2025-04-16 Nr. AB-6746-3-61-3-06084-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1675-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06084-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. B.) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyresniajam inspektoriui A. B.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikus A. B. tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2024 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10TTE-405 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus A. B. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM vyresnysis inspektorius A. B., dirbdamas (duomenys neskelbtini) poste, 2024 m. balandžio 1 d. nuo 8 iki 14 val. dirbęs Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare (darbo vietoje Nr.

9) netinkamai atlikdamas reeksporto deklaracijos MRN 24LTKR500001CFA3A9 muitinį įforminimą, leido reeksportuoti prekes ir jas išleido, kurias vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 512 „Dėl Nacionalinių kontrolės priemonių taikymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/821 9 straipsnį“ pakeitimo nuostatomis buvo draudžiama išleisti. Tokiais savo veiksmais pareigūnas nepaisė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 20 straipsnio 6 punkte bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose numatytų pareigų, nesilaikė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje numatyto bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principo, pažeidė Darbo su tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. 1BE-665 „Dėl darbo su tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo patvirtinimo“ 196 punkto nuostatas, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98 „Dėl Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 priede „Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ 9 darbo vietai nustatytą 12 funkciją, netinkamai atliko Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d.

įsakymu Nr. 1B-262, „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 5.1 papunktyje numatytą funkciją ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

3. Departamentas pažymėjo, jog įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį ir kitas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas skirti A. B. tarnybinę nuobaudą – perkelti jį į žemesnes pareigas. Kadangi A. B. yra Profesinės sąjungos narys, pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą, tačiau Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad yra taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintoja netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir neįvertino svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir šališkai, netinkamai išaiškinus teisės normas.

4. Departamento teigimu, atsakovo atsisakymas yra neteisėtas, kadangi Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su Departamento paskirta tarnybine nuobauda, negali atsisakyti duoti sutikimo skirti tokią nuobaudą. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. B. nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, viršydama savo kompetenciją. Nei Tarnybinio patikrinimo išvada, nei skundžiamas Raštas nepatvirtina, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, atstovavimo jos nariams. Vien aplinkybė, kad A. B. yra Profesinės sąjungos narys, negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent dėl jo narystės arba veiklos Profesinėje sąjungoje.

5. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į Departamento prašymą prašė jį atmesti.

6. Profesinė sąjunga nurodė, jog ji nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau ji veikia pagal jai įstatymų suteiktą teisę atstovauti Profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, teikti pasiūlymus institucijoms. Profesinė sąjunga atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų suteikta teise ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti dvigubi darbdavio standartai dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Profesinės sąjungos nariams ir šiai organizacijai nepriklausantiems pareigūnams. Profesinė sąjunga skundžiamame Rašte būtent ir motyvavo savo nesutikimą su dvigubų standartų taikymu, nes darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.

7. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvados yra akivaizdu, jog šiuo atveju buvo ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Tarnybinė nuobauda turi atitikti proporcingumo principą, t. y. tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, veikė savo kompetencijos ribose. Nesant nustatytų visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo elementų, teisinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo traukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jam tarnybinę nuobaudą.

8. Profesinė sąjunga laikėsi pozicijos, jog Departamentas ketina skirti A. B. tarnybinę nuobaudą – pažeminti jį pareigose – dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, kadangi pareigūnas aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia savo nuomonę, nebijo kritikuoti darbdavio, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises. Todėl Departamento sprendimas skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino Profesinės sąjungos Raštą.

10. Teismas nustatė, kad A. B. eina Vilniaus TM vyresniojo inspektoriaus pareigas. Departamento direktorius 2024 m. spalio 16 d. patvirtino 2024 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-405 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus A. B. veiksmų“, kurioje siūloma už tarnybinį nusižengimą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. skirti tarnybinę nuobaudą – perkelti jį į žemesnes pareigas. Departamentas 2024 m. spalio 16 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-6500 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam A. B. Profesinė sąjunga skundžiamame Rašte nurodė, kad, be kita ko, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertina kaip persekiojamojo pobūdžio poveikio priemonę pareigūnams – Profesinės sąjungos nariams. Be to, įvertinus tyrimo medžiagą, mano, kad tikrintoja, atlikusi tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, ir, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovas turėjo įvertinti tik tai, ar pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ir, atsižvelgęs į tai, priimti sprendimą dėl (ne) sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

12. Teismas pažymėjo, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl pastarojo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, pripažįstamas neteisėtu ir apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, be to pareigūno priklausymas Profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius Profesinės sąjungos nariais.

13. Vertindamas Profesinės sąjungos Rašte nurodytus atsisakymo duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvus, teismas konstatavo, kad nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su A. B. veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas vertino, jog skundžiamame Rašte atsakovas atsisakymą pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą grindė tuo, kad yra taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai bei netinkamai taikomi teisės aktai ir toleruojamas pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas, taip pat, kad Departamento vyresnioji tyrėja, atlikusi tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir svarbias aplinkybes, turinčias lemiamos reikšmės susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei. Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, padarė išvadą, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiama skirti dėl jo veiksmų (neveikimo), o ne dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. B. tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. B. galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo darbdaviui dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje.

14. Teismas akcentavo, jog aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymu, nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jeigu trečiajam suinteresuotam asmeniui bus skirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Teismas, be kita ko, pastebėjo, kad Profesinė sąjunga, atstovaudama savo nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai negali būti pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams.

15. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamu Raštu atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, taip apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į A. B. padarytą tarnybinį nusižengimą. Taigi, toks atsisakymas yra nepagrįstas.

III. 16. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą.

17. Profesinė sąjunga laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikinamas.

18. Atsakovas pakartoja atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo ir teigia, jog pagal Profesinių sąjungų įstatymą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas turi teisę pareikšti nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinės sąjungos tvirtinimu, nagrinėjamu atveju neatlikus išsamaus tarnybinio patikrinimo, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigūno pareigų netinkamo atlikimo, o Tarnybinio patikrinimo išvadą pagrindus tik subjektyviomis prielaidomis, siūlymas skirti neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą, yra susijęs tik su pareigūno naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.

19. Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, nurodydama, kad pareiškėjas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atsisakymas pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus bei įrodyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nediskriminuojamas dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

20. Atsakovas teigia, kad Departamento sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui yra pagrįstas diskriminacinio pobūdžio motyvais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymui nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik tarnybinės nuobaudos skyrimu. Departamentas nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o skundžiamas Raštas pažeidžia jo interesus arba daro žalą. Teismas taip pat nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime nurodytų argumentų, taigi, neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško vertinimo. Teismas taip pat neįvertino galiojančios kolektyvinės sutarties.

21. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Departamentas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas darbdavio dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, neduodama pareiškėjui sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje arba persekiojimo dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu patvirtinančios aplinkybės. Profesinei sąjungai nepateikus duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra persekiojamas darbdavio dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, Departamentas neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2024 m. spalio 29 d. rašto Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus TM vyresniajam inspektoriui A. B., pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Regionų administracinis teismas tenkino pareiškėjo Departamento prašymą ir panaikino Profesinės sąjungos Raštą, konstatavęs, kad Profesinė sąjunga viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens A. B. narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

25. Atsakovas Profesinė sąjunga, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad teismas neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško vertinimo, neišnagrinėjo ginčo iš esmės, remdamasis tik Departamento prašyme išdėstytais argumentais, todėl toks teismo sprendimas neatitinka ABTĮ įtvirtintų reikalavimų, keliamų teismo sprendimui.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

27. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija.

28. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.

29. Nagrinėjamu atveju Departamentas prašė panaikinti Profesinės sąjungos Raštą, kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus TM vyresniajam inspektoriui A. B., todėl Departamento prašyme suformuluotas reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą tarnybinių ginčų bylų kategoriją, kuri pagal ABTĮ nuostatas gali būti nagrinėjama vieno teisėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-920-662/2024). Kadangi bylą išnagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė viena Regionų administracinio teismo teisėja, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir tai pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokio aiškinimo, be kita ko, buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2025 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1721-821/2025.

30. Pažymėtina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatytas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinio pobūdžio pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas grąžinti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė