Legislator Case Law & Legislation
6d418f23-62ec-40c5-8b7d-e5c465ac1327 AI generated

6d418f23-62ec-40c5-8b7d-e5c465ac1327 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6d418f23-62ec-40c5-8b7d-e5c465ac1327
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pareiškėja A-B          Administracinė byla Nr. A-261-2711/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02288-2010-6                                                              Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 9 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjai A.

Legislator headnote

AI generated

6d418f23-62ec-40c5-8b7d-e5c465ac1327 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kadangi tai padaryta nebuvo, buvo pažeistas jos teisėtų lÅ«kesčių principas.PareiÅ¡kėja buvo aukÅ¡tos kvalifikacijos karininkė, KraÅ¡to apsaugos sistemoje tarnavo nuo 1992 m. sausio 2 d., baigė studijas universitete ir tokiu bÅ«du kėlė savo, kaip karininko, kvalifikacijÄ bei Lietuvos kariuomenės prestiÅ¾Ä . Be tiesioginių savo pareigų, nustatytų pareigybinėse instrukcijose, pareiÅ¡kėja vykdė kitus tiesioginio virÅ¡ininko nurodymus, kurių įvykdymo rezultatai atspindi jos įgytÄ patirtį, gebėjimus, puikų tarnybinio darbo iÅ¡manymÄ bei kompetencijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pareiškėja A-B          Administracinė byla Nr. A-261-2711/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02288-2010-6                                                              Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 9 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjai A.

R., pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo atstovams Algminui Gutauskui ir RamÅ«nui Kučiauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. R. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėja A. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ â€žDėl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-851.Skunde (t. I, b.l. 1-9) pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2010 m. birželio 17 d., kai su pareiÅ¡kėja dar nebuvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir ji nebuvo iÅ¡leista į atsargÄ , KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymais Nr. V-651, V-652, V-655, V- 656, V-657 buvo nustatytos naujos pareigybės, tačiau pareiÅ¡kėjos galimybė eiti minėtas pareigas ir nenutraukti su ja sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties svarstoma nebuvo.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos buvo atimta galimybė iÅ¡tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje iki jos profesinės karo tarnybos sutarties pabaigos, tai yra iki 43 metų amžiaus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTÄ®) 45 straipsnio 4 dalies 5 punktas, ir po to gauti užtarnautÄ valstybinę kario pensijÄ .PareiÅ¡kėja nurodė, kad Karo prievolės administravimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo komisijos Personalo pogrupis (toliau – Personalo pogrupis), vertindamas ar konkretus karininkas tinka tarnybai konkrečiose pareigose, vadovavosi niekur neapibrėžtais karininkų vertinimo kriterijais, dėl ko karininkai galėjo bÅ«ti vertinami nelygiomis sÄ lygomis, pažeidžiant jų teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti patariamajai komisijai (toliau – ir Patariamoji komisija), kurios rekomendacijų pagrindu su pareiÅ¡kėja buvo nutraukta tarnybos sutartis, savo rekomendacijas formulavo atsižvelgdama į tai, ar kiekvienas karininkas atitinka pačios komisijos nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos buvo vertinamas kiekvieno karininko tinkamumas eiti pareigas. Pagal minėtus kriterijus karininkai buvo vertinami akivaizdžiai pažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei nepagrįstai prioritetus teikiant tam tikriems karininkams.AiÅ¡kinant KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. V-104 patvirtinto Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos personalo atrankos pertvarkant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 1.1, 4, 5.2.-5.2.8 punktų nuostatas, matyti, kad karininkų atrankos kriterijai, kuriais vadovavosi Personalo pogrupis, buvo nekonkretizuoti bei akivaizdžiai pažeidžiantys karininkų teisėtų lÅ«kesčių principÄ , kadangi nei vienas atrankoje dalyvavęs karininkas negalėjo žinoti, kokios yra jo galimybės bÅ«ti atrinktam į atitinkamas pareigas.

Karininkų atrankos procedūros vykdymas akivaizdžiai neužtikrino jos skaidrumo.Skundžiamas Krašto apsaugos ministro sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Patariamosios komisijos protokoluose įtvirtintas rekomendacijas dėl kiekvieno karininko. Patariamosios komisijos 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokole Nr. RK-4 nurodytų reikalavimų, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant karininkus, Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo 15 punkte nėra nurodyta.Patariamosios komisijos pasirinkti Reikalavimai nėra nurodyti ir 2003 m. balandžio 8 d.

Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nr. V-274 patvirtintuose Patariamosios komisijos nuostatuose. Taigi Patariamoji komisija reikalavimus, pagal kuriuos buvo nustatomas karininkų tinkamumas eiti pareigas, pasirinko savo iniciatyva, nors pagal KASOKTÄ® 10 straipsnio 2 dalies 10 ir 16 punktus bÅ«tent KarÅ¡to apsaugos ministras, o ne Patariamoji komisija nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemÄ bei karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarkÄ . Tik KraÅ¡to apsaugos ministras galėjo nustatyti reikalavimus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama skiriant, atleidžiant ar rotuojant karininkus.Patariamosios komisijos nustatyti reikalavimai buvo ne tik neteisėti, bet ir iÅ¡ esmės pažeidžiantys karininkų lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Prioritetas vertinant karininkų tinkamumÄ tarnybai buvo teikiamas tiems asmenims, kurie buvo įgiję patirties einant skirtingo pobÅ«džio pareigas, visiÅ¡kai nevertinant to fakto, kad toks pareigų keitimas dažnai buvo susijęs su pačių karininkų nesugebėjimu tinkamai vykdyti pavestas funkcijas ar dėl jų pačių netinkamo organizuotumo, kontrolės trÅ«kumo.PareiÅ¡kėja nurodė, kad vertinant karininkų tinkamumÄ eiti atitinkamas pareigas, daugiau balų buvo skiriama karininkams, kurie aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ buvo įgiję Lietuvos karo akademijoje.

PareiÅ¡kėja nors ir yra baigusi Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros studijas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete, tačiau ji taip pat studijavo Lietuvos karo akademijoje, jai buvo suteiktas karininko – leitenanto laipsnis. Be to, pareiÅ¡kėja kėlė savo kvalifikacijÄ ir profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo metu buvo įgijusi kapitono laipsnį. Tuo metu, kai pareiÅ¡kėja pradėjo tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje, nebuvo jokio skirtumo tarp aukÅ¡tojo mokslo įstaigos ar aukÅ¡tojo mokslo specialybių, kurias kariai buvo baigę.Nagrinėtinu atveju pertvarkoma buvo Karo prievolės administravimo tarnyba, t. y. iÅ¡skirtinai administracinio pobÅ«džio funkcijas turinti institucija, todėl Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti pagrindas atrinkti karininkus, kurie minėtoje institucijoje daug metų tarnavo ir vykdė administracinio pobÅ«džio funkcijas.IndividualÅ«s karininko poreikiai ir siekiai (materialinė ir Å¡eimyninė padėtis, vaikų skaičius ir pan.) buvimas nesuponuoja karininko bÅ«tinybės tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje.Profesinės karo tarnybos stažas, kaip vienas iÅ¡ atrankos kriterijų, į Reikalavimų sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas, nors pirmenybė atrenkant turėtų bÅ«ti teikiama asmenims, kurių tarnyba yra įvertinta tik gerai ir kurie turi ilgÄ profesinės karo tarnybos staÅ¾Ä , liudijantį jų įgytÄ profesinę patirtį.

Profesinės karo tarnybos stažas taip pat turėjo bÅ«ti vertintas tam, kad bÅ«tų užtikrintas teisėtų lÅ«kesčių gauti valstybinę kario pensijÄ principas, kadangi daliai karininkų, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , iki valstybinės kario pensijos tebuvo likę nepilni dveji metai.PareiÅ¡kėja mano, kad 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio metu Patariamoji komisija posėdžio protokolu Nr. RK-3 nepagrįsta nutarė siÅ«lyti nukelti karininko J. N. atleidimo datÄ iki to laiko, kai jis įgis teisę gauti valstybinę kario pensijÄ , kadangi tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad komisija diskriminavo karininkus ir be objektyvių priežasčių bei kriterijų vieniems karininkams sudarė sÄ lygas gauti socialines garantijas, o kitiems ne.Atsižvelgiant į Patariamosios komisijos nustatytus karininkų vertinimo kriterijus, Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininkai turėjo pateikti iÅ¡vadas dėl kiekvieno svarstytino karininko profesinio potencialo vykdyti siÅ«lomas pareigas.

Nepaisant to, kad M. L. viršininkas nesiūlė užimti nei vienos pareigybės, Patariamoji komisija pasiūlė skirti vyr. ltn. M. L. į konkrečias pareigas.Pareiškėja nebuvo supažindinta nei su 2010 m. kovo 25 d. Krašto apsaugos ministro „Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo komisijos sprendimų suvestine“ Nr. 17KL-5, nei su 2010 m. kovo 25 d. Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo komisijos sprendimu Nr. 17KL-6.Pareiškėja nurodė, kad Patariamosios komisijos Krašto apsaugos ministrui suformuluotos rekomendacijos dėl kiekvieno karininko skyrimo ar neskyrimo į atitinkamas pareigas yra neteisėtos, todėl neteisėtas ir ginčijamas 2010 m. birželio 30 d.

įsakymÄ â€žDėl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-851.Atsižvelgiant į tai, kad pagal profesinės karo tarnybos sutartį pareiÅ¡kėja realiai, jei nebÅ«tų buvęs įvykdytas pertvarkymas, bÅ«tų galėjusi tarnauti iki 2012 m. kovo 24 d. (iÅ¡tarnavusi iki minėtos datos, ji bÅ«tų iÅ¡leista į atsargÄ , kaip tai numato KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 5 punktas ir bÅ«tų galėjusi gauti valstybinę kario pensijÄ ), KraÅ¡to apsaugos ministerija turėjo pareigÄ svarstyti pareiÅ¡kėjos kandidatÅ«rÄ Ä¯ naujai patvirtintas pareigybes ir jai turėjo bÅ«ti siÅ«lomos laipsniu aukÅ¡tesnės ar žemesnės pareigybės. PareiÅ¡kėja turėjo teisėtÄ pagrindÄ manyti, kad jos kandidatÅ«ra bus svarstoma karininkus skirstant į naujai patvirtintas pareigybes.

Kadangi tai padaryta nebuvo, buvo pažeistas jos teisėtų lÅ«kesčių principas.PareiÅ¡kėja buvo aukÅ¡tos kvalifikacijos karininkė, KraÅ¡to apsaugos sistemoje tarnavo nuo 1992 m. sausio 2 d., baigė studijas universitete ir tokiu bÅ«du kėlė savo, kaip karininko, kvalifikacijÄ bei Lietuvos kariuomenės prestiÅ¾Ä . Be tiesioginių savo pareigų, nustatytų pareigybinėse instrukcijose, pareiÅ¡kėja vykdė kitus tiesioginio virÅ¡ininko nurodymus, kurių įvykdymo rezultatai atspindi jos įgytÄ patirtį, gebėjimus, puikų tarnybinio darbo iÅ¡manymÄ bei kompetencijÄ .

PareiÅ¡kėjos atliekamos pareigos buvo atsakingos, ja buvo pasitikima kaip kompetentinga ir gerai tarnybÄ atliekančia karininke ir todėl ne kartÄ buvo pavesta atlikti vadovaujančias funkcijos. Už nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ pareiÅ¡kėja buvo ne kartÄ skatinta padėkomis ir vardinėmis dovanomis. Per visÄ tarnybos laikotarpį ji nuobaudų neturėjo. Dalyvavo kovinėse pratybose ir užsiėmimuose.Atsakovas KraÅ¡to apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (t.

I, b.l. 72-75) paaiÅ¡kino, kad Profesinės karo tarnybos sutarties, sudarytos tarp pareiÅ¡kėjos ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos, 6 punktas numatė, kad KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka Å¡i sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja, pasiraÅ¡ydama profesinės karo tarnybos sutartį žinojo, kad dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių minėta sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir nepasibaigus jos galiojimo laikui bei sutiko su tokia sutarties sÄ lyga.Pagal KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ Karo prievolės administravimo tarnybos pertvarkymas bei realus karių skaičiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas su pareiÅ¡kėja nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir atleisti jÄ iÅ¡ tarnybos.

Tačiau buvo atsižvelgta ir į kitÄ (nors ir nebÅ«tina) KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ â€“ buvo konstatuota, kad ir kituose kraÅ¡to apsaugos ministerijos institucijose nėra laisvų pareiÅ¡kėjos kvalifikacijÄ ir laipsnį atitinkančių pareigų.Pagal patvirtintas kraÅ¡to apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos reformÄ ir Kariuomenės transformacijÄ , prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, karininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių siekiant sudaryti sÄ lygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių (kraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. gegužės 28 d.

įsakymas Nr. V-452, 2010-05-įsakymas V-506). Tuo pagrindu, keičiasi personalo administravimo politika, ribojant karių paskyrimo į eigas procedÅ«ras. Atsižvelgiant į minėtus uždavinius bei ekonominę situacijÄ yra patvirtintas didžiausias leistinas personalo (pagal karių kategorijas), finansuojamo iÅ¡ kraÅ¡to apsaugai skiriamų biudžeto asignavimų, skaičius, kuris negali bÅ«ti virÅ¡ijamas.Atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos buvo laikomasi KASOKTÄ® nustatytų sÄ lygų. Vadovaujantis KASOKTÄ® 42 straipsnio 1 dalimi, panaikinus Karo prievolės administravimo tarnybos Kauno karo prievolės centro Karo prievolės ir personalo atrankos skyriaus vyr. specialistės pareigybę, pareiÅ¡kėja vadovybės valia buvo perkelta į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ bei įspėta apie galimÄ sutarties nutraukimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

PareiÅ¡kėja nuo 2010 m. balandžio 15 d. pareigų nevykdė, į kitas pareigas vadovybės valia ir sprendimu perkelta (paskirta) nebuvo, todėl KASOKTÄ® 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu galėjo bÅ«ti perkelta į laikinÄ jį personalo rezervÄ . PareiÅ¡kėja sprendimo perkelti jÄ Ä¯ minėtÄ rezervÄ neskundė. Atsakovas neturėjo prievolės pareiÅ¡kėjai siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jÄ Ä¯ pareigas, panaikinus jos pareigybę. Nei KASOKTÄ®, nei kiti karo tarnybÄ reglamentuojantys teisės aktai tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenumato, o Å¡io įstatymo 42 straipsnio 1 dalis kario paskyrimÄ ar perkėlimÄ Â Ä¯ kitas pareigas ar personalo rezervÄ sieja tik su vadovybės valia ir tarnybos interesais (poreikiais), t.y. suteikia teisę pačiam įgaliotam asmeniui spręsti kario paskyrimo į kitas pareigas klausimÄ be kario sutikimo ar praÅ¡ymo.

Perkeliant karę į laikinÄ jį personalo rezervÄ , jos tarnybos santykiai nenutrÅ«ksta, ji ir toliau laikoma profesinės karo tarnybos kare ir naudojasi visomis socialinėmis garantijomis. Panaikinus pareiÅ¡kėjos pareigybę, jos tolimesnės karjeros klausimas buvo svarstomas Patariamojoje komisijoje. Atsakovas pažymėjo, kad KASOKTÄ® nesieja kario atleidimo su teise gauti kario pensijÄ . Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į pensijÄ , negali bÅ«ti laikoma teisėta priežastimi nenutraukti su ja profesinės karo tarnybos sutarties esant įstatyme numatytiems pagrindams.

Nėra duomenų, kad kitiems kariams, esant identiÅ¡koms aplinkybėms, bÅ«tų taikomos palankesnės, negu pareiÅ¡kėjai, sÄ lygos. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos A. R. skundÄ Â patenkino – panaikino Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ Â â€žDėl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-851.Teismas nustatė, kad atsakovo 2010 m. birželio 30 d. įsakymu „Dėl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-851 su pareiÅ¡kėja buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis.

Ä®sakyme nurodyta, kad A. R. ne vėliau kaip po 2010 m. spalio 17 d. iÅ¡leidžiama į atsargÄ . Atsakovo 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394 jis perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ .Teismas nustatė, kad Patariamoji komisija reikalavimus, pagal kuriuos buvo nustatomas karininkų tinkamumas eiti pareigas, pasirinko savo iniciatyva, nors pagal KASOKTÄ® 10 straipsnio 2 dalies 10 ir 16 punktus KarÅ¡to apsaugos ministras, o ne Patariamoji komisija nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemÄ bei karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarkÄ .

Tik KraÅ¡to apsaugos ministras galėjo nustatyti reikalavimus, karininkus skiriant, atleidžiant ar atliekant jų rotacijÄ . Skundžiamas KraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas priimtas atsižvelgiant į Patariamosios komisijos protokoluose įtvirtintas rekomendacijas dėl kiekvieno karininko, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , skyrimo ar neskyrimo į atitinkamas pareigas. Patariamoji komisija savo 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo Nr. RK-4. 2.24.3 punkte nurodydama, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų nėra, pareiÅ¡kėjos nerekomendavo skirti į jokias pareigas KraÅ¡to apsaugos sistemoje.

Teismas nurodė, kad ApraÅ¡o 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgiama į naujuose pareiginiuose nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. ApraÅ¡o 5.2.-5.2.8 punktuose prioriteto tvarka buvo apraÅ¡yti kvalifikaciniai reikalavimai, kuriais remiantis Personalo pogrupis turėjo atrinkti karininkus į pareigas, jei yra keletas karininkų, galinčių pretenduoti į tas pačias pareigas. ApraÅ¡o 5.2.1 punkte nurodyta, kad esant dviems karininkams, galintiems pretenduoti į vienas pareigas, Personalo pogrupis vertina karininkų patirtį, motyvacijÄ ir kitas savybes, siekiant nustatyti, kuris iÅ¡ kandidatų galėtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas.

Karininkų atrankos kriterijai, kuriais vadovavosi Personalo pogrupis nekonkretizuoti. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų protokolų ir kitų duomenų nematyti, pagal kokius kriterijus buvo vertinama patirtis, motyvacija, iÅ¡ dokumentų neatsispindi, kuris karininkas labiau patyręs ir motyvuotas.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Patariamosios komisijos nustatyti reikalavimai yra neteisėti, o jais vadovaujantis negalėjo bÅ«ti atliekama karių atranka užimti atitinkamas pareigas. Personalo pogrupis, vertindamas ar konkretus karininkas tinka tarnybai konkrečiose pareigose, vadovavosi niekur neapibrėžtais karininkų vertinimo kriterijais, dėl ko karininkai galėjo bÅ«ti vertinami nelygiomis sÄ lygomis, pažeidžiant jų teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Patariamoji komisija, kurios rekomendacijų pagrindu su pareiÅ¡kėja buvo nutraukta tarnybos sutartis, savo rekomendacijas formulavo atsižvelgdama į tai, ar kiekvienas karininkas atitinka pačios komisijos nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos buvo vertinamas kiekvieno karininko tinkamumas eiti pareigas. Pagal minėtus kriterijus karininkai buvo vertinami pažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei nepagrįstai prioritetus teikiant tam tikriems karininkams. Karo prievolės administravimo tarnyba yra iÅ¡skirtinai administracinio pobÅ«džio funkcijas turinti institucija, todėl Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti pagrindu atrenkant karininkus, kurie minėtoje institucijoje daug metų tarnavo ir vykdė administracinio pobÅ«džio funkcijas.

Patariamoji komisija nepagrįstai prioritetÄ teikė asmenims, kurie aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ yra įgiję bÅ«tent Lietuvos karo akademijoje, nes tokiu bÅ«du diskriminavo karininkus, kurie, nors ir įgiję aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ kitose aukÅ¡tosiose mokyklose, turėjo lygiavertes teises tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje. Nebuvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjos tarnybos staÅ¾Ä . Stažas tarp atrankos kriterijų nebuvo numatytas. Nebuvo įvertinta, kad pareiÅ¡kėjai buvo likę tarnauti nepilni dveji metai.

PareiÅ¡kėja, atsižvelgiant į Patariamosios komisijos nustatytus Reikalavimus, buvo įvertinta kaip mažesnį potencialÄ eiti atitinkamas pareigas turintis asmuo. PareiÅ¡kėjai, bÅ«nant kapitone, turint aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ bei ėjusiai Karo prievolės administravimo tarnyboje administracinio pobÅ«džio pareigas net 18 metų ir 6 mėnesius, pareigų nebuvo pasiÅ«lyta, tuo tarpu asmenys, turintys ženkliai mažesnę profesinę patirtį arba administravimo srityje neturintys jokios patirties, tačiau įgiję iÅ¡silavinimÄ Lietuvos karo akademijoje, pareigas gavo.

Teismas konstatavo, kad skundžiamo akto neteisėtumas įrodytas byloje esančiais dokumentais (t. I, b.l. 31-36, 59, 132-151, 168, 170-173, 176-183, 184-189, 190-202, t. II, b.l. 1-21, 32-36, 38, 40, 41-50, 55, 65-72). Teismas konstatavo, kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos struktÅ«ros pakeitime nebuvo laikomasi lygių teisių principo, nes ir be Patariamosios komisijos pritarimo, be reikalingos kvalifikacijos ir iÅ¡silavinimo bei pareigybės kodo vieni asmenys buvo skiriami į pareigas, o kiti ne. PareiÅ¡kėjai pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ buvo pripažinta pirmumo teisė likti pareigose lyginant su kpt.

S. M. ir kpt. R. J.. Vykdant atrankÄ užimti pareigas naujoje Karo prievolės administravimo tarnybos struktÅ«roje, pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti siÅ«lytos pareigos viso Karo prievolės administravimo tarnybos mastu (padaliniuose visoje Lietuvoje), neturėjo bÅ«ti apsiribota Kauno teritoriniu padaliniu. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2010 m. kovo 17 d. Protokolo Nr. 17KL-2 II dalies 8 punkte nurodoma, kad į Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pareigas kandidatų nebuvo, nors Å¡ios pareigos pagal pareiÅ¡kėjos kario atestato duomenis ir turimÄ kvalifikacijÄ jai galėjo bÅ«ti siÅ«lomos.

Atsakovo 2010 m. birželio 17 d. įsakymai Nr. V-651, Nr. V-652, Nr. V-655, Nr. V-656, Nr. V-657 ir laisvų pareigų sÄ raÅ¡as (nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d.) įrodo, kad nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d. pas atsakovÄ buvo kapitono laipsnį atitinkančių laisvų pareigų (t. I, b.l. 53- 59, 168).Teismas nurodė, kad Atrankos kriterijus, nurodytas ApraÅ¡o 5.2.4 punkte „likęs tarnauti laikas iki teisės gauti karinę pensijÄ yra trumpesnis nei 1 metai“ pažeidžia pareiÅ¡kėjos lygiateisiÅ¡kumÄ , nes Å¡io kriterijaus taikymas mažiau iÅ¡tarnavusiems lyginant su pareiÅ¡kėja KraÅ¡to apsaugos sistemoje karininkams – kpt.

V. R. (iÅ¡tarnavo 16 m. 5 mėn.), kpt. D. B. (iÅ¡tarnavo 15 m., pateiktame sÄ raÅ¡e jo nėra), kpt. A. V. (iÅ¡tarnavo 12 m. 7 mėn.), suteikė teisę užsitarnauti kario pensijÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos iÅ¡tarnautas laikas – 18 su puse metų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad priimant sprendimus dėl karininkų perkėlimo iÅ¡ laikinojo rezervo į atsargÄ ir buvimo laikinajame rezerve laikas nebuvo nustatomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Kadangi atsakovas ginčijamÄ 2010 m. birželio 30 d.

įsakymÄ â€žDėl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-851, kuriuo su pareiÅ¡kėja buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, priėmė remdamasi minėtos komisijos neobjektyviomis rekomendacijomis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas. KraÅ¡to apsaugos ministerijos veiksmai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, kadangi pagal profesinės karo tarnybos sutartį pareiÅ¡kėja realiai, jei nebÅ«tų buvęs įvykdytas pertvarkymas, bÅ«tų galėjusi tarnauti iki 2012 m. kovo 24 d. (iÅ¡tarnavusi iki minėtos datos, ji bÅ«tų iÅ¡leista į atsargÄ , kaip tai numato KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 5 punktas ir bÅ«tų galėjusi gauti valstybinę kario pensijÄ , kurios dabar negali gauti, nes yra iÅ¡leista į atsargÄ , nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį), KraÅ¡to apsaugos ministerija turėjo pareigÄ svarstyti pareiÅ¡kėjos kandidatÅ«rÄ Ä¯ naujai patvirtintas pareigybes ir jai turėjo bÅ«ti siÅ«lomos laipsniu aukÅ¡tesnės ar žemesnės pareigybės. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo, pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių principai, be to, yra pakankamai požymių, kad ji buvo diskriminuojama kitų karininkų atžvilgiu.

III. Atsakovas KraÅ¡to apsaugos ministerija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 32-38) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. KASOKTÄ® 42 straipsnio 1 dalis ir kiti karo tarnybÄ reglamentuojantys teisės aktai kario paskyrimÄ ar perkėlimÄ Ä¯ kitas pareigas ar personalo rezervÄ sieja tik su vadovybės valia ir tarnybos interesais, t. y. suteikia teisę pačiam įgaliotam asmeniui (atsakovui) spręsti kario paskyrimo į kitas pareigas klausimÄ be kario sutikimo ar praÅ¡ymo, atsižvelgiant tik į tarnybos interesus.2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. A4-858-01 analizuodamas KASOKTÄ® 42 ir 48 straipsnių taikymÄ , konstatavo, kad dėl paskyrimo ar perkėlimo į konkrečias pareigas, kario valios įstatymas nereikalauja, o Å¡iems ginčams spręsti įstatymas nustato neteisminę ginčo sprendimo tvarkÄ , kuria pareiÅ¡kėja nepasinaudojo.3. Panaikinus pareiÅ¡kėjos pareigybę, ministro 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394 pareiÅ¡kėja buvo perkelta į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ .

PareiÅ¡kėja sprendimų dėl jos pareigybės panaikinimo, jos neatrinkimo į naujÄ pareigybę, į kuriÄ ji buvo atrinkta kandidate, jos perkėlimo į minėtÄ rezervÄ teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.4. Karo tarnybos organizavimo įstatyminis reglamentavimas negarantuoja kariams karo tarnybos tęstinumo.5. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti, kad pareiÅ¡kėja, sudarydama profesinės karo tarnybos sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog jos atžvilgiu nebus taikomos KASOKTÄ® numatytos terminuotos karo tarnybos sutarties nuostatos ar KASOKTÄ® nuostatos, leidžiančios nutraukti tokiÄ sutartį anksčiau laiko.6. 2005 m. balandžio 22 d. ministro įsakymu Nr.V-488 „Dėl profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ buvo patvirtintas Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡as, kuriuo ir vadovavosi Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti. 2010 m. gegužės 12 d. ministro įsakymu Nr.V-498 „Dėl kraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d.

įsakymo Nr. V-488 „Dėl profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas minėtas tvarkos apraÅ¡as: be kitų pakeitimų tvarkos apraÅ¡as buvo papildytas nauju 15 punktu, kuriame nustatyti kriterijai (reikalavimai), kuriuos vertindama ir kuriais vadovaudamasi minėta komisija atrenka karininkus į pareigas. Å iuo teisės aktu ministras, jam KASOKTÄ® 10 straipsnio 2 dalies 2, 3, 10 ir 17 punktų, 42 straipsnio 1 dalies suteiktų teisių pagrindu, patvirtino kriterijus, kuriuos atrankos komisija vertino svarstydama konkretaus karininko atrinkimo į pareigas klausimÄ .7.

Pareiškėja neginčijo Patariamosios komisijos sprendimo, o pirmos instancijos teismas nereikalavo pateikti papildomų įrodymų, todėl atsakovas nepateikė teismui nei ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr.V-488, nei 2010 m. gegužės 12 d. ministro įsakymo Nr.V-498.

8. Jei pagrindinis kriterijus, atrenkant karius – jų kvalifikacija, tai ji suprantama kaip asmens pasirengimo dirbti tam tikrÄ darbÄ laipsnis (turimos teorinės žinios, praktiniai įgÅ«džiai, patirtis). IÅ¡silavinimas – vienas kriterijų, apibÅ«dinančių darbuotojo kvalifikacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-631/2005, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K3-156/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31d. nutartis Nr. A8-323/2005).Pagal apibendrintÄ teismų praktikÄ , nesant įrodymų, kad atleisto darbuotojo kvalifikacija yra aukÅ¡tesnė už atitinkamose pareigose paliktų darbuotojų kvalifikacijÄ , nėra pagrindo teigti, kad darbuotojas yra atleistas neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K3-156/2008).9.

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad jos asmeninės savybės (didelė administracinio darbo patirtis) yra reikÅ¡mingesnė profesinei karo tarnybai, nei komisijos pasirinkti (Lietuvos kariuomenės vado ir kraÅ¡to apsaugos ministro pripažinti) karių vertinimo kriterijai ir kad ji kraÅ¡to apsaugos sistemai yra reikalingesnė, nei faktiÅ¡kai likę tarnauti kariai.10. 2010 m. balandžio 9 d. Kariuomenės vado Patariamoji komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų nėra.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėja 2010 m. balandžio 14 d. ministro įsakymo Nr. P-394 pagrindu nuo 2010 m. balandžio 15 d. buvo perkelta į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ . 2010 m. birželio 1 d. Patariamoji komisija posėdžio protokole Nr. RK-4 pakartotinai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos kvalifikacijÄ ir iÅ¡silavinimÄ atitinkančių pareigų nėra, dėl ko jÄ yra siÅ«loma iÅ¡leisti į atsargÄ . Patariamosios komisijos posėdžių protokolus savo paraÅ¡u patvirtino kariuomenės vadas gen. mjr.

A. P.. Vadovaujantis 2003 m. balandžio 8 d. kariuomenės vado įsakymu Nr. V-274 „Dėl Patariamosios komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Å¡ios komisijos nuostatų 1, 3.1, 3.2, 21 punktais ir remiantis 2010 m. birželio 1 d. komisijos iÅ¡vada buvo pradėti rengti dokumentai dėl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ .11. Po 2010 m. birželio 1 d. kpt. A. R. kandidatÅ«ra dėl paskyrimo į kitas pareigas nebuvo svarstoma, nes kariuomenės vadovybė pagal savo kompetencijÄ jau buvo galutinai konstatavusi, kad Å¡iai karei pareigų, atitinkančių jos kvalifikacijÄ ir karinį laipsnį KraÅ¡to apsaugos sistemoje nėra, buvo apsispręsta iÅ¡leisti jÄ Ä¯ atsargÄ , bei inicijuoti su tuo susiję administraciniai formalumai.12.

Remiantis 2010 m. vasario 3 d. ministro įsakymu Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“ buvo patvirtinta nuostatai, kaip vykdoma, kokiais kriterijais vadovaujamasi, kaip sudarinėjami kandidatų į naujos Karo prievolės administravimo tarnyboje struktÅ«ros pareigybes. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡ių nuostatų buvo laikomasi svarstant kpt. A. R. kandidatÅ«rÄ Ä¯ pareigybes naujoje Karo prievolės administravimo tarnybos struktÅ«roje.13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTÄ®) 92 straipsniu, teismas, pripažinęs, kad yra pažeista pareiÅ¡kėjos iÅ¡leidimo į atsargÄ ir profesinės karo tarnybos nutraukimo su ja sutarties tvarka, galėjo priteisti papildomÄ piniginę kompensacijÄ , bet neturėjo teisės priimti sprendimo dėl jos grÄ Å¾inimo į profesinę karo tarnybÄ .PareiÅ¡kėja su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o temsti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t.

III, b.l. 43-49) nurodė, kad:1. Atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui 2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-498 ir byloje juo nesivadovavo. Taigi apeliaciniame skunde atsakovas nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

2. Patariamoji komisija 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokole RK-4 nurodo, jog vadovaujasi 2005 m balandžio 22 d. įsakymo Nr. 488 15 punktu, kuriame nėra nurodyti kriterijai. Nors apraÅ¡o 15 punktas įtvirtinamas tik 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu.3. Jeigu kuri nors iÅ¡ Å¡alių vadovaudamasi ABTÄ® 57 straipsniu nesirėmė tam tikromis aplinkybėmis arba sÄ moningai jų neteikė teismui, negalima pripažinti teismo iÅ¡vadų nepagrįstomis. Apeliantas pripažino, jog pirmosios instancijos teisme 2010 m. gegužės 12 d.

įsakymo Nr. V-498 nepateikė ir juo nesirėmė, todėl teismas ir negalėjo žinoti, jog toks įsakymas egzistuoja. Teismas gali daryti iÅ¡vadas tik iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius pateiktus įrodymus.4. PareiÅ¡kėjos kompetencija buvo svarstyta ir lyginta su 2010 m. birželio 1 d. buvusiomis laisvomis pareigomis. Tačiau naujosios pareigos atsirado 2010 m. birželio 17 d. KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymais Nr. V-651, V-652, V-655, V-656, V-657. PareiÅ¡kėja į atsargÄ buvo iÅ¡leista nuo 2011 sausio 24 d.

Taigi po 2010 m. birželio 17 d. įsakymu sukurtų naujų pareigybių, pareiškėja turėjo teisę, jog jos kandidatūra būtų peržiūrėta ir apsvarstyta dėl naujai atsiradusių pareigų.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 28 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-72/2004 pažymėjo, kad darbdavys, turintis veikiančius struktūrinius padalinius įvairiose vietovėse, privalo atleidžiamam darbuotojui pasiūlyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinės struktūros mastu, o ne vien tik esančias darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame struktūriniame padalinyje šis darbuotojas dirbo (DK 2 str. 1 d. 2, 8 p, 10 str. 1, 3 d, CPK 3 str. 6 d.).

AnalogiÅ¡kos nuostatos iÅ¡dėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 2 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-73/2004. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-356/2005 konstatuota, kad darbdavio pareiga siÅ«lyti kitÄ darbÄ atsiranda nuo įspėjimo momento, todėl jau įspėjimo metu darbuotojas turi bÅ«ti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos siÅ«lomos darbuotojui.

Å i pareiga turi bÅ«ti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento. Per šį laikÄ numatomam atleisti iÅ¡ darbo darbuotojui turi bÅ«ti siÅ«lomos laisvos darbo vietos Taigi atsakovas turėjo pareigÄ siÅ«lyti pareiÅ¡kėjai naujai atsiradusias laisvas pareigybes, svarstyti pareiÅ¡kėjos kandidatÅ«rÄ iki pat 2011 m. sausio 24 d., t. y. iki jos iÅ¡leidimo į atsargÄ dienos.6. Remiantis KASOKTÄ® 41 straipsnio 2 dalimi pareiÅ¡kėjai galėjo bÅ«ti siÅ«lomos laipsniu žemesnės pareigos.7. ApraÅ¡o 5.2.-5.2.8 punktuose prioriteto tvarka nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai, remdamasis kuriais Personalo pogrupis turėjo atrinkti karininkus į pareigas, jei yra keletas korininkų, galinčių pretenduoti į vienas pareigas.

Å ie reikalavimai yra taikomi tik tuo atveju, kai į vienas pareigas galėjo pretenduoti keli karininkai. Tačiau atsakovas nenurodė, kokiais reikalavimais buvo remtasi Personalo pogrupiui nustatinėjant ar karininkas apskritai galėjo pretenduoti į atitinkamas pareigas.8. Atsakovas nenurodė, kokiu bÅ«du Personalo pogrupis aiÅ¡kinosi kuris iÅ¡ pretendentų turi daugiau motyvacijos eiti atitinkamas pareigas ir kokias karininkų savybes reikėtų vertinti kaip prioritetines, skiriant karininkus į pareigas.9. Pagal KASOKTÄ® 48 straipsnio 3 dalį jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos be Å¡io įstatymo numatyto pagrindo, teismas gali jį grÄ Å¾inti į profesinę karo tarnybÄ ar kario savanorio tarnybÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiÅ¡kino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.PareiÅ¡kėja ir jos atstovė paaiÅ¡kino, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Byloje nustatyta, kad ginčas yra kilęs dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo nesibaigus jos terminui.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja buvo profesinės karo tarnybos karė ir tarnavo Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos Kauno karo prievolės centre. Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymu „Dėl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-851 profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl karių skaičiaus sumažinimo.

Pirmosios instancijos teismas šį įsakymÄ panaikino ir nustatė, kad nutraukiant karo tarnybos sutartį buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principas bei nustatyti diskriminavimo požymiai.Apeliantas skundÄ grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiÅ¡kino teisės aktus.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję.

Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo vertintini kartu.Pagal Profesinės karo tarnybos 2009 m. kovo 1 d. sutarties 1 punktÄ pareiÅ¡kėja buvo priimta į profesinę karo tarnybÄ iki 2012 m. kovo 24 d. (b. l. 11-12), tačiau pagal Å¡ios sutarties 6 punktÄ KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-851 „Dėl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (ginčui aktuali 2010 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. XI-822 redakcija).Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnis nustato profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus. Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė atvejus, kuriais profesinės karo tarnybos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama ir karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje (38 str.1 d.1-9 p.), o 2 dalyje iÅ¡vardytais atvejais suteikė KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybei diskrecijos teisę spręsti dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje (38 str. 2 d. 1-13 p.).

Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį Å¡iame straipsnyje numatytais pagrindais turi kraÅ¡to apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigÅ«nai.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, skundžiamo Ä®sakymo Nr. P- P-851 priėmimo teisinis pagrindas – Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, reglamentuojanti, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatoje, kuria atsakovas grindė įsakymÄ yra įtvirtintos dvi savarankiÅ¡kos jos taikymo sÄ lygos:

1) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;

2) nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.Ginčas iÅ¡ esmės yra dėl Å¡ios normos antrosios sÄ lygos taikymo. AiÅ¡kindama Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , teisėjų kolegija toliau pažymi, kad jo taikymas sietinas su teisės akto, kuriuo sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija, teisėtumu. Pažymėtina, kad įgyvendindamas bendrÄ karo prievolės administravimo reformÄ , Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras 2009 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. V-1161 patvirtino Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos naujÄ institucijos struktÅ«rÄ ir pareigybių sÄ raÅ¡Ä , kurie įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 15 d. Lyginant su ankstesniu pareigybių sÄ raÅ¡u, Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos vietoje buvusių 260 pareigybių (iÅ¡ jų, karininkų - 88, puskarininkių - 21, seržantų - 53), iÅ¡ viso buvo patvirtinta 88 naujos pareigybės (iÅ¡ jų, karininkų - 22, puskarininkių - 8, seržantų - 21).

Tai patvirtina, kad Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos sumažėjo karo tarnybos karininkų skaičius, o pareiÅ¡kėjos pareigybė buvo panaikinta. Konstatuotina, kad KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. V-1161 byloje nėra kvestionuojamas, todėl, Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo požiÅ«riu, laikytinas teisėtu. Be to, priimant ginčijamÄ KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ Nr. P-851, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo atleista iÅ¡ karo tarnybos, buvo atsižvelgta į antrÄ jÄ Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ â€“ buvo konstatuota, kad ir kituose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose nėra laisvų pareiÅ¡kėjos laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.Apeliantė kaip pagrindinį ginčijamo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymo neteisėtumo motyvÄ nurodo aplinkybę, kad atleidžiant jÄ iÅ¡ tarnybos nurodytu pagrindu jai nebuvo ieÅ¡komos ir siÅ«lomos kitos pareigos kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

Pažymėtina, kad Karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kario tarnyba reikalauja specialių iÅ¡tikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusÄ nustato Å¡is ir kiti kariuomenės veiklÄ bei karo tarnybÄ reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. IÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi.

Ä®statymo, nustatančio, kad nutraukiant profesinę karo tarnybos sutartį gali bÅ«ti taikomos ir Darbo kodekso normos, nėra, todėl jos negali bÅ«ti taikomos Å¡iam ginčui. Karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitÄ dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Teisėjų kolegija įvertinusi esamÄ teisinį reglamentavimÄ konstatuoja, kad Karo tarnybos įstatymas numato kitokiÄ karių paskyrimo į pareigas, jų perkėlimo ar atleidimo iÅ¡ tarnybos tvarkÄ negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturėjo pareigos pareiÅ¡kėjai siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jÄ Ä¯ kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi Karo tarnybos įstatymas tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenustato. Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimÄ atsakovas privalo karį perkelti į laisvas kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas. Esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę jis privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal nustatytus vertinimo kriterijus.

Tokie kriterijai buvo nustatyti KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintame Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos personalo atrankos pertvarkant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡e (b. l. 23-24, I t.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į karo tarnybos specifiÅ¡kumÄ negali vertinti nustatytų atrankos kriterijų turinio ir jų taikymo pranaÅ¡umo nes tai yra atsakovo diskrecija. Teismas gali tik patikrinti ar nustatyti kriterijai neprieÅ¡tarauja Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygai, kad karys gali bÅ«ti perkeltas į laisvas pareigas jei jos atitinka kario laipsnį ir jo kvalifikacijÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja turėjo neabejotinÄ kvalifikacinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius, kurie buvo paskirti į laisvas pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. Pirmenybės suteikimas įvertinus kvalifikacinius gebėjimus, negali bÅ«ti vertinama kaip atitinkamos privilegijos suteikimo lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas taikydamas diskriminacijos principÄ ginčo santykiams neatskleidė jo turinio.

Å io ginčo atveju pareiÅ¡kėjos atžvilgiu galėjo bÅ«ti taikoma pozityvi diskriminacija dėl jos profesinės kompetencijos ir kad ji buvo taikoma yra nurodyta įsakyme, kuri Å¡ioje byloje ginčija pareiÅ¡kėja. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja nebuvo atrinkta į laisvas pareigas dėl kitų aplinkybių, o ne dėl kvalifikacinių reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos buvo pažeisti bendrieji teisės principai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas nenumato pranaÅ¡umo užimti pareigas prieÅ¡pensinio amžiaus kariui bei kitų garantijų, esant kurioms karys negalėtų bÅ«ti atleistas dėl karių skaičiaus sumažinimo.Atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos buvo laikomasi įstatymo numatytų procedÅ«rų ir tvarkos. PareiÅ¡kėja apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ pasiraÅ¡ytinai buvo įspėta. Pažymėtina, kad Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos pertvarkymas bei realus karių skaičiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiÅ¡kėja ir atleisti jÄ iÅ¡ tarnybos Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.PareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti taikomos profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarka, nes pareiÅ¡kėja buvo atleidžiama iÅ¡ karo tarnybos, o ne rotuojama.

Tai, kad Patariamoji komisija atrinkdama karius vadovavosi teisės aktu, nustatančių karių rotacijÄ , o ne Atrankos apraÅ¡u neįrodo, kad pareiÅ¡kėjos kvalifikacija buvo netinkamai įvertinta ir kad tuo buvo nepaisyta Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimu. PareiÅ¡kėjos perkėlimas į laikinÄ profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ taip pat jai nesuteikė papildomų garantijų užimti kitas pareigas ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo įsipareigojimas tęsti su pareiÅ¡kėja karo tarnybos sutartį.Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d.

įsakymas „Dėl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-851 yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ â€žDėl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ Nr. P-851, neteisingai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykiams taikytinas materialines teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).

Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ A.

R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas neskundžiamas.     Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė                                                                     Â