6d37b5c077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-287/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00562-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 01 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai G. R.,

atsakovo atstovui Irmai Šapokaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. G., V. G., I. M., A. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. R. skundu (b.l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Skyrius) pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. surašyti A. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkos statybos aktą ir pareikalauti savo sąskaita pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti buvusį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotą, patraukti išorines garažo sienas bei pamatus į buvusią vietą. Taip pat pareiškėja prašė įpareigoti Skyrių pašalinti pažeidimą – surašyti A. G. savavališkos statybos aktą ir pareikalauti savo sąskaita pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą pavėsinę, atjungti savavališkai garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pajungtą elektrą, tačiau vėliau šių skundo reikalavimų atsisakė (b.l. 116). Be to, prašė pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisti išlaidų atlyginimą – 2 400,94 Lt (100 Lt žyminis mokestis, 1 800 Lt už advokato padėjėjo teisines paslaugas skundui surašyti, 363 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, 137,94 Lt už prašymo konstatuoti faktines aplinkybes parengimą).

Nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravo, t. y. vietoj buvusio medinio pastato pastatė 97 cm platesnį mūrinį pastatą su pavėsine. Pažymėjo, kad praplatinta garažo dalis bei pavėsinė pastatyti pareiškėjos bendrai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis valdomoje žemės sklypo dalyje. Naujame pastate taip pat pajungta elektra, jos manymu, savavališkai, nes elektros lizdą sumontavo ant išorinės pastato sienos, kuris yra neapsaugotas nuo kritulių (lietaus, sniego) galimo neigiamo poveikio.

Pareiškėja 2010 m. balandžio 7 d. informavo apie tai Skyrių, kuris 2010 m. gegužės 6 d. informavo pareiškėją, kad nustatė, jog A. G. garažą rekonstravo savavališkai, dėl to jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja 2011 m. sausio 6 d. vėl informavo atsakovą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savavališkų statybos padarinių nepašalino. Skyrius 2011 m. vasario 8 d. pranešė pareiškėjai, esą A. G. savavališkos statybos padarinius pašalino, t. y. perkėlė garažo išorinę sieną į vidinę pusę apie 70 cm ir tokiu būdu atstatė pastato užstatymo plotą į pradinę padėtį.

Pažymėjo, kad atsakovui buvo ar turėjo būti žinoma, kad A. G. savavališkai padidino garažo užstatymo plotą, savavališkai prie garažo pristatė statinį – pavėsinę (plotas 6,5 kv. m), tiek pavėsinę, tiek rekonstruotą garažą (padidėjusio užstatymo ploto dalyje) savavališkai pastatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, neturėdamas žemės sklypo bendraturčių sutikimo, savavališkai padidino garažo aukštingumą nuo 2,15 m iki 2,55 m bei 3,13 m, rekonstruotame garaže savavališkai pajungė elektrą.

Akcentavo, kad atsakovas savo atsakyme nedetalizavo nustatytų pažeidimų ir apsiribojo lakonišku atsakymu, jog A. G. garažą rekonstravo savavališkai. Atsakovas pareiškėjai nepateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui surašyto savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tvirtino, kad aplinkybė, jog Skyrius įpareigojo A. G. pašalinti tik dalį savavališkos statybos padarinių, pareiškėjai tapo žinoma 2011 m. vasario 11 d., gavus 2011 m. vasario 8 d. raštą. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog A.

G. pašalino savavališkos statybos padarinius. Nurodė, kad 2011 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog skundo padavimo dieną savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Susidaręs ankstesnio ir dabartinio garažo užstatymo skirtumas – 15,35 m (30,87 m – 15,52 m ) rodo, kad dėl rekonstrukcijos dalis garažo bei pavėsinė buvo užstatyti pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Atkreipė dėmesį į tai, kad garažas galėjo būti rekonstruojamas tik pagal parengtą supaprastintą projektą bei gavus pareiškėjos, kaip žemės sklypo, kuriame bus vykdoma rekonstrukcija, bendrasavininkės, sutikimą.

Pareiškėjos duomenimis, trečiasis suinteresuotas asmuo negavo žemės sklypo, kuriame stovi rekonstruotas garažas, bendrasavininkių sutikimo rekonstrukciją atlikti taip, kad garažo išorinė siena bei pamatai būtų patraukti apie 97 cm į išorę, tokiu būdu padidinant garažo užstatymo plotą ir juo užstatant pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, o greta garažo būtų pristatomas statinys – pavėsinė, užstatant pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį.

Taigi atsakovas netinkamai įvertino trečiojo suinteresuoto asmens savavališkos statybos padarinius, nepagrįstai pripažino jį pašalinus savavališkos statybos padarinius. Nesant žemės sklypo bendraturčių sutikimo, trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo parengti projekto, o šio neparengęs, negalėjo gauti pritarimo iš savivaldybės tarnautojo bei valstybės institucijos, atsakingos už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą įgalioto tarnautojo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l. 63–65) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (toliau – ir Reglamentas), nuostatomis ir ėmėsi savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų. Nustačius, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai rekonstruotas, garažo savininkui A. G. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. savavališkai praplatintą teisiškai registruotą garažą atstatyti į pradinę padėtį. 2010 m. rugpjūčio 31 d. pareigūnai patikrino minėto reikalavimo įvykdymą ir nustatė, kad išorinė garažo siena perkelta į vidinę apie 70 cm, garažo užstatymo plotas atstatytas į pradinę padėtį, o tai užfiksavo patikrinimo aktu. Nesutiko su pareiškėjos prašymu įpareigoti atsakovą surašyti savavališkos statybos aktą ir pareikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes jie yra pašalinti. Pastebėjo, kad siekiant išsiaiškinti aplinkybes, atsakovo darbuotojai pakartotinai nuvyko į vietą ir 2011 m. kovo 25 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodė, kad bendras užstatymo plotas yra 16,16 kv. m, o tai yra mažiau nei registruotas Nekilnojamojo turto registre – 17,00 kv. m (pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad klausimas dėl savavališkai garaže pajungtos elektros nėra priskiriamas nagrinėti atsakovo kompetencijai, todėl šis klausimas neturėtų būti keliamas atsakovo atžvilgiu. Šiuo metu už elektros tinklų tinkamą naudojimą yra atsakinga AB LESTO (Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius). Taip pat pabrėžė, kad minėtu 2011 m. balandžio 11 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktu patikrinus vietoje nustatyta, kad pavėsinė nugriauta, todėl nėra pagrindo reikšti reikalavimą ją nugriauti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu į skundą (b.l. 85–87) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Skyriaus reikalavimą įvykdė, t. y. pašalino neteisėtos statybos akte nurodytus reikalavimus – garažo užstatymo plotas buvo grąžintas į pradinę būklę. Pažymėjo, kad antstolis, fiksuodamas garažo plotį, netinkamai užfiksavo kai kuriuos duomenis. Siena, kur yra garažo vartai, yra platesnė, tačiau už įrengtos lietaus nuvedimo sistemos, susiaurėja iš abiejų pusių. Šio fakto antstolis neužfiksavo, t. y. nebuvo išmatuotas garažo plotis, esant susiaurėjusioms sienoms, tačiau ši aplinkybė (sienų susiaurėjimas) yra aiškiai matoma faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktose nuotraukose. Šiuo metu užstatytas garažo plotas neviršija ploto, numatyto kadastriniuose matavimuose (17 kv. m.), todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalia garažo esanti 69,5 cm pločio vieta, apipilta skiediniu, nėra šio statinio pamatai, t. y. nėra požeminė pastato dalis, todėl jos plotas negi būti skaičiuojamas į užimamą statinio plotą. Pastebėjo, kad šiuo metu esantis garažas negali būti laikomas rekonstruotu, nes jo užstatymo plotas nėra padidėjęs, koks jis yra užfiksuotas VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išraše (17 kv. m). Taip pat tvirtino, kad elektra į garažą nėra įvesta, ji nėra ir pajungta. Garaže buvo padarytos elektros rozetės, tačiau iki šiol elektra į pastatą-garažą nėra pajungta. Taigi pareiškėja be pagrindo baiminasi, kad elektros instaliacija akivaizdžiai keltų grėsmę kieme žaidžiančių mažamečių vaikų sveikatai ir gyvybei. Be to, pareiškėja, teigdama, kad garaže yra pajungta elektra, šiam teiginiui pagrįsti neprideda šį faktą patvirtinančių įrodymų. Nėra aišku ir tai, kodėl pareiškėja šį reikalavimą reiškia atsakovui, nes Skyrius vykdo valstybinę statybų priežiūrą, tačiau jo kompetencija neapima elektros (elektros pajungimo ar atjungimo) priežiūros veiksmų. Teigė, jog pareiškėja, pateikusi skundą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, į kurias įeina 137,94 Lt prašymo konstatuoti faktines aplinkybes parengimas, tačiau antstolis faktines aplinkybes konstatuoja, esant žodiniam asmens prašymui, o šios išlaidos nebuvo būtinos šioje situacijoje ir neturėtų būti priteistinos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu (b.l. 127–129) bylos dalį pagal pareiškėjos skundą dėl reikalavimų nugriauti prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą pavėsinę ir atjungti savavališkai garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pajungtą elektrą, nutraukė, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pateikė atsisakymą nuo dalies skundo reikalavimų, t. y. nurodė, kad atsisako reikalavimų nugriauti prie garažo pastatytą pavėsinę ir atjungti savavališkai garaže pajungtą elektrą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu ir priėmė pareiškėjos atstovo atsisakymą nuo dalies skundo reikalavimų, o administracinę bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 3 p.).

Nustatė, kad pareiškėja 2010 m. balandžio 7 d. skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir nurodė, kad A. G. vietoje buvusio žymiai mažesnio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai pastatė ant bendros nuosavybės žemės mūrinį garažą su pavėsine. Taip pat nurodė, kad šiuose statiniuose yra savavališkai pajungta elektra, kuri neatitinka saugos reikalavimų. Skyrius, patikrinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, 2010 m. gegužės 6 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100506-00012, kuriame konstatavo, kad A.

G. savavališkai vykdo statybos darbus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. atliko rekonstrukciją. Atsakovas 2010 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 2D-5009 „Dėl savavališkų statybų“ informavo pareiškėją, kad buvo patikrinta jos skunde nurodyta informacija ir nustatyta, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra savavališkai rekonstruotas, todėl jo savininkui buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kaip matyti iš 2010 m. gegužės 6 d. rašto Nr. RE-52 „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius“, A.

G. buvo įpareigotas iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. savo lėšomis likviduoti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkos statybos padarinius – rekonstruotą garažą atstatyti į buvusią padėtį. 2010 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-283 konstatuota, kad A. G. reikalavimą rekonstruotą garažą atstatyti į buvusią padėtį įvykdė, t. y. išorinė garažo siena perkelta apie 70 cm į vidinę statinio pusę. Pareiškėja 2011 m. sausio 6 d. vėl kreipėsi su skundu į atsakovą ir teigė, kad A.

G. nesiėmė veiksmų, kad būtų pašalinti savavališkų statybų padariniai. Atsakovas 2011 m. vasario 8 d. raštu Nr. 2D-1484 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ informavo pareiškėją, kad atsakovo pareigūnai 2010 m. rugpjūčio 31 d. patikrino reikalavimo įvykdymą ir konstatavo, kad A. G. reikalavimą įvykdė, garažo užstatymo plotą atstatė į pradinę padėtį. Skyrius 2011 m. kovo 24 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-844, kuriame nustatė, kad bendras užstatymo plotas yra 16,16 kv. m, t. y. faktinis garažo užstatymo plotas yra mažesnis nei deklaruotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pagal kurį garažo užstatymo plotas yra 17,00 kv. m. 2011 m. balandžio 11 d.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-908 konstatuota, kad pavėsinė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išardyta. Padarė išvadą, kad šio ginčo atveju išnyko ginčo dalykas. A. G. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, nustatytas jam terminas, per kurį jis privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius. A. G. reikalavimą įvykdė, t. y. rekonstruotą garažą atstatė į buvusią padėtį: išorinę garažo sieną perkėlė apie 70 cm į vidinę statinio pusę, šiuo metu bendras užstatymo plotas yra 16,16 kv. m – faktinis garažo užstatymo plotas yra dar mažesnis nei deklaruotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pagal kurį garažo užstatymo plotas yra 17,00 kv. m.

Atkreipė dėmesį į tai, kad visi nurodyti aktai yra galiojantys, jie nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, pripažinti negaliojančiais, todėl pabrėžė, jog neturi jokio teisinio pagrindo abejoti juose konstatuotų faktų tikrumu bei teisingumu. Pareiškėja teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių Skyriaus nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjos pateiktuose antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nėra nurodyta bendro užstatymo ploto, kuris pagal atsakovo nustatytus duomenis, yra mažesnis nei yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Teismas, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą surašyti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. savavališkos statybos aktą bei pareikalauti savo sąskaita pašalinti savavališkos statybos padarinius: atstatyti buvusį garažo užstatymo plotą – patraukti išorinės garažo sienos bei pamatus į buvusią vietą, nes savavališkos statybos padarinius A. G. per Skyriaus nustatytą terminą pašalino.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 132–134), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

Papildomai, remdamasi ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 – 4 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A662-260/2011), pabrėžia, jog teismo sprendimas grindžiamas tik atsakovo, kurio veiksmai skundžiami, priimtais aktais, nors pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius priešingas aplinkybes. Pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Nurodo, kad savo poziciją grindė leistinais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad, remiantis pateiktais antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, ginčo garažo plotis – 4,33 m, o ilgis – 7,13 m, todėl garažo užimamas plotas atitinkamai galėjo būti apie 30,88 kv. m. Tačiau teismas, neišsiaiškinęs galimų nurodytų prieštaravimų priežasčių ir jų nepašalinęs, vadovavosi paties atsakovo parengtu 2011 m. kovo 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-844. Be to, teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl rekonstrukcijos, rekonstrukciją siedamas išimtinai su užstatymo plotu, nors pareiškėja buvo nurodžiusi, kad pakeistos laikančiosios konstrukcijos, stogo danga. Taip pat neanalizuoti pareiškėjos argumentai, jog garažo, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, rekonstrukcijai turėjo būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 137–138) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad teismas neišsiaiškino bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų. Teigia, jog teismas nuosekliai ištyrė visus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 139–141) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, jog pareiškėja nepagrįstai garažo užstatymo plotui prilygina garažo ir malkinės užimamą plotą. Be to, Skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-844 nėra nustatyta tvarka nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti. Pažymi, kad laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas negali būti pagrindu pripažinti statinį rekonstruotu, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjos G. R. 2011 m. kovo 9 d. skundą, kuriuo ji prašė teismą įpareigoti atsakovą imtis priemonių savavališkos statybos padariniams pašalinti, t.y. surašyti savavališkos statybos aktą bei pareikalauti iš statytojo savo sąskaita pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 48).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skundą administraciniam teismui pateikė galiojant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsniu (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustatytam teisiniam reguliavimui (įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.), kuris nustatė ginčų dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo rūšinį teismingumą. Pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Iš pareiškėjos skundo argumentų ir pateiktų į bylą įrodymų akivaizdu, kad pareiškėja 2011 m. kovo mėnesį kreipėsi į administracinį teismą dėl jos manymu nepilnai užbaigtų statybos padarinių pašalinimo po to, kai statybos darbai ne tik kad buvo pradėti, bet ir užbaigti, o pati statyba atsakovo pripažinta savavališka statyba (b.l. 76-78). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnyje įtvirtintomis rūšinio teismingumo taisyklėmis yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos iškeltas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalis yra procesinė norma, todėl šia įstatymo norma nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, tačiau ja nesivadovavo ir išnagrinėjo bylą pažeisdamas bylos rūšinio teismingumo taisykles.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai byla išnagrinėta pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Kadangi byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra besąlyginis pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pagal Administracinių bylų įstatymą, paaiškėjus, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, byla administraciniame teisme negali būti nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje nurodyta, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, kurio buveinė yra A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, byla pagal G. R. skundą (proceso Nr.3-61-3-00562-2011-0) pagal teismingumą turi būti perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalimi, 140 straipsnio 5 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti. Bylą pagal G. R. skundą (proceso Nr. 3-61-3-00562-2011-0) perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas