2024-06-05 Nr. AB-9020-3-62-3-00589-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-331-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00589-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl vilkinimo priimti administracinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovę Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 13 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimus: „Koks triukšmo lygis yra leistinas? Ir kas jį tikrina?“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei pateikė 2024 m. vasario 13 d. prašymą. Pareiškėjas tą pačią dieną buvo informuotas, kad jo prašymas persiųstas Prienų rajono savivaldybės administracijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, kad administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Šiuo atveju 20-oji darbo diena nuo pareiškėjo prašymo pateikimo buvo kovo 14 d. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad dar nepraėjo 2 mėnesiai nuo kovo 14 d. dėl vilkinimo atsakyti į pareiškėjo prašymą, todėl šiuo metu pareiškėjo skunde nurodytas ginčas dar nėra kilęs.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, jog 2024 m. vasario 13 d. jis kreipėsi su pareiškimu į Prienų seniūnijos seniūnę dėl bute gyvenančio nuomininko rūkymo ir keliamo triukšmo. Tą pačią dieną jis gavo atsakymą, jog jo skundas persiųstas Prienų administracijos savivaldybei, tačiau iki šiol jis negavo atsakymo į pateiktus klausimus. Pareiškėjo manymu, atsakovė vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus atlikti veiksmus.

Pareiškėjas sutinka, kad 20-oji darbo diena nuo jo skundo pateikimo buvo kovo 14 d., tačiau teismas darė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nepraėjo 2 mėnesiai nuo kovo 14 d. ir pareiškėjas negali kreiptis į teismą dėl vilkinimo atsakyti į jo prašymą. ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 mėnesių terminas skirtas skundui, o ne atsakymui pateikti. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu 2024 m. balandžio 9 d., jo skundas turi būti priimtas ir išnagrinėtas iš esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti priimti sprendimą, tačiau dar nepraėjo 2 mėnesiai dėl vilkinimo atsakyti į pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 mėnesių terminas skirtas skundui, o ne atsakymui pateikti. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu 2024 m. balandžio 9 d., jo skundas turi būti priimtas ir išnagrinėtas iš esmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas turi priimti administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo arba skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 13 d. el. paštu pateikė pareiškimą Prienų seniūnijos seniūnei dėl bute gyvenančio nuomininko rūkymo ir keliamo triukšmo. Tą pačią dieną pareiškėjas gavo atsakymą, jog jo skundas buvo persiųstas Prienų administracijos savivaldybei. VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas 20 darbo dienų terminas priimti sprendimą dėl pareiškėjo pareiškimo baigėsi 2024 m. kovo 14 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu į administracinį teismą kreipėsi 2024 m. balandžio 9 d., t. y. jau pasibaigus terminui, per kurį viešojo administravimo subjektas turėjo priimti sprendimą, ir nepraleidęs ABTTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Byloje nėra duomenų, kad viešojo administravimo subjektas pratęsė terminą nagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 13 d. pareiškimą ir informavo apie tai pareiškėją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą ir tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė