiojantį užsieniečio registracijos pažymėjimÄ , galiojantį iki 2022 m. lapkričio 9 d. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas iki 2022 m. liepos 20 d. Faktinės aplinkybės pagrindžia pareiÅ¡kėjo teisėtÄ buvimÄ Å¡alyje praÅ¡ymo dėl vizos pateikimo metu.

Atsakovas privalėjo vadovautis Vizų kodeksu. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka nė vieno pagrindo, pagal kurį jam bÅ«tų galima neiÅ¡duoti vizos. PareiÅ¡kėjas pateikęs praÅ¡ymÄ dėl leidimo gyventi suteikimo savanoriÅ¡kai atsisakė tolimesnio praÅ¡ymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo ne dėl prieglobsčio praÅ¡yme nurodytų priežasčių iÅ¡nykimo, o dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų. Kadangi pagal Ä®statymo 8 straipsnį teisės į Å¡eimos susijungimÄ neturi užsieniečiai pateikę praÅ¡ymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjui svarbus Å¡eimos institutas, t. y. santuokoje gimsiančio vaiko, žmonos, kito mažamečio vaiko gerovė. Todėl jis pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo gyventi. PrieÅ¡ 4 m. sukurta įmonė negalėjo vykdyti veiklos dėl neatvykusių dviejų akcininkų, atsakovas negali atimti teisės pareiÅ¡kėjui kurti Å¡eimÄ , gyventi pilnavertį gyvenimÄ . Elementarus ANK nusižengimas, dėl kurio baudžiami asmenys negalima priskirti prie nusižengimų keliančių grėsmę visuomenei ir jos saugumui.

Atsakovas nesilaikė Vizų kodekse nustatytų taisyklių. PareiÅ¡kėjas yra neteistas nei savo kilmės, nei kitoje Europos SÄ jungos valstybėje ir t. t. Sprendime nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas padarė (ketina padaryti) sunkias nusikalstamas veikas. Sprendime nurodyta priežastis neiÅ¡duoti nacionalinės vizos – visiÅ¡kai nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti įstatymams. Atsakovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagal ApraÅ¡o 70.11 papunktį. Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nustatė Ä®statymo 19 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ teisinius pagrindus. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai (Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi, remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) bei Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateiktais duomenimis pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-2021 m. padarė 3 administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, iÅ¡ kurių du Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jam paskirtÄ baudÄ susimokėjo tik gavęs Migracijos departamento raginimÄ .

Migracijos departamento turimais duomenimis, užsienietis piktybiÅ¡kai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus bei teismų nutartis, teikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , slapstosi nuo valstybės institucijų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimÄ Nr. (21/20)-159-251 grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kilmės valstybę ir įpareigojo jį per 30 dienų iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, tačiau pareiÅ¡kėjas dėl įvairių savo veiksmų, kuriais siekė įteisinti savo buvimÄ Lietuvos Respublikoje, teikdamas Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, minėto sprendimo iki Å¡iol neįvykdė.

Migracijos departamentas 2021 m. kovo 24 d. priėmė sprendimÄ Nr. 12PR-44, kuriuo atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei nusprendė iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Å is sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ Ä¯tvirtintas pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ . Rėmėsi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis bei tuo, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimyniniai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublikos piliete nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo (vieÅ¡osios tvarkos interesų) ir suteikti jam teisę bÅ«ti Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, jog sprendime nenurodyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų neteisėtai teikęs minėtus praÅ¡ymus Migracijos departamentui, tačiau nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kartu su praÅ¡ymais pateikti duomenys neatitiko tikrovės, t. y. pareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė neteisingÄ informacijÄ apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslÄ ir sÄ lygas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio nesuteikimo nurodė melagingus duomenis apie tai, kad neturi paso, nors jį turėjo ir kt.

Migracijos departamento sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi bei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra įsiteisėję ir juose nurodytos aplinkybės nebegali bÅ«ti ginčijamos. Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad jis Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo, kadangi Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas jokio tokiÄ teisę suteikiančio dokumento. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad jam bÅ«tų leista likti Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad užsienietis dėl prieglobsčio turi kreiptis tada, kad kai siekia apsaugos nuo persekiojimo kilmės valstybėje, o ne tada, kai siekia įteisinti savo buvimÄ jo pageidaujamoje valstybėje. Atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad pareiÅ¡kėjas turi ryÅ¡ių Lietuvos Respublikoje savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra neteisėtas. PareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo imperatyvių reikalavimų, kad jam bÅ«tų galima iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ . Be to, buvo atsižvelgta į kompetentingų institucijų pateiktas iÅ¡vadas, kuriose pažymima, kad pareiÅ¡kėjas įvykdė Å¡iurkščius administracinius nusižengimus, slapstėsi nuo valstybės institucijų, vengė vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus ir kt., mano, kad pareiÅ¡kėjo asmeniniai interesai ir jo noras gyventi Lietuvoje, negali bÅ«ti vertinami kaip svarbesni negu vieÅ¡oji tvarkai ir visos visuomenės saugumas.

PareiÅ¡kėjas jam paskirtÄ baudÄ už Å¡iurkÅ¡tų administracinį nusižengimÄ sumokėjo tik po to, kai buvo paragintas atsakovo tai padaryti. Bauda buvo sumokėta praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo administracinio nusižengimo įvykdymo. Vien faktas, kad pareiÅ¡kėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, atsisakė pateikti Migracijos departamentui savo pasÄ ir teikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , savaime leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog jis slapstėsi nuo Lietuvos Respublikos institucijų, vengė atsakomybės ir elgėsi neatsakingai.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas galėjo patikrinti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , papraÅ¡yti pateikti papildomus duomenis ir kt., nepaneigia Sprendime daromų iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenei pagrįsta kompetetingų institucijų iÅ¡vadomis, kurių atsakovas neturi pagrindo kvestionuoti. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų iÅ¡vadose paminėtas aplinkybes dėl neteisėto elgesio.

Pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai, visuomenei nėra vienkartiniai (atsitiktiniai). Toks pareiškėjo elgesys pasireiškia šiurkčių (pavojingų) visuomenei administracinių nusižengimų vykdymu, teismo nutarčių nevykdymu ir t. t. neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vienų kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas ir vertinti, kad pareiškėjo elgesys pasikeitė ir kad jis grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei nebekelia.

Pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento apklausti užsienietį prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo ir pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė argumentų, kodėl Å¡iuo atveju jo apklausa bÅ«tų buvusi tikslinga bei kokiÄ Ä¯takÄ jo paaiÅ¡kinimai bÅ«tų turėję Sprendimo priėmimui. Be to, Migracijos departamentas nėra kompetentingas kvestionuoti Policijos departamento ar VSD teikiamų iÅ¡vadų dėl užsieniečio grėsmės. Jau minėta, kad kartu su skundu pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Å¡iose iÅ¡vadose nurodytus faktus apie pareiÅ¡kėjÄ .

PareiÅ¡kėjo minimos aplinkybės dėl jo prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimo proceso nėra pagrįstos ir neturi reikÅ¡mės ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Jau minėta, kad Migracijos departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta suteikti prieglobstį, yra įsiteisėjęs ir LVAT, kuriam Å¡is sprendimas buvo skundžiamas, nenustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas šį sprendimÄ , bÅ«tų įvykdęs tam tikrus teisės aktų pažeidimus.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų kitÄ jo argumentÄ , jog baudos už administracinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjas laiku nesumokėjo dėl Policijos departamento veiksmų ar neveikimo. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė laukiasi jųdviejų bendro vaiko, todėl Sprendime Migracijos departamentas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė. Kompetentingų institucijų pateikti duomenys leidžia vertinti, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, pareiÅ¡kėjo Å¡eiminiai ryÅ¡iai savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ kaip nepagrįstÄ .

Svarbu tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepaaiÅ¡kino, kokias neigiamas pasekmes ginčijamas sprendimas sukelia jo Å¡eimos gyvenimui. Kartu pažymi, jog ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagal Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 70.11 papunktį. Tai reiÅ¡kia, kad netgi tuo atveju, jeigu nacionalinė viza pareiÅ¡kėjui bÅ«tų iÅ¡duota, ji galiotų iki tol, kol pareiÅ¡kėjui bÅ«tų iÅ¡duotas ar atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi (pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl leidimo laikinai gyventi Å¡iuo metu tebėra nagrinėjamas Migracijos departamente ir atsiliepimo suraÅ¡ymo metu sprendimas dėl Å¡io praÅ¡ymo nėra priimtas).

Taigi, atsisakymas iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ minėtu pagrindu negali bÅ«ti vertinamas kaip kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui palaikyti ir puoselėti Å¡eiminius ryÅ¡ius. Pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas pareiÅ¡kėjo Å¡eimos susijungimo klausimas. PareiÅ¡kėjas yra kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Å¡eimos susijungimo klausimu, praÅ¡ymas dar nėra iÅ¡nagrinėtas. Ginčijamu sprendimu nuspręsta atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ â€“ t. y. nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės bÅ«ti Lietuvos Respublikoje tol, kol nagrinėjamas jo praÅ¡ymas dėl leidimo laikinai gyventi (t. y. jis negali Lietuvoje laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo gyventi).

Migracijos departamentas nustatė ne tik tai, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, bet ir tai, kad jis neįvykdė sprendimo dėl grÄ Å¾inimo, t. y. nustatė aplinkybę, kuri sudaro pagrindÄ atsisakyti iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagal Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ . Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai, remdamasis turima bei kompetentingų institucijų pateikta informacija, nustatė, kad nacionalinė viza pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti iÅ¡duota, nes egzistuoja Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 5 bei 6 punktuose įtvirtinti atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ teisiniai pagrindai.

Tačiau ginčijamu sprendimu užsieniečiui nesudaromos kliÅ«tys ateityje teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais atvykti bei įteisinti savo buvimÄ Lietuvoje. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ Nr. (11-EyJ2S64Z) (toliau – ir praÅ¡ymas). Migracijos departamentas Sprendimu nustatė, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 5  punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nurodė, jog iÅ¡duoti daugkartinę nacionalinę vizÄ pareiÅ¡kėjui nerekomenduojama, nes jis laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. Migracijos departamentas turi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas teikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , slapstosi nuo valstybės institucijų (pavyzdžiui: prieglobsčio praÅ¡ymo priėmimo metu nepateikė paso, teigdamas, kad jo neturi, nors iÅ¡ tikrųjų turėjo) bei laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenei.

PareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2018 m. rugsėjo 26 d., turėdamas nacionalinę vizÄ Nr. 002945318, galiojusiÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Minėta viza pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota pagal ApraÅ¡o 70.10 papunktį, kuris numato, jog nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos RespublikÄ užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius 1 metus iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (tliau – ir CK).

Sprendime pažymima, jog pareiškėjui ir dar dviems piliečiams buvo atsisakyta 2018 m. rugpjūčio 8 d. išduoti nacionalines vizas – verslo pagrindu, kadangi kilo abejonių dėl užsieniečių atvykimo tikslo ir kilo įtarimų, kad bandoma neteisėtai migruoti į Šengeno valstybes. Nors 2018 m. kovo 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „Faraono namai“ direktoriumi, tačiau formaliai joje įdarbintas tik 2019 m. kovo 15 d., o 2019 m. gegužės 31 d. buvo atleistas.

Uždarosios akcinės bendrovės „Faraono namai“ laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. nuosavo kapitalo vertė – 0 Eur, o pelno (nuostolių) ataskaitoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nurodytos UAB „Faraono namai“ pardavimo pajamos sudaro 0 Eur, grynasis pelnas (nuostalis) – 0 Eur. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėta įmonė nuo įsisteigimo realios veiklos nevykdė (nevykdo). PareiÅ¡kėjas iki Å¡iol yra uždarosios akcinės bendrovės „Faraono namai“ direktoriumi ir akcininku, kuris turėjo ir tebeturi galimybę vykdyti įmonės veiklÄ pasirinktoje srityje, tačiau teikiami duomenys valstybės institucijoms apie įmonės vykdomÄ veiklÄ sudaro pagrindo pagrįstiems įtarimams, jog pareiÅ¡kėjas, siekadamas gauti nacionalinę vizÄ kaip akcininkas ir direktorius siekė tik formaliai atitikti nustatytas sÄ lygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimÄ Å engeno erdvėje ir piktnaudžiavo nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

Sprendime, be kita ko, pažymima, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi, kadangi ketina Lietuvos Respublikoje gyventi su sutuoktine. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ Nr. 004134476, galiojusiÄ iki 2020 m. sausio 5 d. Nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nustatė, jog pareiÅ¡kėjo tikslas – ne gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine (iÅ¡tuokos data 2022 m. vasario 8 d.), o tik gauti leidimÄ laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimÄ Å engeno valstybėse.

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas realiai vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , o tik formaliai buvo įmonės dalyviu, vadovu. Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrÄ jį savo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ , todėl yra pagrindas manyti, jog egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė.Todėl atsakovė 2019 m. spalio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. (15/4-1)3I-0049/17I-556 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004134476 panaikinimo Egipto Arabų Respublikos piliečiui O.

M. H. Z.“. Dėl Å¡io sprendimo teikė skundus teismams, tačiau 2020 m. rugsėjo 23 d. LVAT galutine ir neskundžiama nutartimi jo apeliacinį skundÄ atmetė (administracinė byla Nr. A-4759-1062/2020). Panaikinus nacionalinę vizÄ Nr. 004134476 pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Pagal Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinama viza. Pagal Ä®statymo 127 straipsnio 6 dalį, sprendimÄ dėl užsieniečio grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priima ir jo įvykdymÄ kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę pagrindÄ â€“ Migracijos departamentas arba VSAT.

Papildomai Sprendime konstatuota, kad 2020 m. kovo 25 d. VSAT priėmė sprendimÄ Nr. (21/20)-159-251 grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kilmės valstybę ir įpareigojo jį per 30 dienų iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. PareiÅ¡kėjas sutiko iÅ¡vykti, tačiau paprašė iÅ¡vykimo terminÄ pratęsti. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo patenkintas, tačiau užsienietis iÅ¡ Lietuvos Respublikos neiÅ¡vyko, o sprendimÄ dėl grÄ Å¾inimo apskundė teismui. 2020 m. spalio 20 m. pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas. 2020 m. lapkričio 9 d., t. y. po 20 dienų, pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. kovo 24 d.

Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. 12PR-44 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Egipto Arabų RespublikÄ â€œ. Dėl minėto sprendimo pareiÅ¡kėjas teikė skundus, vis dėlto 2021 m. lapkričio 24 d. LVAT neskundžiama ir galutine nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė (administracinė byla Nr. eA-3979-624/2021). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2022 m. gegužės 5 d. pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį ir papildomÄ apsaugÄ , tačiau 2022 m. gegužės 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti minėto praÅ¡ymo nagrinėjimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ pateikė praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, nes 2022 m. gegužės 6 d. sudarė kitÄ santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete M.Č.

Atsižvelgiant į tai, pateikus 2022 m. gegužės 5 d. praÅ¡ymÄ suteikti pareiÅ¡kėjui prieglobstį, buvo iÅ¡duotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. 020165, kuris galiojo nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. liepos 20 d. ir patvirtino jo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iki kol galiojo minėtas pažymėjimas pareiÅ¡kėjas turėjo teisinį pagrindÄ bÅ«ti Lietuvos Respublikoje ir be nacionalinės vizos. Vien faktas, kad pareiÅ¡kėjas sudaręs santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos interesų ir suteikti jam teisę bÅ«ti Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai, t. y. užsienietis piktybiÅ¡kai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos intitucijų bei teismų nutartis, teikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , slapstosi nuo valstybės institucijų ir tai, kad pareiÅ¡kėjas keletÄ kartų bandė įteisinti savo gyvenimÄ skirtingais pagrindais (t. y. verslo, santuokos, suteikti prieglobstį ir papildomÄ apsaugÄ ), tačiau Migracijos departamento tyrimo metu buvo identifikuota, kad duomenys, kuriuos jis pateikė neatitinka tikrovės, t. y. realios veiklos pareiÅ¡kėjas nevykdė, yra pagrįstų abejonių (įtarimų) dėl sudarytos fiktyvios santuokos, teikdamas duomenis dėl prieglobsčio suteikimo teikė melagingus duomenis.

PareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus – pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai. Migracijos departamentas vadovaudamasis Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktais nusprendė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ . Ginčo santykius reglamentuoja Ä®statymas ir ApraÅ¡as. Pagal Ä®statymo 19 straipsnį, nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų (1 punktas); jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiÅ¡kimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizÄ , neatitinka tikrovės (4 punktas); jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai (5 punktas); priimtas sprendimas jį įpareigoti iÅ¡vykti, grÄ Å¾inti arba iÅ¡siųsti iÅ¡ Å engeno valstybės (6 punktas); jis veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu pažemino vizas iÅ¡duodančius pareigÅ«nus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę (7 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimÄ taikai, nusikaltimÄ Å¾moniÅ¡kumui ar karo nusikaltimÄ , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės Å¡altiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus (8 punktas); jis neturi sveikatos draudimÄ patvirtinančio dokumento, kai bÅ«tina jį turėti kelionės metu (9 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas); jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį bÅ«tina turėti (11 punktas); dėl jo kita Å engeno valstybė į Å engeno informacinę sistemÄ yra įtraukusi įspėjimÄ dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimÄ dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimÄ dėl užsieniečio grÄ Å¾inimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä (12 punktas); nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį (13 punktas); jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis (14 punktas); yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos RespublikÄ , per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Å¡iame Ä®statyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje (15 punktas); yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė (16 punktas).

Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos ApraÅ¡o 70.10 punkte buvo nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui, „kuris atvyksta į Lietuvos RespublikÄ užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – ir įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieÅ¡ metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 tÅ«kstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieÅ¡ metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje“.

LVAT savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos iÅ¡davimo, nes turi bÅ«ti įvertinamos visos su vizos praÅ¡ančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Ä®statymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų (LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014). Ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis Ä®statymo 19 straipsnio 5 ir 6 punktais. LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“.

Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). LVAT praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-5282-629/2019).

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka imperatyvių Ä®statymų reikalavimų (pagrindų). Be to, kaip teisingai pažymi atsakovas – tiek Policijos departamentas, tiek VSD pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-2021 m. padarė 3 administracinius nusižengimus, be kita ko, vengė vykdyti institucijų sprendimus ir t. t. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo veiksmų nenuoseklumas, t. y. tai, kad jis siekė įteisinti savo gyvenimÄ skirtingais pagrindais rodo, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus.

IÅ¡ Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas remiantis nustatytais faktais ir yra pagrįstas. Vadovaujantis LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu – teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus – pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai, kadangi pareiÅ¡kėjas siekė įteisinti savo gyvenimÄ skirtingais pagrindais, o pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų iÅ¡davimo priėmimÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ SprendimÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento SprendimÄ yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ laikytinas iÅ¡vestiniu skundo reikalavimu iÅ¡ reikalavimo panaikinti SprendimÄ . Teismui konstatavus ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo O. M. M. H. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė