2021-03-03 Nr. AB-4561-3-62-3-01279-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2466-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01279-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Regitros Kauno filialo, atstovaujančio taip pat ir Lietuvos valstybei, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Regitros Kauno filialo, ir valstybės įmonės Regitros Kauno filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Regitros (toliau – ir VĮ Regitra) 2018 m. gegužės 23 d. įrašą viešame registre ir pripažinti atsakovo atliktą pareiškėjui priklausančios transporto priemonės „BENTLEY EIGHT“ (VIN. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir transporto priemonė) išregistravimą savavališku ir neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą šią transporto priemonę įregistruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (toliau – ir Registras); 3) priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė patikslinto skundo dalies dėl atsakovo įpareigojimo įregistruoti transporto priemonę Registre, nurodydamas, jog atsakovas 2020 m. rugsėjo 3 d. įregistravo transporto priemonę Registre.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 92.16 punkto nuostatomis dėl to, kad Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) pašalino transporto priemonę iš pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašo (toliau – ir Sąrašas), 2018 m. gegužės 23 d. išregistruoti pareiškėjui priklausančią transporto priemonę iš Registro.

4. Transporto priemonių įrašymą į Sąrašą reglamentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko įsakymu patvirtinta tvarka. Reorganizavus Inspekciją, jos funkcijas pradėjo vykdyti LTSA, o minėta tvarka nebuvo keista ir iki šiol yra išlikusi nepakitusi. Tvarkoje yra numatytas pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių įrašymas į Sąrašą, tačiau joje nėra numatytas toks veiksmas kaip transporto priemonės pašalinimas iš Sąrašo. Tokie LTSA veiksmai negali būti laikomi teisėtais, kadangi viešojo administravimo subjektas atliko veiksmus, kurie ne tik jam nėra priskirti ar deleguoti, bet tokių funkcijų iš viso nėra. Pareiškėjas negali skųsti tokio LTSA veiksmo, nes iš LTSA nėra gavęs jokio administracinio akto, kuris patvirtintų transporto priemonės pašalinimą, minima transporto priemonė buvo tiesiog išbraukta iš sąrašo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo veiksmai, kuomet jis savavališkai, nesant įstatymų nustatyta tvarka nuginčytų registro duomenų ir nesant įstatyme numatytų pagrindų, išregistravo transporto priemonę, yra neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjui padaryta neturtinė žala. Tiek sprendimas išregistruoti, tiek vėliau kilę padariniai – transporto priemonės išregistravimas, yra neteisėti veiksmai, kurie apskritai negalėjo būti atlikti, nes atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyti.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis įregistravo ypač retos markės automobilį, kurių 1984–1992 metais pagaminta tik 1 736 vienetai. Įregistravęs transporto priemonę viešame registre, pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių, kad jis galės naudotis automobiliu, tačiau atsakovas, neturėdamas tam teisėto pagrindo, automobilį išregistravo. Automobilis išregistruotas prieš vasaros sezoną, t. y. tuo metu, kai toks automobilis yra naudojamas, nes, atsižvelgiant į automobilio pobūdį, jis naudojamas tik šiltuoju metų laiku ir tik esant geroms oro sąlygoms, siekiant jį išsaugoti kuo ilgiau originalų ir puikios būklės. Pareiškėjas yra Savadarbių transporto priemonių asociacijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso Senų vežimų klubui, aktyviai domisi ir dalyvauja visuose renginiuose, susijusiuose su istorinėmis transporto priemonėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Neteisėtas ir savavališkas ypač retos istorinės transporto priemonės išregistravimas buvo akivaizdus garbės ir orumo pažeminimas, tokiais neteisėtais atsakovo veiksmais buvo atimta galimybė dalyvauti renginiuose, parodose, naudotis šia transporto priemone, pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą.

7. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalį, aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, įrodinėti nereikia. Todėl pareiškėjo nuomone, neigiamų padarinių, kurie sukėlė jam neturtinę žalą, šioje byloje įrodinėti nereikia, nes tai ir taip akivaizdu. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas negalėjo naudotis transporto priemone, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

8. Atsakovas VĮ Regitros Kauno filialas, atstovaujantis tai pat ir Lietuvos valstybei, atsiliepimuose su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 27 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir turinčios vairą dešinėje pusėje, išskyrus Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus: transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. – pripažinta istorine transporto priemone, taip pat pagal konstrukciją ir įrangą yra skirta specialioms darbo funkcijoms atlikti ir turi pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 4 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl istorinės transporto priemonės registracijos. Pareiškėjo transporto priemonė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu galėjo būti registruojama Lietuvoje, nes pagal pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu esamus duomenis ginčo transporto priemonė buvo pripažinta istorine, vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 2B-368 „Dėl Transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka, jos duomenys įrašyti Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje skelbiamame pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąraše.

11. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir patikrinęs minėtą Sąrašą, vadovaudamasis Taisyklių 70 punktu, atsakovas priėmė sprendimą transporto priemonę įregistruoti, t. y. registro objektą įrašyti į Registrą ir išdavė tai patvirtinančius registracijos liudijimą bei istorinėms transporto priemonėms ženklinti skirtą valstybinio numerio ženklą. Tačiau, 2018 m. gegužės 18 d. gavęs LTSA raštą Nr. 15B-2174 „Dėl transporto priemonės pašalinimo iš sąrašo“, kuriame nurodyta, jog transporto priemonė yra pašalinta iš Sąrašo, 2018 m. gegužės 23 d. išregistravo transporto priemonę iš Registro ir apie tai informavo pareiškėją 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (1.13.)-24-KN/l 8/4159) „Dėl transporto priemonės išregistravimo“. Kadangi transporto priemonė buvo pašalinta iš Sąrašo, nes neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatų, ji buvo išregistruota, kaip neatitinkanti Taisyklių 70 punkto sąlygų.

12. Atsakovas pažymėjo, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje apibrėžta motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracijos procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 12.6 punktą, Registro tvarkytojas, t. y. atsakovas, įpareigotas užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys būtų ištaisyti, patikslinti, papildyti arba panaikinti. Registro nuostatų 17 punkte nustatyti Registro duomenų teikėjai. Be kitų Registro nuostatuose išvardytų duomenų teikėjų duomenų teikėjais yra laikomas ir pareiškėjas bei byloje įtraukta LTSA. Registro nuostatų 19 punkte nustatytos duomenų teikėjų pareigos. Registro nuostatų 25 punkte aiškiai nustatyta, kad Registro objektas išregistruojamas Taisyklių nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimą išregistruoti transporto priemonę. Transporto priemonė buvo išregistruota, vadovaujantis Taisyklių 92.16 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į LTSA raštą dėl transporto priemonės pašalinimo iš Sąrašo.

13. Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5586-402/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1234-602/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino minėtą teismo sprendimą ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, administracinę bylą išnagrinėję iš naujo, 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui D. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Regitros, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; bylos dalį dėl įpareigojimo VĮ Regitrą įregistruoti pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Kelių transporto priemonių registre nutraukė, pareiškėjui atsisakius šios skundo dalies; bylos dalį dėl VĮ Regitros 2018 m. gegužės 23 d. įrašo panaikinimo viešame registre ir pripažinimo VĮ Regitroje atliktą pareiškėjui priklausančios transporto priemonės išregistravimą savavališku ir neteisėtu nutraukė kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai; prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo VĮ Regitros 33,75 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

16. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui 2020 m. rugsėjo 3 d. prašymą Nr. 18276958 įregistruoti ginčo transporto priemonę „BENTLEY EIGHT“ (VIN. (duomenys neskelbtini)) viešame Registre. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 3 d. įregistravo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę viešame registre. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju transporto priemonės išregistravimo panaikinimas, teismo vertinimu, savaime teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, nes, įregistravus ginčo transporto priemonę Registre, išregistravimas neteko teisinės galios ir pareiškėjo teisėms jokios įtakos nedaro. Vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, bylos dalį dėl VĮ Regitros 2018 m. gegužės 23 d. įrašo panaikinimo viešame registre ir pripažinimo VĮ Regitroje atliktą pareiškėjui priklausančios transporto priemonės išregistravimą savavališku ir neteisėtu nutraukė, kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai. Vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, teismas nutraukė bylos dalį dėl įpareigojimo VĮ Regitrą įregistruoti pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Registre, pareiškėjui atsisakius nuo šios skundo dalies.

17. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad:

17.1 Pareiškėjas VĮ Regitrai 2018 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą dėl transporto priemonės registracijos, pateikdamas istorinės originalios motorinės transporto priemonės 2018 m. kovo 17 d. vertinimo aktą Nr. 30-18/STPGA, kuriuo transporto priemonė (pagaminimo metai 1988 m.) buvo pripažinta originalia istorine motorine transporto priemone.

17.2 Atsakovas 2018 m. balandžio 4 d. įregistravo transporto priemonę Registre, išdavė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei istorinėms transporto priemonėms ženklinti skirtą valstybinio numerio ženklą.

17.3 LTSA 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 15B-2174 informavo VĮ Regitrą, kad transporto priemonė yra pašalinta iš Sąrašo, nes pagaminta 1990 m. sausio 8 d. ir neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Tvarkos aprašo nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų.

17.4 Atsakovas 2018 m. gegužės 23 d. išregistravo pareiškėjo transporto priemonę iš Registro ir 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (1.13.)-24-KN/18/4159 informavo pareiškėją, kad jam priklausanti transporto priemonė, vadovaujantis Taisyklių 92.16 punkto nuostatomis, LTSA pašalinus transporto priemonę iš pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašo, išregistruota. Atsakovas, išregistruodamas pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Taisyklių 92.16 punkto pagrindu, vertino, jog pareiškėjo transporto priemonės istoriniai duomenys yra netikslūs.

18. Teismas nurodė, kad Transporto priemonių išregistravimo atvejus reglamentuoja Taisyklių IX skyrius. Taisyklių 92.16 punkte nustatyta, kad transporto priemonė išregistruojama, jeigu buvo įregistruota pažeidžiant taisyklių reikalavimus, esant suklastotam identifikavimo numeriui, suklastotų dokumentų ar neteisingų, netikslių duomenų, informacijos pagrindu. Pagal Taisyklių 93 punktą, transporto priemonės išregistruojamos, kai kreipėsi pareiškėjas, t. y. savininkai, transporto priemonių valdytojai arba jų vardu veikiantys atstovai, Taisyklių 92.1, 92.3, 92.6, 92.8, 92.10, 92.14, 92.15 ir 92.18 papunkčiuose nurodytais atvejais. Taisyklių 92.4, 92.5, 92.8, 92.10, 92.13–92.17 papunkčiuose nurodytais atvejais transporto priemonės išregistruojamos kitų duomenų teikėjų pateiktų duomenų, informacijos pagrindu.

19. Teismo vertinimu, nurodytas reglamentavimas reiškia, jog transporto priemonė išregistruojama Taisyklių 92.16 punkto pagrindu, kai duomenis pateikia atitinkami subjektai, būtent, duomenų teikėjai. Nagrinėjamo ginčo atveju istorinių motorinių transporto priemonių duomenų teikėja yra Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, tačiau ne LTSA (Tvarkos aprašo 20 p.). Nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, vadovaudamasi LTSA 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 15B-2174, išregistruoti pareiškėjo transporto priemonę iš Registro, nes LTSA nėra istorinių motorinių transporto priemonių duomenų teikėja.

20. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1260-556/2020 panaikino LTSA 2018 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 15B-2130 dėl pareiškėjui priklausančios ginčo transporto priemonės išregistravimo iš istorinių transporto priemonių sąrašo kaip nepagrįstą teisės aktų nuostatomis ir pagrindais.

21. Teismas, įvertinęs CK 6.271 straipsnio nuostatas, darė išvadą kad pirmiau nurodytų teisės aktų vertinimas ir bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovo veiksmai išregistruojant transporto priemonę buvo neteisėti, atsakovas VĮ Regitra neturėjo teisinio pagrindo LTSA 2018 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 15B-2174 pagrindu išregistruoti pareiškėjo transporto priemonę iš Registro. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, veikė, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, t. y. Taisyklių 93 punktą. Atsakovo neteisėtas veiksmas – neteisėtas pareiškėjo transporto priemonės išregistravimas iš Registro – sudarė sąlygas neturtinei žalai atsirasti.

22. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad aplinkybės, jog transporto priemonės išregistravimas iš Registro sukėlė pareiškėjui jo nurodytas neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimų ir nepatogumų, papildomo įrodinėjimo nereikalauja, kadangi akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms (Įstatymo 27 str. 1 d.). Teismo vertinimu, nėra abejonių, kad transporto priemonės neteisėtas išregistravimas apribojo pareiškėjo teisę daugiau nei dvejus metus, t. y. nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., naudotis jam priklausančia transporto priemone. Teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad naudotis ginčo transporto priemone buvo neišvengiamai būtina ir labai reikšminga, o negalėjimas naudotis transporto priemone visiškai ribojo jo teisę susisiekti.

23. Įvertinęs kilusios neturtinės žalos pobūdį, intensyvumą, reikšmingumą, pareiškėjo paaiškinimus dėl patirtų nepatogumų, teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Regitros, 200 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti, nes būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas būtų adekvatus pareiškėjo patirtiems nepatogumams ir dvasiniams išgyvenimams.

III. 24. Atsakovas VĮ Regitros Kauno filialas, atstovaujantis taip pat ir Lietuvos valstybei, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Taip pat prašo iš pareiškėjo atsakovo naudai priteisti sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

25. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

26. Atsakovas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas ginčo transporto priemonę išregistravo neteisėtai, t. y. pažeisdamas Taisyklių 93 punktą. Atsakovas pažymi, kad prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos prijungimo būdu reorganizavus Valstybinę geležinkelio inspekciją (2017 m. rugsėjo 1 d.) ir Lietuvos saugios laivybos administraciją, 2017 m. gruodžio 1 d. pradėjo veikti Lietuvos transporto saugos administracija (nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pavadinimas po reorganizacijos pakeistas į Lietuvos transporto saugos administraciją). Taigi, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, vadovaudamasi Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) 2018 m. gegužės 18 d. rašto pagrindu išregistruoti pareiškėjo transporto priemonę iš Registro, nes LTSA nėra istorinių motorinių transporto priemonių duomenų teikėjas, visiškas nepagrįstas, neatitinkantis materialiosios teisės normų, reguliuojančių šį ginčą, reikalavimų.

27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veiksmai atitiko Taisyklių 92.16 punkto pagrindus (kai duomenis pateikia atitinkami subjektai, būtent, duomenų teikėjai), nesant CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešajai atsakomybei atsirasti sąlygų, atsakovas mano, kad neturtinės žala pareiškėjui negalėjo būti priteista.

28. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismo argumentas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1260-556/2020 panaikino LTSA 2018 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 15B-2130 dėl pareiškėjui priklausančios ginčo transporto priemonės išregistravimo iš istorinių transporto priemonių sąrašo kaip nepagrįstą teisės aktų nuostatomis ir pagrindais, šiai bylai neturi jokios įtakos, kadangi atsakovas, išregistruodamas ginčo transporto priemonę, vadovavosi LTSA 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 15B-2174, kurio teisėtumas nebuvo nuginčytas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad LTSA iš VĮ Regitros gavo 2018 m. balandžio 26 d. raštą Nr. (1.15)-24-18/2439 „Dėl istorinės transporto priemonės“ apie tai, kad pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąraše įregistruota transporto priemonė, kurios pagaminimo data yra 1990 m. sausio 8 d., nors vertinimo akte klaidingai nurodyti 1988 m., ir tokia transporto priemonė negali būti laikoma istorine. LTSA, įvertinusi gautą informaciją, 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 15B-2130 pranešė pareiškėjui, jog transporto priemonė yra pašalinta iš pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašo, kadangi ši transporto priemonė pagaminta 1990 m. sausio 8 d. ir ji neatitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje (redakcija galiojusi iki 2018 m. gegužės 20 d.) ir Tvarkos aprašo 2 punkte nustatytų istorinės motorinės transporto priemonės reikalavimų.

31. Pagal Tvarkos aprašo 18 punktą, jei istorinės motorinės transporto priemonės vertinimo akto išvadoje visi trys transporto priemonės vertintojai pasirašo teigiamą išvadą (transporto priemonė prižįstama atkurta, autentiška, originali, restauruota ar unikali), o pati transporto priemonė pagaminta prieš 30 metų ar anksčiau ir jos modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų, transporto priemonė yra tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms, tai ji pripažįstama istorine motorine transporto priemone. Iš šios Tvarkos aprašo formuluotės akivaizdu, kad tam, kad transporto priemonė būtų pripažinta istorine reikalinga tiek teigiama išvada, tiek ir atitikimas reikalavimams. Ši Tvarkos aprašo nuostata leidžia teigti, kad, jei vertinimo išvada yra teigiama, tačiau transporto priemonė neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų, tokia transporto priemonė negali būti įrašyta į pripažintų istorinių transporto priemonių sąrašą, o, jei įrašyta, turi būti iš jo išbraukta. Minimą transporto priemonę, kuri buvo įrašyta į Sąrašą, o vėliau iš jo išbraukta, LTSA įrašė tik todėl, kad rėmėsi pateiktame vertinimo akte nurodyta klaidinga informacija apie transporto priemonės pagaminimo metus, kurios klaidingumas LTSA prašymo nagrinėjimo metu nebuvo žinomas.

32. Tvarkos aprašo 22 punktas numato, kad, jei istorinės motorinės transporto priemonės vertinimo akte nors vienas iš transporto priemonės vertintojų parašo neigiamą išvadą (transporto priemonė atkurta, autentiška, originalia, restauruota ar unikalia nepripažįstama) arba transporto priemonė pagaminta mažiau nei prieš 30 metų, arba kurios modelis nebegaminamas ne mažiau kaip 15 metų, tai transporto priemonė istorine motorine transporto priemone nepripažįstama. Ši Tvarkos aprašo nuostata aiškiai parodo, kad transporto priemonė istorine nepripažįstama ne tik esant neigiamai vertinimo išvadai, bet ir esant kitiems Tvarkos aprašo reikalavimų neatitikimams.

33. Iš nurodytos teisės aktų analizės matyti, kad LTSA turi teisę neįtraukti į istorinių transporto priemonių sąrašą transporto priemonių, kurios neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų, taip pat išbraukti iš šio sąrašo tokias transporto priemones, kurios neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų ir buvo įtrauktos į minėtą sąrašą pateikus neteisingus duomenis. Pareiškėjas neginčijo nustatytų faktų, t. y. kad transporto priemonės pagaminimo data yra kita nei nurodyta vertinimo akte ir jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tai leidžia teigti, kad LTSA rėmėsi tikrovę atitinkančiais duomenimis, priimdamas sprendimus išbraukti transporto priemonę iš Sąrašo. Priėmusi tokį sprendimą, LTSA turėjo teisę ir pareigą apie jį informuoti Registro tvarkytoją, t. y. atsakovą, o atsakovas priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą – transporto priemonę išregistruoti.

34. LTSA nuomone, neturtinės žalos priteisimas negalimas ne tik dėl to, kad neatlikti jokie neteisėti veiksmai, tačiau ir todėl, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė pačios žalos buvimo fakto. Visi veiksmai buvo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus ir suteiktas teises, išsamiai išanalizavus turimus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Ginčas byloje kilo dėl VĮ Regitros 2018 m. gegužės 23 d. įrašo apie pareiškėjo transporto priemonės išregistravimą panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui šią transporto priemonę įregistruoti Kelių transporto priemonių registre, taip pat neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

36. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl VĮ Regitros 2018 m. gegužės 23 d. įrašo panaikinimo nutraukė, nustatęs, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 3 d. įregistravo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę viešame registre, todėl išregistravimas pareiškėjo teisėms jokios įtakos nedaro; bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovui įregistruoti pareiškėjui priklausančią transporto priemonę registre nutraukė, pareiškėjui atsisakius šios skundo dalies. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo transporto priemonę išregistravo neteisėtai, todėl priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Regitros, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo VĮ Regitros 33,75 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (žyminį mokestį už skundą ir apeliacinį skundą).

37. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Atsakovas laikosi nuomonės, kad jis neteisėtų veiksmų neatliko, nes nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pavadinimas po reorganizacijos pakeistas į Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA), todėl, vadovaudamasis LTSA 2018 m. gegužės 18 d. raštu, jis turėjo teisinį pagrindą išregistruoti pareiškėjo transporto priemonę iš Kelių transporto priemonių registro.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VĮ Regitrai 2018 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą dėl transporto priemonės registracijos. VĮ Regitra 2018 m. balandžio 4 d. įregistravo transporto priemonę Registre, išdavė registracijos liudijimą bei istorinėms transporto priemonėms ženklinti skirtą valstybinio numerio ženklą. VĮ Regitra, gavusi LTSA 2018 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 15B-2174, kuriuo pateikta informacija apie tai, kad minėta transporto priemonė yra pašalinta iš Pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąrašo, vadovaudamasi Taisyklių 92.16 punktu, 2018 m. gegužės 23 d. išregistravo pareiškėjo transporto priemonę iš Registro ir 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (1.13.)-24-KN/18/4159 „Dėl transporto priemonės Bentley Eight išregistravimo“ apie tai pareiškėją informavo.

40. Nagrinėjamam ginčui aktualios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 2B-368 „Dėl Transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo nuostatos (teisės aktų redakcijos, galiojusios pareiškėjo transporto priemonės išregistravimo iš Registro metu, t. y. 2018 m. gegužės 23 d.).

41. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punktą, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo ir apskaitos tvarką. Įgyvendindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles. Šių Taisyklių IX skyriuje „Transporto priemonių išregistravimas“ reglamentuoti transporto priemonių išregistravimo atvejai, vienas iš jų – nustačius, kad transporto priemonė buvo įregistruota pažeidžiant taisyklių reikalavimus, esant suklastotam identifikavimo numeriui, suklastotų dokumentų ar neteisingų, netikslių duomenų, informacijos pagrindu (Taisyklių 92.16 p.).

42. Taisyklių 93 punkte nustatyta, kad transporto priemonės išregistruojamos, kai kreipėsi pareiškėjas (taisyklių 92.1, 92.3, 92.6, 92.8, 92.10, 92.14, 92.15 ir 92.18 papunkčiuose nurodytais atvejais), kitų duomenų teikėjų pateiktų duomenų, informacijos pagrindu (taisyklių 92.4, 92.5, 92.8, 92.10, 92.13–92.17 papunkčiuose nurodytais atvejais) arba transporto priemonių registro duomenų pagrindu (taisyklių 92.2, 92.7 ir 92.11 papunkčiuose nurodytais atvejais). Taigi, Taisyklėse numatyti konkretūs transporto priemonių išregistravimo atvejai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešojoje teisėje galioja principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas yra numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl viešojo administravimo subjektų veiksmai ir priimtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar jie veikia pagal jiems įstatyme suteiktą kompetenciją.

43. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar VĮ Regitra galėjo remtis Lietuvos transporto saugos administracijos, kaip duomenų teikėjo, pateikta informacija, vertino, kad istorinių motorinių transporto priemonių duomenis viešai skelbia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, ši institucija yra istorinių motorinių transporto priemonių duomenų tvarkytoja ir teikėja, todėl darė išvadą, kad VĮ Regitra neturėjo teisinio pagrindo, vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 15B-2174, išregistruoti pareiškėjo transporto priemonę iš Registro.

44. Teisėjų kolegija pritaria minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pagal Tvarkos aprašo 20 punktą, Inspekcija, gavusi išvadą apie pripažintą istorinę motorinę transporto priemonę, šią išvadą per penkias darbo dienas nuo išvados apie pripažintą istorinę motorinę transporto priemonę gavimo dienos paskelbia Inspekcijos interneto svetainėje. Inspekcijos interneto svetainėje paskelbta išvada apie pripažintą istorinę motorinę transporto priemonę yra galutinis transporto priemonės pripažinimas istorine motorine transporto priemone. Šiame Tvarkos apraše nenumatyti kiti duomenų apie pripažintą istorinę motorinę transporto priemonę teikėjai. Vien ta aplinkybė, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Inspekcijos pavadinimas po reorganizacijos pakeistas į Lietuvos transporto saugos administraciją, nesudaro pagrindo kitaip vertinti aplinkybes, nes pareiškėjo transporto priemonės išregistravimo metu (2018 m. gegužės 23 d.), Lietuvos transporto saugos administracija, kaip duomenų apie pripažintą istorinę motorinę transporto priemonę teikėja, minėtame Tvarkos apraše nenurodyta.

45. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

46. Vadovaujantis ankščiau nurodytomis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės ar savivaldybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, jog Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

47. Pasisakydama dėl Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti yra būtinos tos pačios trys atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

48. Aukščiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju yra visos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytos sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. Neteisėtas pareiškėjo transporto priemonės išregistravimas iš Registro pareiškėjui apribojo teisę naudotis jam priklausančia transporto priemone daugiau nei 2 metus (nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d.), o tai neabejotinai sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą kaip ji apibūdinama Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur neturtinės žalos suma yra adekvati pareiškėjo nepatogumams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti ir nėra pagrindo jos mažinti.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

50. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalis, kurioje pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą transporto priemonę įregistruoti Registre, nutraukta pareiškėjui atsisakius nuo šios skundo dalies, nes atsakovas pareiškėjo transporto priemonę įregistravo Registre, t. y. atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė teismo išlaidas, kurias sudarė žyminis mokestis už skundą ir apeliacinį skundą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Regitros Kauno filialo, atstovaujančio taip pat ir Lietuvos valstybei, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė