2022-08-31 Nr. AB-21255-3-62-3-01095-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-568-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01095-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. dėl oficialaus įspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato tyrėjos E. M. 2022 m. gegužės 6 d. oficialų įspėjimą (toliau – ir Oficialus įspėjimas) dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo B. L. skundą atsisakė priimti. Nutarčiai įsiteisėjus, teismas nutarė grąžinti pareiškėjui 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad skundžiamas Oficialus įspėjimas buvo pateiktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktu, pagal kurį pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio.

Įvertinęs Oficialaus įspėjimo turinį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad Oficialus įspėjimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes bendro pobūdžio įpareigojimas laikytis teisės aktų reikalavimų nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu realias teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas teisme nenagrinėtinas, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas B. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punkte nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad taikyti prevencines priemones ir asmenis įspėti policija gali ne bet kuriuo atveju kai gauna skundą, o tik tuomet, kai turi teisinį pagrindą, t. y. nustatyto asmens priklausymą rizikos grupei ir galimą neteisėtą jo elgesį. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. Šiuo atveju tyrėja E. M. neatliko tyrimo ir Oficialų įspėjimą pareiškėjui pateikė be jokio teisinio pagrindo. Kadangi tyrėja netyrė jokių aplinkybių dėl pareiškėjo sutuoktinės D. L. pareiškimo, yra akivaizdu, kad pareiškėjui skirtas Oficialus įspėjimas, nurodant, kad dėl netinkamo pareiškėjo elgesio gali atsirasti neigiamos pasekmės ir atsakomybė, numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, negalėjo būti pareikštas.

Pareiškėjas pažymi, kad, nors teismas nustatė, kad toks Oficialus įspėjimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau yra neabejotinai aišku, jog pareiškėjo sutuoktinė šį įspėjimą pateiks į civilinę bylą Nr. e2-1054-947/2022, kurioje sprendžiami šalių santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Pareiškėjui skirtas Oficialus įspėjimas yra neigiamai pareiškėją charakterizuojantis įrodymas, šis įspėjimas bus įvertintas kartu su visa civilinės bylos medžiaga, todėl pareiškėjui kils teisinės pasekmės.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dėl Oficialaus įspėjimo pareiškėjui kilsiančias pasekmes, be kita ko, ir civilinėje byloje Nr. e2-1054-947/2022 dėl santuokos nutraukimo su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad Oficialus įspėjimas, nors ir yra tik prevencinio pobūdžio, tačiau šiuo atveju neigiamai charakterizuoja pareiškėją dėl veiksmų, kurių pareiškėjas neatliko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato tyrėjos E. M. pateikto 2022 m. gegužės 6 d. oficialaus įspėjimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktu ir atsižvelgiant į Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautus duomenis, pareiškėjas yra oficialiai įspėtas dėl neleistino, pavojingo ir priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Oficialiu įspėjimu pareiškėjas yra informuotas apie tai, kad dėl netinkamo (neleistino) ir pavojingo elgesio gali atsirasti neigiamos pasekmės ir atsakomybė, numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje (necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Oficialaus įspėjimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Oficialus įspėjimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes bendro pobūdžio įpareigojimas laikytis teisės aktų reikalavimų nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu realias teisines pasekmes. Kaip matyti iš Oficialaus įspėjimo turinio, jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, juo pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, pareiškėjas iš esmės yra tik informuotas apie galimas neigiamas pasekmes ir atsakomybę tuo atveju, jei jis elgsis netinkamai (neleistinai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio oficialus įspėjimas negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-464-12, 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-484/2012, 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-536/2010). Be to, ir pats pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta, kad Oficialus įspėjimas yra prevencinio pobūdžio.

LVAT praktikoje pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad Oficialus įspėjimas pareiškėją charakterizuoja neigiamai ir tai turės (gali turėti) neigiamos įtakos, sprendžiant jo santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusius klausimus civilinėje byloje Nr. e2-1054-947/2022, vertinami kaip paremti prielaidomis ir nesudarantys pagrindo teigti, kad Oficialus įspėjimas pareiškėjui sukelia (sukels) konkrečias teisines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-484/2012).

Kadangi pareiškėjo skundą dėl Oficialaus įspėjimo atsisakyta priimti, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su šio akto neteisėtumu, nenagrinėtini.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo skunde keliamo ginčo pobūdį, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo ir jo skundui esant nepriimtam nagrinėti teisme, pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė