6d3e7ef4-bc58-47fb-b8be-8f7f1a0f752f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas KPranešėja R. Cemnolonskienė                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-829-81/2012Teisėja I. Liubinienė                                                         Proceso Nr. 1-79-1-00240-2008-4                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7; 2.1.14 (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 20 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A.

M., jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Petrauskui, nukentėjusiesiems E. D. ir M. D., jų atstovei advokatei Ilonai Leketienei, nukentėjusiosios J. D. S. atstovei advokatei Audrai LukaÅ¡evičiÅ«tei Krantz, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į civilinio atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 122595 litų sumai paliktas galioti iki tol, kol nuosprendžio dalis dėl civiliniams ieÅ¡kovams priteistos neturtinės žalos bus visiÅ¡kai įvykdyta.IÅ¡ A.

M. priteista E. D. 3000 litų advokato pagalbai apmokėti.IÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per filialÄ Lietuvoje, priteista: 645,33 Lt nukentėjusiajai J. D.-S., 64,57 Lt nukentėjusiajai L. S., paliekant jos atstovei pagal įstatymÄ motinai J. D.-S.teisę Å¡ias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 96,68 Lt nukentėjusiajam B. S., 64,57 Lt nukentėjusiajam M. D., paliekant jo atstovei pagal įstatymÄ motinai V. D. teisę Å¡ias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 2581,66 Lt nukentėjusiajam E. D. neturtinei žalai atlyginti ir 13081,90 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 1035,84 Lt nukentėjusiajai J.

D.-S. bei 9297,32 Lt nukentėjusiajam E. D. turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ A. M. priteista: 9354,67 Lt nukentėjusiajai J. D.-S., 935,43 Lt nukentėjusiajai L. S., paliekant jos atstovei pagal įstatymÄ motinai J. D.-S. teisę Å¡ias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 1403,32 Lt nukentėjusiajam B. S., 935,43 Lt nukentėjusiajam M. D., paliekant jo atstovei pagal įstatymÄ motinai V. D. teisę Å¡ias lėšas tvarkyti vaiko interesais, ir 37418,34 Lt nukentėjusiajam E. D. neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :A.

M. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. birželio 21 d. apie (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 50-ajame kilometre, vairuodamas J. M. vardu įregistruotÄ automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 53 punkto reikalavimus, t. y. bÅ«damas eismo dalyviu nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdytų eismo, taip pat pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (galiojusio iki 2008 m. liepos 1 d.) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, nepatikrino, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu nestebėjo transporto priemonės techninės bÅ«klės, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. nuo jo vairuojamo automobilio VW Golf nukrito galinis kairės pusės ratas, kuris atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio VW LT 35, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. D., priekinį stiklÄ , dėl to automobilis VW LT 35 įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir atsitrenkė į ta juosta prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ B. S.. Eismo įvykio metu sunkiai sutrikdyta VW LT 35 vairuotojo E. D. sveikata dėl klubakaulio sparno skeveldrinio bei abiejų deÅ¡inio gaktikaulio Å¡akų lūžio, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, taip pat iÅ¡sivystė pavojinga gyvybei bÅ«klė - trauminis Å¡okas; nežymiai sutrikdyta automobilio VW LT 35 keleivio M.

D. sveikata dėl muštinės žaizdos dešinio riešo srityje, dešinės pėdos sumušimo; nesunkiai sutrikdyta automobilio Opel Meriva keleivės J. D.-S. sveikata dėl kompresinio stuburo juosmeninės dalies 3-io slankstelio lūžio, nesunkiai sutrikdyta keleivės K. D. sveikata dėl nosies kaulų lūžio, nežymiai sutrikdyta keleivės L. S. sveikata dėl veido sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, kaktoje, nežymiai sutrikdyta Opel Meriva vairuotojo B.

S. sveikata dėl krÅ«tinės sumuÅ¡imo.Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Jis nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis, neva girdėdamas dylančio guolio skleidžiamÄ Å«Å¾esį, nesiėmė atitinkamų priemonių, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtino ir tvirtina, jog tikrai jokio paÅ¡alinio garso nebuvo. Nebuvo jokio garso, jokių požymių, kurie bÅ«tų kėlę nerimÄ dėl eismo saugumo ir kad automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio rato guolis, bÅ«tų kėlęs gaudesį ar ūžesį.

Automobilis buvo praėjęs techninę apžiÅ«rÄ ir po jos nuvažiavęs vos kelis tÅ«kstančius kilometrų. Automobilio elgesys kelyje tikrai nekėlė jokių abejonių dėl jo techninio stovio nei jam, nei aplinkiniams. Nukentėję asmenys - J. D.-S. bei B. S., važiavę paskui jo automobilį, nenurodė, kad bÅ«tų girdėję kažkokius jo automobilio garsus, ar matę, kad galinis automobilio ratas bÅ«tų keistai riedėjęs, iÅ¡krypęs ar netolygiai besisukantis. Todėl ir jis važiuodamas automobiliu iki autoavarijos, nieko jame keisto, neįprasto ar keliančio nerimÄ nematė ir negirdėjo, nes to ir nebuvo.

Teismas, remdamasis tik eksperto samprotavimais padarė iÅ¡vadÄ , jog buvo dylančio guolio ūžesys. Tačiau vien tokios eksperto prielaidos apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti nepakanka. Juo labiau, kad specialistas, virÅ¡ydamas savo kompetencijos ribas, teigia, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindÄ teigti, jog jis neturėjo galimybės iÅ¡girsti guolio skleidžiamÄ Å«Å¾esį. Teismo apklaustas ekspertas I. G. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, jog jis nėra guolių eksploatavimo, judėjimo, techninio tvarkingumo žinovas, nes tai nėra jo kompetencija.

Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas I. G., kalbėdamas apie galimÄ gendančio guolio gausmÄ ir ūžesį daro ne kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , o tik prielaidÄ , nurodydamas, jog dėl padidėjusios trinties guolis turėtų skleisti garsÄ , tačiau jo stiprumo ar intensyvumo nurodyti negali. Patikslindamas Å¡iÄ savo prielaidÄ , jis atkreipia dėmesį, jog gendančio guolio gausmas (ūžesys) priklauso ne tik nuo guolio kokybinių parametrų, eksploatavimo sÄ lygų, bet ir nuo kelio dangos, jos bÅ«klės. Teismo proceso metu nurodė, buvo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, jog bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti paskutinės prieÅ¡ autoįvykį atliktos automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros aplinkybes, tačiau teismas gavo atsakymÄ apie VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliktÄ tech. apžiÅ«rÄ , kuri įvyko 2010 metais, t. y. 2 metai po 2008-06-21 autoįvykio.

Todėl realiai teismas liko neiÅ¡siaiÅ¡kinęs klausimo - kokia tech. apžiÅ«rų centro buvo konstatuota VW Golf, v valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«klė per paskutinę apžiÅ«rÄ , buvusiÄ iki 2008-06-21 įvykio. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog prieÅ¡ važiuodamas į kelionę 2008-06-21 patikrino automobilį, paverė ratus, turėjo automobilio techninį tvarkingumÄ patvirtinančius dokumentus, važiuojant nebuvo girdėti jokių paÅ¡alinių garsų, nesijautė jokios vibracijos ar laisvumo, nestabilumo.

Skunde nurodoma, kad kelionės metu tikrai nesigirdėjo nei guolio ūžimo, nei kitų garsų, keliančių abejonių dėl automobilio techninės bÅ«klės patikimumo, todėl net nebuvo pagrindo mÄ styti apie kažkokį garsÄ ar jo kilmę ir priežastis. Byloje liko neatsakyta, ar toks gausmas, kurio niekas negirdėjo iÅ¡ viso buvo. Baudžiamosios teisės teorijoje galioja nuostata, jog jei asmuo ir padarė veikÄ , nenumatydamas bei negalėdamas ir neturėdamas numatyti padarinių, tokia veika laikoma kazusu ir asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.Kauno apygardos teisme gautame nukentėjusiojo E. D. 2012-09-18 atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinkama, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir aptarti nuosprendyje, neabejotinai įrodo apelianto kaltę.

Akivaizdu, kad apeliantas nesiėmė jokių bÅ«tinų atsargumo priemonių iki nusimovė ratas. Apelianto teiginys, kad jis prieÅ¡ važiuodamas į kelionę 2008-06-21 patikrino automobilį, paveržė ratus, nepagrįstas įrodymais. Kita vertus, Å¡is jo teiginys netiesiogiai patvirtina jau tuomet buvus automobilio VW rato gedimÄ : galimai A. M. patikrino automobilį, nes dėl dylančio guolio jau buvo girdimas ūžesys ir tai jam kėlė abejones dėl automobilio techninės bÅ«klės patikimumo.

Taigi, A. M. suvokė veikos pavojingumÄ . Å i aplinkybė taip pat patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ kelionę deramai automobilis nebuvo patikrintas, nes ratas nusimovė ir sukėlė eismo įvykį su padariniais. A. M. eismo įvykio metu jam jokios pagalbos nesuteikė, iki Å¡ios dienos neatsiprašė ir neatlygino jam padarytos žalos.Kauno apygardos teisme gautame nukentėjusiosios Jolitos - D. S. 2012-10-05 atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinkama. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, ekspertizės aktai) bei eksperto I.

G. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu patvirtina kad A. M. vairavo transporto priemonę, kurios kairės pusės galinio rato guolis buvo stipriai sudilęs ir vairavo iki guolio suirimo, sÄ lygojusio rato nusimovimÄ . A. M. nurodė, kad, prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Panevėžio, 2008-06-21 priveržė ratus ir tuo patvirtino, kad prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į kelionę, buvo susirÅ«pinęs automobilio technine bÅ«kle, ratų stabilumo ir tvirtinimo problema. Tai reiÅ¡kia, kad jis jautė ir rato vibracijÄ , ir ūžesį, ir pats savo jėgomis, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į kelionę, bandė suremontuoti automobilį.

Apeliantas skunde rėmėsi oro sÄ lygomis, kelio danga, kurios buvo eismo įvykio metu, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad guolio dilimas yra ilgas procesas, tai reiÅ¡kia, kad automobilis VW Golf buvo eksploatuojamas ne vien esant Å¡lapiam asfaltui ir lietui. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad gendančio guolio gausmas (ūžesys) priklauso nuo eksploatavimo sÄ lygų, kelio dangos (jos bÅ«klės), kurios apriboja paÅ¡alinio triukÅ¡mo girdėjimo galimumÄ , neturi nei faktinės nei teisinės reikÅ¡mės. Apeliantas ūžesį, vibracijÄ vertina per savo subjektyvių pojūčių prizmę nurodydamas, kad jų nejautė.

Å i gynybinė versija yra paneigta byloje esančiais kategoriÅ¡kais įrodymais. Esminis klausimas byloje dėl VW Golf kairės pusės galinio rato guolio susidėvėjimo, iÅ¡tirtas visapusiÅ¡kai. Ant vidinio guolio žiedo rasti apsilydę metalo elementai, žiedo darbinio pavirÅ¡iaus pažeidimai - tai yra objektyvÅ«s duomenys, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino ir paaÅ¡kino Å¡ių duomenų esmę ir reikÅ¡mę ekspertas. Å ie duomenys patvirtina, kad A. M. vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su sudilusiu guoliu ir guolio dilimo procesas vyko ilgÄ laiko tarpÄ , laipsniÅ¡kai.

Vairuodamas senÄ transporto priemonę, A. M. turėjo bÅ«ti ypatingai atsargus, rÅ«pestingas ir, atsiradus bet kuriam paÅ¡aliniam garsui ar gedimo požymiui, kreiptis į specialistus, o ne spręsti problemÄ pats. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , atlikusi įrodymų tyrimÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, nukentėjusiuosius ir jų gynėjus, praÅ¡iusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A.

M. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu.

Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrÄ sias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog, nors nuteistasis A.

M. kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, jo kaltė padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir objektyviais bylos duomenimis – kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, protokolais apie transporto priemonių apžiÅ«ras ir techninės bÅ«klės patikrinimus, specialisto iÅ¡vadomis, VÄ® „Regitra“ duomenų bazės informacija, ekspertizės aktais ir kita byloje esančia medžiaga, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka, patikrinti ir iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje.

Apeliacinės isntancijos teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimÄ nuteistojo A. M. praÅ¡ymu buvo apklausta nuteistojo sutuoktinė liudytoja J. M., kuri parodė, kad tÄ dienÄ automobiliu VW Golf su vyru vyko iÅ¡ Panevėžio į Alytų. Automobilis važiavo tyliai, ramiai, gedimo požymių nesijautė, vyras visada patikrina maÅ¡inÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant. O Å¡iaip tuo automobiliu važinėja ji, tad jo garsus žino. Kelias iki Alytaus ilgas, todėl ties Kaunu užsipilam kuro degalinėje, apžiÅ«ri vyras maÅ¡inÄ , apžiÅ«ri ratus.

Ir šį kartÄ taip buvo, sustojo, užsipylė kuro, apžiÅ«rėjo ratus, ar oro netrÅ«ksta ir vyko toliau. Jokių pokalbių didelių ar ginčų nebuvo, nebuvo paÅ¡alinių garsų. Automobilyje radijas yra muzikinio fono palaikymui, negarsiai groja, bet ar buvo įjungta tuo metu, pasakyti negali. Važiavo apie 70 km/h greičiu, nes ten toks greitis leistinas ir buvo lietinga diena. Kelio danga Å¡lapia buvo, mano, kad lijo, faktiÅ¡kai lijo visÄ keliÄ . Už BalbieriÅ¡kio kylant į kalnÄ , prieÅ¡ pat Alytų, staigiai pakrypo į Å¡onÄ maÅ¡ina, aÅ¡is lietėsi į keliÄ ir buvo gergždesys, garsas toks kaip metalas braukiasi, prieÅ¡ pasukimÄ nieko tokio nebuvo, nes maÅ¡ina akimirksniu nusileido į Å¡onÄ , tada vyras sustojo Å¡alikelėje.

Vyras pasakė, kad nukrito ratas, nesuprato, kodėl taip staigiai nukrito. IÅ¡lipę pamatė eismo įvykį, tai buvo toli, vos matoma, net nesuprato, kad tai dėl jų kaltės. Kur buvo jų ratas nematė, bet vyras jį rado gale už jų maÅ¡inos, gana toli. Pati vairuoja 8 metai, o tÄ kartÄ sėdėjo Å¡alia vairuotojo. MaÅ¡ina 1992 m. laidos, nuo jo įsigijimo nebuvo remontuota važiuoklė, nebuvo tai daliai daromas remontas. Automobiliu ji važinėjo kiekvienÄ dienÄ iki įvykio, jokių paÅ¡alinių garsų negirdėjo, nesklandumų nebuvo.

PrieÅ¡ kelionę į Alytų vyras tikrai tikrino ir veržė ratus, net ir degalinėje tikrino ratus prie Kauno, tikrino ir padangas. Jokios konkrečios priežasties ratų tikrinti nebuvo, bet jis kiekvienÄ kartÄ pusiaukelėje pasitikrina, kad ramiai toliau važiuotų.LR BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimÄ , jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Dėl A. M. sukelto eismo įvykio kilo LR BK 281 straipsnio 1 ir 3 dalių dispozicijose numatyti padariniai: sunkiai sutrikdyta E. D. sveikata, nesunkiai sutrikdyta J. D.-S. ir K. D. sveikata, nežymiai sutrikdyta M. D., B. S. ir L. S. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialistų išvados, nukentėjusiųjų parodymai, nuteistasis taip pat neneigia šių padarinių kilimo. Eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse numatytus padarinius pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles, A.

M. teisingai inkriminuota tik LR BK 281 straipsnio 3 dalis, nustatanti atsakomybę už sunkiausius iÅ¡ Å¡ių padarinių, t. y. sunkų E. D. sveikatos sutrikdymÄ . Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, jog A. M. veiksmai buvo kilusių padarinių sÄ lyga ir Å¡ių padarinių priežastis. Jeigu A. M. susidariusioje eismo situacijoje bÅ«tų laikęsis Kelių eismo taisyklių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų ir, girdėdamas dylančio guolio skleidžiamÄ Å«Å¾esį, nebÅ«tų važiavęs automobiliu iki visiÅ¡ko guolio suirimo ar ėmęsis atitinkamų atsargumo priemonių, bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo.Bylos duomenimis nustatyta, kad A.

M., vairuodamas automobilį VW Golf, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 275, Žin., 2008, Nr. 40-1456) 53 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d.

įstatymo Nr. VIII-2043 (2008 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. X-1455 redakcija, Žin., 2008, Nr. 36-1274) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus prieÅ¡ pradedant važiuoti, patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę bÅ«klę. Nuteistasis vairavo transporto priemonę, kurios kairės pusės galinio rato guolis buvo stipriai sudilęs, iki guolio suirimo, sÄ lygojusio rato nusimovimÄ . Kaip teismo posėdyje paaiÅ¡kino ekspertas I. G. ir savo iÅ¡vadoje nurodė specialistas R.

Å ., dylantis rato guolis skleidžia stiprų garsÄ â€“ ūžesį, kuris tolydžio stiprėja, o toks garsas liudija apie gedimo atsiradimÄ . Kelionės metu A. M. privalėjo stebėti savo vairuojamos transporto priemonės bÅ«klę, laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėlto ji neatitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintų kelių transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų ir gedimo paÅ¡alinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis bÅ«tinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, iÅ¡skyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus.

Tačiau A. M. nesiėmė jokių bÅ«tinų atsargumo priemonių, nestabdė automobilio iki nusimovė jo ratas.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. neigia pirmos instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡girsti guolio ūžesį ir dėl to atkreipti dėmesį į automobilio gedimÄ bei privalėjo įvertinti, kad važiavimas sudilusiu guoliu turės įtakos eismo saugumui. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas įvykio mechanizmas, kuriuo nustatyta, kad važiuojant automobiliui VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) prieš eismo įvykį pradėjo strigti užpakalinio kairiojo rato guolis, kuris pradėjo suktis apie ašį ir trinti atraminės poveržlės vidinę pusę. Nuo trinties įkaitus poveržlei, tikėtina, buvo nusklembtas jos vidinis liežuvėlis, dėl ko poveržlė taip pat pradėjo suktis apie savo ašį ir išorine puse pradėjo trintis į ašies veržlę. Dėl šio poveikio atsisukus veržlei, nuo ašies nusimovė ratas. Iš byloje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti priežasties, dėl kurios pradėjo strigti išorinis rato guolis.

Judant automobiliui su sudilusiu ir stringančiu rato guoliu, pastarasis skleidžia stiprų ūžesį. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindÄ teigti, jog vairuotojas A. M. neturėjo galimybės iÅ¡girsti guolio skleidžiamÄ Å«Å¾esį (2 t., b.l. 10-13). Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad stringant važiuojančio automobilio rato guoliui, jo skleidžiamas ūžesys palaipsniui intensyvėja. Rato nusimovimas nuo stebulės negalėjo įvykti iÅ¡ karto po ūžesio atsiradimo (2 t., b.l. 17-18).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktas iÅ¡orinis ritininio guolio žiedas ir guolio separatoriaus dalis yra pagaminti iÅ¡ plienų, atitinkančių standartų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikalavimus, minėtos guolio detalės neturi metalurginių arba gamybos defektų požymių, galėjusių sÄ lygoti guolio gedimÄ , guolio žiedo apžiÅ«ros metu nustatyti bÅ«dingi guolių eksploatacinio dilimo požymiai (5 t., b.l. 64-68).Pirmosios instancijos teismo posėžio metu apklaustas ekspertas I.

G. patvirtino specialisto R. Å . pateiktas iÅ¡vadas, taip pat jo paties atliktos ekspertizės aktÄ , nurodė, kad guolis, kuris nėra tinkamai tepamas, skleidžia ūžesį. Dėl tepalų stygiaus ar jų nebuvimo rutuliukai, riedėdami tarp iÅ¡orinių ir vidinių sienelių, įkaista. Trintis skleidžia garsÄ . Ūžesio, kurio nebuvo transporto priemonėje, atsiradimas yra gedimas atsiradimo ar transporto priemonės bÅ«klės pasikeitimo požymis. Vairuotojas, iÅ¡girdęs ūžesį, privalėjo diagnozuoti ir nustatyti priežastį.

Guolio gedimas atsiranda palaipsniui eksploatacijos eigoje ir palaipsniui stiprėja. Pirma pradeda strigti guolis, po to nusimauna ratas. Tinkamai pagaminti ir sutepti guoliai negali subyrėti. Guolio skleidžiamo garso stiprumas priklauso nuo automobilio judėjimo greičio. Važiuojant 70 km greičiu, garsas girdisi. Garsas, kuris eksploatacijos metu stiprėja, yra gedimo požymis. Jeigu guolis tinkamai pagamintas, jis dyla palaipsniui. Eksploatavimo sÄ lygos, važiavimo greitis, automobilio pakrovimas sÄ lygoja guolio susidėvėjimÄ .

Guolio ūžesys priklauso nuo važinėjimo intensyvumo, kelio dangos. Ratas negali staigiai nusimauti, nes guolis yra surinkimo vienetas – viršuje šoninė apkaba ir vidinė apkaba, tarp kurių separatoriuje yra kamuolio arba cilindro formos ritinėliai. Jų išsimovimas negalimas staiga, turi subyrėti separatorius, išbyrėti ritinėliai, tada išsimauti vidinis žiedas iš išorinio žiedo. Metalo drožlės ir likučiai užpakalinio rato stebulėje yra susidarę dėl trinties, dėl guolio dilimo.

Pagal pateiktÄ medžiagÄ , dilo guolio sudedamosios dalys. Jeigu guolis nebÅ«tų sudilęs, ratas nebÅ«tų nusimovęs nuo stebulės. Dilimas yra normalus dalykas. Jeigu guolis laiku nepakeičiamas, jis gali subyrėti ir gali bÅ«ti pažeistas jo vientisumas. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto A. M. teiginys, kad ekspertas I. G. nurodė, jog tyrimui buvo pateiktos ne visos guolio sudedamosios dalys, o tai reiÅ¡kia, jog tyrimas nebuvo iÅ¡samus ir visapusiÅ¡kas. Klausimas dėl VW Golf kairės pusės galinio rato guolio susidėvėjimo iÅ¡tirtas visapusiÅ¡kai.

Ant vidinio guolio žiedo rasti apsilydę metalo elementai, žiedo darbinio pavirÅ¡iaus pažeidimai - tai yra objektyvÅ«s duomenys, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino ir paaÅ¡kino Å¡ių duomenų esmę ir reikÅ¡mę ekspertas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tyrimui buvo pateiktos guolio dalys, kurių apžiÅ«ros metu nustatyti bÅ«dingi guolių eksploatacinio dilimo požymiai, iÅ¡ ko galima spręsti, kad A. M. vairavo automobilį VW Golf, (duomenys neskelbtini), su sudilusiu guoliu ir guolio dilimo procesas vyko ilgÄ laiko tarpÄ , laipsniÅ¡kai.A.

M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad per visÄ automobilio eksploatacijos laikotarpį jis guolio nekeitė. Tai patvirtino ir apeliacinės instancios teismo posėdžio metu jo sutuoktinė J. M., nurodžiusi, kad nuo jos vairavimo pradžios automobilio važiuoklė taisyta ar keista nebuvo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktos guolio detalės neturėjo metalurginių ar gamybos defektų požymių, galėjusių sÄ lygoti guolio gedimÄ , kas patvirtina, kad guolis buvo pagamintas tinkamai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. M. eismo įvykio metu vairuotas atomobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1992 m. gamybos, nuo jo įsigijimo, kaip apklausti nurodė nuteistasis ir jo sutuoktinė, jo važiuoklė taisyta ir guolis keistas nebuvo, todėl, vairuodamas ne naujÄ automobilį, A. M. turėjo bÅ«ti ypatingai atsargus, rÅ«pestingas ir, atsiradus bet kuriam paÅ¡aliniam garsui ar gedimo požymiui, kreiptis į specialistus, o ne spręsti problemÄ pats. Nors nuteistasis A. M. nurodė, kad, prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Panevėžio 2008-06-21, jis priveržė ratus, o liudytoja J.

M. patvirtino, kad sutuoktinis taip darydavo prieÅ¡ kiekvienÄ kelionę, tačiau netamestina aplinkybė, kad automobilis galėjo bÅ«ti tikrinamas prieÅ¡ kelionę ir kelionės metu degalinėje, kaip nurodė liudytoja J. M., pastebėjus galimÄ automobilio gedimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡girsti guolio ūžesį ir dėl to atkreipti dėmesį į automobilio gedimÄ ir privalėjo įvertinti, kad važiavimas sudilusiu guoliu turės įtakos eismo saugumui.

Jis nesuvokė savo neveikimo pavojingumo, tačiau, bÅ«damas vairuotoju, turėjo suprasti ir elgtis rÅ«pestingai, tai yra laiku ir tinkamai pasirÅ«pinti vairuojamo automobilio technine bÅ«kle. A. M. teiginiai, neva, nebuvo dylančio guolio ūžesio, nieko, keisto, neįprasto ar keliančio nerimÄ yra paneigti specialisto iÅ¡vadomis, ekspertizės aktais, eksperto paaiÅ¡kinimais ir pačio A. M. parodymais. A. M., nors ir nenumatė, jog dėl jo neveikimo (prieÅ¡ pradėdamas važiuoti nepatikrino, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu nestebėjo transporto priemonės techninės bÅ«klės) gali atsirasti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai.Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog buvo dylančio guolio ūžesys, vadovaudamasis tik eksperto samprotavimais, tačiau vien tokios eksperto prielaidos apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti nepakanka.

Å is apelianto teiginys vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi iÅ¡vadÄ apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , kuris yra LR BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, daro teismas, o ne ekspertai, sprendžiantys tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus. Skunde nurodoma, kad teismo apklaustas ekspertas I. G. nurodė, jog jis nėra guolių eksploatavimo, judėjimo, techninio tvarkingumo žinovas, nes tai nėra jo kompetencija. Tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo pirmosios instancijos teisme matyti, kad ekspertas I.

G. teigė, jog jis neturi kompetencijos kalbėti tik apie guolio judėjimÄ techniÅ¡kai tvarkingame automobilyje, nurodė, kad ekspertai nesprendžia, ar automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas (5 t., 151 b.l.). Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad, kalbėdamas apie galimÄ gendančio guolio gausmÄ ir ūžesį ekspertas daro ne kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , o tik prielaidÄ , nurodydamas, jog dėl padidėjusios trinties guolis turėtų skleisti garsÄ , tačiau jo stiprumo ar intensyvumo nurodyti negali.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ekspertas I. G. tiksliai nurodė, kad guolis, kuris nėra tinkamai tepamas, skleidžia ūžesį, kadangi dėl tepalų stygiaus ar jų nebuvimo rutuliukai, riedėdami tarp iÅ¡orinių ir vidinių sienelių, įkaista ir jų trintis skleidžia garsÄ . Taip pat jis nurodė, kad negali pasakyti garso stiprumo decibelais, tačiau nurodė, kad važiuojant 70 km/h greičiu toks garsas girdimas. Tai, kad, eksperto teigimu, gendančio guolio gausmas (ūžesys) priklauso ne tik nuo guolio kokybinių parametrų, eksploatavimo sÄ lygų, bet ir nuo kelio dangos, jos bÅ«klės, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad automobilio guolio gedimo garsas buvo.

Nors guolio strigimo priežastis byloje esančiais duomenimis nenustatyta, tačiau guolio strigimas turėjo sukelti palaipsniui intensyvėjantį garsÄ , kurį vairuotojas turėjo girdėti.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, gauta UAB Panevėžio techninės apžiÅ«ros centro pažyma, patvirtinanti, kad nuteistojo automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiÅ«ra atlikta 2006-10-26(6t. b.l.47), o autoįvykis įvyko 2008-06-21, automobilio važiuoklė per 8 metus remontuota nebuvo, nors automobilis pagamintas 1992m., kÄ pripažino ir patvirtino nuteistojo sutuoktinė liudytoja J.

M..Bylos medžiaga, nustatyta, kad A. M. turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡girsti guolio ūžesį ir dėl to atkreipti dėmesį į automobilio gedimÄ bei privalėjo įvertinti, kad važiavimas sudilusiu guoliu turės įtakos eismo saugumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo A. M. parodymai ir kaltės dėl padaryto nusikaltimo neigimas pagrįstai vertinti kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie prieÅ¡tarauja objektyviais duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms.

Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo padaryta išvada yra grindžiama tik nepagrįsta ekspertų prielaida, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog būtent įrodymų visuma leidžia spręsti apie A. M. kaltę dėl LR BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu dalyvavusi nukentėjusiųjų E. D. ir M. D. atstovė advokatė Ilona Leketienė prašė iš nuteistojo A. M. priteisti atstovavimo išlaidas pagal pridedamus pinigų mokėjimo kvitus.

LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ A. M. priteistinos nukentėjusiojo E. D. patirtos 2000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) ir nukentėjusiojo M. D. patirtos 500 Lt (penkių Å¡imtų litų) iÅ¡laidos atstovės advokatės Ilonos Leketienės paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 3 d. Nuosprendžio iÅ¡vados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :- nuteistojo A.

M. apeliacinį skundÄ atmesti;-nukentėjusiųjų E. D. ir M. D. apeliaciniame procese turėtas iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis, vadovaujantis LR BPK 103 str.;- iÅ¡ nuteistojo A. M. nukentėjusiajam E. D. priteisti jo turėtas 2000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) iÅ¡laidas atstovės paslaugoms apmokėti;- iÅ¡ nuteistojo A. M. nukentėjusiajam M. D. priteisti jo turėtas 500 Lt (penkių Å¡imtų litų) iÅ¡laidas atstovės paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                            Regina Cemnolonskienė Teisėjai:                                                         Svetlana Jurgaitienė                                                                       Valdas Vitunskas