2013-03-26 Nr. AB-925-3-61-3-01634-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-358/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01634-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 20. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AB „Volfas Engelman“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, NTAKD) 2012 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. ATK2-110/12, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta 10 000 litų bauda.

Pareiškėjas paaiškino, kad vien tik tai, jog stendo stovėjimo vieta yra AB „Volfas Engelman” priklausanti teritorija, o stende įmontuotas laikrodis bei atsispindi bendrovės prekių ženklas, kurį sudaro elementai: taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN”, o žodinis prekės ženklas „VOLFAS ENGELMAN” yra registruotas Europos Sąjungos Prekių ženklų ir dizaino registre Nr. 009310715, Tarptautinės prekių ir paslaugų kvalifikacijos 32 klasėje ir 33 klasėje, neleidžia teigti, kad buvo pateikta išorinė alaus reklama. Nurodė, jog nei stendo stovėjimo vieta, nei jame įmontuotu laikrodžiu, t. y. laiko matuokliu, nei stende pavaizduotu nurodytu bendrovės prekių ženklu, neskatinama įsigyti, vartoti konkretų produktą – alų, kuriam turi būti būdingos visos savybės, nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu (toliau – ir Prekių ženklų įstatymas) ir nurodė, kad stende atsispindintys elementai: taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN”, laikytini žymenimis, sudarančiais pareiškėjo prekių ženklą, kadangi leidžia identifikuoti ir atskirti AB „Volfas Engelman” produktus nuo kitų įmonių produktų rinkoje. Paaiškino, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais šiuos žymenis siekia apsaugoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šie elementai (ar dalis jų) nėra tik papildoma informacija prie žodinio prekės ženklo „VOLFAS ENGELMAN”.

Nurodė, kad, net jei būtų konstatuota, jog stende yra pateikta išorinė alkoholinio gėrimo – alaus – reklama, remiantis AKĮ 29 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui įrengus stendą „Volfas Engelman” teritorijoje be įspėjamojo teksto apie žalingą poveikį sveikatai AKĮ 29 straipsnio 5 dalies nuostata nebuvo pažeista. Pabrėžė, jog pabaigus stendo įrengimo darbus jame buvo pateikta informacija, kuria siekiama reklamuoti Volfas Engelman nealkoholinį alų, kurio reklamai netaikomi AKĮ nustatyti reikalavimai. Paaiškino, kad atliekant stendo įrengimo darbus nebuvo galimybės iš karto nurodyti šviesiai geltonos spalvos žodžio „NEALKOHOLINIS“. Stende buvo pavaizduotas tik prekės ženklas, tačiau neskleista jokia informacija, skatinanti įsigyti alų. Nutarime buvo vertinta stendo prieš užbaigiant įrengimo darbus išvaizda bei turinys. Nurodė, kad teisinė prekių ženklo registracija nėra būtina įgyti teises į prekių ženklą ar apibrėžti prekių ženklą bei pasinaudoti bet kokiomis teisės aktų nustatytomis teisėmis bei pareigomis, susijusiomis su prekių ženklais. Pareiškėjas, remdamasis Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad stende pavaizduoti elementai bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN“, nors kaip visuma nėra įregistruoti, laikytini žymenimis, sudarančiais pareiškėjo prekių ženklą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ skundą (b. l. 19-23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas neturi vieningos pozicijos dėl užfiksuotos alkoholinio gėrimo reklamos, kadangi atsakovui nagrinėjant bylą jis apskritai ginčijo aplinkybę, kad stende buvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas ir teigė, kad stendu siekiama reklamuoti Volfas Engelman nealkoholinį alų, o teismui nurodė, kad stende yra pavaizduotas neregistruotas pareiškėjo prekių ženklas, kurį sudaro elementai: taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN“.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad stendu neskleista jokia informacija, kuria būtų skatinama įsigyti ar vartoti alų, kad tai nėra išorinė alaus reklama, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pateikiama alkoholio reklama turi būti vertinama sistemiškai: išorinės alkoholio reklamos ribojimo kontekste ir AKĮ taikymo požiūriu nėra svarbu išskirti, kokią nors informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimo priemonę, nes akcentuojamas alkoholio reklamos skleidimo formų ir priemonių įvairumas.

Teigė, kad šiuo atveju vidutiniam vartotojui yra matomas laikrodis, kuris rodo laiko vienetą, populiarų prekės ženklą „VOLFAS ENGELMAN“ ir vaizdinio grafinius sprendimus: iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės viršuje; taurės viršuje, centre – figūrinis elementas ir iš šonų – po du medalius iš kairės, ir iš dešinės; medalių centre nurodyti metai ir informacija apie apdovanojimus; taurės apačioje pavaizduota juosta su centre esančiame ovale pavaizduotais laikančiais statinę gyvūnais. Tokia pateiktos komercinės informacijos visuma nėra registruota kaip prekės ženklas, todėl laikytina alkoholio reklama, kuria siekiama populiarinti pareiškėjo gaminamą alkoholinį gėrimą.

Pažymėjo, kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyti du atvejai, kada informacija apie alkoholinius gėrimus nelaikoma reklama, todėl negalima šių įstatyme nustatytų išimčių dėl prekės ženklo pateikimo vertinti ir aiškinti plečiamai, t. y. bet kokiems simboliams ir tekstiniams sprendimams suteikti prekės ženklo statusą. Atsakovas nurodė, kad prekės ženklo teisinė registracija yra laikoma būtina sąlyga, siekiant pasinaudoti teisės aktų nustatytomis teisėmis bei pareigomis, todėl įstatymų leidėjas tik registruotų įmonių pavadinimų ir jų prekių ženklų nelaiko alkoholio reklama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (b. l. 115-119) pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovas, remdamasis 2012 m. balandžio 2 d. darytomis fotonuotraukomis, NTAKD Kontrolės skyriaus vyr. specialisčių R. J. ir A. A. 2012 m. balandžio 3 d. tarnybiniais pranešimais, 2012 m. balandžio 25 d. surašė protokolą Nr. ATK2-128, kuriame nurodė, jog AB „Volfas Engelman” teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įrengtas 5,275 m x 1,8 m x 0,35 m dydžio reklaminis stendas, kurio viršuje – stačiakampio formos elektroninis laikrodis. Žemiau jo pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė, pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės viršuje. Taurės viršuje, centre – figūrinis elementas ir iš šonų – po du medalius iš kairės ir iš dešinės. Žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas „VOLFAS ENGELMAN”, registruotas Europos Sąjungos Prekių ženklų ir dizaino registre 24-01-2011 Nr. 009310715, Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasėje – alus, mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai, vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai ir 33 klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų). Taurės apačioje pavaizduota juosta su centre esančiame ovale pavaizduotais laikančiais statinę gyvūnais. Reklaminio stendo vaizdas su elektroniniu laikrodžiu iš abiejų pusių toks pat. Stende nėra įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai: „Vartodami alkoholį rizikuojate sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“. Protokole konstatuojama, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 5 dalį.

Atsakovas, skundžiamame Nutarime konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 5 dalį, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui skyrė 10 000 litų baudą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje skundžiamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pabrėžė, jog AKĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Išorinės reklamos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

Teismas pažymėjo, jog AKĮ 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir/ar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 545 „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punkte patvirtintas įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai ant išorinių reklamos priemonių: „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove”; 2 punkte patvirtinta tokia įspėjamojo teksto forma: tekstas spausdinamas: reklamos viršuje; įprastiniu knyginiu „TimesLt” arba „HelveticaLt” šriftu; juoda spalva ant balto fono; valstybine kalba; tekstui skiriama vietos: ne mažiau kaip 20% bendro išorinei reklamai skirto ploto; 2/3 bendro įspėjamajam užrašui skirto ploto. Įsakymo 2.3 punkte nustatyta, kad tekstui skirtame plote be įspėjamojo užrašo neturi būti jokio kito teksto ar ženklų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje taikytiną teisinį reguliavimą, pažymėjo, jog alaus išorinė reklama be Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto įspėjamojo teksto leidžiama tik nustatytais atvejais, t. y. pateikiant tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimus ir/ar jų prekių ženklus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-174/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-977/2010).

Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju nevertinamas teisinis prekinio ženklo statusas Prekių ženklų įstatymo kontekste, o vertinama, ar pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad stende buvo pateikta grafinė informaciją, kurią sudarė taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę. Šių elementų neįregistravus kaip prekės ženklo, jie patys savaime neturi jokio skiriamojo požymio, kurio pagalba būtų galima atskirti vieno asmens prekes nuo kito asmens prekių (Prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d.), nes būtent žodinis prekės ženklas „VOLFAS ENGELMAN” padeda atskirti ir nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju yra vaizduojamas būtent pareiškėjo, o ne kito gamintojo produktas, todėl registruotas prekinis ženklas „VOLFAS ENGELMAN” su dideliame ir vaizdingame stende (5,275 m x 1,8 m x 0,35 m) po elektroniniu laikrodžiu viešai pateikta vaizdine informacija laikytinas alaus išorine reklama.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo teritorijoje buvo įrengtas stendas, todėl jam netaikoma AKĮ 29 straipsnio 5 dalies nuostata, teismas pažymėjo, jog AKĮ nenumato išimties, kad, jei išorinė alkoholio reklama pateikiama bendrovės teritorijoje, tai prie tokios išorinės reklamos nereikalingas įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Pažymėjo, jog minėta norma yra imperatyviai apibrėžta, kada netaikomos AKĮ 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau teritorija prie tokių išimčių nepriskirta.

Teismas pabrėžė, jog nors pareiškėjas teigia, kad stende skleista informacija neskatina įsigyti ar vartoti būtent alų, kaip jis apibrėžtas Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 (toliau – ir Reglamentas), nuostatose, kad stende siekė reklamuoti „Volfas Engelman nealkoholinį alų“, tačiau pažeidimo užfiksavimo metu padarytose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad stende nėra šviesiai geltonos spalvos užrašo „NEALKOHOLINIS“. Pažymėjo, jog tam, kad nebūtų taikomi AKĮ 29 straipsnio 5 dalies reikalavimai stende esančiai informacijai, stende turėjo būti būtent tokio pavadinimo užrašas „Volfas Engelman nealkoholinis alus“. 2012 m. balandžio 2 d. tokio užrašo stende nebuvo, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė AKĮ ribojimus. Pabrėžė, jog pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios, nes nėra aišku, kada jos padarytos, be to, jos nepaneigia atsakovo fotonuotraukose užfiksuotų faktų tikrumo. Pareiškėjui skirta ekonominė sankcija už pažeidimo metu (2012 m. balandžio 2 d.) užfiksuotą stendo būklę, o tai, kaip stendas atrodo šiuo metu, nepaneigia atsakovo surinktų įrodymų dėl nustatyto pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors pareiškėjas teigia, kad buvo nebaigti stendo įrengimo darbai, tačiau įvertinus nuotraukose užfiksuotą vaizdinę informaciją nematyti, kad būtų atliekami stendo įrengimo darbai (pavyzdžiui, atliekami montavimo darbai, pridengtos tam tikros stendo dalys, pastatyti įspėjantys užrašai, ar matytųsi montavimui reikalingi reikmenys). Palyginus pareiškėjo ir atsakovo darytas stendo fotonuotraukas matyti, kad jos skiriasi tik užrašu „NEALKOHOLINIS“, tačiau jokių kitų esminių pasikeitimų, kurie patvirtintų stendo montavimo darbų užbaigtumą, nėra. Pareiškėjas teismui nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl žodžio „NEALKOHOLINIS“ nebuvo įmanoma nurodyti iš karto, įrengiant stendą.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas „VOLFAS ENGELMAN” buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos, tačiau be įspėjamojo užrašo: „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove, teismas nurodė, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ 29 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs AKĮ 29 straipsnio 7 dalį, 34 straipsnio 6, 7 dalis, nurodė, jog atsakovas, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinęs tai, kad pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pagrįstai skyrė pareiškėjui minimalią – 10 000 litų – baudą. Teismas konstatavo, jog byloje skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas AB „Volfas Engelman“ apeliaciniu skundu (b. l. 122-128) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. gegužės 9 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą Nr. ATK2-110/12.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad, norint nustatyti, ar AB „Volfas Engelman” padarė AKĮ 29 straipsnio 5 dalies pažeidimą, turi būti nagrinėjama, ar AKĮ 29 straipsnyje 5 dalyje nurodyta sąvoka „prekių ženklai” apima tik registruotus prekės ženklus. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šio klausimo detaliai nenagrinėjo.

Pareiškėjas remiasi AKĮ 29 straipsnio 5 dalimi ir nurodo, jog stende atsispindintys elementai – taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN” – laikytini žymenimis, sudarančiais pareiškėjo prekių ženklą, kadangi leidžia identifikuoti ir atskirti pareiškėjo produktus nuo kitų įmonių produktų rinkoje. Pareiškėjas aktyviais veiksmais šiuos žymenis siekia apsaugoti Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka, todėl šie elementai (ar dalis jų) nėra tik papildoma informacija prie žodinio prekės ženklo „VOLFAS ENGELMAN”, o laikytini pareiškėjo prekės ženklu.

Pareiškėjas remiasi Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog prekės ženklo sąvoka nereikalauja, kad prekės ženklas (bet koks žymuo) privalo būti registruotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1222). Mano, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad prekės ženklas, kuris nėra registruotas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra laikomas prekės ženklu, yra neteisinga.

Pabrėžia, jog AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka „prekės ženklas” apima tiek registruotus, tiek neregistruotus prekės ženklus. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju stende atsispindintys elementai – taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN” – laikytini žymenimis, sudarančiais pareiškėjo prekių ženklą, AB „Volfas Engelman” nepadarė pažeidimo (AKĮ 29 str. 5 d.).

Pareiškėjas pažymi, jog nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu konstatuota, kad AB „Volfas Engelman” siekė skleisti alkoholinio alaus reklamą. Iš byloje esančių atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad stende gali būti pavaizduota tiek gira, tiek nealkoholinis alus, t. y. aptariamu atveju stende nebuvo įvardintas joks AB „Volfas Engelman” alkoholinis alus. Mano, jog 2012 m. balandžio 2 d. buvo neįmanoma identifikuoti taurėje esančio skysčio, todėl atsakovo išvados apie tai, kad AB „Volfas Engelman” siekė skleisti alkoholinio alaus reklamą, yra nepagrįstos.

Nurodo, jog faktas, kad iš atsakovo pateiktų bei byloje esančių stendo fotonuotraukų, darytų 2012 m. balandžio 2 d., neįmanoma identifikuoti taurėje pavaizduoto skysčio, patvirtina tai, kad 2012 m. balandžio 2 d. stendo įrengimo darbai buvo nebaigti ir kad trūko prierašo „nealkoholinis”, kuris galutinai uždėtas AB „Volfas Engelman” pradėjus nealkoholinio alaus gamybą bei prekybą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo AB „Volfas Engelman” apeliacinį skundą prašo (b. l. 143-148) pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nevertinamas prekinio ženklo statusas Prekių ženklų įstatymo kontekste, o vertinama, ar pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 5 dalies nuostatas. AKĮ nenumatyta jokių grafinių vaizdų, šalia ar fone, prie kurių gali būti pateikiami alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir/ar jų prekių ženklai, kartu nepateikiant įspėjamojo užrašo.

Atsakovas teigia, kad faktinių aplinkybių fiksavimo momentu stende nebuvo nurodyta, jog tai yra nealkoholinis alus (ar kitas nealkoholinis gėrimas). Pažymi, jog prie stendo nebuvo atliekami jokie montavimo darbai, iš ko galima būtų daryti išvadą, kad reklaminis stendas yra nebaigtas. Pareiškėjas teismui nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl žodžio „nealkoholinis” nebuvo įmanoma nurodyti iš karto, įrengiant stendą.

Nurodo, jog pareiškėjas pirminiame paaiškinime atsakovui taip pat pripažįsta, kad periodu, kada buvo atliekami stendo įrengimo darbai, jame dėl techninių bei gamybinių kliūčių nebuvo galimybės iš karto nurodyti šviesiai geltonos spalvos žodžio „NEALKOHOLINIS”.

Atsakovas kritiškai vertintina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad aptariamu periodu buvo pateiktas tik jo prekės ženklas, todėl įspėjamasis užrašas neprivalomas ir tai nėra informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alų. Paaiškina, jog pareiškėjas, be žodinio prekės ženklo „VOLFAS ENGELMAN”, registruoto 24-01-2011 Europos Sąjungos Prekių ženklų ir dizaino registre Nr. 009310715, Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasėje – alus, mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai, vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai ir 33 klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų), minėtame reklaminiame stende pateikė ir papildomus vaizdinius ir grafinius elementus. Nurodo, jog reklaminiame stende, be žodinio prekės ženklo „VOLFAS ENGELMAN”, papildomai pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė, pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės viršuje. Taurės viršuje, centre – figūrinis elementas ir iš šonų – po du medalius iš kairės ir iš dešinės. Medalių centre nurodyti metai ir informacija apie apdovanojimus. Taurės apačioje pavaizduota juosta su centre esančiame ovale pavaizduotais laikančiais statinę gyvūnais. Tokia pateiktos komercinės informacijos visuma nėra įregistruota kaip prekės ženklas. Mano, jog minėtame stende pateikiamas ne tik registruotas žodinis prekės ženklas „VOLFAS ENGELMAN”, bet ir kita papildoma grafinė vaizdinė medžiaga, kuri atsižvelgiant į reklamos visumą leidžia konstatuoti AKĮ 29 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

Atsakovas pabrėžia, jog AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai nurodo du atvejus, kada alkoholio reklamai netaikomas įspėjamojo teksto reikalavimas, t. y. kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir/ar jų prekių ženklai. Įstatymo leidėjui numačius konkrečius atvejus, kada informacijai apie alkoholinius gėrimus netaikomas įspėjamasis tekstas, nagrinėjamu atveju nepagrįsta įstatyme numatytas išimtis dėl prekės ženklo pateikimo, vertinti ir aiškinti plečiamai, bet kokiems simboliams ir tekstiniams sprendimams suteikti prekės ženklo statusą. Tokiu atveju ūkio subjektai pateikę bet kokio pobūdžio žodinę, vaizdinę, grafinę, garsinę ar kitą informaciją galėtų išvengti atsakomybės teigdami, jog tokia informacija yra prekės ženklas ir jai neprivalomas įspėjamas tekstas apie alkoholinių gėrimų žalą. Nurodo, jog pareiškėjo argumentai, jog visa informacija, kad ir nėra registruota kaip prekės ženklas, turi būti pripažinta prekės ženklu ir pareiškėjui netaikoma atsakomybė, nelogiški, pateikti siekiant išvengti atsakomybės už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

Atsakovas remiasi Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog, kai naudojamas žymuo nėra įregistruotas, žymenį naudojantis asmuo negali reikalauti garantuoti savininko teisių apsaugos ir kitų su teisine registracija susijusių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2004). Nurodo, jog prekės ženklo apibrėžtumas, t. y. jo įregistravimas, taikant AKĮ įgalina atriboti leidžiamos ir draudžiamos informacijos pateikimo turinį. Kitu atveju, bet kokio vaizdinio, simbolikos pateikimas ir pristatymas kaip neregistruoto prekės ženklo, kuriam būtų netaikomi išorinės alkoholio reklamos reikalavimai, paneigtų AKĮ 29 straipsnio 5 dalį normą, ji virstų nefunkcionalia, jos taikymas taptų neįmanomas. Mano, jog sisteminiu teisės aiškinimo metodu vertinant AKĮ 29 straipsnio 5 dalies normą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas tik registruotų įmonių pavadinimų ir jų prekių ženklų atžvilgiu nereikalauja įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą.

Atsakovas remiasi AKĮ 2 straipsnio 6 dalimi, Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, jog lingvistiškai aiškinant „alkoholio reklamos” sąvoką išskirtina nuostata apie alkoholio reklamos pateikimo būdus „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis”. Ši nuostata rodo, jog AKĮ taikymo požiūriu nėra svarbu iškirti kokią nors informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimo priemonę, nes šiame sąvokos apibūdinime akcentuojamas alkoholio reklamos skleidimo formų ir priemonių įvairumas. Pabrėžia, jog pareiškėjo stendas laikytinas reklamos priemone, ant kurios pateiktas ne tik pareiškėjo prekės ženklas, reklamuojantis alų, bet ir papildoma vaizdinė informacija, sustiprinanti pateiktą žodinę informaciją. Vien prekės ženklo pateikimas jau laikytinas reklaminio pobūdžio informacija. Prekinių ženklų viena iš pagrindinių funkcijų yra reklaminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999).

l 8646

l

■

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. ATK2-110/12, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui AB „Volfas Engelman“ už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta 10 000 litų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl nurodyto nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad pareiškėjui priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas „VOLFAS ENGELMAN” buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos, alkoholio reklamos, tačiau be įspėjamojo užrašo: „vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“ ir atitinkamai sprendė, jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, jog teismas neišnagrinėjo visų administracinei bylai reikšmingų aplinkybių, nepateikė dėl jų teisinio vertinimo, bei nepagrįstai nustatė, kad buvo pažeisti imperatyvūs AKĮ reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su administracinės bylos medžiaga, tokiam pareiškėjo vertinimui iš esmės nepritaria.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad AB „Volfas Engelman” priklausančioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo įrengtas 5,275 m x 1,8 m x 0,35 m dydžio reklaminis stendas, kurio viršuje – stačiakampio formos elektroninis laikrodis, žemiau jo buvo pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė, pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės viršuje. Taurės viršuje, centre – figūrinis elementas ir iš šonų – po du medalius iš kairės ir iš dešinės, žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas „VOLFAS ENGELMAN”, tačiau stende nebuvo pateiktas įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Nurodytų aplinkybių, jų vizualizacijos, bei to, kad nebuvo pateiktas nurodytas įspėjamasis užrašas apie žalą sveikatai neginčija pareiškėjas. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jis nenurodęs įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai pažeidė AKĮ 29 straipsnio 5 dalį ir mano, jog jam nepagrįstai buvo skirta ekonominė sankcija – 10 000 litų bauda.

Pasisakydama dėl byloje nagrinėjamų teisinių santykių teisėjų kolegija pabrėžia, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti. Įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti alkoholio, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kita, kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimą). Šiuo atveju nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra akcentavęs, kad svarbiausia reklamos paskirtis – remti atitinkamus gaminius, formuoti palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti juos vartoti, tačiau, kita vertus, yra atkreipęs dėmesį, jog įstatymų leidėjas gali numatyti atitinkamus alkoholio reklamos draudimus, ribojimus, kadangi tokiais draudimais, ribojimais yra siekiama humaniškų tikslų: apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo, vartoti alkoholinius gėrimus; sustabdyti gėrimo plitimą tarp moterų; apginti vartotojus nuo dažniausiai vienpusės ir tendencingai ribotos informacijos; įtvirtinti požiūrį, kad alkoholinių gėrimų vartojimas kenkia visuomenės sveikatai.

Pažymėtina, jog vienas iš tokių alkoholio reklamos apribojimų yra numatytas AKĮ 29 straipsnio 5 dalyje (2012 m. sausio 1 d. redakcija), už kurio pažeidimą nagrinėjamu atveju pareiškėjui ir buvo taikyta atsakomybė. AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato, kad alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir/ar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš nurodytos normos konstrukcijos matyti, kad ją taikant turi būti vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis nuostatomis, kurios analizuojamų teisinių santykių metu buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. spalio 13 d. įsakymu „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių” Nr. 545 (2004 m. gegužės 21 d. redakcija) (toliau – ir Įsakymas). Pažymėtina, jog Įsakymo nuostatos griežtai įpareigoja ant išorinių reklamos priemonių pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai „vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymo 2 punkto nuostatos apie įspėjamojo teksto ir išorinei reklamai skirto ploto vietas ir jų tarpusavio santykį leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad apie reklamuojamo alkoholio žalą įspėjamasis tekstas turi būti kiekvienoje reklamos matomoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nustatytas teisinis reguliavimas nėra betikslis, juo, be kita ko, yra siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (AKĮ 1 str. 1 d.). Kita vertus, pastebėtina, jog šis reikalavimas išorinėje reklamoje pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, netaikomas tuo atveju, kai išorinėje reklamoje yra pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir/ar jų prekių ženklai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikdamas su jam inkriminuotu AKĮ pažeidimu pabrėžia, jog AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka „prekės ženklas” apima tiek registruotus, tiek neregistruotus prekės ženklus, todėl analizuojamu atveju stende atsispindintys elementai – taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN” – laikytini žymenimis, sudarančiais jo neįregistruotą prekių ženklą. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo nurodytus argumentus, pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2006 m. birželio 28 d. redakcija) (toliau – ir Prekių ženklų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Nurodytame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti. Iš minėtos nuostatos matyti, kad prekių ženklo pagrindinė funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir/arba paslaugų identiškumo garantiją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000, 2001 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-969/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors Prekių ženklų įstatymas numato, kad išimtinės teisės į prekių ženklus paprastai yra įgyjamos registracijos administracine procedūra tvarka, kita vertus, prekių ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti saugomas ir pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. Pažymėtina, jog plačiai žinomo prekių ženklo ištakos yra Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – ir Paryžiaus konvencija) 6bis straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma. Ši teisės norma numato, kad sąjungos šalys įsipareigoja arba administracijos iniciatyva, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, arba suinteresuoto asmens prašymu atmesti arba pripažinti registraciją negaliojančia ir uždrausti naudoti prekių ženklą, jeigu ženklas atkartoja, imituoja kitą ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, kadangi registravimo arba panaudojimo šalies kompetentingas organas pripažįsta, kad tas ženklas toje šalyje yra jau plačiai žinomas, kaip ženklas asmens, kuris naudojasi šios konvencijos privilegijomis ir panaudoja jį tokiems pat arba panašiems gaminiams. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kada esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo atkartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo pažymėta, kad Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga šios konvencijos valstybėms narėms suteikti apsaugą plačiai žinomiems prekių ženklams, šios apsaugos nenusieja su kokiais nors formaliais reikalavimais, kuriuos turėtų atitikti prekių ženklas, siekiantis plačiai žinomo prekių ženklo statuso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį Nr. 3K-3-1191/2003, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003). Pažymėtina, jog Paryžiaus konvencija, kaip vienas iš pagrindinių teisės aktų pramoninės nuosavybės apsaugos srityje, ženklo plataus žinomumo nesieja su kokiais nors formaliais kriterijais, tokių formalių reikalavimų nenumato ir Prekių ženklų įstatymas.

Prekių ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas, tačiau jis plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismo tvarka (Prekių ženklų įstatymo 9 str. 1-3 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimas, kuriuo ieškovui priklausantis prekių ženklas pripažintas plačiai žinomu (t. y. plačiai žinomas teismo sprendimo priėmimo datai), atgal negalioja, kita vertus, yra galimas ženklo pripažinimas plačiai žinomu tam tikrai ankstesnei datai (ieškovo nurodytai, ar išplaukiančiai iš paties reikalavimo esmės) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003).

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, susijusius su plačiai žinomais prekių ženklais, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo vertinimu, kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka „prekės ženklas” turi būti aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą. Šiuo atveju manytina, jog AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka „prekės ženklas” apima ne tik registruotus prekės ženklus, bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka. Kita vertus, šiuo atveju pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, nėra nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai žinomą prekių ženklą). Šiuo atveju administracinėje byloje nėra pateikta teismo sprendimų, kuriais pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad stende atsispindintys elementai – taurė su rudu skysčiu ir balta puta, kurioje pavaizduoti aukso spalvos medaliai, aukso spalvos juosta su ovale pavaizduotais gyvūnais, laikančiais statinę, bei aukso spalvos žodžiai „VOLFAS ENGELMAN” – laikytini žymenimis, sudarančiais jo neįregistruotą prekių ženklą, atmestini kaip nepagrįsti, nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių ženklų įstatymo 9 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad stende nebuvo pateikta alkoholio reklama, nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų, kad pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų, tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas užrašas „NEALKOHOLINIS“. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pagal AKĮ 2 straipsnio 6 dalį alkoholio reklama pripažįstama bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus (AKĮ 2 str. 6 d.).

Kaip matyti iš pateiktos nuostatos, alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A63-1586/2008, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010). Aiškindamas nurodytą nuostatą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog AKĮ taikymo požiūriu nėra svarbu išskirti kokią nors informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimo priemonę, nes šiame sąvokos apibūdinime kaip tik akcentuojamas alkoholio reklamos skleidimo formų ir priemonių įvairumas.

Tai reiškia, kad visos atitinkamos informacijos skleidimo priemonės, tarp jų ir tos, kurių egzistavimas nėra sureglamentuotas kitų teisės aktų arba sureglamentuotas nepakankamai, patenka į nurodytos sąvokos apibūdinimą ir tuo pačiu AKĮ taikymo sferą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-977/2010). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo skirta ekonominė sankcija už pažeidimo metu konstatuotas aplinkybes, t. y. kad buvo skleidžiama informacija, susijusi su pareiškėjo komercine, ūkine bei finansine veikla ir skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, ir tai, kad vėliau ant nurodyto stendo buvo uždėtas užrašas „NEALKOHOLINIS“ neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo vertinimui.

Šiuo atveju iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų negalima daryti išvados, kad nebuvo baigti stendo įrengimo darbai (b. l. 49-52), pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl žodžio „NEALKOHOLINIS“ nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą, kad nebuvo galima jo uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo, uždengimo iki to laiko, kol bus atlikti iki galo jo įrengimo darbai.

Vertindama pareiškėjo nurodytus argumentus, kad 2012 m. balandžio 2 d. buvo neįmanoma identifikuoti stende pavaizduotoje taurėje esančio skysčio, kad stende pareiškėjas siekė reklamuoti girą, teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju pareiškėjas pateikdamas atsakovui paaiškinimus pabrėžė, jog stendu buvo siekiama reklamuoti nealkoholinį alų, pozicija, kad stende buvo siekiama reklamuoti kitą pareiškėjo gaminimą produktą – girą – nebuvo pateikta (b. l. 32-34). Tai, kad pareiškėjas nesiekė stende reklamuoti giros, liudija ir tai, kad po pažeidimo konstatavimo stende buvo uždėtas užrašas „NEALKOHOLINIS“ ir buvo jame pateikiama nealkoholinio alaus reklama (b. l. 32-36, 102-7). Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės prisistato kaip bravoras, o pagal Lietuvos kalbos žodyną (viešai prieinama prieiga: http://www.lkz.lt) bravoras yra spirito ar alaus darykla, kas iš esmės atspindi ir pagrindinę pareiškėjo veiklą (b. l. 38-44). Šiuo atveju iš pareiškėjo viešai prieinamo internetinio puslapio (http://www.volfasengelman.lt/lt/) matyti, kad didžioji dalis pareiškėjo gaminamų produktų yra alus, ant kurio yra vaizduojami medaliai (Klaipėda Gold 1927, Kaunas Gold 1926, Paris Grand Prix 1893, Kaunas Gold 1930), kurie ir buvo pavaizduoti ant gėrimo pažeidimo fiksavimo metu (b. l. 49-50). Pažymėtina, jog ant pareiškėjo gaminamų giros produktų įvardinti medaliai nėra vaizduojami. Šiuo atveju bendrai vertinant reklaminį stendą, jame pavaizduotą taurę, jos formą, bendrą sukuriamą įvaizdį vidutinių vartotojų atžvilgiu galima spręsti, kad stende yra vaizduojamas alkoholinis gėrimas – alus, o ne gira (b. l. 49-50).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepaisant to, kad stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Pastebėtina, jog reikalavimas išorinėje reklamoje pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai netaikomas tik tuo atveju, kai išorinėje reklamoje yra pateikiami alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir/ar jų prekių ženklai, kitokių išimčių nurodytas teisinis reguliavimas nenumato. AKĮ 29 straipsnio 5 dalis nenumato išimties tvarkos nenurodyti įspėjamojo užrašo apie alkoholio žalą, jeigu stendas su alkoholio reklama yra pateikiamas ūkio subjektui priklausančioje teritorijoje. Manytina, jog priešingas teisinio reguliavimo vertinimas ir aiškinimas suteiktų teisę asmenims piktnaudžiauti teisėmis ir nebūtų pasiektas tikslas, kurio iš esmės siekė įstatymų leidėjas, įtvirtindamas AKĮ 29 straipsnio 5 dalies reikalavimą.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad stende buvo pateikiama alkoholio reklama, tačiau nebuvo nurodytas įspėjamasis tekstas apie alkoholio daromą žalą, todėl pagrįstai atsakovas nurodė, jog, nesilaikydamas Įsakymu nustatytų įspėjamojo teksto apie alkoholio daromą žalą reikalavimų, pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 5 dalį.

Pasisakydama dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui paskirta minimalaus AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio bauda. Tai reiškia, kad visos atsakomybės taikymo aplinkybės atsakovo buvo traktuojamos pareiškėjo naudai. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neteikė pirmosios instancijos teismui argumentų dėl jam paskirtos baudos neadekvatumo bei kitų, su teismo diskrecija taikyti AKĮ 34 straipsnio 7 dalį sietinų argumentų, taip pat neįžvelgdama aplinkybių, dėl kurių galima būtų pareiškėjui skirti mažesnę nei šio straipsnio 6 dalyje nustatytą minimalią piniginę baudą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjui skirta bauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, yra proporcinga. Be to, teisėjų kolegija papildomai pabrėžia, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, susijusių su jam paskirtos ekonominės baudos, dydžiu, pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu paskirtos baudos vertinimu (b. l. 122-128).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines administracinės bylos aplinkybes, padarė tinkamas išvadas dėl byloje pateikto pareiškėjo skundo reikalavimo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis