6d4076f6-2cd0-408c-96df-e70a1f7b4d22 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-464-425/2012Ingrida Kirsnytė             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01671-2012-3Procesinio sprendimo kategorija:121.14; 122.4; 128.19; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 16 d.Panevėžys, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnasviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2562-902/2012 pagal pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja V. M. pareiÅ¡kimu prašė pratęsti terminÄ palikimui priimti po senelio S. M. mirties. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 1993-04-26 mirė jos senelis S. M.. Po jo mirties 1998-11-26 buvo priimtas Panevėžio apskrities virÅ¡ininko įsakymas atkurti nuosavybės teises į 11,88 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ jo dukra, o pareiÅ¡kėjos mama J. N., ir S. M. sÅ«nus, pareiÅ¡kėjos dėdė A. K. M. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. A. K. M. Å¡eimos neturėjo, buvo nevedęs, vaikų taip pat neturėjo, 2005-03-14 mirė. J. N. po savo brolio A. K. M. mirties notarų biurÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ taip pat nesikreipė. J. N. sunkiai sirgo ir 2006-02-19 mirė. Ji įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes buvo silpnos sveikatos sunkiai sirgo.

PareiÅ¡kėja po savo mamos J. N. mirties per įstatymo nustatytÄ termine palikimÄ priėmė, notarų biure paveldėjimo byla užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neiÅ¡duotas. PareiÅ¡kėja yra vienintelė savo senelio S. M. turto paveldėtoja, įstatyminė įpėdinė. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-05-09 nutartimi atmetė V. M. pareiÅ¡kimÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti po senelio S. M. mirties. Teismas nustatė, kad po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ jo dukra J.

N. per įstatymo numatytÄ 6 mėnesių palikimui priimti terminÄ nesikreipė ir taip neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios, kad norėtų paveldėti po S. M. likusį turtÄ , ji mirė praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti, o bÅ«tent 2006-12-19, t. y. praėjus daugiau kaip 7 metams nuo teisės į palikimÄ â€“ nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo, atsiradimo dienos. Teismas iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų nustatė, jog J. N. sunkiai sirgo tik nuo 2002 m., todėl argumentÄ , jog dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl sunkios ligos, atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisė priimti palikimÄ jau buvo pasibaigusi palikėjos J. N. mirties momentu, todėl netenkino pareiÅ¡kėjos V. M. praÅ¡ymo pratęsti palikimo priėmimo terminÄ . PareiÅ¡kėja V. M. atskiruoju skundu prašė teismo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutartį. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas turėjo taikyti 1964 m Civilinio kodekso normas, kurios nurodė, jog paveldėjimo dalykas galėjo bÅ«ti ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet palikėjui priklausiusios turtinės teisės ir pareigos, iÅ¡skyrus tas teises, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu.

Teismo nutartis užkerta keliÄ pareiÅ¡kėjai ir toliau rÅ«pintis atkurtomis nuosavybės teisėmis į 11,88 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidžia pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisę. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nurodančios, kad turi bÅ«ti įvertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitos teisinės reikÅ¡mės turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo. Palikimas atsirado, kai pareiÅ¡kėjos motina bei dėdė buvo gyvi ir ji pati negalėjo savarankiÅ¡kai kreiptis į notarų biurÄ , kadangi antros eilės įpėdiniai paveldi tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems palikimo nepriėmus at atsisakius.

Apeliantė pažymėjo, kad teismų praktikoje nurodoma, jog palikėjo vaikaičiai, nors bÅ«dami antros eilės įpėdiniais, turi teisę paveldėti kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi Å¡aukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymÄ . Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantės motinai J. N. 1988 m. buvo diagnozuota kraujospÅ«džio liga, ji nuolatos gydėsi, todėl negalėjo savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose santykiuose.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog kitų paveldėtojų minėtam žemės sklypui nėra, Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimui, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities VMI atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutartį nepakeistÄ . Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad apeliantė nenurodė, kokias konkrečiai procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, nepateikė teisinių pagrindų ir argumentų, kurie pagrįstu tokius apeliantės teiginius apie netinkamÄ teisės normų taikymÄ .

Panevėžio AVMI nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , tinkamai įvertino įrodymus ir taikė teisės normas, o byloje nėra duomenų ar įrodymų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti tenkintinas. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos senelis S. M. mirė 1993-04-26 (b. l. 10). Po jo mirties 1998-11-26 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu buvo atkurtos S. M. nuosavybės teises į 11,88 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Dėl S. M. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b. l. 5).

S. M. sÅ«nus A. K. M. mirė 2005-03-14 (b. l. 11), dukra J. N. mirė 2006-02-19 (b. l. 14). Nei vienas iÅ¡ palikėjo įpėdinių dėl palikimo priėmimo per nustatytÄ terminÄ nesikreipė. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis 1964 m. civiliniu kodeksu, pagal kurio reglamentavimÄ paveldėjimo objektu galėjo bÅ«ti ne tik turtas, bet ir turtinės bei neturtinės teisės, iÅ¡skyrus susijusias su paveldėtojo asmeniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė ir jos įgyvendinimas priklauso nuo paveldėtojo valios, t. y. paveldėjimo teisė yra susijusi su konkrečiu paveldėtojo asmeniu, todėl apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nutartyje vadovavosi ne ta civilinio kodekso redakcija yra nepagrįstas.

V. M. atskirajame skunde remdamasi teismų praktika bei teisės normomis teigia, jog paveldėtojui mirus nespėjus priimti palikimo, jo įpėdiniai turi teisę šį palikimÄ priimti kaip savo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia teisė mirusio paveldėtojo įpėdiniams suteikiama tik tada, jei paveldėtojas mirÅ¡ta nepasibaigus terminui palikimui priimti. Pagal 1964 m. CK Å¡is terminas palikimui priimti buvo 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.). Per nustatytÄ terminÄ nei S. M. sÅ«nus A.

K. M., nei dukra J. N. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, byloje nėra duomenų, kad žemės sklypÄ kuris nors iÅ¡ įpėdinių bÅ«tų pradėję faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjos V. M. mama J. N. mirė praėjus daugiau nei 7 metams nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomi 1964 m. CK 589 str. ar nuo 2001-07-01 galiojančio naujojo CK 5.58 str., numatantys, kad paveldėtojui mirus nespėjus priimti palikimo, teisė priimti palikimÄ pereina jo įpėdiniams.

Ä®statyminiai įpėdiniai J. N. bei A. K. M. savo valios priimti palikimÄ nustatytu terminu neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ jie neįgijo. Dėl Å¡ios priežasties V. M. nepaveldėjo J. N. asmeninės teisės priimti S. M. palikimÄ .Apeliantė nurodo, kad jos motina dėl sunkios ligos negalėjo savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose santykiuose, todėl praleido terminÄ palikimui priimti. IÅ¡ VÅ¡Ä® Panevėžio miesto poliklinikos pateikto raÅ¡to J. N. ligos istorijos (b. l.

19) matyti, kad J. N. 1988 m. diagnozuota kraujospÅ«džio liga, pati pacientė nurodžiusi, kad padidėjęs kraujospÅ«dis jÄ vargino jau 30 metų. Pažymėtina, kad kraujospÅ«džio liga nėra toks susirgimas, dėl kurio sutriktų asmens sugebėjimas savarankiÅ¡kai tvarkyti savo reikalus, dalyvauti civiliniuose santykiuose, juo labiau kad padidėjęs kraujo spaudimas J. N. vargino didžiÄ jÄ gyvenimo dalį. Tik 2002 m. J. N. buvo diagnozuota Binsvangerio liga (progresuojanti smegenų liga), 2003 m. suteikta I invalidumo grupė, o 2004 m. suteikta visiÅ¡ka negalia.

Pažymėtina, kad net ir tuomet nebuvo apribotas J. N. civilinis veiksnumas, todėl apeliantės argumentas, jog terminas priimti palikimÄ buvo praleistas dėl sunkios J. N. ligos pripažintinas nepagrįstu.Kiti atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti įrodymais, apeliantė nenurodė, kokias procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė priimta nutartimi, kokias materialinės teisės normas taikė netinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas negali dėl tokių argumentų pasisakyti.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantės teisė į nuosavybę nėra pažeidžiama, kadangi jai teisė į žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), neatsirado. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . teisėjas             Laimantas MisiÅ«nas