6d382c7f-b2e3-45ff-9cef-641ef591f627 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-272-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34278-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4. (S)    VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. vasario 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo T. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

Z. ieÅ¡kinį atsakovams E. Å ., V. Å ., L. L., R. L., S. C., K. C., D. M., J. M., T. Č., A. N., N. K., M. K., V. K., A. B., J. B. ir Vilniuas m. 12-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – E. Z., VÄ® Registrų centras. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:I.Ginčo esmė   IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti 2013 m. sausio 2 d. susitarimÄ (notarinio registro Nr. 20), patvirtintÄ Vilniaus m. 120-ojo notarų biuro notarės D.

S., niekiniu ir negaliojančiu. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti VÄ® Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime nurodytų statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažymėtų plane indeksu (duomenys neskelbtini) teisinę registracijÄ VÄ® Registrų centre. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali praeiti netrumpas laikotarpis, todėl gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo A. Z. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė uždrausti VÄ® Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime, patvirtintame Vilniaus m. 120-ojo notarų biuro notarės D. S. (notarinio registro Nr. 20), nurodytų statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini) teisinę registracijÄ VÄ® Registrų centre iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje.

Teismas konstatavo, jog praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė tiesiogiai yra susijusi su ieÅ¡kinio dalyku, nes atsakovams kreipusis į VÄ® Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime nurodytų statinių teisinę registracijÄ , minėta registracija bÅ«tų atlikta, iÅ¡vieÅ¡inta, atsakovai įgytų teisę minėtais statiniais disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan.), todėl patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡alių grÄ Å¾inimas į ankstesnę padėtį taptų sunkiai pasiekiamas, dėl ko galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu vienas iÅ¡ atsakovų T. Č. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad pats ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , nėra sÄ Å¾iningas, nes nenurodė teismui, kad įgijus 750/12001 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, jam tapo privalomas 2012-07-25 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė ir 2013-01-02 susitarimo dalies – plano, kuriame pažymėti atitinkamÄ susitarimÄ pasiraÅ¡iusiems asmenims bei ieÅ¡kovui de facto priklausantys pastatyti ar statomi statiniai. Pažymėjo, kad ginčijamas 2013-01-02 susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas įgyvendinant 2012-07-25 susitarimÄ . Nurodė, kad galiojant 2012-07-25 susitarimui dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, akivaizdu, kad atitinkamose sklypo dalyse nurodyti ir atitinkamiems savininkams de facto priklausantys statiniai iÅ¡ esmės gali bÅ«ti registruojami ir nesant 2013-01-02 susitarimui, o tai reiÅ¡kia, kad nėra jokios grėsmės, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

Pažymėjo, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovui suteikimas nepagrįstas pranaÅ¡umas, o atsakovams suvaržoma teisė ne tik naudotis, bet ir valdyti bei disponuoti de facto priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuris pastatytas toje žemės sklypo dalyje, kuri atsakovui atiteko pagal 2012-07-25 susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (mutatis mutandis Vilniaus apygardos teismo 2009-10-28 nutartis civ. byloje Nr. 2S-1106-302/2009). Atkreipė dėmesį, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovas nepatirtų jokių neigiamų padarinių, o atsakovas kartu su kitais atsakovais patirtų neproporcingus suvaržymus.

             IeÅ¡kovas A. Z. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistÄ ir atsakovo T. Č. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovo pareikÅ¡tas skundas iÅ¡ esmės yra atsiliepimas į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir nėra susijęs su teismo 2013-10-17 nutartimi. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės. Nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis atsakovas teigia, jog ieÅ¡kovui suteikiamas nepagrįstas pranaÅ¡umas, o atsakovui suvaržoma teisė naudotis turtu.

Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, o visus atsakovo motyvus ir pateiktus įrodymus, spręs teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės.              Tretysis asmuo E. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir nurodė, jog prie skundo neprisideda ir kad jo tenkinimui nemato pagrindo.             Atsakovai E. Å ., V. Å ., L. L., R. L., S. C., K. C., D. M., J. M. ir N. K. pateikė bendrÄ atsiliepimÄ Ä¯ atskirtÄ jį skundÄ ir nurodė, jog prie skundo neprisideda ir kad jo tenkinimui nemato pagrindo.

            IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiÅ¡kia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę numatytÄ CPK 145 str. 1 d. 6 p. - draudimÄ atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ (LR CPK 178 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tik atlikęs preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ dėl egzistuojančios ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d.

įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2173/2011). Tačiau esant Å¡iai proceso stadijai, tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės nesprendžiamas. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti 2013 m. sausio 2 d. susitarimÄ (notarinio registro Nr. 20), patvirtintÄ Vilniaus m. 120-ojo notarų biuro notarės D. S., niekiniu ir negaliojančiu. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl pritaikė ieÅ¡kovo praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė VÄ® Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime nurodytų statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažymėtų plane indeksu (duomenys neskelbtini) teisinę registracijÄ VÄ® Registrų centre.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovams kreipusis į VÄ® Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime nurodytų statinių teisinę registracijÄ , minėta registracija bÅ«tų atlikta, iÅ¡vieÅ¡inta, atsakovai įgytų teisę minėtais statiniais disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan.), todėl patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡alių grÄ Å¾inimas į ankstesnę padėtį taptų sunkiai pasiekiamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , ginčo tarp Å¡alių pobÅ«dį, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 145 str. 1 d. 6 p. nustatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

Atsakovo T. Č. nesutikimas su priimta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡ esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, jog pateiktas ieÅ¡kinys yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, todėl nebuvo pagrindo užtikrinti tokių ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų. Pažymėtina, kad kiti atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad atskirojo skundo nepalaiko, nemato pagrindo jo tenkinimui. IÅ¡ tiesų, be aukščiau nurodytos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymo, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , turi atlikti preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų įvertinimÄ (CPK 144 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimai motyvuoti, argumentuoti bei tikėtinai pagrįsti pateiktais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodydamas, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovas nepatirtų jokių neigiamų padarinių, o atsakovas kartu su kitais atsakovais patirtų neproporcingus suvaržymus, neargumentavo ir nedetalizavo, kokį pranaÅ¡umÄ turėtų ieÅ¡kovas ir kokiu bÅ«du atsakovui suvaržoma teisė naudotis turtu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.Pažymėtina, kad preliminarus ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir Å¡ių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės, t. y. ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai iÅ¡spręstas tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį neturi (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR CPK 80 str. 2 d. už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 82 str. pagrindu yra indeksuojamas), pateikiant atskirÄ jį skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui toks mokestis nebuvo sumokėtas, todėl atmetus atskirÄ jį skundÄ , žyminis mokestis, viso 103,20 Lt, yra priteistinas iÅ¡ atsakovo T. Č..  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 str. 2 d. n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo T. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 103,20 Lt (vienÄ Å¡imtÄ tris litus 20 centų) žyminio mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Teisėja                                                                                 Asta Radzevičienė