Legislator Case Law & Legislation
6d336d41-d20f-4ef0-abb9-9d505cc81ef0 AI generated

6d336d41-d20f-4ef0-abb9-9d505cc81ef0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 6d336d41-d20f-4ef0-abb9-9d505cc81ef0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-594-298/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39786-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 26 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis, sekretoriaujant V. Ž., dalyvaujant prokurorei I. P., kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui M. B., nukentėjusiajai O. V., jos atstovei advokatei G. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

Legislator headnote

AI generated

6d336d41-d20f-4ef0-abb9-9d505cc81ef0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: bÅ«tų dar geresnis tėvas vaikams. Mano, kad užteks ir 1 metų laidavimo, jų pokalbiai jau trunka 1 metus, A. V. supras dar labiau savo neigiamus padarinius. Jei teismas nuspręs, tai jis pasiruošęs sumokėti užstatÄ . Žmona domisi savo dukromis, irgi mato golfo laukuose, pažįsta tik, santykių nėra artimų tarp jų su A. V. žmona. A. V. pasakojo apie buitinį konfliktÄ , dėl jų elgesio, kažkokio konkretumo nebuvo, jis labai jautrus žmogus kai pasakoja apie savo žmonÄ ir vaikus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-594-298/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39786-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 26 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis, sekretoriaujant V. Ž., dalyvaujant prokurorei I. P., kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui M. B., nukentėjusiajai O. V., jos atstovei advokatei G. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teistas, bet teistumas iÅ¡nykęs: kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė : A. V. 2019-09-15 apie 17.10 val. kilusio žodinio konflikto metu, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – žmonÄ O. V., t. y. tyčia ranka suėmė už jos kairės rankos rieÅ¡o ir nustÅ«mė, dėl ko O. V. atsitrenkė į kėdę ir nugriuvo ant grindų, po ko tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ sugriebė O.

V. už kairės kojos čiurnos ir laikydamas rankoje neÅ¡iojamo kompiuterio dėklÄ tyčia sudavė O. V. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairiame rieÅ¡e, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. V. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino.

Nurodė, kad buvo sekmadienis, jie su (duomenys neskelbtini) važiavo į prekybos centrÄ . Turi bendrus du vaikus: 13 ir 5 metų. Nutarė nuvežti vaikus žaidimų kambarį, paliko juos ten, patys nuėjo į kavinę. Užsakė kavos ir atėjęs su puodeliais prie žmonos (duomenys neskelbtini) pastaroji iÅ¡karto paklausė jo: ar jis žino, kodėl pasikvietė į kavinę. O. V. aiÅ¡kino, kad jau su juo nenori bÅ«ti ir jo nemyli, buvo nesusipratimai, visada norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , apie skyrybas kartÄ buvo pasakyta.

Buvo Å¡okas jam, negalėjo suprasti, nepradėjo pyktis prie visų žmonių. Po pokalbio išėjo pas vaikus į žaidimų kambarį, važiuojant namo automobilyje, pasakė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius girdint vaikams, gailisi dėl to. P. O., kad pagalvotų, minėjo, kad bÅ«tent ji nori iÅ¡ardyti Å¡eimÄ . Kalbėjo, kad gal kažkÄ gali padaryti, nes atrodė jo gyvenimas sustojo tuo metu. Prie vaikų pasakė: nejau jam nusižudyti. Kažkokius žodžius sakė, kad galbÅ«t su automobiliu įvažiuoti kažkur.

Pasakyti tiesiai negalėjo taip prie vaikų. (duomenys neskelbtini) verkė, vaikai su ja sėdėjo automobilio gale. Kai atvažiavo namo, O. V. sėdėjo darbo kabinete su vaikais. Pradėjo ruoÅ¡tis į darbÄ , buvo susijaudinęs, galvojo apie žodžius, kuriuos pasakė O. V.. Pradėjo bartis ir ji buvo susijaudinusi, verkė vaikai. Pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) norėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų, ji buvo susijaudinusi, ir bijojo, kad gali kažkas nutikti jai iÅ¡važiavus su vaikais. Pasakė necenzÅ«riniais žodžiais jai.

P. O. telefonÄ , nes ji norėjo iÅ¡važiuoti ir minėjo, kad nori kviestis policijos pareigÅ«nus, nuo komodos paėmė telefonÄ ir įsidėjo į galinę kelnių kiÅ¡enę. Viskas vyko koridoriuje, bėgo nuo (duomenys neskelbtini), telefonas iÅ¡krito, nes ji jį vijosi, jis pastÅ«mė telefonÄ , gal tuo metu ir sudužo. Jį paėmė už rankos Oksana ir stipriai skaudėjo, deÅ¡inėje rankoje turėjo dėklÄ dokumentų, kai (duomenys neskelbtini) nukrito jis ant jos krito, nes ji užsilaikė už jo. (duomenys neskelbtini) pradėjo kojomis jį spardyti, gal 3 kartus su dėklu trenkė jai per galvÄ , ji nukrito tarp dviejų kėdžių.

TelefonÄ atidavė, ji paskambino policijos pareigÅ«nams. Paskambino dar jos pusbroliui, pastarasis atvyko po 2 min. Ä® namÄ jis daugiau neužėjo, gaila, kad matė tai jo vaikai. (duomenys neskelbtini) pastÅ«mė ir ji nukrito ant grindų. Viskas buvo kaip paraÅ¡yta kaltinamajame akte. Gailisi labai dėl savo poelgio. Jam kaip vyrui, iÅ¡girsti tokius žodžius apie skyrybas, tai buvo skaudu. D. O. nuomojasi butÄ su vaikais. Pradėtas skyrybų procesas, bet nėra sprendimo dar. Jam paskirta kardomoji priemonė, per (duomenys neskelbtini) dukrÄ , vyresnė, jie bendrauja su (duomenys neskelbtini).

Jis paima vaikus, paskutiniu metu jie geriau bendrauja su (duomenys neskelbtini). Jos atsiprašė. Jis atlygino jai žalÄ už telefonÄ , nupirko naujÄ ; čia buvo pirmas kartas, kai panaudojo prieÅ¡ žmonÄ smurtÄ . Mano, kad bendros kalbos nerado. Buvo momentas kaip nekalbėjo, tikrai buvo prie mamos, nes sunkiai sirgo ir mirė, apie 10 mėn. prižiÅ«rėjo. Jis norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Kaltu pripažįsta, dar kartÄ atsipraÅ¡o (duomenys neskelbtini), tikrai nenorėjo, kad tai nutiktų. ViskÄ padarys, kad bÅ«tų geriau žmonai ir vaikams.

Palaiko prokurorės ir advokato nuomonę. Kompiuterio dėklÄ praÅ¡o grÄ Å¾inti. N. O. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 13 m. vedę, buvo konfliktų, dažnai bÅ«davo ir policijos pareigÅ«nai buvo kviečiami, atsirado nepasitikėjimas, nesusikalbėjimas. Paskutiniai metai buvo sunkÅ«s, apie 2 metus. Ne pirmas kartas panaudojamas smurtas, tik nebuvo ikiteisminių tyrimų. Bandė iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir viskas kÄ pasakojo A. V. yra tiesa. Apie skyrybas buvo pasakius vienÄ kartÄ , norėjo gražiuoju skirtis, A.

V. irgi žinojo, kad santykiai nėra geri. Taip tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. A. V. atsiprašė jos, pas jo advokatÄ buvo, pretenzijų dėl neturtines žalos neturi, neprieÅ¡tarauja dėl laiduotojo. Mato, kad žmogus pasikeitė, jie dėl vaikų visada Å¡neka apie vaikus, bendrauja su vaikais, tariasi. Laiduotojas Č. O. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis pažįsta A. V. 10 metų, jis yra golfo klubo narys. Tenka dažnai susitikinėti ir treniruotis kartu. Pora karų per savaitę, jie kalba apie gyvenimÄ , apie Å¡eimyninius reikalus.

Nuo pirmų dienų žinojo apie tÄ konfliktÄ . Svarbiausia, kad A. V. gailėjosi, jog taip pasielgė, pokalbiai buvo apie pozityvius santykius su žmona ir vaikais, pastarasis rodė tai savo visais veiksmais, dažnai matė (duomenys neskelbtini) su dukromis. Mato kiek jis įdeda į dukros auklėjimÄ ir mato, kad dukra gali tapti rinktinės narė. A. V. supranta, kad padarė neigiamÄ dalykÄ . Supranta, kad negalima neigiamai atsiliepti apie žmonÄ vaikams. A. V. gali tikrai pasitaisyti, jei bus jo globoje. Padarys viskÄ , kad A.

V. bÅ«tų dar geresnis tėvas vaikams. Mano, kad užteks ir 1 metų laidavimo, jų pokalbiai jau trunka 1 metus, A. V. supras dar labiau savo neigiamus padarinius. Jei teismas nuspręs, tai jis pasiruošęs sumokėti užstatÄ . Žmona domisi savo dukromis, irgi mato golfo laukuose, pažįsta tik, santykių nėra artimų tarp jų su A. V. žmona. A. V. pasakojo apie buitinį konfliktÄ , dėl jų elgesio, kažkokio konkretumo nebuvo, jis labai jautrus žmogus kai pasakoja apie savo žmonÄ ir vaikus.

Mano jis iÅ¡ to kÄ pasakojo, jis kaip vyras supranta, kad kaltas dėl tokio poelgio ir savo veiksmų. Jam sunku vertinti O. V. pamÄ stymus, jos požiÅ«rį, įvykių vertinimÄ , jam sunku patikėti, kad A. V. nuolatinis smurtautojas ir skriaudėjas. Turi pakankamai patirties kaip advokatas ir kaip aktyvus narys, panaudosi savo autoritetÄ auklėjime. KartÄ du kartus susitikti, aptarti apie gyvenimÄ , jie pastoviai kalba, kad jo dukros didžiausias turtas ir dėmesį skirti joms; sportas, kuris labai aktyvus, didžiulis junginys tarp jo ir A.

V., turės pakankamai galimybių dirbti su juo ir auklėti. Nėra klausimo dėl to ar myli A. V. savo vaikus, kaip jis stengiasi bendrauti, dukros noriai leidžia laika su juo, nekalbant apie KornelijÄ , kuri įsimylėjo į gražų sportÄ - golfÄ , ji daro daug pažangų ir visada yra Å¡alia tėvas, yra kantrus. A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-09-15 12-30 val. kartu su savo žmona O. V. ir dukromis nuvažiavo į PC Akropolis praleisti laiko. Atvykus į Akropolį dukras nuvedė į vaikų žaidimo kambarį ir ten jas paliko.

Žmona pasiÅ«lė nueiti į kavinę atsigerti kavos, kol vaikai žaidžia. Nuėjus į kavinę, jis nupirko kavos ir kartu su žmona atsisėdo prie staliuko. Tik atsisėdus žmona jo rusiÅ¡kai paklausė „tu tikriausiai supratai, kodėl mes čia atėjome“. Jis atsakė, kad nesuprato. T. O. pasakė „sudaužytos lėkÅ¡tės nesuklijuosi“. Ji pasakė, kad ji įtariamojo nemyli ir nenori jo kaip vyro ir jie skiriasi. Dėl Å¡ių žmonos žodžių jis patyrė Å¡okÄ , nes tokių žodžių nesitikėjo.

Jis perklausė, ar tai ne pokÅ¡tas, tačiau (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ne. Kavinėje praleido apie 3 minutes, net kavos nespėjo iÅ¡gerti. Išėjus iÅ¡ kavinės kartu su žmona nuėjo pas vaikus ir kartu su jais leido laikÄ . Tuo metu su žmona nesipyko, tačiau nuolat galvojo apie žmonos pasakytus žodžius dėl skyrybų. Pabuvus su vaikais žaidimo kambaryje apie 1 valandÄ nuėjo pavalgyti. Arba einant link automobilio, arba valgant, jis savo žmonos paklausė, gal ji nori pabÅ«ti pas motinÄ ir pasiÅ«lė jÄ su vaikais ten nuvežti.

Tai pasiÅ«lė, nes pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) pasikarščiavo ir nori pagalvoti apie jų santykius. Nieko pikto nenorėjo. Å io pasiÅ«lymo (duomenys neskelbtini) atsisakė, nes jai kitÄ dienÄ reikėjo į darbÄ ir jos automobilis buvo prie jų namo. Atsisėdę į automobilį važiavo link namų ir kalbėjo. Jiems kalbant jis bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti visÄ situacijÄ , nes buvo suglumęs, Å¡oko bÅ«senos. Jiems kalbant gal ir galėjo pakelti balsÄ , nes, kaip ir minėjo, buvo labai susijaudinęs. (duomenys neskelbtini) pravirko, tačiau tiksliai nežino dėl ko, gal dėl to, kad paklausė apie skyrybas.

Vaikai girdėjo visÄ jų pokalbį. Po (duomenys neskelbtini) pravirkimo, jie tylėjo ir vienas kitam nieko nesakė iki pat namų. Jiems grįžus nuėjo į namus. (duomenys neskelbtini) ruošė vaikus, nes jiems reikėjo į mokyklÄ (darbo kambaryje), o jis nuėjo rinktis daiktus į koridorių. Jam ruoÅ¡iantis į savo kompiuterio dėklÄ susidėjo dokumentus. Matė, kad (duomenys neskelbtini) verkia, atrodė susijaudinusi. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad atiduotų jos automobilio raktus, nors raktai buvo savo vietoje ant kabliuko prie sienos.

Jis pamatė, kad (duomenys neskelbtini) labai susijaudinusi ir nori kažkur su vaikais iÅ¡važiuoti, dėl to jis paklausė, „kur tu nori važiuoti“, tačiau ji nieko nesakė. Jis labai sunerimo, nes (duomenys neskelbtini) buvo labai susijaudinusi ir norėjo iÅ¡važiuoti su vaikais iÅ¡ namų. Jis jai neleido važiuoti, nes bijojo, kad (duomenys neskelbtini) dėl savo bÅ«klės nepadarytų avarijos. Jis pasiÅ«lė kitÄ dienÄ nuvežti į darbÄ , o vaikus nuvežti į mokyklÄ , darželį. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jei neleis važiuoti, ji iÅ¡kvies policijÄ .

Tai iÅ¡girdęs, jis nuėjo į koridorių, kur ant spintelės pastebėjo (duomenys neskelbtini) telefonÄ ir jį paėmęs, įsidėjo į galinę kelnių kiÅ¡enę. (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip jis jos telefonÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę ir pradėjo Å¡aukti ant jo, kad atiduotų telefonÄ . Jis atsakė, kad neatiduos telefono ir pasakė, kad jo neprovokuotų VisÄ tai matė ir girdėjo dukra (duomenys neskelbtini). Tai pasakęs jis į deÅ¡inę rankÄ paėmė savo kompiuterio dėklÄ , apsisuko ir norėjo iÅ¡eiti į laukÄ , nes norėjo nuneÅ¡ti kompiuterio dėklÄ Ä¯ automobilį.

Jam bÅ«nant užsisukus, jis pajuto, kaip (duomenys neskelbtini) jam pradėjo griebti už kiÅ¡enės ir jÄ tempti. Mano, kad norėjo paimti savo telefonÄ . Tai pajutęs jis pradėjo bėgti pro virtuvę į svetainę, nes nenorėjo konfliktuoti su (duomenys neskelbtini). Jam įbėgus į svetainę, (duomenys neskelbtini) jį pasivijo, sugriebė nagais už kairės rankos žasto. Dėl ko pajuto fizinį skausmÄ . Pajutęs skausmÄ su ta pačia ranka, už kurios (duomenys neskelbtini) buvo jam sugriebusi, jÄ atsistÅ«mė, neturėdamas tikslo jÄ sužaloti, o norėdamas, kad (duomenys neskelbtini) paleistų jo rankÄ .

Dėl atsistÅ«mimo (duomenys neskelbtini) prarado pusiausvyrÄ ir parkrito tarp kėdžių ir laikydama jį už rankos nusitempė jį kartu, tačiau jis nenukrito, bet liko pasviręs link jos. (duomenys neskelbtini) pakritus, ji su kaire koja bandė jam įspirti. Dėl to jis su ranka sustabdė jos kojÄ , už jos paimdamas. Å iuo metu neatsimena kuria ranka. Jam laikant žmonos kojÄ , pasakė, kad ji apsiramintų. Jokio tikslo suduoti su neÅ¡iojamo kompiuterio dėklu neturėjo, gal besigrumiant ir prilietė Å¡iuo daiktu jos galvÄ , tačiau tai nebuvo joks tyčinis smÅ«gis.

Nenorėdamas daugiau grumtis su (duomenys neskelbtini), jis atsistojo ir nuėjo į koridorių. Tuo metu (duomenys neskelbtini) taip pat atsistojo ir toliau reikalavo telefono, pasakė, kad kvies policijÄ , jis telefonÄ grÄ Å¾ino ir su kompiuterio dėklu išėjo į laukÄ prie automobilio. Išėjus iÅ¡ namo daugiau ten nenuėjo. Stovėdamas kieme paskambino (duomenys neskelbtini) pusbroliui O. L. ir pakvietė atvažiuoti bei pasakė apie Å¡eimyninį nesklandumÄ . Kiek prisimena, kad vaikai galėjo matyti visÄ jų kivirÄÄ , bet ar jie viskÄ matė ir girdėjo, nėra įsitikinęs (b.l.97-99).

Papildomai apklaustas įtariamuoju A. V. parodė, kad į jam pateiktus klausimus gali parodyti, kad galvos traumų neturėjo, nėra įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ . PraneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas, jo esmę suprato, su juo nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta. Nori pasakyti, kad Å¡iuo metu parodymus duoti atsisako ir juos duos su savo advokatu (b.l.86-87). N. O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad 2019-09-15 pakvietė vyrÄ A. V. į kavinę, esančiÄ Vilniaus mieste PC AKROPOLIS .

Ten vyko visa Å¡eima, t. y. ji, vyras ir jų 12 bei 5 metų dukros. Atvykus mergaites paliko žaidimų kambaryje. Tada ji su vyru nuėjo į kavinę CAIF CAFE, kur užsisakė kavos ir ji vyrui pasakė „kad bus rimtas pokalbis, dėl skyrybų“. Vyras iÅ¡klausė, kÄ jam pasakė. Tada vyras jÄ pradėjo kolioti necenzÅ«riniais žodžiais, bet tyliai, kad negirdėtų aplinkiniai. Po Å¡io įvykio jie nuėjo pasiimti mergaičių iÅ¡ žaidimo kambario. Vykstant link namų A. V. pasakė „aÅ¡ tave nuveÅ¡iu pas mamÄ ir ten paliksiu“, o ji atsakė „kad be mergaičių, niekur nevažiuos“.

Tada vyras vėl pradėjo jÄ kolioti necenzÅ«riniais žodžiais girdint mergaitėms. Pradėjo rodyti, kažkokius video įraÅ¡us, kuriuose ji yra nufilmuota, kada iÅ¡važiuoja iÅ¡ darbo. Vyras mano, kad ji jam yra neiÅ¡tikima. Jis sakė, kad visiems įrodys, kad ji bloga. Taip pat mergaitėms girdint pasakė „aÅ¡ važiuosiu visu greičiu, kad užsimuÅ¡tume, vis tiek nėra gyvenimo“. Jis grasino, kad „sudegins namÄ ir neduos gyvenimo, naikins kiekvienÄ dienÄ â€œ. Grįžus į namus, vyras paėmė jos raktus nuo namo bei automobilio ir išėjo į laukÄ .

Maždaug po 10 min. grįžo į namus ir pradėjo girdint mergaitėms vėl kolioti necenzÅ«riniais žodžiais. Tada ji priėjo prie jo ir pasakė „atiduok raktus, nes jie yra mano“. Vyras atsakė „kai iÅ¡siskirsim, tada ir iÅ¡siaiÅ¡kinsim kas yra kieno“. Tada ji pasakė „atiduok raktus, nes paskambinsiu broliui“. Po to pasakė „skambinsiu į policijÄ , jei tu man negrÄ Å¾insi raktų“. Po Å¡ių žodžių vyras jėga iÅ¡plėšė telefonÄ ir rankų ir metė į grindis bei pradėjo trypti kojomis.

Visa tai įvyko koridoriuje. Ji, norėdama paimti telefonÄ , pasilenkė, bet vyras jÄ pastÅ«mė, kad negalėtų paimti telefono. Jis pastÅ«mė jÄ ir išėjo į svetainę. Ji priėjo prie vyro ir norėjo iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukti savo telefonÄ . Bet jis, naudodamas jėgÄ , suėmė jos kairę rankÄ ties rieÅ¡u ir stÅ«mė nuo savęs, dėl ko ji atsitrenkė į kėdę. Jai gulint ant grindų vyras suėmė kairės kojos čiurnÄ ir laikė, kad ji neatsistotų bei paėmęs neÅ¡iojamo kompiuterio dėklÄ , su juo sudavė į galvÄ ne mažiau trijų kartų, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

Po Å¡ių veiksmų vyras atidavė jai telefonÄ ir pasakė „skambink kam nori“. Tada ji iÅ¡kvietė policijÄ (b.l.2). Papildomų apklausų metu nukentėjusioji O. V. parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, nieko papildomai pareikÅ¡ti nenori. Tik patvirtina, kad vyras atlygino žalÄ už sugadintÄ telefonÄ . TelefonÄ vyras sudaužė 2019-09-15 kilusio konflikto metu. Jai pagrasinus iÅ¡kviesti policijÄ , vyras griebė iÅ¡ jos rankų jose laikytÄ telefonÄ ir metė jį į žemę bei trypė jį kojomis.

Sutrypus telefonÄ , A. V. įsidėjo jį į kiÅ¡enę. Dėl grasinimų automobilyje - kai vyras „grasino visus užmuÅ¡ti važiuojant, sudeginti namus“, mano, kad grasinimai nebuvo realÅ«s. Vyras sakė dėl to, kad buvo streso bÅ«senoje. Ji neprieÅ¡tarauja, kad A. V. gyventų adresu (duomenys neskelbtini), nes pati dabar negyvena Å¡iuo adresu, nes nuomoja butÄ . (b.l.35, 49). 2019-09-15 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad apžiÅ«ros objektas - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) koridorius ir svetainė.

Apžiūros metu grumtynių žymių neaptikta. Matyti apgadintas pareiškėjos mobilus telefonas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas nešiojamas dėklas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l.3-4). 2019-10-16 daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kad apžiūros objektas - nešiojamo kompiuterio dėklas, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Nešiojamo kompiuterio dėklas yra juodos spalvos, jo ilgis 40 cm, aukštis 34 cm, plotis 14 cm.

NeÅ¡iojamo kompiuterio dėklo Å¡onas ir apatinė dalis sudaryta iÅ¡ kietos medžiagos. NeÅ¡iojamo kompiuterio dėklas turi juodos spalvos rankenÄ , kurios ilgis 14 cm. Dėklo priekyje virÅ¡utinėje dalyje yra ženklas su užraÅ¡u L. D. apžiÅ«rint neÅ¡iojamÄ kompiuterio dėklÄ pastebima, kad jis turi tris atsegamus skyrius. Juos atsegus matomi skyriai daiktams susidėti. NeÅ¡iojamo kompiuterio dėklas tuščias. Po apžiÅ«ros neÅ¡iojamo kompiuterio dėklas perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK Vilniaus r.

PK daiktų saugojimo kamerÄ (b.l.20-26). BIRT ataskaitos žiÅ«rykle, kad 2019-09-15 apie 17.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) , A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilusio konflikto metu pastÅ«mė ir pargriovė ant grindų bei sudavė tris kartus neÅ¡iojamojo kompiuterio dėklu per galvÄ savo žmonai O. V., gim. 1984 (duomenys neskelbtini) m. Å iais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ (b.l.11-12). 2019-09-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3300/2019 (01), kad O.

V. padaryta poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairiame rieÅ¡e, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti prieÅ¡ 1-3 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankio formÄ , dydį.

Poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje galėjo bÅ«ti padaryta tiek griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, tiek ir smÅ«giu kieto, buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smÅ«giu). Ä®prastinėms sÄ lygomis patiriant tokio pobÅ«džio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b.l.28-29). 2019-12-18 SavanoriÅ¡kų daiktų apžiÅ«ros protokolu, kad nukentėjusioji O. V. pateikė apžiÅ«rai Samsung S8 mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį, kaip nurodė nukentėjusioji, sudaužė jos vyras A.

V. 2019-09-15 kilusio konflikto metu (b.l.38-39). 2019-12-18 objektų apžiÅ«ros protokolu su fotolentele, kad apžiÅ«rimas mobilaus ryÅ¡io telefonas, kurį 2019-12-18 daiktų ir dokumentų savanoriÅ¡ko pateikimo protokolu pateikė O. V.. ApžiÅ«rint mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung S8 vizualiai matyti ekrano pažeidimai (foto 1,2,3). Pats telefonas yra įdėtas į guminį dėkliukÄ (foto 4). ApžiÅ«rint telefono galinę dalį pažeidimų nepastebėta (foto 5) (b.l.40-41). Po apžiÅ«ros mobiliojo ryÅ¡io telefonas grÄ Å¾intas nukentėjusiajai O.

V. (b.l 42). IÅ¡ nukentėjusiosios O. V. elektroninių laiÅ¡kų VA VPK Vilniaus r. tyrėjui G. K. bei D. O. matyti, kad nukentėjusioji O. V. vyrui pretenzijų dėl sudaužyto telefono neturi, nes jai atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Ji nenori, kad dėl Å¡io fakto bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l.47, 59). Apklaustas liudytoju patrulis E. B. parodė, kad 2019-09-15 dirbo VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo bÅ«rio grupėje. Apie 17.10 val. iÅ¡ budėtojo gavo nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje.

Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusioji O. V. ir A. V.. IÅ¡ pažiÅ«ros jie abu buvo blaivÅ«s. Moteris paaiÅ¡kino, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilusio konflikto metu pastÅ«mė ir pargriovė jÄ ant grindų bei sudavė nemažiau trijų kartų neÅ¡iojamojo kompiuterio dėklu jai per galvÄ . Å iais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos emocinės bÅ«senos matėsi, kad ji yra labai susijaudinusi. Ant jos nesimatė akivaizdžių smurto požymių.

Smurtu įtariamas asmuo buvo ramus. Ä®vykio aplinka buvo tvarkinga. Daugiau papildomai nieko pasakyti negali (b.l.71-72). 2019-10-25 pas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjÄ atliktos mažametės K. V. apklausos metu užfiksuota, kad jai yra 12 metų. Rugsėjo mėn. 15 dienÄ jos tėvai stipriai susipyko ir tėtis pradėjo muÅ¡ti mamÄ . Mama labai stipriai susitrenkė, tai matė ir ji, ir jos sesuo. Tai buvo kaip baisus sapnas, buvo labai baisu. Jos sesuo labai stipriai verkė, o tėtis mušė mamÄ .

Bandė tėtį stabdyti. Tai buvo lyg ir dėl telefono. Tėtis nedavė telefono, nes mama norėjo paskambinti į policijÄ ir pasakyti, kÄ tėtis daro. Ji taip suprato. Tėtis nenorėjo atiduoti maÅ¡inos raktų. Mama norėjo paskambinti, sakė tėčiui, kodėl jis neatiduoda, pasakė, kad jei neduos, paskambins į policijÄ . Tėtis paėmė mamos telefonÄ ir metė jį į plytelę ir pradėjo jį trypti. Jis manė, kad jis sulūš ir mama nepaskambins policijai. Taip išėjo, kad jis mamÄ dar sumušė, nes atiminėjo telefonÄ .

Po to ji tėtį sustabdė ir jis mamai atidavė telefonÄ . Po to tėtis išėjo į garaÅ¾Ä ir laukÄ . Mama sėdėjo ant lovos verkė, jos su sese bandė jÄ nuraminti. Paskambino policijai. PareigÅ«nai atvažiavo ir mama pasakė, kad nori užfiksuoti šį momentÄ . Tai truko labai ilgai, jie fiksavo apie 3 val. kažkur. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir policija pasakė, kad mamai reikalinga greitoji pagalba. Greitoji pagalba atvažiavo ir nežino, kas ten buvo. Po kelių dienų sužinojo mama, kad jai hematoma.

Pas mamÄ jau pirmÄ dienÄ po įvykio buvo labai mėlyna ranka, po to buvo labai iÅ¡tinusi ir dėl to greitoji pagalba buvo atvažiavusi. Greitoji iÅ¡važiavo, tėtis buvo lauke, mama namie. Mama nenorėjo bÅ«ti lauke ir matyti tėtį. Greitoji iÅ¡važiavo, o policija paėmė tėtį pasodino į bÅ«delę. Jie iÅ¡važiavo. Ji su sese ir mama buvo namie, ramino mamÄ . Mamai buvo labai skaudu. Tai vyko namie. IÅ¡ koridoriaus iki svetainės. Jie vaikščiojo ir taip priėjo iki svetainės. Matė konkrečiai.

Pradžioje tėtis mamÄ pastÅ«mė, kur kėdės. Kėdžių kojelės buvo geležinės ir mama į jas atsitrenkė galva. Tai buvo labai stipriai matoma, po to jis jÄ mušė su rankine, kuri labai sunki. Pati žino, kokia ji sunki. Tris kartus tikrai mušė. Žino kaip skaudėjo. Tašė su dokumentais buvo, nors ten kompiuterį reikia neÅ¡ioti, bet tėtis dokumentus neÅ¡iojo, kur jam reikėjo į darbÄ . Po to mama atsistojo, tėtis paėmė jos sesę (duomenys neskelbtini) ant rankų.

Mama ne tai, kad iÅ¡sigandusi buvo, o pikta ant jo buvo. T. S. nubėgo pas mamÄ . Jos atsisėdo visos ant lovos ir tėtis jai atidavė telefonÄ . Mama atsisėdo ant sofos ir pradėjo skambinti. Mama verkė, nes jai skaudėjo ir dėl to kad jÄ sumušė, kad taip padarė. Manė dėl to verkė. Žino, koks skausmas, persidavė tai. Žino, nes kai kiekvienÄ kartÄ tėtis papraÅ¡o padėti nuneÅ¡ti tašę, ji jam padeda. Žino, kokia ji sunki. Matė, kokia pas mamÄ buvo mėlyna, bordinė ranka.

Kairė ranka. (Rodo į plaÅ¡takos viršų tarp nykščio ir rodomojo pirÅ¡to). Tėtis mušė mamÄ , nes mano, kad jis nežinojo, kaip pasakyti, kad mama nepaskambintų į policijÄ . Jis nedavinėjo mamai telefono, jis gynė telefonÄ , kad neskambintų mama į policijÄ . Ji matė, kaip buvo ir žino, kad taip buvo. Žino, nes ji matė ir girdėjo, kaip jie kalbėjo. Buvo Å¡alia mamos. Tėtis mamai sakė, kad jis jos nemuÅ¡, bet tai padarė, tÄ tikrai atsimena. Detalių pasakymų neatsimena.

Tai įvyko po to, kai jos atvažiavo iÅ¡ Akropolio apie 17 val. Iki to jie buvo Akropolyje. Ji su sese buvo žaidimų kambaryje, o tėvai nuėjo į kavinę kalbėtis dėl skyrybų. Po to kai pakalbėjo atėjo į vaikų kambarį. Tėtis buvo piktas, liÅ«dnas, mama irgi liÅ«dna. Jis toks buvo, nes mama pasakė, kad nori skirtis. Mama sakė, kad kalbės apie tai su tėčiu. Kiek žino pirmÄ kartÄ apie skyrybas kalbėjo, oi ne atsiminė, tai buvo antras kartas. Tėvai stovėjo per atstumÄ vienas nuo kito, buvo liÅ«dni.

Mama irgi buvo liÅ«dna, ji norėjo nuslėpti, kad jai liÅ«dna. Po vaikų kambario nuėjo į maÅ¡inÄ ir važiavo namo iÅ¡ Akropolio. Jie visi kartu važiavo, tėtis sakė maÅ¡inoje, kad nuveÅ¡ pas močiutę jas tris. Mama sakė, kad nereikia, kaip ji bus be daiktų. Tėtis sakė, kad veža pas močiutę, buvo kelyje pas močiutę. Po to jis pasikeitė ir nuvažiavo namo. Pakeliui jie tylėjo, bet po to tėtis pradėjo sakyti, kodėl jiems visiems gyventi, užsimuÅ¡ visi kartu. Mama buvo nustebusi.

Po to jie važiavo normaliai. Tėtis netikėjo, kad ji taip pasakė, iÅ¡ veido matėsi. Po to atvažiavo namo ir viskas prasidėjo. Nelabai geri santykiai su tėčiu buvo, paskutiniais momentais buvo, kad jis mušė jÄ . Rakete mušė, kad po to savaitę mėlynės bÅ«davo. Dabar santykiai su tėčiu geri, viskas gerai. Ramu. Jie susitinka kiekvienÄ ketvirtadienį ir antradienį. Tėtis su nuotaika, viskas gerai, jis patenkintas, kad jas mato ir jos patenkintos. Su mama santykiai irgi geri. Jai labai skauda, kad tėtis taip padarė.

Labai skauda, kad sumušė mamÄ , to neturėjo niekada neįvykti. Kad tėčio kas bÅ«tų paprašę trenkti jai diržu nebuvo. Ji buvo su tėčiu ir sese, o kai rakete sumušė ir močiutė buvo. Mama buvo darbe turbÅ«t. Kai mušė su diržu, mama buvo darbe. Taip, žino tÄ momentÄ Å¡iÄ vasarÄ , kad ji buvo darbe. Kai mušė buvo toks jausmas, kad ji kaip nubausta. Kai po to verkė ir buvo ant tėčio supykusi, atėjo pas jÄ tėtis po 10 min. ir prašė atleisti. Neverkia Å¡iaip tėtis, bet vienÄ kartÄ buvo, kad tėtis verkė.

Nebuvo tokio atvejo, kad mama prašė tėčio jÄ su diržu paauklėti. Mama verkė ant sofos. Mama norėjo, kad viskas praeitų ramiai, be skausmo. Mama verkė nuo nuoskaudos. Mama sakė, kad ji kalbės, tėtis sakė, kad atvažiuos ir turės pasakoti. Mama sakė sakyti tik tiesÄ , daugiau nieko. Tėtis tÄ patį sakė, kad taip negražiai išėjo, bet irgi sakė sakyti tiesÄ . Norėtų pasitaisyti, kai paklausė kiek tėtis mušė, sakė 3 ar 4 kartus. 4 kartus tai ne, bet 2-3 kartus tikrai (b.l.61-64).

IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų girdėti, kaip 2019-09-15 17.09 bei 17.31 val. paskambinusi moteris, prisistačiusi O. V., praÅ¡o atvykti policijos pareigÅ«nus adresu (duomenys neskelbtini), nes vyras jÄ muÅ¡a (b.l.74-76). 2019-09-15 21.45 val. nustatyta, kad A. V. buvo blaivus (b.l. 79). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusįjį asmenį (Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis teisme pripažino, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, jo sutuoktinei O. V. praneÅ¡us apie jųdviejų bÅ«simas skyrybas, jam buvo Å¡okas, po ko, sutuoktinės atžvilgiu, važiuojant namo automobilyje kaltinamasis pasakė necenzÅ«rinius žodžius, tai vyko girdint jų vaikams.

Kaltinamojo teigimu, konfliktas persikėlė į namus, tačiau sutuoktinei norint iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų su vaikais, kaltinamasis iÅ¡plÅ«do jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, atėmė sutuoktinės telefonÄ ir pastÅ«mė sutuoktinę, kuriai nukritus gal 3 kartus su dėklu trenkė jai per galvÄ . Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, t. y.

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios O. V. ir liudytojo E. B. parodymai, taip pat mažametės K. V. apklausos duomenys, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vada. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad A. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia ranka suėmė už O. V. kairės rankos rieÅ¡o ir nustÅ«mė, dėl ko pastaroji atsitrenkė į kėdę ir nugriuvo ant grindų, po ko tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ sugriebė O.

V. už kairės kojos čiurnos ir laikydamas rankoje neÅ¡iojamo kompiuterio dėklÄ tyčia sudavė O. V. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairiame rieÅ¡e, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje, t. y. tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. V. sveikatÄ . Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu ir byloje pateiktais praÅ¡ymais su priedais kaltinamasis ir galimas laiduotojas Č. O. prašė kaltinamÄ jį A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio 1 dalį, bÅ«tinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Prokurorė neprieÅ¡taravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nukentėjusioji taip pat neprieÅ¡taravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis A. V. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi; padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas; jis teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas; gydytas gydytojo psichiatro; priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas.

Pats kaltinamasis turi darbÄ ir iÅ¡ to gauna pajamas, yra vidutinio amžiaus, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Byloje yra ir kitos teigiamos kaltinamojo charakteristikos. Kaltinamasis visiÅ¡kai atlygino nukentėjusiajai turtinę žalÄ , bei pažadėjo daugiau niekada nebenusikalsti. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės rodo, kad A. V. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Teismo nuomone pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamÄ jį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas svarstyti klausimÄ dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teisme buvo gautas Č. O. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Teisiamojo posėdžio metu Č. O. paaiÅ¡kino, kad A. V. daug metų pažįsta, daug bendrauja. Å is įvykis yra atsitiktinis ir visai nebÅ«dingas kaltininkui. Mano, jog gali daryti įtakÄ kaltinamojo elgesiui, bendrauja su kaltinamuoju labai dažnai, kaltinamasis klauso jo patarimų, pasipasakoja.

Č. O. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iÅ¡ esmės atitinka laiduotojui bÅ«tinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti Č. O. tinkamumu bÅ«ti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad galima pasitikėti Č. O. kaip laiduotoju, jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . Taigi, kaltinamojo ir jo gynėjo bei Č. O. praÅ¡ymas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas.

Kaltinamasis A. V. perduotinas pagal laidavimÄ be užstato 1 metams Č. O. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Pagal BK nuostatas, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose. Teismas, įvertinęs Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmenybę, siekdamas, kad asmuo, įvertintų savo elgesį ir jį tinkamai koreguotų, sprendžia, kad A.

V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ terminÄ . A. V. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti teisingÄ pusiausvyrÄ , atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. V. skirtina Å¡ios rūšies baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslo iÅ¡laikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai. Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama, skiriamas jos dydis nėra neproporcingas, prieÅ¡ingai, kaltinamajam, kuris yra dirbantis, turės teigiamÄ poveikį ir paskatins jį apsvarstyti savo elgesį, jo nekartoti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: -įvykio vietoje paimtas kompiuterio dėklas ir perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kamerÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intinas A. V. (pagal praÅ¡ymÄ ); -Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įraÅ¡ai kompaktiniame diske, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; -K.

V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu darytas garso ir vaizdo perraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ ir saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus saugotinas byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298, 303–308 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : A. V. (A. V.) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti jį Č.

O. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. V. per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietoje paimtÄ kompiuterio dėklÄ - nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini A. V.. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro pateiktÄ garso įraÅ¡Ä ir K. V. apklausos garso ir vaizdo įraÅ¡Ä , saugomus prie bylos (2 vnt.) - nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. V. ir laiduotojui Č. O., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis