6d3ad480-fecf-48c2-abc6-e9ab40fa833d · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-6744-775/2016 Proceso Nr. 2-69-3-02731-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.3.7; 3.2.7.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. gegužės 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Å liumpienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Verseckienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos įgaliotai atstovei A. M.,suinteresuoto asmens įgaliotai atstovei prokurorei L. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos skundÄ dėl suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. sausio 12 d. nutarimo atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, priimant Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-11-19 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo j turėtÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) ir sklypų suteikimo kaimo vietovėje (Prienų r.)“ 1 priedo 5 punktÄ bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei O.

B.“ buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi archyviniuose dokumentuose duomenų apie tai, kad P. V. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 10,50 ha žemės, nėra. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyrius Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prašė inicijuoti administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės O.

B., panaikinimÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. 2015-12-09 dėl Å¡io nutarimo buvo pateiktas skundas Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui H. U., buvo praÅ¡oma minėtÄ nutarimÄ panaikinti. 2016 m. sausio 12 d. nutarimu Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus skundas dėl nepagrįsto nutarimo buvo atmestas.

PareiÅ¡kėja skundžia šį nutarimÄ , nurodo, kad jis nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo imtis priemonių, kad jis bÅ«tų apgintas, todėl Å¡iais atvejais atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių prokuroras negali. Net ir esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismas gali nuspręsti, ar jÄ taikyti ir atsisakyti ginti pažeistÄ teisę, ar ne.

IeÅ¡kinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumÄ , paÅ¡alinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tuo atveju, kai konstatuojamas senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereiÅ¡kia absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieÅ¡kinį – teismo turi bÅ«ti pasverta, kuri iÅ¡ vertybių yra svarbesnė konkrečioje vieÅ¡ojo intereso gynimo byloje, įvertintos visos aplinkybės, dėl kurių ilgÄ laikÄ nebuvo kreiptasi į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, taip pat įvertinti prokuroro, vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektu.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡iuo atveju, kai buvo nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises O. B. buvo padaryti pažeidimai, senaties terminas negali bÅ«ti pagrindas nesikreipti į teismÄ dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo, nes Å¡iuo atveju vadinamas nuosavybės stabilių teisinių santykių buvimas, kuriuo grindžiamas senaties terminas, negali bÅ«ti virÅ¡esnis už teisingÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . AukÅ¡tesnysis prokuroras, nagrinėdamas Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus skundÄ , nustatęs prokurorės padarytus proceso teisės normų pažeidimus, privalėjo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimÄ panaikinti, kadangi tik teismui priklauso diskrecijos teisė taikyti ieÅ¡kinio senatį ar ginti pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, negalima teigti, kad tik pažeidimai, padaryti atkuriant nuosavybės teises į valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, laikytini esminiais ir sudaro pagrindÄ naikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų pusiausvyros, kitaip tariant, toks procesas tam tikrais atvejais yra susijęs su visuomenės interesu. Nuosavybės teisių atkÅ«rimas laikantis teisės aktų reikalavimų neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t.y. vieÅ¡uoju interesu.Suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, jog kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėdamas skundų dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimu argumentus, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti, teismas gali tik įvertinti skundo nagrinėjimo procedÅ«rinius aspektus. Skunde pareiÅ¡kėja nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedÅ«ra, nenurodė konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padarę skundÄ nagrinėję prokurorai, o kiti teiginiai neturi reikÅ¡mės priimtų sprendimų teisėtumui ar pagrįstumui.

Atsakovė neginčija, kad pagrindinis ir svarbiausias atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ argumentas yra senaties terminas, kadangi nuo priimto ginčijamo akto praėjo daugiau nei 16 metų. Skundas atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. B. 2015-11-11 priėmė nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gyvenimo priemones: 2015-11-02 Kauno apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus praÅ¡ymas vieÅ¡ojo intereso gynimo tvarka įvertinti dokumentus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. V. turėtÄ Å¾emę, ir, nustačius pažeidimus, kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo (b. l. 10–17).

Nutarime prokurorė nurodė, jog formaliai pažeidimas nustatytas, tačiau, sprendžiant, ar siekis Å¡iuo metu atstatyti poreikį į ginčo teritorijÄ , atitinkamai Å¡ioje dalyje apsunkinant ir apribojant O. B. įpėdinių teises, atitinka proporcingumo principo kriterijus, bÅ«tina įvertinti ir tai, ar Å¡ia priemone bus pasiektas racionalus rezultatas, iÅ¡ kurio tiek visuomenė, tiek fizinis asmuo gaus protingÄ bei realiai apčiuopiamÄ naudÄ , ar bus nustatyta pusiausvyra tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ .

Nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo iki Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi į prokuratÅ«rÄ praėjo beveik 16 metų. Kreipiantis į teismÄ vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti apgintas padarant didesnės žalos kitoms vieÅ¡ojo intereso sferoms, o fiziniams asmenims, sÄ Å¾iningiems nuosavybės teisių įgijėjams, bus sukurti papildomi ir nereikalingi jų subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-12-09 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui pateikė skundÄ dėl prokurorės L.

B. nutarimo, nurodė, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo pažeidimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalÅ«s, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų pusiausvyros (b. l. 18–21). 2016-01-12 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. priėmė skundžiamÄ nutarimÄ , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-12-09 skundÄ atmetė, nurodė, jog 2015-11-11 prokurorės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 22–26).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str.). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Ji detalizuota ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rÅ«Å¡ių aplinkybes:

1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai;

2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;

3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

ProkuratÅ«ros įstatymo prasme vieÅ¡ojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų paÅ¡alinimas pagal prokuratÅ«rai suteiktus įgaliojimus, o ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos Å¡ioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgaliojimai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar praÅ¡ymÄ teisme.ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 str. 3 d.).

Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginÄÄ iÅ¡ esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikÅ¡to reikalavimo (CPK 5 str. 3 d., 49 str.).

Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kol prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas. Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) faktinį ir teisinį pagrindÄ . Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiÅ¡kus reikalavimÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas nagrinėja bylÄ pagal suformuluotÄ reikalavimo faktinį pagrindÄ ir sprendžia, ar vieÅ¡asis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu bÅ«du pažeidimas Å¡alintinas.

PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismÄ .IÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2015-11-11 nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones nustatyta, jog prokurorė, priimdama nutarimÄ , analizavo visas aplinkybes, jas vertino ir padarė iÅ¡vadÄ , atsižvelgdama į teismų suformuotÄ praktikÄ .

Atkuriant O. B. nuosavybės teises į P. V. nuosavybę buvo remiamasi ne tik 1942 m. Alytaus apskrities virÅ¡ininko archyvinio fondo bendros bylos BirÅ¡tono valsčiaus Arklių savininkų sÄ raÅ¡u, tačiau taip pat ir liudytojų M. K., O. L., M. B. bei G. P. parodymais, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktais duomenimis. Nors Arklių sÄ raÅ¡as nėra tinkamas dokumentas nuosavybės teisėms įrodinėti, tačiau atkuriant nuosavybės teises padarytas pažeidimas buvo tik formalus. Prokurorė vertino, ar siekis Å¡iuo metu atstatyti poreikį į ginčo teritorijÄ , atitinkamai Å¡ioje dalyje apsunkinant bei apribojant O.

B. įpėdinių teises, atitinka proporcingumo principo kriterijus, vertino, ar pasitelkus nurodytas priemones bus pasiektas racionalus rezultatas, iÅ¡ kurio tiek visuomenė, tiek fizinis asmuo gaus protingÄ bei realiai apčiuopiamÄ naudÄ , ar bus nustatyta pusiausvyra tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ . Prokurorė nurodė, jog nuo ginčijamo administracinio akto iki Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi į prokuratÅ«rÄ dienos dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praėjo Å¡eÅ¡iolika metų.

Prokurorė rėmėsi teismų suformuota praktika, jog tuomet, kai nustatoma, kad nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismÄ dienos praėjo deÅ¡imties metų laikotarpis, reikia aiÅ¡kintis, ar nėra pagrindo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . IeÅ¡kinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su vieÅ¡uoju interesu iÅ¡laikyti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , todėl kartais tenka rinktis, kurio vieÅ¡ojo intereso gynyba konkrečioje situacijoje yra prioritetinė.

Teisinėje valstybėje negali bÅ«ti leidžiama neribotÄ laikÄ kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pagrindo laikyti O. B. nesÄ Å¾ininga teisių įgijėja nėra pagrindo, atnaujinus procesÄ nuosavybės teisių atkÅ«rime Å¡is klausimas vėl bÅ«tų sprendžiamas iÅ¡ naujo, o aukščiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia teigti, kad P. V. 1942 m. valdė 10,5 ha ploto žemės sklypÄ toje vietovėje, todėl naujai pradėtas procesas truktų nenuspėjamÄ laiko tarpÄ , tai reikalautų papildomų ne tik pareiÅ¡kėjų, bet ir valstybės lėšų.

Å ias aplinkybes įvertinusi Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė padarė iÅ¡vadÄ , jog padaryto pažeidimo reikÅ¡mė ir mastas nėra tokie dideli, jog kreipiantis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«tų pažeidžiamas teisėtų lÅ«kesčių, proporcingumo principai, taip bÅ«tų padaroma žala kitoms vieÅ¡ojo intereso sferoms, fiziniams asmenims, sÄ Å¾iningiems nuosavybės teisių įgijėjams, bÅ«tų sukurti papildomi ir bereikalingi apribojimai. Teismas taip pat pažymi, jog net ir atkÅ«rus procesÄ iÅ¡ naujo, bÅ«tų susiduriama su sÄ Å¾iningų įgijėjų institutu, kadangi du O.

B. priklausę sklypai jau yra perleisti kitiems asmenims, vienas sklypas yra iÅ¡nuomotas. Pradėjus teisines procedÅ«ras į šį procesÄ bÅ«tų įtraukti ir kiti asmenys, kurie taip pat turi teisę tikėtis, jog jų sÄ Å¾iningai įgytos teisės bei interesai bus ginami ir susiklostę teisiniai santykiai bus stabilÅ«s. Posėdžio metu taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog net ir iÅ¡ naujo prdėjus nuosavybės atkÅ«rimo procedÅ«rÄ , skundÄ pateikęs asmuo galimai negalėtų situacijos pakeisti, kadangi neturi jos nuosavybės teises į ginčo sklypus patvirtinančių dokumentų.

Kauno apygardos prokuratÅ«ra, tirdama Nacionalinės žemės tarnybos kreipimÄ si, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimÄ (iÅ¡vadÄ ), kuriuo atsisakė teikti teismui ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorė, priimdama sprendimÄ dėl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , proceso normų nepažeidė. Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. 2016-01-12 nutarime iÅ¡ esmės rėmėsi tais pačiais nurodytais argumentais, kurių pagrindu 2015-12-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus skundÄ dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L.

B. 2015-11-11 nutarimo panaikinimo atmetė, nutarimÄ paliko galioti. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, posėdžio metu Å¡alių atstovių iÅ¡dėstytus argumentus, aptarus prokurorų nutarimuose nurodytus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos skundas nepagrįstas, prokuroras motyvuotai, iÅ¡samiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016-01-12 nutarimÄ (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos skundÄ .Nutartis per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                               Edita Å liumpienė