6d473f73-44db-46eb-a86a-d24dcd7e97be · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2SP-2226-1023/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00158-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. vasario 28 d.Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Vaida Baumilė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų G. J. ir D. J. praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai G. J. ir D. J. (toliau – pareiÅ¡kėjai) 2018 m. vasario 22 d. praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami patvirtinti tarp jų 2017 m. vasario 28 d. sudarytÄ taikos sutartį.

Teismas k o n s t a t u o j a : PraÅ¡ymas atmestinas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (2005 m. sausio 6 d. konsultacija Nr. A3-120 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“; 2004 m. balandžio 8 d. konsultacija Nr.A3-103 „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Ä®monių bankroto įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų taikymo“), kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama iÅ¡vengti ateityje tarp Å¡alių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo Å¡alys su praÅ¡ymu gali kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje ((duomenys neskelbtini)582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis suteikia galimybę Å¡alims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis iÅ¡spręsti kilusį teisminį ginÄÄ , užkirsti keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡spręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jei tie veiksmai prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CK 6.984 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ praÅ¡omos tvirtinti 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties ir 2018 vasario 22 praÅ¡ymo turinių matyti, kad taikos sutartimi pareiÅ¡kėjai siekia nustatyti G.

J. ir vieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų vaikų - nepilnametės dukros V. J., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjai savo praÅ¡yme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta jų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau siekia nustatyti G. J. ir nepilnametės pareiÅ¡kėjų dukros V. J., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ , jog užkirstų keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje. IÅ¡ Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 22 d.

Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-950/2016 buvo bendru abiejų pareiÅ¡kėjų sutikimu nutraukta jų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 ir 5 punktais buvo nustatyta G. J. ir dukros V. J., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka, nurodant, kad Å¡alys atsako už abiejų vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , Å¡vietimÄ , užtikrina vaikų teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, bei įsipareigoja viena kitai netrukdyti bendrauti su vaikais bei sudaryti visas sÄ lygas vaikų tarpusavio bendravimui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad esant patvirtintai taikos sutarčiai, kuri Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ , taikos sutarties turinys gali bÅ«ti pakeistas apibusiu Å¡alių susitarimu arba dėl jos sÄ lygų sprendžiant atnaujinus byloje procesÄ (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-61/2008; 3K-3-468/2011). Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjai teikdami teismui patvirtinti 2017 m. vasario 28 d. sudarytÄ taikos sutartį joje nenurodo, jog ja abipusiu susitarimu keičia 2016 m. birželio 22 d.

Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-950/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygas dėl nustatytos bendravimo tvarkos, prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjai savo praÅ¡yme patvirtinti taikos sutartį nurodo, jog taikos sutartimi siekia užkirsti keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, tačiau kaip minėta aukščiau bendravimo tvarka abiejų pareiÅ¡kėjų bendru sutarimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kuri teismo buvo patvirtinta, jau buvo nustatyta.Pažymėtina, kad taikos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta 2017 m. vasario 28 d., į teismÄ dėl jos patvirtinimo kreiptasi 2018 m. vasario 22 d., t. y. nuo taikos sutarties sudarymo praėjus beveik vieneriems metams, per kuriuos Å¡alių valia galėjo ir pasikeisti.

Su minėtu pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu nebuvo pateikti dokumentai, pakankami identifikuoti pačius pareiÅ¡kėjus, pasiraÅ¡iusius minėtoje taikos sutartyje, t. y. nepateikti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1387-939/2018 teikdamas teismui ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su V. J. nustatymo, pats G. J., kuris siekia ir nagrinėjamu atveju nustatyti bendravimo tvarkÄ , nurodė, jog atsakovė D. J. gyvena Jungtinėje Karalystėje, adresu – (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. spalio 18 d. iÅ¡sivežė dukrÄ V.

J. į užsienį. Minėtoje byloje teismas 2018 m. sausio 24 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, jog Å¡alių dukros V. J. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal Reglamento Briuselis IIa 2 skirsnio 8 straipsnį, jurisdikcijÄ turi tos valstybės teismas, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, t. y. Jungtinės Karalystės teismas. MinėtÄ aplinkybę dėl pareiÅ¡kėjos D. J. gyvenamosios vietos užsienio Å¡alyje patvirtina teismo iniciatyva iÅ¡reikalautas Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodoma, kad D.

J. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę. Todėl, akivaizdu, kad yra netekę prasmės prieÅ¡ metus laiko sudarytos pareiÅ¡kėjų taikos sutarties nuostatos, kurias praÅ¡oma teismo patvirtinti bei objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinami 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties 5 ir 6 punktai, kuriuose nurodoma, kad D. J. iÅ¡vykus gyventi į užsienį ir negalint prižiÅ«rėti V. J., V. J. gyvena su tėvu G. J., bei D. J. nusprendus iÅ¡vykti atostogų ar gyventi į užsienį su dukra V. J. yra privalomas raÅ¡ytinis G.

J. sutikimas. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų teismui pateikta tvirtinti 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama, nes akivaizdžiai neatitinka realios situacijos ir neužkerta kelio ateityje kilti teisminiam ginčui tarp Å¡alių, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį atmestinas, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir neužkirsiantis kelio tarp Å¡alių kilti ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis, 6.984 straipsnis).Atkreiptinas pareiÅ¡kėjų dėmesys ir į tai, kad kreiptis į teismÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi iÅ¡spręstų klausimų teisme nėra iÅ¡kelta, Å¡alys neprivalo.

Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi bÅ«ti vykdoma, kol nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 579-582 straipsniais, n u t a r i a: Atmesti pareiÅ¡kėjų G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties patvirtinimo.Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo nutarties priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                   Vaida Baumilė