6d4b5d72-5ce8-47fa-8468-5eaeb6424e6e · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-24-133/12Teisminio proceso Nr. 63-2-00071-10Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1.2.,1.1.13. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, V. Å . gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, teismo psichiatrei ekspertei Vaivai Martinkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Suvalkuose, Lenkijos Respublika, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas, deklaruota gyv. vieta. (duomenys neskelbtini) Vilnius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 102 straipsnį. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                        n u s t a t ė: V. Å . 1949 m. kovo 25 d. bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros pareigÅ«nu - Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos KaiÅ¡iadorių apskrities skyriaus Žaslių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotiniu, vykdydamas 1949 m. kovo 19 d.

LSSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176-ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos TSR teritorijos“ bei LSSR Valstybės saugumo ministerijos KaiÅ¡iadorių apskrities skyriaus virÅ¡ininko M. S. ir LSSR Valstybės saugumo ministerijos įgaliotinio KaiÅ¡iadorių apskričiai I. M. nurodymus, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros pareigÅ«nais atvyko į (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių r., į J. P. priklausančiÄ sodybÄ vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimÄ , kur apklausė tremiamÄ jÄ Lietuvos gyventojÄ M.

P., po ko jÄ ir jos seserį G. P. pristatė į KaiÅ¡iadorių m. geležinkelio stoties pakrovimo punktÄ , perdavė eÅ¡elono virÅ¡ininkui Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo ministerijos virÅ¡ininko pavaduotojui Morozovui, dėl ko jos buvo įsodintos į traukinį (eÅ¡elonÄ ) Nr. 97357, vagonÄ Nr. 518-288, ir prievarta iÅ¡vežtos iÅ¡ Lietuvos į jÄ okupavusios valstybės SSRS teritorijÄ - Irkutsko sritį, Usolje Sibirsko rajonÄ , kur M. P. ir G. P. priverstinai gyveno iki 1958 metų t. y. trėmė civilius gyventojus iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios Å¡alies SSRS teritorijÄ . 2011 m. balandžio 12 dienÄ V.

Å . buvo paskirta komisinė teismo medicinos ir ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis pagal savo sveikatos bÅ«klę galėtų atlikti teismo paskirtÄ bausmę. Atlikus minėtÄ ekspertizę gautos iÅ¡vados, kad jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Ekspertizės akte Nr. EKG 8/11(02) ir ekspertizės akte Nr. 78TPK-47/2012 nurodyta, kad V. Å . dėl savo psichikos sveikatos bÅ«senos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir jam dėl ligos – silpnaprotystės - nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, nes Å¡i bÅ«klė nėra pagydoma.Objektyvių medicinos duomenų, kad V.

Å . įtariamos veikos vykdymo metu sirgtų lėtine psichikos liga arba bÅ«tų laikinojo psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje nėra, tÄ patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu dalyvavusi teismo psichiatrė-ekspertė V. M.. Remiantis esamais dokumentiniais įrodymais, ekspertės parodymais, darytina iÅ¡vada, kad V. Å . galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 393 straipsnio 1 dalimi ir 394 straipsnio 1 dalies 2 punktu nutarta pradėti procesÄ taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones V.

Å .. V. Å . apklaustas 2010-12-01 teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir kaltu neprisipažįsta. Nukentėjusiosios G. K. (P.) parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalie 1 punkto pagrindu. G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1949 m. kovo 25 buvo iÅ¡tremta į Sovietų SÄ jungÄ . Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini) Žaslių valsčiuje. Kartu buvo iÅ¡tremta sesuo M.. Trėmime dalyvavo du rusų kareiviai ir vietinis milicininkas, kurį vadino V.. V. jÄ ir seserį paėmė iÅ¡ namų ir nuvežė į Žaslius. ten susodino į sunkvežimį ir nuvežė į KaiÅ¡iadorius, kur susodino į vagonus.

V. buvo ginkluotas pistoletu, vilkėjo milicininko uniformÄ . Smurto nevartojo. Seserį M. trėmimo metu apklausinėjo milicininkas V.. Jis pasakė už kÄ yra tremiamos. Ä® LietuvÄ grįžo 1959 m. (2 t., b. l. 119-121, 130-131, 135-136).IÅ¡ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus 2007-06-08 pažymos Nr. 37R-190 matyti, kad V. Å . V. (gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijoje) laikotarpyje nuo 1945 m. liepos mėn. iki 1949 m. kovo mėn. 25-28 d. dirbo LSSR MVD KaiÅ¡iadorių apskrities milicijos skyriaus Žaslių valsčiaus apylinkės įgaliotiniu.

Jis dalyvavo M. ir G. P. trėmime ir atliko M. P. apklausÄ , perdavė į eÅ¡elonÄ (2 t., b. l. 1-6).IÅ¡ Trakų apskrities skyriaus NKVD etatų paskirstymo dokumento matyti, kad Žaslių NKVD skyriuje dirbo V. Å . V. apylinkės įgaliotiniu (2 t., b. l. 14).IÅ¡ G. Å . M. tarnybos lapo matyti, kad jis 1948-10-10 atleistas iÅ¡ VRM organų dėl tolesnio panaudojimo negalimumo. Tai paneigia įtariamojo V. Å . V. versijÄ , kad 1949-03-25 M. ir G. P. trėmė G. Å . M. (2 t., b. l. 110).IÅ¡ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos Nr. 37R-187 matyti, kad KaiÅ¡iadorių apskrities gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ byloje Nr. 17 esančiame priemonių iÅ¡dėstymo plane buvo numatyta, kad 1949-03-25 M. ir G.

P. turės tremti LSSR MVD Žaslių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotinio Š. vadovaujama operatyvinė grupė (3 t., b. l. 54).Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos Nr. 37R-175 matyti, kad 1949-03-25 M. ir G. P. trėmė LSSR MVD Žaslių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotinio Š. vadovaujama operatyvinė grupė (3 t., b. l. 48).Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos Nr. 37R-165 matyti, kad 1949-03-25 tremiant M. ir G. P. daugiau asmenų pavarde Š. ir dirbusių milicijoje nebuvo.

Kiti asmenys pavarde Å . buvo liaudies gynėjais, o ne milicininkais (3 t., b. l. 67).Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2002-05-27 pažymoje apraÅ¡yta visa Lietuvos gyventojų trėmimo vykdymo eiga (1 t., b. l. 16-40).IÅ¡ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2002-07-01 pažymos Nr. 50-09-02-221 matyti, kad V. Å . V. buvo grupės sudarytos Lietuvos gyventojų trėmimui narys (1 t., b. l. 41-45).IÅ¡ archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-01-29 TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimÄ Nr. 390-136 vs, kuriuo pasiÅ«lė Lietuvos TSR, Latvijos TSR, Estijos TSR komunistų partijos centro komitetams iÅ¡keldinti iÅ¡ Å¡ių valstybių buožes su Å¡eimomis, nacionalistų Å¡eimas (1 t., b. l. 52-55).IÅ¡ archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-19 Lietuvos TSR ministrų taryba priėmė nutarimÄ Nr. 176-ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos TSR teritorijos“, kurį pasirašė Lietuvos TSR ministrų tarybos pirmininkas Gedvilas ir Lietuvos TSR ministrų tarybos reikalų vedėjas P. ( 1 t., b. l. 57).IÅ¡ archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-11 sudarytas MGB KaiÅ¡iadorių apskrities skyriaus priemonių, vykdomų pagal LTSR MGB 1949-03-10 direktyvÄ Nr. 123 planas, kuriame numatyta, kad iÅ¡ KaiÅ¡iadorių apskrities turi bÅ«ti iÅ¡tremtos 166 Å¡eimos iÅ¡ jų 50 buožių ir 116 nacionalistinio pobÅ«džio dalyvių Å¡eimų.

Plane numatytas tremiamųjų surinkimo punktas Žasliuose kultÅ«ros namų patalpos, o pakrovimo punktas – KaiÅ¡iadorių geležinkelio stotyje (1 t., b. l. 87-91).IÅ¡ archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-21 LTSR valstybės saugumo ministras generolas-leitenantas patvirtino „Priboj“ bylos planÄ , sudarytÄ MGB KaiÅ¡iadorių AS virÅ¡ininko S. ir TSR MGB įgaliotinio KaiÅ¡iadorių apskrityje M., kuriame numatyta, kad iÅ¡ Žaslių valsčiaus turi bÅ«ti iÅ¡tremta 32 Å¡eimos. IÅ¡trėmimui vykdyti Žaslių valsčiuje turi bÅ«ti įsteigtos 11 operatyvinių grupių. 9-osios grupės virÅ¡ininku paskirtas vidaus reikalų ministerijos įgaliotinis Å . (1 t., b. l. 98).IÅ¡ archyvinio dokumento kopijos matyti, kad eÅ¡elonu vykstančių asmenų sÄ raÅ¡e G. ir M.

P. buvo vežamos vagone Nr. 518-288 (1 t., b. l. 150).IÅ¡ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos Nr. 37R-167 matyti, kad trėmimui vykdyti Žaslių valsčiuje turi bÅ«ti įsteigtos 11 operatyvinių grupių. 9-osios grupės virÅ¡ininku paskirtas vidaus reikalų ministerijos įgaliotinis Å . (1 t., b. l. 169).IÅ¡ V. Å . tarnybos lapo matyti, kad jam 1947-10-27 buvo suteiktas milicijos virÅ¡ilos laipsnis (2 t., b. l. 75).IÅ¡ P. M. apklausos lapo matyti, kad jÄ prieÅ¡ tremiant 1949-03-25 apklausinėjo, apklausos lapÄ surašė Žaslių valsčiaus skyriaus milicijos virÅ¡ila Å . (4 t., b. l. 21).IÅ¡ pažymos matyti, kad Marytė ir G.

P. buvo perduotos eÅ¡elono virÅ¡ininkui Morozovui (4 t., b. l. 34).IÅ¡ LTEC specialisto iÅ¡vados Nr. 11-3105(09) matyti, kad M. P. apklausos lapÄ surašė V. Å . (4 t., b. l. 53)Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skriaus vedėjas R. N. davė paaiÅ¡kinimÄ kaip specialistas ir paaiÅ¡kino, kad tremiant Lietuvos gyventojus į Sovietų SÄ jungÄ dalyvaudavo vidaus reikalų ministerijos arba saugumo ministerijos pareigÅ«nai. BÅ«davo sudaromos operatyvinės grupės į kurias įeidavo minėtų struktÅ«rų pareigÅ«nai, liaudies gynėjai ir partinio aktyvo nariai.

PrieÅ¡ tremiant konkrečiÄ Å¡eimÄ , buvo numatoma kokia operatyvinė grupė kokiÄ Å¡eimÄ trems. Trėmimo grupėms galėjo vadovauti arba milicijos arba saugumo pareigÅ«nas. Tiesiogiai gyventojų trėmimÄ vykdydavo tokios grupės vyresnysis. Jis buvo atsakingas už gyventojų surinkimÄ ir pristatymÄ Ä¯ eÅ¡elonÄ . PrieÅ¡ trėmimo operacijÄ bÅ«davo grupės vyresnysis gaudavo slaptÄ paketÄ su dokumentais, kuriame bÅ«davo ir apklausos lapo bei kitų dokumentų blankai. Grupės vyresnysis ir pasiraÅ¡ydavo apklausos lapÄ .

Apklausos lapas buvo svarbus juridinis dokumentas, kuriame bÅ«davo suraÅ¡omi faktiÅ¡kai tremiami Å¡eimos nariai, nustatomos jų asmenybės. Nuvežus iki eÅ¡elono tremiamuosius bÅ«davo suraÅ¡oma pažyma apie jų pridavimÄ Ä¯ traukinį (4 t., b. l. 91-97). Inkriminuojamo nusikaltimo objektas – visuotinai pripažinta elgesio su civiliais tvarka, civilių gyventojų teisių pažeidimas laisvai rinktis gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dalykas – nukentėjusieji civiliai, esantys okupuotoje teritorijoje. Trėmimas – civilių gyventojų, esančių okupuotoje teritorijoje, priverstinis iÅ¡vežimas iÅ¡ jų gyvenamos teritorijos į kitÄ teritorijÄ , esančiÄ okupavusioje Å¡alyje.

Nusikaltimas padaromas okupacijos laikotarpiu. Subjektas – fizinis asmuo ar karys, kuris dalyvavo trėmimo metu. Subjektyvinė pusė pasireiÅ¡kia tyčia, asmuo suvokia dalyvaujantis kitų civilių asmenų priverstiniu iÅ¡vežimu iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, savo dalyvavimu siekia, kad tie asmenys bÅ«tų iÅ¡remti į kitÄ teritorijÄ . Nusikaltimo sudėtis formali, pakanka civilio gyventojo trėmimo fakto. Visuma aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų patvirtina, jog V. Å . padarė inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 102 str. teisingas.

IÅ¡ teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados seka, tÄ patvirtino ir psichiatrė ekspertė V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu, jog nėra duomenų, kad praeityje, pavojingos visuomenei veikos padarymo metu V. Å . bÅ«tų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu. Å iuo metu V. Å . serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija. Nėra duomenų, kad V. Å . pavojingos visuomenei veikos padarymo metu bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Å iuo metu V. Å . negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. Å . dėl lėtinio psichikos sutrikimo – įgytos silpnaprotystės - kraujagyslinės demencijos nereikalinga skirti priverčiamÄ sias medicinos priemones, nes jo dabartinė psichikos sveikatos bÅ«klė nekelia pavojaus visuomenei. V. Å . gali bÅ«ti gydomas bendra tvarka ir perduotas giminaičių globai ir rÅ«pybai. Teismo nuomone, V. Å . nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikalingas priverstinis gydymas. Jis gali bÅ«ti atiduotas Å¡eimos nariams globoti ir juo rÅ«pintis.Daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu paimti medaliai, ordinai ir jų knygelės gražintini V.

T.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a: V. Å . dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 102 straipsnio padarymo baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti ir perduoti jį Å¡eimos nariui - dukrai V. T. rÅ«pintis ir globoti, kartu nustatant V. Å . medicininį stebėjimÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Daiktiniai įrodymai, kratos metu paimti medaliai, ordinai ir jų knygelės grÄ Å¾intini V.

T.. Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Kauno apygardos teismui. Teisėjas                                                                  Romualdas Lincevičius