6d418f23-62ec-40c5-8b7d-e5c465ac1327 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPareiÅ¡kÄja A-B          AdministracinÄ byla Nr. A-261-2711/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02288-2010-6                                                              Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužÄs 9 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Stasio Gagio (praneÅ¡Äjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir SkirgailÄs ŽalimienÄs,sekretoriaujant Loretai ÄesnaviÄienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai A.
Legislator headnote
AI generated6d418f23-62ec-40c5-8b7d-e5c465ac1327 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kadangi tai padaryta nebuvo, buvo pažeistas jos teisÄtų lÅ«kesÄių principas.PareiÅ¡kÄja buvo aukÅ¡tos kvalifikacijos karininkÄ, KraÅ¡to apsaugos sistemoje tarnavo nuo 1992 m. sausio 2 d., baigÄ studijas universitete ir tokiu bÅ«du kÄlÄ savo, kaip karininko, kvalifikacijÄ bei Lietuvos kariuomenÄs prestiÅ¾Ä . Be tiesioginių savo pareigų, nustatytų pareigybinÄse instrukcijose, pareiÅ¡kÄja vykdÄ kitus tiesioginio virÅ¡ininko nurodymus, kurių įvykdymo rezultatai atspindi jos įgytÄ patirtį, gebÄjimus, puikų tarnybinio darbo iÅ¡manymÄ bei kompetencijÄ .
Full text
PareiÅ¡kÄja A-B          AdministracinÄ byla Nr. A-261-2711/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02288-2010-6                                                              Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužÄs 9 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Stasio Gagio (praneÅ¡Äjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir SkirgailÄs ŽalimienÄs,sekretoriaujant Loretai ÄesnaviÄienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai A.
R., pareiÅ¡kÄjos atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo atstovams Algminui Gutauskui ir RamÅ«nui KuÄiauskui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal atsakovo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos A. R. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dÄl įsakymo panaikinimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. PareiÅ¡kÄja A. R. kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ âDÄl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â Nr. P-851.Skunde (t. I, b.l. 1-9) pareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kino, kad 2010 m. birželio 17 d., kai su pareiÅ¡kÄja dar nebuvo nutraukta profesinÄs karo tarnybos sutartis ir ji nebuvo iÅ¡leista į atsargÄ , KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymais Nr. V-651, V-652, V-655, V- 656, V-657 buvo nustatytos naujos pareigybÄs, taÄiau pareiÅ¡kÄjos galimybÄ eiti minÄtas pareigas ir nenutraukti su ja sudarytos profesinÄs karo tarnybos sutarties svarstoma nebuvo.IÅ¡ pareiÅ¡kÄjos buvo atimta galimybÄ iÅ¡tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje iki jos profesinÄs karo tarnybos sutarties pabaigos, tai yra iki 43 metų amžiaus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau â ir KASOKTÄ®) 45 straipsnio 4 dalies 5 punktas, ir po to gauti užtarnautÄ valstybinÄ kario pensijÄ .PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad Karo prievolÄs administravimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo komisijos Personalo pogrupis (toliau â Personalo pogrupis), vertindamas ar konkretus karininkas tinka tarnybai konkreÄiose pareigose, vadovavosi niekur neapibrÄžtais karininkų vertinimo kriterijais, dÄl ko karininkai galÄjo bÅ«ti vertinami nelygiomis sÄ lygomis, pažeidžiant jų teisÄtų lÅ«kesÄių principÄ .
KariuomenÄs vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti patariamajai komisijai (toliau â ir Patariamoji komisija), kurios rekomendacijų pagrindu su pareiÅ¡kÄja buvo nutraukta tarnybos sutartis, savo rekomendacijas formulavo atsižvelgdama į tai, ar kiekvienas karininkas atitinka paÄios komisijos nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos buvo vertinamas kiekvieno karininko tinkamumas eiti pareigas. Pagal minÄtus kriterijus karininkai buvo vertinami akivaizdžiai pažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei nepagrįstai prioritetus teikiant tam tikriems karininkams.AiÅ¡kinant KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d.
įsakymu Nr. V-104 patvirtinto Karo prievolÄs administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos personalo atrankos pertvarkant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡o (toliau â ApraÅ¡as) 1.1, 4, 5.2.-5.2.8 punktų nuostatas, matyti, kad karininkų atrankos kriterijai, kuriais vadovavosi Personalo pogrupis, buvo nekonkretizuoti bei akivaizdžiai pažeidžiantys karininkų teisÄtų lÅ«kesÄių principÄ , kadangi nei vienas atrankoje dalyvavÄs karininkas negalÄjo žinoti, kokios yra jo galimybÄs bÅ«ti atrinktam į atitinkamas pareigas.
Karininkų atrankos procedÅ«ros vykdymas akivaizdžiai neužtikrino jos skaidrumo.Skundžiamas KraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Patariamosios komisijos protokoluose įtvirtintas rekomendacijas dÄl kiekvieno karininko. Patariamosios komisijos 2010 m. birželio 1 d. posÄdžio protokole Nr. RK-4 nurodytų reikalavimų, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant karininkus, KraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 patvirtinto ProfesinÄs karo tarnybos karių rotacijos ir perkÄlimo tvarkos apraÅ¡o 15 punkte nÄra nurodyta.Patariamosios komisijos pasirinkti Reikalavimai nÄra nurodyti ir 2003 m. balandžio 8 d.
Lietuvos kariuomenÄs vado įsakymu Nr. V-274 patvirtintuose Patariamosios komisijos nuostatuose. Taigi Patariamoji komisija reikalavimus, pagal kuriuos buvo nustatomas karininkų tinkamumas eiti pareigas, pasirinko savo iniciatyva, nors pagal KASOKTÄ® 10 straipsnio 2 dalies 10 ir 16 punktus bÅ«tent KarÅ¡to apsaugos ministras, o ne Patariamoji komisija nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemÄ bei karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarkÄ . Tik KraÅ¡to apsaugos ministras galÄjo nustatyti reikalavimus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama skiriant, atleidžiant ar rotuojant karininkus.Patariamosios komisijos nustatyti reikalavimai buvo ne tik neteisÄti, bet ir iÅ¡ esmÄs pažeidžiantys karininkų lygiateisiÅ¡kumo principÄ .
Prioritetas vertinant karininkų tinkamumÄ tarnybai buvo teikiamas tiems asmenims, kurie buvo įgijÄ patirties einant skirtingo pobÅ«džio pareigas, visiÅ¡kai nevertinant to fakto, kad toks pareigų keitimas dažnai buvo susijÄs su paÄių karininkų nesugebÄjimu tinkamai vykdyti pavestas funkcijas ar dÄl jų paÄių netinkamo organizuotumo, kontrolÄs trÅ«kumo.PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad vertinant karininkų tinkamumÄ eiti atitinkamas pareigas, daugiau balų buvo skiriama karininkams, kurie aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ buvo įgijÄ Lietuvos karo akademijoje.
PareiÅ¡kÄja nors ir yra baigusi Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros studijas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete, taÄiau ji taip pat studijavo Lietuvos karo akademijoje, jai buvo suteiktas karininko â leitenanto laipsnis. Be to, pareiÅ¡kÄja kÄlÄ savo kvalifikacijÄ ir profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo metu buvo įgijusi kapitono laipsnį. Tuo metu, kai pareiÅ¡kÄja pradÄjo tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje, nebuvo jokio skirtumo tarp aukÅ¡tojo mokslo įstaigos ar aukÅ¡tojo mokslo specialybių, kurias kariai buvo baigÄ.NagrinÄtinu atveju pertvarkoma buvo Karo prievolÄs administravimo tarnyba, t. y. iÅ¡skirtinai administracinio pobÅ«džio funkcijas turinti institucija, todÄl Å¡i aplinkybÄ turÄjo bÅ«ti pagrindas atrinkti karininkus, kurie minÄtoje institucijoje daug metų tarnavo ir vykdÄ administracinio pobÅ«džio funkcijas.IndividualÅ«s karininko poreikiai ir siekiai (materialinÄ ir Å¡eimyninÄ padÄtis, vaikų skaiÄius ir pan.) buvimas nesuponuoja karininko bÅ«tinybÄs tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje.ProfesinÄs karo tarnybos stažas, kaip vienas iÅ¡ atrankos kriterijų, į Reikalavimų sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas, nors pirmenybÄ atrenkant turÄtų bÅ«ti teikiama asmenims, kurių tarnyba yra įvertinta tik gerai ir kurie turi ilgÄ profesinÄs karo tarnybos staÅ¾Ä , liudijantį jų įgytÄ profesinÄ patirtį.
ProfesinÄs karo tarnybos stažas taip pat turÄjo bÅ«ti vertintas tam, kad bÅ«tų užtikrintas teisÄtų lÅ«kesÄių gauti valstybinÄ kario pensijÄ principas, kadangi daliai karininkų, įskaitant ir pareiÅ¡kÄjÄ , iki valstybinÄs kario pensijos tebuvo likÄ nepilni dveji metai.PareiÅ¡kÄja mano, kad 2010 m. balandžio 9 d. posÄdžio metu Patariamoji komisija posÄdžio protokolu Nr. RK-3 nepagrįsta nutarÄ siÅ«lyti nukelti karininko J. N. atleidimo datÄ iki to laiko, kai jis įgis teisÄ gauti valstybinÄ kario pensijÄ , kadangi tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad komisija diskriminavo karininkus ir be objektyvių priežasÄių bei kriterijų vieniems karininkams sudarÄ sÄ lygas gauti socialines garantijas, o kitiems ne.Atsižvelgiant į Patariamosios komisijos nustatytus karininkų vertinimo kriterijus, Karo prievolÄs administravimo tarnybos virÅ¡ininkai turÄjo pateikti iÅ¡vadas dÄl kiekvieno svarstytino karininko profesinio potencialo vykdyti siÅ«lomas pareigas.
Nepaisant to, kad M. L. virÅ¡ininkas nesiÅ«lÄ užimti nei vienos pareigybÄs, Patariamoji komisija pasiÅ«lÄ skirti vyr. ltn. M. L. į konkreÄias pareigas.PareiÅ¡kÄja nebuvo supažindinta nei su 2010 m. kovo 25 d. KraÅ¡to apsaugos ministro âKaro prievolÄs administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo komisijos sprendimų suvestineâ Nr. 17KL-5, nei su 2010 m. kovo 25 d. Karo prievolÄs administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo komisijos sprendimu Nr. 17KL-6.PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad Patariamosios komisijos KraÅ¡to apsaugos ministrui suformuluotos rekomendacijos dÄl kiekvieno karininko skyrimo ar neskyrimo į atitinkamas pareigas yra neteisÄtos, todÄl neteisÄtas ir ginÄijamas 2010 m. birželio 30 d.
įsakymÄ âDÄl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â Nr. P-851.Atsižvelgiant į tai, kad pagal profesinÄs karo tarnybos sutartį pareiÅ¡kÄja realiai, jei nebÅ«tų buvÄs įvykdytas pertvarkymas, bÅ«tų galÄjusi tarnauti iki 2012 m. kovo 24 d. (iÅ¡tarnavusi iki minÄtos datos, ji bÅ«tų iÅ¡leista į atsargÄ , kaip tai numato KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 5 punktas ir bÅ«tų galÄjusi gauti valstybinÄ kario pensijÄ ), KraÅ¡to apsaugos ministerija turÄjo pareigÄ svarstyti pareiÅ¡kÄjos kandidatÅ«rÄ Ä¯ naujai patvirtintas pareigybes ir jai turÄjo bÅ«ti siÅ«lomos laipsniu aukÅ¡tesnÄs ar žemesnÄs pareigybÄs. PareiÅ¡kÄja turÄjo teisÄtÄ pagrindÄ manyti, kad jos kandidatÅ«ra bus svarstoma karininkus skirstant į naujai patvirtintas pareigybes.
Kadangi tai padaryta nebuvo, buvo pažeistas jos teisÄtų lÅ«kesÄių principas.PareiÅ¡kÄja buvo aukÅ¡tos kvalifikacijos karininkÄ, KraÅ¡to apsaugos sistemoje tarnavo nuo 1992 m. sausio 2 d., baigÄ studijas universitete ir tokiu bÅ«du kÄlÄ savo, kaip karininko, kvalifikacijÄ bei Lietuvos kariuomenÄs prestiÅ¾Ä . Be tiesioginių savo pareigų, nustatytų pareigybinÄse instrukcijose, pareiÅ¡kÄja vykdÄ kitus tiesioginio virÅ¡ininko nurodymus, kurių įvykdymo rezultatai atspindi jos įgytÄ patirtį, gebÄjimus, puikų tarnybinio darbo iÅ¡manymÄ bei kompetencijÄ .
PareiÅ¡kÄjos atliekamos pareigos buvo atsakingos, ja buvo pasitikima kaip kompetentinga ir gerai tarnybÄ atliekanÄia karininke ir todÄl ne kartÄ buvo pavesta atlikti vadovaujanÄias funkcijos. Už nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ pareiÅ¡kÄja buvo ne kartÄ skatinta padÄkomis ir vardinÄmis dovanomis. Per visÄ tarnybos laikotarpį ji nuobaudų neturÄjo. Dalyvavo kovinÄse pratybose ir užsiÄmimuose.Atsakovas KraÅ¡to apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (t.
I, b.l. 72-75) paaiÅ¡kino, kad ProfesinÄs karo tarnybos sutarties, sudarytos tarp pareiÅ¡kÄjos ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos, 6 punktas numatÄ, kad KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka Å¡i sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄja, pasiraÅ¡ydama profesinÄs karo tarnybos sutartį žinojo, kad dÄl tam tikrų objektyvių aplinkybių minÄta sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir nepasibaigus jos galiojimo laikui bei sutiko su tokia sutarties sÄ lyga.Pagal KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ Karo prievolÄs administravimo tarnybos pertvarkymas bei realus karių skaiÄiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas su pareiÅ¡kÄja nutraukti profesinÄs karo tarnybos sutartį ir atleisti jÄ iÅ¡ tarnybos.
TaÄiau buvo atsižvelgta ir į kitÄ (nors ir nebÅ«tina) KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ â buvo konstatuota, kad ir kituose kraÅ¡to apsaugos ministerijos institucijose nÄra laisvų pareiÅ¡kÄjos kvalifikacijÄ ir laipsnį atitinkanÄių pareigų.Pagal patvirtintas kraÅ¡to apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos reformÄ ir KariuomenÄs transformacijÄ , prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, karininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaiÄių siekiant sudaryti sÄ lygas daugiau priimti į kariuomenÄ profesinÄs karo tarnybos eilinių karių (kraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. gegužÄs 28 d.
įsakymas Nr. V-452, 2010-05-įsakymas V-506). Tuo pagrindu, keiÄiasi personalo administravimo politika, ribojant karių paskyrimo į eigas procedÅ«ras. Atsižvelgiant į minÄtus uždavinius bei ekonominÄ situacijÄ yra patvirtintas didžiausias leistinas personalo (pagal karių kategorijas), finansuojamo iÅ¡ kraÅ¡to apsaugai skiriamų biudžeto asignavimų, skaiÄius, kuris negali bÅ«ti virÅ¡ijamas.Atleidžiant pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ tarnybos buvo laikomasi KASOKTÄ® nustatytų sÄ lygų. Vadovaujantis KASOKTÄ® 42 straipsnio 1 dalimi, panaikinus Karo prievolÄs administravimo tarnybos Kauno karo prievolÄs centro Karo prievolÄs ir personalo atrankos skyriaus vyr. specialistÄs pareigybÄ, pareiÅ¡kÄja vadovybÄs valia buvo perkelta į laikinÄ jį profesinÄs karo tarnybos personalo rezervÄ bei įspÄta apie galimÄ sutarties nutraukimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.
PareiÅ¡kÄja nuo 2010 m. balandžio 15 d. pareigų nevykdÄ, į kitas pareigas vadovybÄs valia ir sprendimu perkelta (paskirta) nebuvo, todÄl KASOKTÄ® 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu galÄjo bÅ«ti perkelta į laikinÄ jį personalo rezervÄ . PareiÅ¡kÄja sprendimo perkelti jÄ Ä¯ minÄtÄ rezervÄ neskundÄ. Atsakovas neturÄjo prievolÄs pareiÅ¡kÄjai siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jÄ Ä¯ pareigas, panaikinus jos pareigybÄ. Nei KASOKTÄ®, nei kiti karo tarnybÄ reglamentuojantys teisÄs aktai tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenumato, o Å¡io įstatymo 42 straipsnio 1 dalis kario paskyrimÄ ar perkÄlimÄ Â Ä¯ kitas pareigas ar personalo rezervÄ sieja tik su vadovybÄs valia ir tarnybos interesais (poreikiais), t.y. suteikia teisÄ paÄiam įgaliotam asmeniui sprÄsti kario paskyrimo į kitas pareigas klausimÄ be kario sutikimo ar praÅ¡ymo.
Perkeliant karÄ Ä¯ laikinÄ jį personalo rezervÄ , jos tarnybos santykiai nenutrÅ«ksta, ji ir toliau laikoma profesinÄs karo tarnybos kare ir naudojasi visomis socialinÄmis garantijomis. Panaikinus pareiÅ¡kÄjos pareigybÄ, jos tolimesnÄs karjeros klausimas buvo svarstomas Patariamojoje komisijoje. Atsakovas pažymÄjo, kad KASOKTÄ® nesieja kario atleidimo su teise gauti kario pensijÄ . AplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄja neįgijo teisÄs į pensijÄ , negali bÅ«ti laikoma teisÄta priežastimi nenutraukti su ja profesinÄs karo tarnybos sutarties esant įstatyme numatytiems pagrindams.
NÄra duomenų, kad kitiems kariams, esant identiÅ¡koms aplinkybÄms, bÅ«tų taikomos palankesnÄs, negu pareiÅ¡kÄjai, sÄ lygos. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjos A. R. skundÄ Â patenkino â panaikino Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ Â âDÄl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â Nr. P-851.Teismas nustatÄ, kad atsakovo 2010 m. birželio 30 d. įsakymu âDÄl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â Nr. P-851 su pareiÅ¡kÄja buvo nutraukta profesinÄs karo tarnybos sutartis.
Ä®sakyme nurodyta, kad A. R. ne vÄliau kaip po 2010 m. spalio 17 d. iÅ¡leidžiama į atsargÄ . Atsakovo 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394 jis perkeltas į laikinÄ jį profesinÄs karo tarnybos personalo rezervÄ .Teismas nustatÄ, kad Patariamoji komisija reikalavimus, pagal kuriuos buvo nustatomas karininkų tinkamumas eiti pareigas, pasirinko savo iniciatyva, nors pagal KASOKTÄ® 10 straipsnio 2 dalies 10 ir 16 punktus KarÅ¡to apsaugos ministras, o ne Patariamoji komisija nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemÄ bei karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarkÄ .
Tik KraÅ¡to apsaugos ministras galÄjo nustatyti reikalavimus, karininkus skiriant, atleidžiant ar atliekant jų rotacijÄ . Skundžiamas KraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas priimtas atsižvelgiant į Patariamosios komisijos protokoluose įtvirtintas rekomendacijas dÄl kiekvieno karininko, įskaitant pareiÅ¡kÄjÄ , skyrimo ar neskyrimo į atitinkamas pareigas. Patariamoji komisija savo 2010 m. birželio 1 d. posÄdžio protokolo Nr. RK-4. 2.24.3 punkte nurodydama, kad pareiÅ¡kÄjos iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkanÄių pareigų nÄra, pareiÅ¡kÄjos nerekomendavo skirti į jokias pareigas KraÅ¡to apsaugos sistemoje.
Teismas nurodÄ, kad ApraÅ¡o 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgiama į naujuose pareiginiuose nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. ApraÅ¡o 5.2.-5.2.8 punktuose prioriteto tvarka buvo apraÅ¡yti kvalifikaciniai reikalavimai, kuriais remiantis Personalo pogrupis turÄjo atrinkti karininkus į pareigas, jei yra keletas karininkų, galinÄių pretenduoti į tas paÄias pareigas. ApraÅ¡o 5.2.1 punkte nurodyta, kad esant dviems karininkams, galintiems pretenduoti į vienas pareigas, Personalo pogrupis vertina karininkų patirtį, motyvacijÄ ir kitas savybes, siekiant nustatyti, kuris iÅ¡ kandidatų galÄtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas.
Karininkų atrankos kriterijai, kuriais vadovavosi Personalo pogrupis nekonkretizuoti. Teismas pažymÄjo, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų protokolų ir kitų duomenų nematyti, pagal kokius kriterijus buvo vertinama patirtis, motyvacija, iÅ¡ dokumentų neatsispindi, kuris karininkas labiau patyrÄs ir motyvuotas.Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Patariamosios komisijos nustatyti reikalavimai yra neteisÄti, o jais vadovaujantis negalÄjo bÅ«ti atliekama karių atranka užimti atitinkamas pareigas. Personalo pogrupis, vertindamas ar konkretus karininkas tinka tarnybai konkreÄiose pareigose, vadovavosi niekur neapibrÄžtais karininkų vertinimo kriterijais, dÄl ko karininkai galÄjo bÅ«ti vertinami nelygiomis sÄ lygomis, pažeidžiant jų teisÄtų lÅ«kesÄių principÄ .
Patariamoji komisija, kurios rekomendacijų pagrindu su pareiÅ¡kÄja buvo nutraukta tarnybos sutartis, savo rekomendacijas formulavo atsižvelgdama į tai, ar kiekvienas karininkas atitinka paÄios komisijos nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos buvo vertinamas kiekvieno karininko tinkamumas eiti pareigas. Pagal minÄtus kriterijus karininkai buvo vertinami pažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei nepagrįstai prioritetus teikiant tam tikriems karininkams. Karo prievolÄs administravimo tarnyba yra iÅ¡skirtinai administracinio pobÅ«džio funkcijas turinti institucija, todÄl Å¡i aplinkybÄ turÄjo bÅ«ti pagrindu atrenkant karininkus, kurie minÄtoje institucijoje daug metų tarnavo ir vykdÄ administracinio pobÅ«džio funkcijas.
Patariamoji komisija nepagrįstai prioritetÄ teikÄ asmenims, kurie aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ yra įgijÄ bÅ«tent Lietuvos karo akademijoje, nes tokiu bÅ«du diskriminavo karininkus, kurie, nors ir įgijÄ aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ kitose aukÅ¡tosiose mokyklose, turÄjo lygiavertes teises tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje. Nebuvo atsižvelgta į pareiÅ¡kÄjos tarnybos staÅ¾Ä . Stažas tarp atrankos kriterijų nebuvo numatytas. Nebuvo įvertinta, kad pareiÅ¡kÄjai buvo likÄ tarnauti nepilni dveji metai.
PareiÅ¡kÄja, atsižvelgiant į Patariamosios komisijos nustatytus Reikalavimus, buvo įvertinta kaip mažesnį potencialÄ eiti atitinkamas pareigas turintis asmuo. PareiÅ¡kÄjai, bÅ«nant kapitone, turint aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ bei Äjusiai Karo prievolÄs administravimo tarnyboje administracinio pobÅ«džio pareigas net 18 metų ir 6 mÄnesius, pareigų nebuvo pasiÅ«lyta, tuo tarpu asmenys, turintys ženkliai mažesnÄ profesinÄ patirtį arba administravimo srityje neturintys jokios patirties, taÄiau įgijÄ iÅ¡silavinimÄ Lietuvos karo akademijoje, pareigas gavo.
Teismas konstatavo, kad skundžiamo akto neteisÄtumas įrodytas byloje esanÄiais dokumentais (t. I, b.l. 31-36, 59, 132-151, 168, 170-173, 176-183, 184-189, 190-202, t. II, b.l. 1-21, 32-36, 38, 40, 41-50, 55, 65-72). Teismas konstatavo, kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos struktÅ«ros pakeitime nebuvo laikomasi lygių teisių principo, nes ir be Patariamosios komisijos pritarimo, be reikalingos kvalifikacijos ir iÅ¡silavinimo bei pareigybÄs kodo vieni asmenys buvo skiriami į pareigas, o kiti ne. PareiÅ¡kÄjai pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ buvo pripažinta pirmumo teisÄ likti pareigose lyginant su kpt.
S. M. ir kpt. R. J.. Vykdant atrankÄ užimti pareigas naujoje Karo prievolÄs administravimo tarnybos struktÅ«roje, pareiÅ¡kÄjai turÄjo bÅ«ti siÅ«lytos pareigos viso Karo prievolÄs administravimo tarnybos mastu (padaliniuose visoje Lietuvoje), neturÄjo bÅ«ti apsiribota Kauno teritoriniu padaliniu. Teismas taip pat pažymÄjo, kad 2010 m. kovo 17 d. Protokolo Nr. 17KL-2 II dalies 8 punkte nurodoma, kad į Utenos teritorinio skyriaus vedÄjo pareigas kandidatų nebuvo, nors Å¡ios pareigos pagal pareiÅ¡kÄjos kario atestato duomenis ir turimÄ kvalifikacijÄ jai galÄjo bÅ«ti siÅ«lomos.
Atsakovo 2010 m. birželio 17 d. įsakymai Nr. V-651, Nr. V-652, Nr. V-655, Nr. V-656, Nr. V-657 ir laisvų pareigų sÄ raÅ¡as (nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2010 m. lapkriÄio 3 d.) įrodo, kad nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2010 m. lapkriÄio 3 d. pas atsakovÄ buvo kapitono laipsnį atitinkanÄių laisvų pareigų (t. I, b.l. 53- 59, 168).Teismas nurodÄ, kad Atrankos kriterijus, nurodytas ApraÅ¡o 5.2.4 punkte âlikÄs tarnauti laikas iki teisÄs gauti karinÄ pensijÄ yra trumpesnis nei 1 metaiâ pažeidžia pareiÅ¡kÄjos lygiateisiÅ¡kumÄ , nes Å¡io kriterijaus taikymas mažiau iÅ¡tarnavusiems lyginant su pareiÅ¡kÄja KraÅ¡to apsaugos sistemoje karininkams â kpt.
V. R. (iÅ¡tarnavo 16 m. 5 mÄn.), kpt. D. B. (iÅ¡tarnavo 15 m., pateiktame sÄ raÅ¡e jo nÄra), kpt. A. V. (iÅ¡tarnavo 12 m. 7 mÄn.), suteikÄ teisÄ užsitarnauti kario pensijÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjos iÅ¡tarnautas laikas â 18 su puse metų. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad priimant sprendimus dÄl karininkų perkÄlimo iÅ¡ laikinojo rezervo į atsargÄ ir buvimo laikinajame rezerve laikas nebuvo nustatomas laikantis teisÄs aktų reikalavimų. Kadangi atsakovas ginÄijamÄ 2010 m. birželio 30 d.
įsakymÄ âDÄl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â Nr. P-851, kuriuo su pareiÅ¡kÄja buvo nutraukta profesinÄs karo tarnybos sutartis, priÄmÄ remdamasi minÄtos komisijos neobjektyviomis rekomendacijomis, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas įsakymas yra neteisÄtas. KraÅ¡to apsaugos ministerijos veiksmai laikytini neteisÄtais ir nepagrįstais, kadangi pagal profesinÄs karo tarnybos sutartį pareiÅ¡kÄja realiai, jei nebÅ«tų buvÄs įvykdytas pertvarkymas, bÅ«tų galÄjusi tarnauti iki 2012 m. kovo 24 d. (iÅ¡tarnavusi iki minÄtos datos, ji bÅ«tų iÅ¡leista į atsargÄ , kaip tai numato KASOKTÄ® 45 straipsnio 4 dalies 5 punktas ir bÅ«tų galÄjusi gauti valstybinÄ kario pensijÄ , kurios dabar negali gauti, nes yra iÅ¡leista į atsargÄ , nutraukus profesinÄs karo tarnybos sutartį), KraÅ¡to apsaugos ministerija turÄjo pareigÄ svarstyti pareiÅ¡kÄjos kandidatÅ«rÄ Ä¯ naujai patvirtintas pareigybes ir jai turÄjo bÅ«ti siÅ«lomos laipsniu aukÅ¡tesnÄs ar žemesnÄs pareigybÄs. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo, pareiÅ¡kÄjos teisÄtų lÅ«kesÄių principai, be to, yra pakankamai požymių, kad ji buvo diskriminuojama kitų karininkų atžvilgiu.
III. Atsakovas KraÅ¡to apsaugos ministerija pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 32-38) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. KASOKTÄ® 42 straipsnio 1 dalis ir kiti karo tarnybÄ reglamentuojantys teisÄs aktai kario paskyrimÄ ar perkÄlimÄ Ä¯ kitas pareigas ar personalo rezervÄ sieja tik su vadovybÄs valia ir tarnybos interesais, t. y. suteikia teisÄ paÄiam įgaliotam asmeniui (atsakovui) sprÄsti kario paskyrimo į kitas pareigas klausimÄ be kario sutikimo ar praÅ¡ymo, atsižvelgiant tik į tarnybos interesus.2.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. A4-858-01 analizuodamas KASOKTÄ® 42 ir 48 straipsnių taikymÄ , konstatavo, kad dÄl paskyrimo ar perkÄlimo į konkreÄias pareigas, kario valios įstatymas nereikalauja, o Å¡iems ginÄams sprÄsti įstatymas nustato neteisminÄ ginÄo sprendimo tvarkÄ , kuria pareiÅ¡kÄja nepasinaudojo.3. Panaikinus pareiÅ¡kÄjos pareigybÄ, ministro 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394 pareiÅ¡kÄja buvo perkelta į laikinÄ jį profesinÄs karo tarnybos personalo rezervÄ .
PareiÅ¡kÄja sprendimų dÄl jos pareigybÄs panaikinimo, jos neatrinkimo į naujÄ pareigybÄ, į kuriÄ ji buvo atrinkta kandidate, jos perkÄlimo į minÄtÄ rezervÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka neskundÄ.4. Karo tarnybos organizavimo įstatyminis reglamentavimas negarantuoja kariams karo tarnybos tÄstinumo.5. Teismas nenustatÄ jokių aplinkybių, kurios galÄtų pagrįsti, kad pareiÅ¡kÄja, sudarydama profesinÄs karo tarnybos sutartį, pagrįstai tikÄjosi, jog jos atžvilgiu nebus taikomos KASOKTÄ® numatytos terminuotos karo tarnybos sutarties nuostatos ar KASOKTÄ® nuostatos, leidžianÄios nutraukti tokiÄ sutartį anksÄiau laiko.6. 2005 m. balandžio 22 d. ministro įsakymu Nr.V-488 âDÄl profesinÄs karo tarnybos karių rotacijos ir perkÄlimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ buvo patvirtintas ProfesinÄs karo tarnybos karių rotacijos ir perkÄlimo tvarkos apraÅ¡as, kuriuo ir vadovavosi Patariamoji komisija kariuomenÄs vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti. 2010 m. gegužÄs 12 d. ministro įsakymu Nr.V-498 âDÄl kraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d.
įsakymo Nr. V-488 âDÄl profesinÄs karo tarnybos karių rotacijos ir perkÄlimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ pakeitimoâ buvo pakeistas minÄtas tvarkos apraÅ¡as: be kitų pakeitimų tvarkos apraÅ¡as buvo papildytas nauju 15 punktu, kuriame nustatyti kriterijai (reikalavimai), kuriuos vertindama ir kuriais vadovaudamasi minÄta komisija atrenka karininkus į pareigas. Å iuo teisÄs aktu ministras, jam KASOKTÄ® 10 straipsnio 2 dalies 2, 3, 10 ir 17 punktų, 42 straipsnio 1 dalies suteiktų teisių pagrindu, patvirtino kriterijus, kuriuos atrankos komisija vertino svarstydama konkretaus karininko atrinkimo į pareigas klausimÄ .7.
PareiÅ¡kÄja neginÄijo Patariamosios komisijos sprendimo, o pirmos instancijos teismas nereikalavo pateikti papildomų įrodymų, todÄl atsakovas nepateikÄ teismui nei ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr.V-488, nei 2010 m. gegužÄs 12 d. ministro įsakymo Nr.V-498.
8. Jei pagrindinis kriterijus, atrenkant karius â jų kvalifikacija, tai ji suprantama kaip asmens pasirengimo dirbti tam tikrÄ darbÄ laipsnis (turimos teorinÄs žinios, praktiniai įgÅ«džiai, patirtis). IÅ¡silavinimas â vienas kriterijų, apibÅ«dinanÄių darbuotojo kvalifikacijÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. gegužÄs 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-631/2005, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K3-156/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužÄs 31d. nutartis Nr. A8-323/2005).Pagal apibendrintÄ teismų praktikÄ , nesant įrodymų, kad atleisto darbuotojo kvalifikacija yra aukÅ¡tesnÄ už atitinkamose pareigose paliktų darbuotojų kvalifikacijÄ , nÄra pagrindo teigti, kad darbuotojas yra atleistas neteisÄtai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K3-156/2008).9.
PareiÅ¡kÄja neįrodÄ, kad jos asmeninÄs savybÄs (didelÄ administracinio darbo patirtis) yra reikÅ¡mingesnÄ profesinei karo tarnybai, nei komisijos pasirinkti (Lietuvos kariuomenÄs vado ir kraÅ¡to apsaugos ministro pripažinti) karių vertinimo kriterijai ir kad ji kraÅ¡to apsaugos sistemai yra reikalingesnÄ, nei faktiÅ¡kai likÄ tarnauti kariai.10. 2010 m. balandžio 9 d. KariuomenÄs vado Patariamoji komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjos iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkanÄių pareigų nÄra.
DÄl Å¡ių priežasÄių pareiÅ¡kÄja 2010 m. balandžio 14 d. ministro įsakymo Nr. P-394 pagrindu nuo 2010 m. balandžio 15 d. buvo perkelta į laikinÄ jį profesinÄs karo tarnybos personalo rezervÄ . 2010 m. birželio 1 d. Patariamoji komisija posÄdžio protokole Nr. RK-4 pakartotinai konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjos kvalifikacijÄ ir iÅ¡silavinimÄ atitinkanÄių pareigų nÄra, dÄl ko jÄ yra siÅ«loma iÅ¡leisti į atsargÄ . Patariamosios komisijos posÄdžių protokolus savo paraÅ¡u patvirtino kariuomenÄs vadas gen. mjr.
A. P.. Vadovaujantis 2003 m. balandžio 8 d. kariuomenÄs vado įsakymu Nr. V-274 âDÄl Patariamosios komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimoâ patvirtintų Å¡ios komisijos nuostatų 1, 3.1, 3.2, 21 punktais ir remiantis 2010 m. birželio 1 d. komisijos iÅ¡vada buvo pradÄti rengti dokumentai dÄl kpt. A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ .11. Po 2010 m. birželio 1 d. kpt. A. R. kandidatÅ«ra dÄl paskyrimo į kitas pareigas nebuvo svarstoma, nes kariuomenÄs vadovybÄ pagal savo kompetencijÄ jau buvo galutinai konstatavusi, kad Å¡iai karei pareigų, atitinkanÄių jos kvalifikacijÄ ir karinį laipsnį KraÅ¡to apsaugos sistemoje nÄra, buvo apsisprÄsta iÅ¡leisti jÄ Ä¯ atsargÄ , bei inicijuoti su tuo susijÄ administraciniai formalumai.12.
Remiantis 2010 m. vasario 3 d. ministro įsakymu Nr. V-104 âDÄl Karo prievolÄs administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimoâ buvo patvirtinta nuostatai, kaip vykdoma, kokiais kriterijais vadovaujamasi, kaip sudarinÄjami kandidatų į naujos Karo prievolÄs administravimo tarnyboje struktÅ«ros pareigybes. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡ių nuostatų buvo laikomasi svarstant kpt. A. R. kandidatÅ«rÄ Ä¯ pareigybes naujoje Karo prievolÄs administravimo tarnybos struktÅ«roje.13.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau â ir ABTÄ®) 92 straipsniu, teismas, pripažinÄs, kad yra pažeista pareiÅ¡kÄjos iÅ¡leidimo į atsargÄ ir profesinÄs karo tarnybos nutraukimo su ja sutarties tvarka, galÄjo priteisti papildomÄ piniginÄ kompensacijÄ , bet neturÄjo teisÄs priimti sprendimo dÄl jos grÄ Å¾inimo į profesinÄ karo tarnybÄ .PareiÅ¡kÄja su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o temsti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t.
III, b.l. 43-49) nurodÄ, kad:1. Atsakovas nepateikÄ pirmosios instancijos teismui 2010 m. gegužÄs 12 d. įsakymo Nr. V-498 ir byloje juo nesivadovavo. Taigi apeliaciniame skunde atsakovas nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinÄjamos nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.
2. Patariamoji komisija 2010 m. birželio 1 d. posÄdžio protokole RK-4 nurodo, jog vadovaujasi 2005 m balandžio 22 d. įsakymo Nr. 488 15 punktu, kuriame nÄra nurodyti kriterijai. Nors apraÅ¡o 15 punktas įtvirtinamas tik 2010 m. gegužÄs 12 d. įsakymu.3. Jeigu kuri nors iÅ¡ Å¡alių vadovaudamasi ABTÄ® 57 straipsniu nesirÄmÄ tam tikromis aplinkybÄmis arba sÄ moningai jų neteikÄ teismui, negalima pripažinti teismo iÅ¡vadų nepagrįstomis. Apeliantas pripažino, jog pirmosios instancijos teisme 2010 m. gegužÄs 12 d.
įsakymo Nr. V-498 nepateikÄ ir juo nesirÄmÄ, todÄl teismas ir negalÄjo žinoti, jog toks įsakymas egzistuoja. Teismas gali daryti iÅ¡vadas tik iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje esanÄius pateiktus įrodymus.4. PareiÅ¡kÄjos kompetencija buvo svarstyta ir lyginta su 2010 m. birželio 1 d. buvusiomis laisvomis pareigomis. TaÄiau naujosios pareigos atsirado 2010 m. birželio 17 d. KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymais Nr. V-651, V-652, V-655, V-656, V-657. PareiÅ¡kÄja į atsargÄ buvo iÅ¡leista nuo 2011 sausio 24 d.
Taigi po 2010 m. birželio 17 d. įsakymu sukurtų naujų pareigybių, pareiÅ¡kÄja turÄjo teisÄ, jog jos kandidatÅ«ra bÅ«tų peržiÅ«rÄta ir apsvarstyta dÄl naujai atsiradusių pareigų.5. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija 2004 m. sausio 28 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-72/2004 pažymÄjo, kad darbdavys, turintis veikianÄius struktÅ«rinius padalinius įvairiose vietovÄse, privalo atleidžiamam darbuotojui pasiÅ«lyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinÄs struktÅ«ros mastu, o ne vien tik esanÄias darbuotojo gyvenamojoje vietovÄje arba vietovÄje, kurioje esanÄiame struktÅ«riniame padalinyje Å¡is darbuotojas dirbo (DK 2 str. 1 d. 2, 8 p, 10 str. 1, 3 d, CPK 3 str. 6 d.).
AnalogiÅ¡kos nuostatos iÅ¡dÄstytos ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. vasario 2 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-73/2004. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-356/2005 konstatuota, kad darbdavio pareiga siÅ«lyti kitÄ darbÄ atsiranda nuo įspÄjimo momento, todÄl jau įspÄjimo metu darbuotojas turi bÅ«ti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos siÅ«lomos darbuotojui.
Å i pareiga turi bÅ«ti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento. Per šį laikÄ numatomam atleisti iÅ¡ darbo darbuotojui turi bÅ«ti siÅ«lomos laisvos darbo vietos Taigi atsakovas turÄjo pareigÄ siÅ«lyti pareiÅ¡kÄjai naujai atsiradusias laisvas pareigybes, svarstyti pareiÅ¡kÄjos kandidatÅ«rÄ iki pat 2011 m. sausio 24 d., t. y. iki jos iÅ¡leidimo į atsargÄ dienos.6. Remiantis KASOKTÄ® 41 straipsnio 2 dalimi pareiÅ¡kÄjai galÄjo bÅ«ti siÅ«lomos laipsniu žemesnÄs pareigos.7. ApraÅ¡o 5.2.-5.2.8 punktuose prioriteto tvarka nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai, remdamasis kuriais Personalo pogrupis turÄjo atrinkti karininkus į pareigas, jei yra keletas korininkų, galinÄių pretenduoti į vienas pareigas.
Å ie reikalavimai yra taikomi tik tuo atveju, kai į vienas pareigas galÄjo pretenduoti keli karininkai. TaÄiau atsakovas nenurodÄ, kokiais reikalavimais buvo remtasi Personalo pogrupiui nustatinÄjant ar karininkas apskritai galÄjo pretenduoti į atitinkamas pareigas.8. Atsakovas nenurodÄ, kokiu bÅ«du Personalo pogrupis aiÅ¡kinosi kuris iÅ¡ pretendentų turi daugiau motyvacijos eiti atitinkamas pareigas ir kokias karininkų savybes reikÄtų vertinti kaip prioritetines, skiriant karininkus į pareigas.9. Pagal KASOKTÄ® 48 straipsnio 3 dalį jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos be Å¡io įstatymo numatyto pagrindo, teismas gali jį grÄ Å¾inti į profesinÄ karo tarnybÄ ar kario savanorio tarnybÄ .ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu atsakovo atstovai paaiÅ¡kino apeliacinio skundo argumentus ir praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ patenkinti.PareiÅ¡kÄja ir jos atstovÄ paaiÅ¡kino, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir praÅ¡Ä palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Byloje nustatyta, kad ginÄas yra kilÄs dÄl profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo nesibaigus jos terminui.Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja buvo profesinÄs karo tarnybos karÄ ir tarnavo Karo prievolÄs administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos Kauno karo prievolÄs centre. Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymu âDÄl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â Nr. P-851 profesinÄs karo tarnybos sutartis buvo nutraukta dÄl karių skaiÄiaus sumažinimo.
Pirmosios instancijos teismas šį įsakymÄ panaikino ir nustatÄ, kad nutraukiant karo tarnybos sutartį buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo ir teisÄtų lÅ«kesÄių principas bei nustatyti diskriminavimo požymiai.Apeliantas skundÄ grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikÄ bei aiÅ¡kino teisÄs aktus.TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisÄs taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susijÄ.
Tik nustaÄius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisÄs taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisÄtu ir pagristu. TodÄl apeliacinio skundo argumentai dÄl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisÄs taikymo bei aiÅ¡kinimo vertintini kartu.Pagal ProfesinÄs karo tarnybos 2009 m. kovo 1 d. sutarties 1 punktÄ pareiÅ¡kÄja buvo priimta į profesinÄ karo tarnybÄ iki 2012 m. kovo 24 d. (b. l. 11-12), taÄiau pagal Å¡ios sutarties 6 punktÄ KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui.
NagrinÄjamo ginÄo dalykas â Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-851 âDÄl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â teisÄtumas ir pagrįstumas. GinÄo teisinius santykius reglamentuoja KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (ginÄui aktuali 2010 m. gegužÄs 18 d. įstatymo Nr. XI-822 redakcija).Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnis nustato profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus. Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidÄjas imperatyviai nustatÄ atvejus, kuriais profesinÄs karo tarnybos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama ir karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje (38 str.1 d.1-9 p.), o 2 dalyje iÅ¡vardytais atvejais suteikÄ KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenÄs vadovybei diskrecijos teisÄ sprÄsti dÄl profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje (38 str. 2 d. 1-13 p.).
Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisÄ nutraukti profesinÄs karo tarnybos sutartį Å¡iame straipsnyje numatytais pagrindais turi kraÅ¡to apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenÄs vadas bei kiti vadai ar pareigÅ«nai.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, skundžiamo Ä®sakymo Nr. P- P-851 priÄmimo teisinis pagrindas â Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, reglamentuojanti, kad profesinÄs karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenÄs vadovybÄs iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaiÄius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nÄra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkanÄių pareigų.TeisÄjų kolegija akcentuoja, kad Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatoje, kuria atsakovas grindÄ Ä¯sakymÄ yra įtvirtintos dvi savarankiÅ¡kos jos taikymo sÄ lygos:
1) sumažinamas karių skaiÄius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija;
2) nÄra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkanÄių pareigų.GinÄas iÅ¡ esmÄs yra dÄl Å¡ios normos antrosios sÄ lygos taikymo. AiÅ¡kindama Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , teisÄjų kolegija toliau pažymi, kad jo taikymas sietinas su teisÄs akto, kuriuo sumažinamas karių skaiÄius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija, teisÄtumu. PažymÄtina, kad įgyvendindamas bendrÄ karo prievolÄs administravimo reformÄ , Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras 2009 m. gruodžio 10 d.
įsakymu Nr. V-1161 patvirtino Karo prievolÄs administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos naujÄ institucijos struktÅ«rÄ ir pareigybių sÄ raÅ¡Ä , kurie įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 15 d. Lyginant su ankstesniu pareigybių sÄ raÅ¡u, Karo prievolÄs administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos vietoje buvusių 260 pareigybių (iÅ¡ jų, karininkų - 88, puskarininkių - 21, seržantų - 53), iÅ¡ viso buvo patvirtinta 88 naujos pareigybÄs (iÅ¡ jų, karininkų - 22, puskarininkių - 8, seržantų - 21).
Tai patvirtina, kad Karo prievolÄs administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos sumažÄjo karo tarnybos karininkų skaiÄius, o pareiÅ¡kÄjos pareigybÄ buvo panaikinta. Konstatuotina, kad KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. V-1161 byloje nÄra kvestionuojamas, todÄl, Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo požiÅ«riu, laikytinas teisÄtu. Be to, priimant ginÄijamÄ KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ Nr. P-851, kuriuo pareiÅ¡kÄja buvo atleista iÅ¡ karo tarnybos, buvo atsižvelgta į antrÄ jÄ Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ â buvo konstatuota, kad ir kituose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose nÄra laisvų pareiÅ¡kÄjos laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkanÄių pareigų.ApeliantÄ kaip pagrindinį ginÄijamo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymo neteisÄtumo motyvÄ nurodo aplinkybÄ, kad atleidžiant jÄ iÅ¡ tarnybos nurodytu pagrindu jai nebuvo ieÅ¡komos ir siÅ«lomos kitos pareigos kraÅ¡to apsaugos sistemoje.
PažymÄtina, kad Karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kario tarnyba reikalauja specialių iÅ¡tikimybÄs valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisÄs aktai. Kario statusÄ nustato Å¡is ir kiti kariuomenÄs veiklÄ bei karo tarnybÄ reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisÄs aktai. IÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybÄs tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisÄs aktai kariams netaikomi.
Ä®statymo, nustatanÄio, kad nutraukiant profesinÄ karo tarnybos sutartį gali bÅ«ti taikomos ir Darbo kodekso normos, nÄra, todÄl jos negali bÅ«ti taikomos Å¡iam ginÄui. Karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitÄ dalinį, junginį ar vietovÄ arba į laikinÄ jį profesinÄs karo tarnybos personalo rezervÄ profesinÄs karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. TeisÄjų kolegija įvertinusi esamÄ teisinį reglamentavimÄ konstatuoja, kad Karo tarnybos įstatymas numato kitokiÄ karių paskyrimo į pareigas, jų perkÄlimo ar atleidimo iÅ¡ tarnybos tvarkÄ negu darbo ir valstybÄs tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai.
TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturÄjo pareigos pareiÅ¡kÄjai siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jÄ Ä¯ kitas pareigas, panaikinus jo pareigybÄ, kadangi Karo tarnybos įstatymas tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenustato. Kartu apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pagal Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimÄ atsakovas privalo karį perkelti į laisvas kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkanÄias pareigas. Esant konkurencijai į laisvÄ pareigybÄ jis privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal nustatytus vertinimo kriterijus.
Tokie kriterijai buvo nustatyti KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintame Karo prievolÄs administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos personalo atrankos pertvarkant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡e (b. l. 23-24, I t.). TeisÄjų kolegija atsižvelgdama į karo tarnybos specifiÅ¡kumÄ negali vertinti nustatytų atrankos kriterijų turinio ir jų taikymo pranaÅ¡umo nes tai yra atsakovo diskrecija. Teismas gali tik patikrinti ar nustatyti kriterijai neprieÅ¡tarauja Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygai, kad karys gali bÅ«ti perkeltas į laisvas pareigas jei jos atitinka kario laipsnį ir jo kvalifikacijÄ .
Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄja turÄjo neabejotinÄ kvalifikacinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius, kurie buvo paskirti į laisvas pareigas, todÄl nÄra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. PirmenybÄs suteikimas įvertinus kvalifikacinius gebÄjimus, negali bÅ«ti vertinama kaip atitinkamos privilegijos suteikimo lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas taikydamas diskriminacijos principÄ ginÄo santykiams neatskleidÄ jo turinio.
Å io ginÄo atveju pareiÅ¡kÄjos atžvilgiu galÄjo bÅ«ti taikoma pozityvi diskriminacija dÄl jos profesinÄs kompetencijos ir kad ji buvo taikoma yra nurodyta įsakyme, kuri Å¡ioje byloje ginÄija pareiÅ¡kÄja. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄja nebuvo atrinkta į laisvas pareigas dÄl kitų aplinkybių, o ne dÄl kvalifikacinių reikalavimų. TodÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atleidžiant pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ tarnybos buvo pažeisti bendrieji teisÄs principai.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas nenumato pranaÅ¡umo užimti pareigas prieÅ¡pensinio amžiaus kariui bei kitų garantijų, esant kurioms karys negalÄtų bÅ«ti atleistas dÄl karių skaiÄiaus sumažinimo.Atleidžiant pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ tarnybos buvo laikomasi įstatymo numatytų procedÅ«rų ir tvarkos. PareiÅ¡kÄja apie galimÄ profesinÄs karo tarnybos sutarties nutraukimÄ pasiraÅ¡ytinai buvo įspÄta. PažymÄtina, kad Karo prievolÄs administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos pertvarkymas bei realus karių skaiÄiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas nutraukti profesinÄs karo tarnybos sutartį su pareiÅ¡kÄja ir atleisti jÄ iÅ¡ tarnybos Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.PareiÅ¡kÄjai negalÄjo bÅ«ti taikomos profesinÄs karo tarnybos karių rotacijos ir perkÄlimo tvarka, nes pareiÅ¡kÄja buvo atleidžiama iÅ¡ karo tarnybos, o ne rotuojama.
Tai, kad Patariamoji komisija atrinkdama karius vadovavosi teisÄs aktu, nustatanÄių karių rotacijÄ , o ne Atrankos apraÅ¡u neįrodo, kad pareiÅ¡kÄjos kvalifikacija buvo netinkamai įvertinta ir kad tuo buvo nepaisyta Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimu. PareiÅ¡kÄjos perkÄlimas į laikinÄ profesinÄs karo tarnybos personalo rezervÄ taip pat jai nesuteikÄ papildomų garantijų užimti kitas pareigas ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo įsipareigojimas tÄsti su pareiÅ¡kÄja karo tarnybos sutartį.Esant Å¡ioms aplinkybÄms teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d.
įsakymas âDÄl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â Nr. P-851 yra teisÄtas ir pagrįstas ir jo naikinti ar keisti nÄra pagrindo.Apibendrindama iÅ¡dÄstytus argumentus teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ âDÄl A. R. iÅ¡leidimo į atsargÄ â Nr. P-851, neteisingai taikÄ ir aiÅ¡kino ginÄo santykiams taikytinas materialines teisÄs normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).
TodÄl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â A.
R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas neskundžiamas.     TeisÄjai Stasys Gagys Dainius Raižys SkirgailÄ Å½alimienÄ                                                                     Â