6d3fa3f7-daa7-4bcb-be4c-8fefffddf2b1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1998-643/2017

Proceso Nr. 3-61-3-00019-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 12.5.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant atsakovo atstovei J. N.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. R. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėja R. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-7) praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016-12-13 sprendimÄ Nr. S-266(7-228/2016), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-08-25 sprendimÄ Nr. 68-226 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016-06-28 sprendimÄ Nr. (6.5)-83 ir įpareigoti Klaipėdos AVMI atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo jai priskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagal 2016-04-08 operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. FR1043-3068 atliko pareiÅ¡kėjos operatyvų patikrinimÄ , kurio tikslas - PVM kontrolė. 2016-04-29 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-3417 nurodyta, kad pateikusi patikrinimui dokumentus, pareiÅ¡kėja 2016-04-17 patikslino PVM deklaracijas, kuriose deklaravo papildomai mokėtinÄ 89720 Lt (25984,70 Eur) PVM sumÄ . Pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog deklaracijas tikslino dėl to, kad pateikdama patikrinimui dokumentus pastebėjo klaidÄ . 2016-05-08 pareiÅ¡kėja pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir už likusius tikrinamojo laikotarpio pusmečius, kuriose papildomai deklaravo 62834 Lt (18197,98 Eur) mokėtinÄ PVM.

PareiÅ¡kėjai iki 2016-06-09, t. y. Mokestinės paskolos sudarymo dienos, apskaičiuota 13139,42 Eur PVM delspinigių už laiku nesumokėtÄ 152554 Lt (44182,68 Eur) PVM pagal pateiktas patikslintas PVM deklaracijas už laikotarpius: nuo 2011- 01-01 iki 2011-06-30 - 35173 Lt (10186,80 Eur) mokėtino PVM, nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 - 4296 Lt (1244,21 Eur), nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30 - 43606 Lt (12629,17 Eur), nuo 2012- 07-01 iki 2012-12-31 - 20740 Lt (6006,72 Eur), nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 - 20432 Lt (5917,51 Eur), nuo 2014-01-01 iki 2014-03-26 - 28307 Lt (8198,27 Eur) mokėtino PVM.

2016-05-10 pareiÅ¡kėja Klaipėdos AVMI pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo paskirtų delspinigių.

Klaipėdos AVMI 2016-06-28 d. priėmė sprendimÄ Nr. (6.5)-83, kuriuo nutarė neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo jai paskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

VMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos pateiktÄ skundÄ , 2016-08-25 priėmė sprendimÄ Nr. 68-226, kuriuo nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2016-06-28 sprendimÄ Nr. (6.5)-83.

MGK 2016-12-13 d. sprendimu Nr. S-266 (7-228/2016) nusprendė patvirtinti VMI 2016-08-25 sprendimÄ Nr. 68-226.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius nepaisė nurodytų nuostatų ir nepakankamai operatyviai bei kuo mažesnėmis ekonominėmis sÄ naudomis iÅ¡nagrinėjo mokestinį ginÄÄ , papildomai priskaičiuodamas ne tik mokesčius, bet ir su jais susijusias sumas. Apskaičiuoti delspinigiai (jų dydis), kaip prievolės užtikrinimo bÅ«das, yra neadekvatus siekiamam tikslui. Sumokėjus delspinigių sumÄ , pareiÅ¡kėjos Å¡eimos finansinė padėtis taptų kritinė, Å¡eimos gaunamos pajamos bÅ«tų nepakankamos mokestinei prievolei įvykdyti, neliktų pakankamai lėšų Å¡eimos iÅ¡laikymui, pragyvenimui, bÅ«tiniausioms iÅ¡laidoms apmokėti.

PareiÅ¡kėja geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pasiÅ«lius patikslinti PVM deklaracijas ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ , neskundė mokesčių administratoriaus veiksmų, nekėlė mokestinio ginčo, tik teikė savo argumentus ir įrodymus dėl savo nekaltumo patvirtinimo. Nors pareiÅ¡kėjos finansinės galimybės neleido iÅ¡ karto sumokėti visos mokestinės nepriemokos, tačiau jÄ pripažįstant, su mokesčių administratoriumi buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kuriÄ mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo iÅ¡dėstytas laikotarpiui nuo 2016-06-25 iki 2017-05-25. Sudarius mokestinės paskolos sutartį nebeegzistuoja mokestinės nepriemokos faktas, todėl akivaizdu, kad jokios žalos biudžetui pareiÅ¡kėja nepadarė.

Pareiškėja pažymėjo, kad jos prašymo nagrinėjimo metu niekaip nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog duomenys, apie tai, kad PVM turėjo būti sumokėtas laikotarpiais: nuo 2011-01-01 iki 2011-06-30, nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30, nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30, nuo 2014-01-01 iki 2014-03-26 paaiškėjo tik 2016 m. balandžio mėnesį, iki šios datos, t. y. daugiau nei 2 metus, apie tai, kad galbūt buvo pažeistas reikalavimas vykdyti mokestinę prievolę, neturėjo informacijos ne tik pati pareiškėja, bet ir mokesčių administratorius.

Mokesčių administratoriui tikrinant mokesčių sumokėjimo teisingumÄ buvo nustatyta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja turi gyventojų pajamų mokesčio permokÄ . Nustačius PVM mokesčio nepriemokÄ , turima GPM permoka buvo sudengta su PVM nepriemoka. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėja neturėjo tyčios nemokėti mokesčių, o mokestinės nepriemokos susidarymas buvo tik žmogiÅ¡kas apsirikimas. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog iki atlikto pareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo mokesčių administratorius apie turimÄ permokÄ pareiÅ¡kėjai nepranešė. Tokiais veiksmais mokesčių administratorius pažeidė Mokesčių administravimo įstatyme (MAÄ®) įtvirtintÄ Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kuris reikalauja, jog abi mokestinio ginčo Å¡alys turi bÅ«ti lygios, ir teisingumo principÄ . PareiÅ¡kėjai apskaičiuoti delspinigiai yra neteisėti ir pertekliniai, todėl turėtų bÅ«ti panaikinti.

PareiÅ¡kėja pabrėžė, kad ji ir S. U. buvo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. PareiÅ¡kėjai priklausė nuosavybės teise 60/100 dalių, o S. U. - 40/100 dalių. PareiÅ¡kėja su S. U. vykdė sklypo padalinimo ir komunikacijų įrengimo darbus. Už atliktus darbus apmokėdavo sÄ skaitas proporcingai turimam turtui, t. y. pareiÅ¡kėja 60 procentų nuo darbų sumos, S. U. - 40 procentų. PareiÅ¡kėjai yra žinoma, kad S. U. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras valstybinė mokesčių inspekcija užskaitė kaip iÅ¡laidas ir įtraukė PVM į apskaitÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų valstybinė mokesčių inspekcija neleido įtraukti į iÅ¡laidas ir PVM apskaitÄ . Å ios aplinkybės buvo žinomos MGK prieÅ¡ priimant sprendimÄ , tačiau MGK į jas neatsižvelgė ir jų nenagrinėjo. Tai patvirtina, jog tiek VMI, tiek MGK nagrinėdamos skundÄ buvo Å¡aliÅ¡kos ir neatsižvelgė į visas aplinkybes, ko pasėkoje buvo priimti neteisingi sprendimai.

VMI atsiliepimu (b. l. 43-48) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . VMI nurodo, kad pareiÅ¡kėja už 2011 ir 2012 metus pateikė 6 PVM deklaracijas (forma FR0600; deklaracijos buvo pateiktos laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2016-05-08), už 2013 metus pateikė 9 PVM deklaracijas (deklaracijos pateiktos laikotarpiu nuo 2013-07-17 iki 2016-05-08), o už 2014 metus pateikė 5 PVM deklaracijas (deklaracijos buvo pateiktos laikotarpiu nuo 2016-04-17 iki 2016-05-08). Pateiktose PVM deklaracijose, pareiÅ¡kėja deklaravo skirtingas mokėtinas PVM sumas

Atlikus operatyvų pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ nustatyta, jog pagal pateiktas PVM deklaracijas, pareiÅ¡kėja 2016-04-08 turėjo 5389,60 Eur PVM permokÄ , o PVM nepriemoka sudarė 18484,70 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu, pareiÅ¡kėjai buvo pasiÅ«lyta patikslinti PVM deklaracijas už 2011-2014 metus bei patikslinti gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM308) už 2001-2013 metus. PareiÅ¡kėja paÅ¡alino nustatytus mokestinius pažeidimus, t.y. po atlikto operatyvaus patikrinimo pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2011-2014 metus.

PareiÅ¡kėja 2016-05-10 pateikė praÅ¡ymÄ atleisti nuo apskaičiuotų PVM delspinigių. Mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino neatleido nuo 13139,42 Eur PVM delspinigių mokėjimo.

PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡yti mokestinės paskolos sutartį. Iki mokestinės paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo, pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuota 13139,42 Eur PVM delspinigių. Delspinigiai apskaičiuoti dėl pareiÅ¡kėjos 2016-05-08 pateiktų patikslintų PVM deklaracijų už 2011 - 2014 metus, kuriose papildomai buvo deklaruota mokėtina 62 834 Lt (18 197,98 Eur) PVM suma.

PareiÅ¡kėja pateikė dokumentų kopijas apie tai, jog yra atleistina nuo apskaičiuotų delspinigių, esant sunkiai ekonominei padėčiai, t.y. pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, investicinio draudimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijÄ , kredito sutarties VL-ST-12-4587 pirmo lapo kopijÄ .

PareiÅ¡kėja negali bÅ«ti atleista nuo apskaičiuotų PVM delspinigių mokėjimo MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, nes byloje nėra pateikta patvirtinančių duomenų apie įstatyme įtvirtintų aplinkybių egzistavimÄ . PareiÅ¡kėjos padėtis nėra ekonomiÅ¡kai (socialiai) sunki. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2008-07-17 iki 2011-02-14 vykdė individualiÄ nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklÄ . PareiÅ¡kėja 2008-09-03 buvo įregistruota PVM mokėtoja. Pagal VÄ® Registrų centras duomenis pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai: pagal 2015-05-28 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4711 įsigytas 3,3319 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2015-04-30 masinio vertinimo duomenimis buvo 67 300 Eur (duomenys neskelbtini); kitos paskirties 0,2675 ha žemės sklypo 1605 dalis (likusi 1070 dalis minėto žemės sklypo priklauso S. U.), visas žemės sklypas masinio vertinimo bÅ«du 2013-02-15 įvertintas 9210 Eur; kitos paskirties 0,1352 ha žemės sklypo 812 dalis (likusi 540 dalis Å¡io sklypo priklauso S. U.), 2010-05-13 masinio vertinimo duomenimis nustatyta 8 080 Eur vidutinė rinkos vertė. Taip pat pareiÅ¡kėjai priklauso butas (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu deklaruota jos gyvenamoji vieta. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2011 metais pardavė 7 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėja 2012 metais pardavė 5 žemės sklypus bei įsigijo du (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja 2013 metais pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o butÄ (duomenys neskelbtini) padovanojo mamai A. A..

Pagal VMI turimus Elektroninio deklaravimo sistemos duomenis matyti, jog pareiÅ¡kėja 2011 m. gavo 10 466,13 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, 124 508 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų bei 25 673,02 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. PareiÅ¡kėja per 2011 m. perleido 3 žemės sklypus už 386 232 Lt. PareiÅ¡kėja 2012 m. gavo 31 745,13 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų bei 9 900 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . PareiÅ¡kėja 2013 m. gavo 34 493,72 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, už 260 000 Lt perleido turtÄ . PareiÅ¡kėja 2014 metais gavo 32 447,29 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, o 2015 m. PareiÅ¡kėja gavo 9 331,44 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų bei už 126 000 Eur perleido turtÄ . Be to, pareiÅ¡kėja UAB „ALTIS LTD“ paskolino 180 000 Lt (2012-02-14 Paskolos sutartis Nr. 20120214-01). Paskola suteikta iki 2018-12-31, tačiau palÅ«kanų mokėjimas paskolos suteikimo laikotarpiu nenumatytas. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėja yra UAB „ALTIS LTD“ steigėja ir viena iÅ¡ akcininkių.

Aplinkybės, kad mokesčių administratorius pažymoje nurodė, jog, jo manymu, pareiÅ¡kėja Å¡ių sumų pagal PVM įstatymo nuostatas negali atskaityti, įvertinant dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų patikslintų PVM deklaracijų deklaruotÄ 44182,68 Eur PVM prievolę, nesudaro pagrindo Å¡ių aplinkybių pripažinti turinčiomis įtakos atleidimui nuo delspinigių mokėjimo. Paminėtina ir tai, kad mokesčių įstatymuose įtvirtinta pareiga įstatymų nustatytais terminais mokėti mokesčius nėra siejama su vykdytos Å«kinės veiklos pelningumu, nes mokesčių mokėtojas, užsiimantis Å«kine–komercine (ekonomine) veikla, prisiima Å¡ios veiklos rizikÄ ir įstatymuose įtvirtintas pareigas įstatymų nustatytais terminais mokėti dėl Å¡ios veiklos atsirandančius mokesčius, todėl tai, kad, kaip teigia pareiÅ¡kėja, ji nėra sukaupusi santaupų iÅ¡ jos vykdytos veiklos, negali bÅ«ti pripažinta aplinkybe, dėl kurios mokėtoja galėtų bÅ«ti atleidžiama nuo delspinigių mokėjimo.

Kadangi pareiškėja, pasibaigus kalendoriniams pusmečiams, išsiregistravus iš PVM mokėtojų registro, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM, valstybės biudžetas negavo pajamų, kurias turėjo gauti, todėl pareiškėjai apskaičiuoti delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog tai, kad sudarius mokestinės paskolos sutartį, neegzistuoja mokestinė nepriemoka, todėl, pareiškėjos teigimu, ji jokios žalos biudžetui nepadarė, negali būti pripažintos teisingomis, nes žala valstybės biudžetui yra padaroma įstatymo nustatytais terminais nesumokėjus PVM ir biudžetui negavus į jį mokėtinų sumų, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu vėlesniu mokestiniu laikotarpiu ši nepriemoka yra dengiama ir kaip šis veiksmas atsispindi mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje.

PareiÅ¡kėja vykdė savarankiÅ¡kÄ veiklÄ , disponavo su Å¡ia veikla susijusiais dokumentais, todėl teigti, kad ji apie iÅ¡kilusiÄ mokestinę prievolę sužinojo tik 2016 m. balandžio mėnesį (kai mokesčių administratorius pradėjo jos operatyvų patikrinimÄ ), nėra pagrindo. IÅ¡ byloje pateiktos informacijos matyti, kad pareiÅ¡kėja, teikdama patikslintas PVM deklaracijas ir deklaruodama mokestines prievoles operatyvaus patikrinimo metu ir po jo, mokesčių administratoriui nepradėjus kitos kontrolės procedÅ«ros – mokestinio patikrinimo (kurios metu apskaičiuotų mokesčius), tokiu bÅ«du iÅ¡vengė baudos skyrimo už mokėtino mokesčio sumažinimÄ . Todėl PareiÅ¡kėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nekėlė mokestinio ginčo ir sutiko su mokestinėmis prievolėmis, geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, sudarė mokestinės paskolos sutartį, nėra pagrindu atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

IÅ¡ Pažymoje esančios informacijos matyti, kad operatyvaus patikrinimo pradžioje pareiÅ¡kėja buvo deklaravusi PVM permokÄ , o operatyvaus patikrinimo metu teikdama patikslintas deklaracijas, deklaravo PVM nepriemokÄ , taip pat pateikė patikslintas GPM deklaracijas už 2011, 2012, 2013 metus, kuriose deklaravo 14927,88 Eur mokėtinÄ GPM, patikrinimo metu sumokėdama 2000 Eur GPM. Mokesčių administratorius Pažymoje iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjos pateiktos GPM deklaracijos yra tikslintinos, nes pareiÅ¡kėja už 2011–2012 metus neturėjo pareigos deklaruoti turto pardavimo pajamų ir turto pardavimo pajamoms (kurios laikytinos asmeninio turto pardavimo pajamomis) taikytina GPM įstatymo lengvata, o 2013 m. deklaracijoje pareiÅ¡kėja neteisingai deklaravo parduoto turto įsigijimo kainÄ . Aptartos aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjos nurodoma GPM permoka atsirado dėl pačios pareiÅ¡kėjos operatyvaus patikrinimo metu atliktų veiksmų, kurie, mokesčių administratoriaus nuomone, neatitiko GPM įstatymo nuostatų ir reikalavimų, todėl mokesčių administratorius Pažymoje pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai patikslinti GPM deklaracijas. Todėl Å¡ie veiksmai ir dėl jų atsiradusios pasekmės neįrodo aplinkybių, susijusių su PVM pažeidimais, pobÅ«džio, taip pat neįrodo netinkamo, mokėtojos teises ir jos nurodomus principus pažeidžiančio, mokesčių administratoriaus elgesio.

VMI teigimu, vertinant mokestinio ginčo medžiagÄ , nenustatyta faktinių aplinkybių, jog pareiÅ¡kėja atleistina nuo apskaičiuotų PVM delspinigių vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Nors mokesčių teisingumo principas yra neatsiejamas nuo MAÄ® 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos mokesčių administratoriaus pareigos, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, tačiau kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Vienas svarbiausių mokesčių mokėjimo principų yra jų privalomumas. Mokesčiai yra bÅ«tina valstybės funkcionavimo sÄ lyga, todėl konstitucinė pareiga mokėti įstatymais nustatytus mokesčius įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams. Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, jog Å¡ioje byloje mokesčių administratorius pažeidė teisingumo ir visuotinio privalomumo principus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ , o mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimus palikti galioti.

Skundas atmestinas

Byloje nagrinėtinas tarp proceso Å¡alių kilęs ginčas dėl MAÄ® 100 straipsnio nuostatų, leidžiančių mokesčių mokėtojÄ atleisti nuo apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, taikymo.

2016-05-10 pareiÅ¡kėja kreipėsi į mokesčių administratorių su praÅ¡ymu (MGK bylos lapas 48) vadovaujantis VMI virÅ¡ininko 2004-07-26 įsakymo Nr. VA-144 9-10.2 punktais atleisti jÄ nuo 13206,11 Eur mokėjimo, nurodydama, kad delspinigių mokėjimas „pastatytų į labai sunkiÄ materialinę padėtį ir bÅ«tų netikslingas ekonominiu ir socialiniu požiÅ«riu“.

Šioje byloje ginčijamu 2016-06-28 sprendimu Nr. (6.5)-83 Klaipėdos AVMI pareiškėjos prašymo netenkino ir nuo delspinigių mokėjimo neatleido (MGK bylos lapai 88-89).

VMI 2016-08-25 sprendimu Nr. 68-226 (MGL bylos lapai 19-21) patvirtino Klaipėdos AVMI 2016-06-28 sprendimÄ Nr. (6.5)-83, o MGK 2016-12-13 sprendimu Nr. S-266(7-228/2016) (MGK bylos lapai 127-136) patvirtino pastarÄ jį mokesčių administratoriaus sprendimÄ .

Visų pirma svarbu pažymėti, kad susitarimas dėl mokesčio dydžio (MAĮ 71 str.), mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba iÅ¡dėstymas (MAĮ 88 str.) ir atleidimas nuo delspinigių (MAĮ 100 str.) nėra tos pačios teisinės kategorijos, nes kiekvieno Å¡io instituto yra skirtingi reguliavimo dalykai, skirtingos ir sÄ lygos bei prielaidos, kurių buvimas gali mokesčių mokėtojui suteikti atitinkamas lengvatas sumokant mokestinę nepriemokÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje nekelia klausimo dėl jai apskaičiuotų delspinigių termino ir dydžio. Tačiau pareiÅ¡kėja nurodo, jog nustačius PVM mokesčio nepriemokÄ , turima GPM permoka buvo sudengta su PVM nepriemoka ir minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėja neturėjo tyčios nemokėti mokesčių, o mokestinės nepriemokos susidarymas buvo tik žmogiÅ¡kas apsirikimas. Tokiais veiksmais, pareiÅ¡kėjos vertinimu, mokesčių administratorius pažeidė MAÄ® įtvirtintÄ Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , ir pareiÅ¡kėjai neteisėtai apskaičiavo perteklinius delspinigius, kurie turėtų bÅ«ti panaikinti.

Pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl delspinigių apskaičiavimo. 2016-05-10 praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja yra iniciavusi MAÄ® 100 straipsnyje įtvirtintÄ atleidimo nuo apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių mokėjimo procedÅ«rÄ , o ne delspinigių panaikinimo. Nagrinėjimo dalykas Å¡ioje byloje yra ne paskirtų delspinigių pagrįstumas, bet sprendimų, kuriais atsisakyta atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo apskaičiuotų delspinigių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nesutikdama su delspinigių skaičiavimo tvarka bei dydžiu, pareiÅ¡kėja turėjo ginčyti sprendimus, kuriuose nustatyti delspinigiai. Todėl anksčiau paminėti pareiÅ¡kėjos argumentai vertintini kaip nereikÅ¡mingi sprendžiant ar egzistuoja teisės aktuose įtvirtinti pagrindai atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo. Tas pats pasakytina ir apie pareiÅ¡kėjos argumentus, kad ji su S. U. vykdė sklypo padalinimo ir komunikacijų įrengimo darbus. Už atliktus darbus apmokėdavo sÄ skaitas proporcingai turimam turtui, t. y. pareiÅ¡kėja 60 procentų nuo darbų sumos, S. U. - 40 procentų.

S. U. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras VMI užskaitė kaip iÅ¡laidas ir įtraukė PVM į apskaitÄ , o pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų VMI neleido įtraukti į iÅ¡laidas ir PVM apskaitÄ . PareiÅ¡kėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl PVM apskaitos, turi teisę kelti mokestinį ginÄÄ . Å ios, pareiÅ¡kėjos nurodytos, aplinkybės įtakos sprendžiant ar egzistuoja pagrindai atleisti jÄ nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo esminės įtakos neturi.

Atleidimo nuo delspinigių sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja  MAĮ ir VMI virÅ¡ininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palÅ«kanų taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pareiškėja 2016-05-10 mokesčių administratoriaus (MGK bylos lapas 48) paprašė jos atžvilgiu taikyti Taisyklių 9 ir 10.2 punktų nuostatas.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nuo baudų, delspinigių ir/ar palÅ«kanų turi bÅ«ti atleidžiamas mokesčių administratoriaus iniciatyva, kai:. yra MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas, mokesčių administratoriui turint duomenų, patvirtinančių, jog mokesčių mokėtojui – fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama (pavyzdžiui, minėtus duomenis patvirtinančius kompetentingų institucijų iÅ¡duotus dokumentus, taip pat kitus dokumentus, kuriuose pateikti duomenys apie asmens ir jo Å¡eimos gaunamas pajamas bei turimÄ turtÄ ), tačiau mokesčių mokėtojas pats nesikreipė dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių; yra kitų MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatytų pagrindų, kai mokesčių administratorius pats turi pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie patvirtina tai, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, arba mokesčių mokėtojas savo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadarė žalos biudžetui, arba mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo ar mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ios Taisyklių nuostatos reglamentuoja mokesčių mokėtojo atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palÅ«kanų mokesčių administratoriaus iniciatyva pagrindus - kai mokesčių administratorius pats turi pakankamai duomenų ir įrodymų, jog egzistuoja teisės aktuose įtvirtinti atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindai, tačiau mokesčių mokėtojas nesikreipė dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių.

Pareiškėjos prašyme nurodyto 10.2 punkto taisyklėse nėra.

MAÄ® 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas ir/arba kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tokie atleidimo nuo baudų (delspinigių) mokėjimo pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiÅ¡ka gali bÅ«ti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu - kai netikslinga priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ , kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama. Å is nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar Å«kinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad atleidimas nuo delspinigių yra siejamas su nebuvimu objektyvių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ arba su socialiniu ir (arba) ekonominiu netikslingumu iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , nes mokesčio mokėtojo, kuris yra fizinis asmuo, yra sunki ekonominė padėtis bei jam yra reikalinga ir socialinė valstybės parama dėl jo sveikatos bÅ«klės, amžiaus, ir pan. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų reikalinga valstybės parama arba tokia parama jai bÅ«tų teikiama.

Be to, mokesčių administratorius, atsisakydamas pareiškėjos atžvilgiu taikyti MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, ginčijamuose sprendimuose nurodė nustatęs, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Esantys žemės sklypai: pagal 2015-05-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4711 įsigytas 3,3319 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2015-04-30 masinio vertinimo duomenimis buvo 67300 Eur (duomenys neskelbtini); kitos paskirties 0,2675 ha žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 9210 Eur, 1605 dalis (likusi dalis priklauso S. U.); kitos paskirties 0,1352 ha žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 8080 Eur, 812 dalis (likusi dalis priklauso S. U.).

Be to, pareiÅ¡kėjai priklauso butas (duomenys neskelbtini). Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2011 metais pardavė 7 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini). 2012 metais pareiÅ¡kėja pardavė 5 žemės sklypus bei įsigijo 2 butus (duomenys neskelbtini), vienÄ iÅ¡ kurių 2013 metais pardavė, o kitÄ padovanojo. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2011 metais gavo 10466,13 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, 124508 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų bei 25673,02 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų.

PareiÅ¡kėja už trijų žemės sklypų perleidimÄ gavo 386232 Lt. 2012 metais pareiÅ¡kėja gavo 31745 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų bei 9900 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . 2013 metais – 34493,72 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų bei 260000 Lt pajamų už perleistÄ turtÄ . 2014 metais – 32447,29 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, o 2015 metais – 9331,44 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų ir 126000 Eur pajamų už perleistÄ turtÄ . Mokesčių administratorius nurodo nustatęs, kad pareiÅ¡kėja 2012-02-14 suteikė beprocentę paskolÄ iki 2018-12-31 UAB “ALTIS LTD”, kurios steigėja ir viena iÅ¡ akcininkių yra.

Å iuos mokesčių administratoriaus nurodytus duomenis patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (MGK bylos lapai: 26-39, 90-96, 97-103, 104-105, 107). Å iuos duomenis paneigiančių įrodymų pareiÅ¡kėja nepateikė. Todėl jos argumentai, kad sumokėjus apskaičiuotus delspinigius jos Å¡eimos finansinė padėtis taptų kritinė, Å¡eimos gaunamos pajamos bÅ«tų nepakankamos mokestinei prievolei įvykdyti, neliktų pakankamai lėšų Å¡eimos iÅ¡laikymui, pragyvenimui, bÅ«tiniausioms iÅ¡laidoms apmokėti, vertintini, kaip iÅ¡skirtinai deklaratyvÅ«s ir nepakankami MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui.

Nustatyti duomenys pagrįstai leidžia spręsti, kad mokesčių administratorius tinkamai įvertino MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjos ekonominę (socialinę) padėtį apibÅ«dinančias aplinkybes, gautas pajamas bei turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog jos turimi kreditoriniai įsiskolinimai kitiems asmenims virÅ¡ytų jos Å¡eimos turimÄ turtÄ , turtines teises bei lėšas. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia pareiÅ¡kėjos ekonominė padėtis, nesudaro teisinio pagrindo, jos turimÄ mokestinę nepriemokÄ , MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo aspektu, pripažinti beviltiÅ¡ka bei atleisti jÄ nuo delspinigių mokėjimo.

Be to, pareiÅ¡kėja nurodo, kad nors jos finansinės galimybės neleido iÅ¡ karto sumokėti visos mokestinės nepriemokos, tačiau jÄ pripažįstant, su mokesčių administratoriumi buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kuriÄ mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo iÅ¡dėstytas laikotarpiui nuo 2016-06-25 iki 2017-05-25, kas, pareiÅ¡kėjos vertinimu, reiÅ¡kia, jog žala biudžetui nebuvo padaryta. Å is pareiÅ¡kėjos argumentas leidžia spręsti, jog ji siekia bÅ«ti atleista nuo delspinigių mokėjimo ir MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu - kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja netinkamai deklaravo ir savalaikiai nesumokėjo PVM ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ biudžetui, kas paneigia galimybę taikyti MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo (LVAT 2014-03-25 nutartis Nr. A556-971/2014).

Pareiškėja skundu teismui, be kita ko, nurodo, kad jos prašymo nagrinėjimo metu niekaip nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog duomenys, apie tai, kad PVM turėjo būti sumokėtas laikotarpiais: nuo 2011-01-01 iki 2011-06-30, nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30, nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30, nuo 2014-01-01 iki 2014-03-26 paaiškėjo tik 2016 m. balandžio mėnesį, iki šios datos, t. y. daugiau nei 2 metus, apie tai, kad galbūt buvo pažeistas reikalavimas vykdyti mokestinę prievolę, neturėjo informacijos ne tik pati pareiškėja, bet ir mokesčių administratorius. Pareiškėja pažymi, kad neturėjo tyčios nemokėti mokesčių, o mokestinės nepriemokos susidarymas buvo tik žmogiškas apsirikimas.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytas pagrindas (jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo – vienas iÅ¡ pagrindų numatytų MAĮ 141 str. 1 d.). TeisėkÅ«ros subjektas atleidimÄ nuo delspinigių sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga Å¡iÄ faktinę aplinkybę įrodyti. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta tenka mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti aptariama atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja pati neteisingai buvo užpildžiusi pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Mokesčių mokėtojas bÅ«damas atsakingas už mokesčių sumokėjimÄ atitinkamo mokesčio įstatymo pagrindu privalo laiku bei tinkamai užpildyti deklaracijas bei apskaičiuoti mokesčius, o neįvykdžius MAĮ 40 straipsnyje numatytos prievolės, kyla kita pareiga – mokėti delspinigius už pradelstÄ laikotarpį. Taigi, mokesčių administratorius negalėjo ir neturėjo paminėtu pagrindu atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių sumokėjimo už mokestinės teisės pažeidimus.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aplinkybių atitinkančių force majeure ar cas fortuit sÄ vokas, todėl nebuvo pagrindo ir  MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis anksčiau teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais darytina iÅ¡vada, kad tiek mokesčių administratorius, tiek ginÄÄ nagrinėjusi MGK nustatė visas reikÅ¡mingas MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo (ABTÄ® 91 str.).

Priešingai nei skundu teismui teigia pareiškėja, nei mokesčių administratoriaus nei MGK šališkumas priimant ginčijamus sprendimus nenustatytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė