2024-07-17 Nr. BB-3703-1-01-1-15563-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2748/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15563-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo I. P. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis I. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nevertino jų visumos, pirmenybę teikė nenuosekliems ir melagingiems nukentėjusiosios bei jai lojalių liudytojų parodymams ir neteisingai konstatavo, kad jis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tokia išvada yra neobjektyvi, neatitinka bylos aplinkybių. Teismai neišsprendė įrodymų pakankamumo klausimo, įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, teismų sprendimai grindžiami prielaidomis, nepatikimais įrodymais, iš jų analizės logiškai neišplaukia I. P. kaltė. Be to, teismų sprendimuose nepateikta motyvuotų išvadų dėl įrodymų patikimumo. Taigi skundžiami teismų sprendimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui buvo tikslinga išsireikalauti visus medicininius dokumentus dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės ir išsiaiškinti, kokius sužalojimus ji patyrė prieš šešerius metus ir ar apie tai ekspertui buvo žinoma pateikiant specialisto išvadą. Nuteistojo įsitikinimu, minėta aplinkybė ir nukentėjusiosios nepagydoma liga bei vaistų nuo jos (ne)vartojimas leistų ekspertams nustatyti tikrąjį sužalojimo lygį ir tokio atsitikimo priežastis. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, tendencingai tirdami ir vertindami įrodymus, netenkindami gynybos prašymų, buvo šališki, suinteresuoti, kad dėl I. P. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismai nurodė skirtingas, viena kitai prieštaraujančias nuteistojo ir nukentėjusiosios versijas, tačiau šių prieštaravimų nepašalino. Nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina liudytojų parodymai. Pažeidžiant in dubio pro reo principą nepašalintos abejonės ir prieštaravimai buvo aiškinami ne nuteistojo, o nukentėjusiosios naudai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis I. P. ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu, pateikia savą subjektyvų atskirų įrodymų vertinimą ir versiją, kad nukentėjusiąją sužalojo ne jis, tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Kasacinio skundo argumentavimas deklaratyviais pareiškimais apie teismų šališkumą, tiriant ir vertinant bylos įrodymus, in dubio pro reo principo pažeidimą ir nuteistojo procesinių teisių suvaržymą, nelaikytina teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo I. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė