6d3af7c3-e2d6-495b-b0e9-c06e26476875 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4594-435/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00837-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. balandžio 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo G. G. įgaliotam atstovui D. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui D. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje, organizuotame miÅ¡riu bÅ«du, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl termino valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties teisinei registracijai atlikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas G. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o atnaujinti pareiÅ¡kėjui (paveldėtojui) jo mamos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), neveikimu praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ 1996 m. birželio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinei registracijai valstybės įmonėje (toliau – VÄ®) Registrų centre atlikti.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jo mama A. G. (toliau – palikėja) 1996 m. birželio 7 d. sudarė su S. K. (toliau – pardavėjas) žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ palikėja įsigijo 0,0672 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); aktualus žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už vienÄ tÅ«kstantį litų, kuriuos pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį.

Žemės sklypo įsigijimÄ patvirtina 1996 m. birželio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. PareiÅ¡kėjas 2021 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ praÅ¡ydamas įraÅ¡yti minimo žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrÄ , tačiau buvo nuspręsta atsisakyti Å¡iuos duomenis įraÅ¡yti nesant teisinio pagrindo. Apie tai, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti įregistruota sužinojo tik gavęs atsakymÄ iÅ¡ VÄ® Registrų centro.

PareiÅ¡kėjas ir palikėja dėl nežinojimo ir teisinio neiÅ¡prusimo reikiamu terminu Å¡ios pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo palikėja visÄ laikÄ naudojosi Å¡iuo žemės sklypu, sklype dirbo žemę, kol turėjo sveikatos, žemės sklypas niekieno neužimtas. Po palikėjos mirties žemės sklypu rÅ«pinasi pareiÅ¡kėjas. Palikėja nežinojo, kad reikėjo sutartį įregistruoti tuomet žemėtvarkos skyriuje, nes jai apie tai niekas nepaaiÅ¡kino, galvojo, kad žemės sklypas yra jos nuosavybė.

PareiÅ¡kėjas mano, kad palikėja terminÄ sutarčiai įregistruoti praleido dėl svarbių priežasčių ir praÅ¡o teismo šį terminÄ atnaujinti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Papildomai nurodė, jog žemės sklypo pirkėja neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo, todėl nežinojo, jog sutarčiai bÅ«tina teisinė registracija, o pareiÅ¡kėjas apie sutarties neįregistravimÄ ir to pasekmes sužinojo tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

PareiÅ¡kėjo įgaliotas atstovas teismui nurodė, jog jo močiutė nesuprato, kad reikia sutartį registruoti, naudojosi sklypu kaip savo nuo 1996 m., jo parduoti neketino, visÄ laikÄ sakė, jog sklypas liks anÅ«kams. Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , prašė jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai suformulavo reikalavimÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ Ä¯registruoti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi sutarties sudarymo metu Å¡is žemės sklypas buvo privačios nuosavybės. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, atsiliepime iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiškimas tenkinamas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1996 m. birželio 7 d. S. K. ir A. G. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno rajono II-ojo Notarų biuro notarės. Sutarties baigiamojoje dalyje nurodoma, kad ji per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemėtvarkos tarnyboje.

A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl palikėjos turto paveldėjimo į notaro biurÄ kreipėsi paveldėtojos sÅ«nus pareiÅ¡kėjas G. G.. 2021 m. lapkričio 12 d. VÄ® Registrų centrui buvo pateiktas praÅ¡ymas įregistruoti nuosavybės teisę žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas ir paaiÅ¡kinta, kad sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 255 straipsnis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Palikėjos sÅ«nus pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl termino atnaujinimo. PareiÅ¡kime nurodė, jog pagrindė priežastis, kodėl sutartis nebuvo įregistruota – teisinių žinių neturėjimas. 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktÄ , kuris turi bÅ«ti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančiÄ (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminÄ , praleistÄ dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m.

CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.).

Taigi, aiÅ¡kindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktikÄ , kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau Å¡iuos registruojant bÅ«tina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. AiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiÅ¡kia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei Å¡alių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančiÄ pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ , keitė teisinį reglamentavimÄ taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtÄ ) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (iÅ¡skyrus atvejus, kai kÄ kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiÅ¡kintinos vertinant jų tikslus.

Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės vieÅ¡ojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki CK, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmÄ , kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimÄ â€žsenÄ ja“ tvarka.

Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad iÅ¡ esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikiÅ¡imo į privačius santykius principo veikimÄ (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismÄ kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebÅ«tų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos vieÅ¡ojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio Å¡alies, visiÅ¡kai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties Å¡aliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti vieÅ¡ame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodęs, kad nurodytame kontekste paminėtini ir iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties. Pirma, Å¡is institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ . Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų Å¡iam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo atstovų paaiÅ¡kinimus, kad sklypo pirkėja palikėja nesuprato, jog reikalinga atlikti registracijÄ , įsigijusi sklypÄ juo rÅ«pinosi, naudojosi kaip savo, niekas jokių pretenzijų dėl to jai nereiÅ¡kė, paveldėtojas apie sutarties neįregistravimÄ ir registravimo bÅ«tinybę taip pat sužinojo tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ ; palikėja neturėjo teisinių žinių, be kita ko, sutartyje nurodyta, kad sutartį per tris mėnesius reikia įregistruoti Žemėtvarkos tarnyboje, tačiau nebuvo nurodytos Å¡ios pareigos neatlikimo teisinės pasekmės, todėl teisinių žinių neturinčiam asmeniui Å¡is punktas galimai neatrodė svarbus ar privalomas, taip pat įvertinus suinteresuoto asmens pozicijÄ , kad iÅ¡ esmės jis neprieÅ¡tarauja termino atnaujinimui, darytina iÅ¡vada, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m.

CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko Å¡alių valiÄ ir prievolės sutarties Å¡alių buvo visiÅ¡kai įvykdytos: pardavėjas siekė parduoti, o pirkėja – pirkti žemės sklypÄ , pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo sutartÄ daikto kainÄ , turtÄ perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė, daugiau nei 20 metų naudojosi ir valdė kaip savo (1964 m. CK 253 straipsnis). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutarties stabilumo principas (favor contractus), Å¡alių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmenybė turi bÅ«ti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet Å¡alių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti keliÄ neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiÅ¡kėjo mama nustatytu terminu neįvykdė pareigos įregistruoti Sutartį vieÅ¡ajame registre dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, sutarties stabilumo principais, pareiÅ¡kimas tenkintinas, atnaujintinas praleistas terminas pareiÅ¡kėjui atlikti teisinę registracijÄ 1996 m. birželio 7 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® Registrų centre (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, nutaria: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kėjui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1996 m. birželio 7 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinei registracijai valstybės įmonėje Registrų centre atlikti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė