2020-04-01 Nr. AB-6440-3-62-3-01060-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-227-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01060-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei, atstovaujamai Kauno rajono savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltų žemės“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, V. A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Fretas“) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „SVP namai“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovas) priteisti 1 063 433,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Bendrovei iš Savivaldybės priteisė 471 731,1 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas RUAB „SVP namai“ ir atsakovas Kauno rajono savivaldybė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas RUAB „SVP namai“ prašė priteisti jam iš atsakovo 17 099,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 9 366,07 Eur advokatų kontoros „Kaušinis ir Meškys“ advokato teisinės pagalbos, 7 433,11 Eur advokatų kontoros „Dabkevičius ir partneriai“ advokato teisinės pagalbos bei 300 Eur eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašė priteisti jam iš pareiškėjo 9 002,62 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Pareiškėjas RUAB „SVP namai“ atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti, nurodė, kad atsakovas turėjo galimybę būti atstovaujamas teisme savo darbuotojų.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį tenkinti iš dalies ir pareiškėjui priteisti 1 237,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš pareiškėjo 1 902,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nurodė, kad byla buvo sudėtinga, didelės apimties, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo būtina pasitelkti 2 advokatus iš skirtingų advokatų kontorų, todėl pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio.

Teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje, be skyriaus vedėjo pavaduotojos, vykdančios vedėjo funkcijas, dirba 2 darbuotojai ir 4 specialistai. Šis skyrius skirtas visam Kauno rajonui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto vidinius resursus bei į tai, kad išnagrinėta administracinė byla buvo sudėtinga, advokato pasitelkimas nagrinėjamu atveju buvo reikalingas. Savivaldybės administracijos resursai nebuvo pakankami atstovauti šioje byloje. Konstatavęs, kad advokato pasitelkimas nagrinėjamu atveju buvo reikalingas, teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad iš viso pareiškėjo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 4 172,73 Eur, o atsakovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 6 676,36 Eur. Teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies (44 proc.), atmestas 56 proc., todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (1 836 Eur), o atsakovas – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (3 738,76 Eur).

Teismas atliko šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir iš pareiškėjo atsakovui priteisė 1 902,76 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (3 738,76 Eur – 1 836 Eur).

III. Pareiškėjas RUAB „SVP namai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atmesti atsakovo Kauno rajono savivaldybės prašymą dėl išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas nurodo, kad papildomas privačių advokatų pasitelkimas neturi sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjui, kadangi atsakovas galėjo ir turėjo teisme atstovauti save pats. Tai patvirtina ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. ĮS-431 patvirtintų Kauno rajono savivaldybės administracijos teisės skyriaus nuostatų 4.7 punktas, kuriame nustatyta, kad teisės skyrius ruošia ieškinius, skundus ir kitus procesinius dokumentus, atstovauja savivaldybės interesams teismuose ir kitose institucijose.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjimu atveju atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei pasitelkiant advokatus ir kad advokato ir advokato padėjėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo būtinas. Ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose atsakovas atlieka viešąjį administravimą.

Pareiškėjas nurodo, jog teismas, pripažinęs, kad byla buvo itin sudėtinga, tas pačias aplinkybes vertino skirtingai: viena vertus, sumažino pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, kita vertus, teismas nutarė, jog atsakovui advokato pasitelkimas nagrinėjamu atveju buvo reikalingas.

Pareiškėjo manymu, teismas neteisėtai įskaitė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas yra restruktūrizuojama įmonė. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas nurodo, kad teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje eAS-345-492/2019. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai nebuvo pakankami, todėl advokato dalyvavimas šioje sudėtingoje byloje buvo būtinas.

Atsakovas teigia, kad bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir sprendimas dėl atsakovo teisės pasinaudoti advokatų teikiamomis teisinėmis paslaugomis nėra tapatūs. Teismas iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio sumažino ne tik pareiškėjo, bet ir atsakovo prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo įsitikinimu, vien faktas, jog pareiškėjas yra restruktūrizuojama įmonė, neapriboja teismo teisės atlikti įskaitymą. Abiejų šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai, o pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos prilyginamos einamosiomis įmokomis, todėl draudimas atlikti įskaitymą šiuo atveju netaikomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir atlikęs šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, priteisė atsakovui iš pareiškėjo 1 902,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi teisę į 1 836 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas – į 3 738,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Rekomendacijų nustatyta tvarka.

Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. ABTĮ taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-345-492/2019).

Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog tai, kad atsakovas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti pareiškėjams nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo naštos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019).

Nagrinėjamu atveju atsakovas – Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos, – yra viešojo administravimo subjektas, ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą. Atsakovas neneigė, kad Savivaldybės administracija turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas. Nei prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, nei atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kodėl jo turimi resursai šio atveju nebuvo pakankami ir kodėl šioje administracinėje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas. Taigi atsakovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatitinka būtinumo kriterijaus.

Pažymėtina, kad tokią pat išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019 (t. y. toje pačioje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju) spręsdamas dėl atsakovo Savivaldybės teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju turi teisę į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Tai konstatavus, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės. Netenkinant atsakovo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir dėl to neatliekant įskaitymo, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistinas 1 836 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino iš dalies Savivaldybės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „SVP namai“ iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės, atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, priteisti 1 836 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsakovo Kauno rajono savivaldybės, atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė