6d49e2f3-a046-4adc-bf6d-03e35ddffe67 · Lietuvos apeliacinis teismas

(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Danutės GasiÅ«nienės, iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) banko SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2429-611/2013 pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieÅ¡kinį atsakovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Indėlių ir investicijų draudimas“, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. M. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieÅ¡kinį dėl 2011-09-29 Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties Nr. FO20110929L990007, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovė prašė grÄ Å¾inti sumokėtÄ 19 999,86 Lt (5 792,36 Eur) sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ BAB banke SNORAS, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir įpareigoti atstovÄ pateikti 2011-09-29 sudarytos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties patvirtintas kopijas arba originalus.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė buvo BAB bankas SNORAS klientė, turėjo terminuotÄ indelį. IeÅ¡kovei atvykus į bankÄ pratęsti terminuoto indėlio sutartį, jai buvo pasiÅ«lyta įsigyti obligacijas, motyvuojant didesne nauda, tuo, kad nėra rizikos, nes obligacijos apdraustos kaip ir indėliai, todėl buvo sudaryta obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Banko darbuotoja ieÅ¡kovei pateikė susipažinti su bendrÄ ja ir specialiÄ ja obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartimi, kuriose nurodyta, kad banko įsipareigojimai yra apdrausti.

IeÅ¡kovės teigimu, pasiraÅ¡ius obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, jai buvo įteikta pasiraÅ¡ytos sutarties kopija, kliento aptarnavimo sutarties bendroji dalis bei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis be smulkesnio paaiÅ¡kinimo, kitų dokumentų. IeÅ¡kovė teigia, kad ginčo sandorį sudarė dėl atsakovo apgaulės, nesÄ Å¾iningo veikimo, atsakovui neleidus ieÅ¡kovei suprasti ir įvertinti visos rizikos, todėl sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsniais.

IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas pažeidė Lietuvos respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRÄ®) 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus surinkti informacijÄ , pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintÄ sÄ Å¾iningumo principÄ , įraÅ¡ydamas į sutartis neteisingus duomenis. IeÅ¡kovė pažymi, kad pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija ir sumokėta suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į ieÅ¡kovės kaupiamojo terminuoto indėlio sutarties pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ â€“ tuo atveju lėšos taptų Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytu draudimo objektu.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime ir triplike nurodė, jog nėra pagrindų, dėl kurių galima būti pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės ar suklydimo. Pažymi, kad ieškovei rūpėjo didesnė finansinė nauda, o ne lėšų saugumas. Banko vadybininkė pasiūlė ieškovei įsigyti obligacijas, nes joms taikomos 4,5 proc. metinės palūkanos, o terminuotiems indėliams 2,05 proc. metinės palūkanas. Darbuotojos veiksmuose apgaulės nėra, nes ji nurodė terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.

Be to, ir pats sutarčių pavadinimas skiriasi. Pažymi, kad ieÅ¡kovės abejojimas prieÅ¡ sudarant sandorį liudija, kad ji suprato, jog sudaro iÅ¡ esmės kitÄ sandorį, todėl galėjo ir turėjo labiau pasidomėti obligacijomis. Nurodė, kad ieÅ¡kovė suprato investicijų į obligacijas rizikingumÄ ir siekė didesnės finansinės naudos, o jei iki galo nesuprato, tai pasielgė nerÅ«pestingai, neapdairiai ir neatidžiai, nes turėjo galimybę gauti iÅ¡ banko darbuotojos daugiau informacijos ir paaiÅ¡kinimų.

Pažymi, jog ginčijamos sutarties 1.22 punktas nurodo, kad ieÅ¡kovė buvo susipažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, visos sutarčių sÄ lygos su ja aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis, taip pat susipažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka. Taip pat ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad susipažino su Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu, kuriame nurodoma, jog investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų.

Pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė atsisakė pateikti bankui informacijÄ , kuri leistų įvertinti investicinių paslaugų tinkamumÄ . Nurodė, kad savo darbuotojų mokymų metu nuolat akcentuodavo terminuotųjų indėlių ir obligacijų skirtumus. IeÅ¡kovės elgesys neatitiko protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartų, ji prisiėmė visas rizikas, todėl atsakovo apgaulės nėra. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jis nėra ginčo sandorio Å¡alimi, todėl nepasisakė dėl su sutarties sudarymu susijusiomis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovės nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai – CK 1.90 str. ir 1.91 str., yra kildinami iÅ¡ juos ginčijančių sandorių Å¡alių valios trÅ«kumo, sÄ lygoto suklydimo arba apgaulės. Pažymi, kad ginčijamos sutarties 1.22 p. yra iÅ¡reikÅ¡tas ieÅ¡kovės patvirtinimas, kad ji susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka, taip pat aptvirtino, kad buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Nurodė, kad su ieÅ¡kove buvo sudaryta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir pateiktas Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas, kuriame 8 p. aiÅ¡kiai nurodyta obligacijų neiÅ¡pirkimo rizika.

Pažymėjo, kad atsakovo darbuotojai yra atsakingi, keliantys kvalifikacijÄ , iÅ¡klausę mokymus apie finansines priemones, todėl nėra pagrindo teigti, kad banko vadybininkė tyčia klaidino ieÅ¡kovę. Atsakovas atskleidė visÄ reikalingÄ informacijÄ , o ieÅ¡kovė suprato ar galėjo suprasti visas rizikas, todėl nei apgaulės, nei suklydimo konstatuoti negalima.              II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir 2011-09-29 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį pripažino negaliojančia, taikė restitucijÄ ir pripažino ieÅ¡kovės A.

M. sumokėtÄ 19 999,86 Lt (5 792,36 Eur) sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje, esančioje BAB bankas SNORAS, priteisė ieÅ¡kovei 500 Lt (144,81 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teismas atmetė. Teismas vertino, kad atsakovas yra komercinis bankas, turėjęs teisę teikti licencines finansines paslaugas – finansų įmonė, o ieÅ¡kovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis, remiantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu (toliau – FĮĮ).

Teismas, pažymėjo, kad įstatymai atsakovÄ , kaip leidžiamų vertybinių popierių platintojÄ ir finansų maklerį, įpareigoja aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRÄ® 22 str. 3 d.). Taip pat įpareigoja prieÅ¡ pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informacijÄ apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis (FPRÄ® 22 str. 5 d.).

Teismas atkreipė dėmesį kad ieÅ¡kovė atsisakė pateikti atsakovui informacijÄ apie save, tokios informacijos nepateikimo pasekmės jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos. IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsisakė pateikti informacijÄ atsakovo darbuotojos nurodymu, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o atsakovas Å¡iÄ aplinkybę neigia. IeÅ¡kovė neigia, kad buvo supažindinta su obligacijų emisijos prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis. Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino Å¡ių dokumentų turinį, nes įraÅ¡as ginčo sutartyje apie susipažinimÄ su Å¡iais dokumentais yra neiÅ¡skirta standartinė sutarties sÄ lyga, kurios patvirtinimÄ reiÅ¡kia pats sutarties pasiraÅ¡ymo faktas, todėl tokia sÄ lyga yra nepakankama susipažinimo faktui patvirtinti.

IeÅ¡kovė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede savo paraÅ¡u patvirtino, ir vėliau nepaneigė aplinkybės, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir jiems bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir kitus nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientu priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ . Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos paraÅ¡yme yra atskleidžiama su obligacijų įsigijimu susijusi atsakovo, kaip emitento, nemokumo rizika.

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovo darbuotoja jai nurodė, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, tačiau teiginius patvirtinančių įrodymų į bylÄ ji nepateikė ir Å¡i aplinkybė neįrodyta. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje, kituose aktualiuose dokumentuose nėra nuorodos, kad obligacijos yra draudžiamos pagal IÄ®IDÄ® nuostatas. Teismas vertino, kad atsižvelgus į:

1) tai, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir ginčijama obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo sudarytos tÄ pačiÄ dienÄ , o neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje atsakovas informavo ieÅ¡kovę, kad siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , atsakovo įsipareigojimai ieÅ¡kovei yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, 2) ginčo sutartyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, 3) ieÅ¡kovės asmenį, jos investavimo patirties nebuvimÄ â€“ ieÅ¡kovei galėjo susidaryti klaidingas įspÅ«dis apie tai, jog jos įsigyjamos obligacijos yra apdraustos ir kad ji nepatiria jokios rizikos.

Nuostatos dėl investavimo rizikų nėra labai aiÅ¡kios, todėl ieÅ¡kovė pagal savo iÅ¡silavinimo lygį ir patirtį, kaip vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas ir atidus asmuo galėjo nesuprasti minėtų ApraÅ¡ymo ir Santraukos turinio ir suklysti dėl sandorio esmės. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės asmenį, sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo informacijos pateikimÄ , atsižvelgdamas į įrodymų pakankamumo taisyklę, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina ir todėl laikytina įrodyta, kad ieÅ¡kovė suklydo dėl sudarytos ginčijamos sutarties esmės. Dėl Å¡ios priežasties 2011-09-29 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažintina negaliojančia (CK 1.90 str.) ir taikytina restitucija (CK 1.90 str. 3 d., 1.80 str. 2 d., 6.145 str.).

Kadangi atsakovui 2011-12-07 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, restitucijos bÅ«das turi bÅ«ti pakeistas (CK 6.145 str. 2 d.) ir laikytina, kad ieÅ¡kovės už obligacijas sumokėtos lėšos grÄ Å¾inamos į jos sÄ skaitÄ atsakovo banke, joms taikoma draudimo apsauga (IÄ®IDÄ® 2 str. 4 d., 3 str. 1 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiAtskiruoju skundu atsakovas BAB bankas SNORAS praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.90 straipsnį, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė suklydo iÅ¡ esmės. Pripažindamas ieÅ¡kovės tikėjimÄ dėl obligacijų draudimo pagrįstu teismas nurodė, kad ieÅ¡kovę galėjo suklaidinti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties sÄ lygÄ â€žsiekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių draudimas“ bei aplinkybė, kad Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nebuvo nurodyta, kad obligacijos nėra apdraustos indėlių draudimu.

Teismo posėdyje parodymų davimo metu ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad neskaitė sudaromų sutarčių, todėl akivaizdu, kad neskaičiusi sutarčių ji negalėjo suklysti dėl sutarčių sÄ lygų. Nesant byloje nustatyto ieÅ¡kovės susipažinimo su pasiraÅ¡omais dokumentais fakto teismas neturėjo pagrindo vertinti ieÅ¡kovės suklydimÄ esminiu. Vienintelė galima iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės klaidingÄ Ä¯sivaizdavimÄ lėmė pačios ieÅ¡kovės neapdairus, neatsargus ir nerÅ«pestingas elgesys.2.

Teismas pažymėjo, kad obligacija priskiriama prie nesudėtingų finansinių priemonių, FPRÄ® 22 straipsnio 10 dalis leidžia finansų maklerio įmonei teikti finansines paslaugas dėl nesudėtingų finansinių priemonių nesurinkus informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje bei nevertinant ar Å¡ios finansinės priemonės yra tinkamos klientui. Atsakovo nuomone, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės suklydimo sudarant ginčo sutartį, teismas suteikė pernelyg didelę reikÅ¡mę ieÅ¡kovės asmeniui, iÅ¡silavinimui ir patirčiai investuojant, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.

IeÅ¡kovė nurodė, kad turi aukÅ¡tÄ jį ekonominį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , todėl nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad ji galėjo nesuprasti jai pateiktų dokumentų (ApraÅ¡ymo ir Santraukos) turinio. ApraÅ¡yme yra pateikiama obligacijos sÄ voka ir nurodomos pagrindinės rizikos, tarp kurių yra ir grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika);3. Taip pat nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei obligacijų prospekto ir galutinių sÄ lygų turinį, kadangi ginčo sutarties 1.22 punkte esantys patvirtinimai yra standartinė sutarties sÄ lyga, kuri nėra iÅ¡skirta.

PrieÅ¡ingai, minėti patvirtinimai yra pateikti prieÅ¡ pat Å¡alių parašų vietÄ , aiÅ¡kiai matomoje vietoje, pats dokumentas yra trumpas ir nesudėtingas. Nuoroda į prospektÄ taip pat pateikta sutarties 1.13, 1.16 ir 1.17 punktuose.4. Teismo iÅ¡vada, apie netinkamÄ prospekto ir galutinių sÄ lygų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovei negali bÅ«ti traktuojama kaip FPRÄ® 22 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytos informavimo pareigos pažeidimas. Prospekte buvo įvardinta atsiskaitymo rizika, prospektas patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir vieÅ¡ai prieinamas internete.

Pagrindinė prospekto paskelbimo forma yra elektroninė (Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPÄ®) 9 straipsnio 2 ir 3 dalys), klientui įteikiama popierinį kopija, jei to praÅ¡oma, o ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad prašė jai pateikti prospektÄ . Minėtomis VPÄ® nuostatomis įgyvendinamos 2003-11-04 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/73/EB (toliau – direktyva) nuostatos, o direktyvos preambulės 18 punktas suponuoja, kad tinkamas bÅ«das pateikti informacijai apie vertybinius popierius ir jų emitentus yra prospekto paskelbimas.

Finansų maklerio įmonė privalo suteikti daugiau informacijos investuotojui arba net iÅ¡aiÅ¡kinti tam tikras prospekto nuostatas, tačiau Å¡ios pareigos vykdymui bÅ«tinas investuotojo valios iÅ¡reiÅ¡kimas, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad kreipėsi į bankÄ dėl aktualios jai informacijos, bet jos negavo ar jai buvo pateikta klaidinanti informacija, tačiau byloje tokių įrodymų nėra.5. IeÅ¡kovė neįrodė, kad obligacijų draudimas, taip pat kaip ir terminuotų indėlių, buvo jai esminė sutarties sÄ lyga, o ne iÅ¡kilo tik vėliau, t. y. atsakovÄ pripažinus nemokiu.

IeÅ¡kovė turi įrodyti savo suklydimÄ dėl to, kad bankas dėl bankroto ar kitų priežasčių negali atsiskaityti su jo, tačiau byloje ieÅ¡kovė suklydimo Å¡iuo aspektu neįrodinėjo. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė A. M. prašė skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovė nurodė Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. IeÅ¡kovė, atvykusi pas atsakovÄ pratęsti terminuoto indėlio sutarties, tikėjosi, kad atsakovas sÄ Å¾iningai atliks savo pareigas, veiks ypač rÅ«pestingai geriausiais kliento interesais, suteiks visÄ reikiamÄ informacijÄ .

Tačiau atsakovo darbuotoja Å¡ios pareigos neįvykdė, primygtinai siÅ«lė sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, nurodydama, kad tai naudingiau, nėra rizikos. Darbuotoja susipažinimui pateikė sutarties dalį, kurioje buvo nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Dėl tokių atsakovo darbuotojos veiksmų susidarė įspÅ«dis, kad įsigyjamos obligacijos yra apdraustos.

IeÅ¡kovė nebuvo supažindinta su obligacijų įsigijimo rizika, jai neatskleista, kad jos neapdraustos, tai lėmė ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti ginčo sutartį.

2. Atsakovo darbuotoja informavimo pareigÄ vykdė netinkamai, nes ieÅ¡kovė prieÅ¡ ginčo sutarties pasiraÅ¡ymÄ nebuvo supažindinta su Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukos turiniu. IeÅ¡kovė pažymi, kad faktas, jog Å¡aliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis, gali bÅ«ti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į raÅ¡ytinės sutarties tekstÄ arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai Å¡aliai iki sutarties pasiraÅ¡ymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

Å ias aplinkybes privalo įrodyti standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė.3. Atsakovas atskirajame skunde argumentuoja, kad atsakovas neturėjo pareigos ieÅ¡kovę informuoti bei pateikti susipažinimui dokumentus, kuriuose bÅ«tų nurodyta, jog obligacijoms draudimo apsauga netaikoma, ieÅ¡kovė galėjo suklysti ne dėl sandorio metu buvusių aplinkybių, t.y. suklydimas nelaikytinas esminiu.

IeÅ¡kovė sutartį pasirašė atsakovui jai nesuteikus informacijos, minėtame sutarties priede esant nuostatai, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl suklydimas yra esminis, suklysta dėl aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu.4. Atsakovo pateiktas argumentas apie ieÅ¡kovės ekonominį iÅ¡silavinimÄ yra klaidingas, neesminis. IeÅ¡kovė ekonominį iÅ¡silavinimÄ Ä¯gijo dar 1978 m., 18 metų dirba Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje Bendrajame skyriuje, užimamos pareigos nesusijusios su investavimu, sutarčių sudarymu ar pan., be to, atsakovas ieÅ¡kovę pats priskyrė neprofesionalių klientų kategorijai.

IeÅ¡kovė neturėjo pagrindo netikėti atsakovo darbuotojos jai pateikta klaidinga informacija, patikinimais.Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. sausio 14 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuosė praÅ¡o teismo skundžiamÄ nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra reikÅ¡mingi Å¡iai bylai.

Nurodė, kad byloje nėra pagrindo pripažinti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį negaliojančia, be to, obligacijų atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas nei indėlių draudimas, nei įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes Å¡io draudimo taikymui nėra sÄ lygų. IeÅ¡kovė, įsigydama obligacijų, savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jai priklausiusias pinigines lėšas mainais įgydama banko obligacijas. Bankas Å¡iuo atveju yra jam perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl Å¡i situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d.

Bankas nėra atsakingas už obligacijų negrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovei, nes investicinė įmonė (bankas) to negali padaryti dėl obligacijų emitento (Banko) bankroto. Tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti klientui priklausančių vertybinių popierių iÅ¡skirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į investuotojų direktyvos reguliavimo sferÄ (direktyvos 2 str. 2 d.) ir Å¡ios direktyvos apsauga tokiu atveju negali bÅ«ti taikoma. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantai. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuriuo išnagrinėta ieškinio reikalavimų dalis dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisėtumas ir pagrįstumas paduoto atskirojo skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2011-09-29 sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant Å¡iÄ sutartį Å¡alys sudarė 2011-09-29 sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį dėl 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų pirkimo už 19 999,86 Lt. Obligacijų įsigaliojimo data – 2011-10-03, o galutinė obligacijų iÅ¡pirkimo data 2012-10-04 (b. l. 10).Banko veikla apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla (įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.).

IeÅ¡kovė 2012-11-26 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir taikyti restitucijÄ . IeÅ¡kinio reikalavimus grindė CK 1.90 str., 1.91 str. 1 d., CK 1.5 str. nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IÄ®IDÄ®) nuostatas konstatavo, kad AB banko Snoras iÅ¡leistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl 1994 m. gegužės Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina.

Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikoma 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau nagrinėjamam atvejui, t.y. bankrutavus vertybinių popierių emitentui nėra nustatytos sÄ lygos jos taikymui. Todėl jau vien Å¡ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl obligacijoms taikytinos draudiminės apsaugos ir sÄ lygų lemia atsakovo atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, jog už obligacijų įsigijimÄ sumokėtos lėšos neturėtų bÅ«ti pripažįstamos kaip indėlis, kuriam taikoma IÄ®IDÄ® nustatyta draudiminė apsauga, pagrįstumÄ .Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis yra pasiraÅ¡yta ir įsigaliojusi, taip pat neginčijama ir aplinkybė, kad atsakovas veikė ir kaip emitentas, ir kaip investicinė įmonė, o ieÅ¡kovės reikalavimas kildinamas dėl emitento bankroto.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl obligacijoms taikomos apsaugos pagal Indėlių direktyvÄ ir Investuotojų direktyvÄ , nacionaliniu lygmeniu įgyvendintas IÄ®IDÄ®, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju svarbus atsakovo, kaip emitento, o ne atsakovo, kaip investicinės bendrovės, bankrotas, t. y. bankas, kaip emitentas, o ne bankas, kaip investicinė bendrovė, dėl bankroto negali (negalės) vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis – iÅ¡pirkti obligacijų (Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.12 p., 1.18 p.).

Kaip jau minėta, Investuotojų direktyvoje įtvirtinta apsauga (kompensacinė sistema) taikoma investicinei įmonei, bet netaikoma (neapsaugo) nuo vertybinius popierius (šiuo atveju – obligacijas) išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovės įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartį, netaikytina ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga).Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnį, konstatuodamas, kad ieškovė suklydo iš esmės. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog ji buvo suklaidinta dėl obligacijų draudžiamumo pagal IĮIDĮ, tačiau apeliantas su tokia pozicija nesutiko ir pažymėjo, kad ieškovė aiškiai nurodė, jog neskaitė sudaromų sutarčių.

Akivaizdu, jog neskaičiusi sutarčių, ji negalėjo suklysti ir dėl pačių sutarčių sÄ lygų. Kasacinis teismas, minėtoje nutartyje nagrinėdamas iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmų tinkamumu, teisingos ir iÅ¡samios informacijos pateikimu potencialiems neprofesionaliems investuotojams ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, tačiau pažymėjo, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotojÄ , yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

Kitaip tariant nors rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi bÅ«ti atskleistas neprofesionaliam investuotojui tam, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga (FPRÄ® 22 str.), tačiau ne kiekvienÄ kartÄ neteisėtÄ finansų tarpininko elgesį netinkamai informuojant investuotojÄ galima laikyti esmine aplinkybe, dėl kurios sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris nelaikytinas nauju ar neįprastu, todėl suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie kasacinio teismo teiginiai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl asmens suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.90 str.), reikalinga įvertinti Å¡ias faktines aplinkybes:

1) ar atsakovas ieÅ¡kovui (neprofesionaliam investuotojui) suteikė visÄ , iÅ¡samiÄ , aiÅ¡kiÄ informacijÄ apie obligacijas (ypatingai – apie jų draustumÄ pagal IÄ®IDÄ®);

2) net ir nustačius, kad atsakovas (bankas) nevisiÅ¡kai aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleidė ieÅ¡kovui visus galimus obligacijų padarinius, vertinti asmenį per vidutinio vartotojo etalonÄ ir spręsti, ar asmeniui, įsigyjančiam obligacijas, jų draustumas buvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ar ne. Kasacinis teismas pažymėjo, kad net ir konstatavus banko ne visiÅ¡kai tinkamÄ informavimo pareigos atlikimÄ , tai nebÅ«tinai lemia, jog obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo sudarytos dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis tiek sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės asmenines savybes, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes, kurių pagrindu nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį, pripažindamas 2011 m. rugsėjo 29 d.

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110929L990007 dėl 200 vnt. obligacijų pirkimo už 19 999,86 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog net ir pripažinus, jog pasiraÅ¡ant obligacijas, klientams buvo pateikta ne visai aiÅ¡ki informacija, nurodant, jog „Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti taikomas ir protingumo kriterijus, t. y. ieÅ¡kovei teigiant, jog ji suklydo, jos elgesys turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

IÅ¡ byloje esančių faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieÅ¡kovė nebuvo naujokė investavimo santykiuose. IeÅ¡kovė 2010-08-17 su atsakovu buvo pasiraÅ¡iusi Terminuotojo indėlio sutartį vieneriems metams, pagal kuriÄ metinė palÅ«kanų norma buvo numatyta 4,50 proc., o indėlio termino pabaiga - 2011-08-17 (b. l. 9). IeÅ¡kovė ir pati neneigė, jog pasibaigus indėlio sutarčiai, ji pasidomėjo kituose bankuose siÅ«lomomis investavimo sÄ lygomis bei planuojama investicine grÄ Å¾a, nutarė, jog jai tinkamiausios sÄ lygos yra atsakovo banke, todėl 2011-09-29 pasirašė Obligacijų sutartį.

Taigi, aplinkybė, jog prieÅ¡ tai ieÅ¡kovė buvo sudariusi Indėlių sutartį, o dabar sudarė Obligacijų sutartį, prieÅ¡ tai pasidomėjusi kitų komercinių bankų siÅ«lomomis investavimo sÄ lygomis, leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei suprato Å¡ių sutarčių skirtumÄ . IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra baigusi ekonomikos mokslų aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ , pati dirbo prokuratÅ«roje, bendrojo skyriaus virÅ¡ininke. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė neturi investavimo patirties, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jai esminė sutarties sudarymo sÄ lyga buvo saugus investavimas, o ne didesnių palÅ«kanų gavimas.

IeÅ¡kovė atsisakė teikti bankui informacijÄ apie save (b. l. 36), taip pat pasirašė, jog yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka ir buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sÄ lygos atitinka jos valiÄ (b. l. 10). Todėl visiÅ¡kai neįtikinami ieÅ¡kinyje nurodomi ieÅ¡kovės teiginiai, kad ji vertino obligacijų pirkimo sutartis indėlio sutartimis. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, jog bankas ne visiÅ¡kai tinkamai įgyvendino pareigÄ suteikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie įsigyjamas finansines priemones (obligacijas), su jomis susijusiÄ rizikÄ , tačiau ieÅ¡kovei Å¡is momentas nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi jos apsisprendimÄ pasiraÅ¡yti ginčijamÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, taip pat, atsižvelgiant į jos investavimo patirtį bei istorijÄ , kad ieÅ¡kovė žinojo (turėjo žinoti) esminius indėlio ir obligacijos skirtumus.Apeliantas atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovas neįrodė, jog iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei obligacijų prospekto ir galutinių sÄ lygų turinį, kadangi ginčo sutarties 1.22 punkte esantys patvirtinimai yra standartinė sutarties sÄ lyga, kuri nėra iÅ¡skirta.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas itin daug dėmesio skyrė darbuotojų kvalifikacijai ir jų mokymams. Darbuotojams nuolat buvo akcentuojama, kad jie klientams pabrėžtų indėlių ir obligacijų sutarčių skirtumus. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieÅ¡kovės paraÅ¡ai, esantys Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje, patvirtina, kad ji susipažino su visomis obligacijų sutarties sÄ lygomis. Pati ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų Å¡ias aplinkybes.

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, net jei ir bÅ«tų laikoma, kad ji nesusipažino su finansinių priemonių ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu, tai vertintina kaip pačios ieÅ¡kovės aplaidumas, neatidumas, o ne banko tyčiniai veiksmai, nes, kaip minėta, ieÅ¡kovė paraÅ¡u patvirtino, jog rizikų apraÅ¡ymÄ gavo (b. l. 10). Todėl nesutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad ji buvo tyčia suklaidinta dėl įsigytų obligacijų draustumo pagal IÄ®IDÄ® ar ginčo sutartimi jai tenkančiÄ rizikÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius tyčinių ir sÄ moningų banko veiksmų, kuriais ieÅ¡kovė buvo suklaidinta dėl sudaromo sandorio esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandorio draudiminė apsauga nebuvo esminė sÄ lyga, lėmusi ieÅ¡kovės apsisprendimÄ dėl sutarties sudarymo, konstatuoja nesant pagrindo ginčijamos sutarties pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90 str. ir 1.91 str. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės - ieÅ¡kinys yra atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 185 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį dalyje, kuria buvo tenkintas ieškovės A. M. ieškinys ir pripažinta negaliojančia 2011 m. rugsėjo 29 d. Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. Nr. FO20110929L990007 dėl 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų pirkimo už 19 999,86 Lt (devyniolika tūkstančių devyni šimtai devyniasdešimt devyni litai 86 ct) bei taikyta restitucija tarp šalių bei pripažinta ieškovės A.

M. sumokėta 19 999,86 Lt Lt suma ieÅ¡kovės lėšomis jo mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanguolė Martinavičienė Kazys KailiÅ«nas Danutė GasiÅ«nienė