AS-662-86-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-86/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00723-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į statinius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės patikslintą skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas) dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į statinius ir 2012 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (09)(2.14)SD-2271 „Dėl nuosavybės teisių“ ir įpareigojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. atžvilgiu į jo senelio D. M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (statinius), esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone: Spirito varyklą-Bravorą, Tvartą-Dirbtuves, Gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį); likusioje dalyje pareiškėjo T. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 24 d. gautas pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės prašymas išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės prašymo netenkino.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. (09)(2.13)SD-3042 teismą informavo apie atliktus veiksmus vykdant Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą. Iš minėto rašto matyti, kad pareiškėjo seneliui D. M. išlikęs nekilnojamasis turtas pagal įstatymus įsigytas privačion nuosavybėn ir daiktinės teisės į jį įregistruotos AB „Alvino žemdirbys“ (pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. 3990-8000-3018) ir piliečio L. Č. (pastatas-alaus baras-bendrabutis, unikalus Nr. 3990-6000-4017) vardu. Administracinėje byloje gautame 2012 m. balandžio 2 d. patikslintame skunde pareiškėjo atstovė advokatė I. Pakštienė nurodė, kad už turtą, į kurį įstatymų nustatyta tvarka negalima atkurti nuosavybės teisės natūra, prašė išmokėti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės išperkamą iš savininko turtą įvertina savivaldybės administracijos darbuotojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertinimo pažymėjimą. Vilkaviškio rajono savivaldybėje tokių darbuotojų nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, jame nustatytais terminais ir tvarka, apklausos būdu atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sudaryta Turto vertinimo paslaugos pirkimo sutartis. Gavus valstybės išperkamojo turto vertinimo ataskaitą, su ja pasirašytinai bus supažindintas pareiškėjas T. S., ir jam sutikus su turto įvertinimo ataskaita bus parengtas ir priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdą: už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais. Kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija vykdo teismo sprendimą ir neatsisako jo vykdyti, atlieka veiksmus reikalingus išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui klausimą, todėl prašymas išduoti vykdomąjį raštą netenkintas.

II. Pareiškėjo T. S. atstovė advokatė Inga Pakštienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo ABTĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalis bei remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008. Dėsto, kad Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ 97 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad įstatymų leidėjas vykdomojo rašto išdavimą pagal pareiškėjo prašymą sieja tik su dviem aplinkybėmis, t. y., pirma, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir, antra, teismo sprendimas neįvykdomas per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą. Pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 20 d., kai buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2012 m. liepos 13 d. teismo sprendimas buvo neįvykdytas jau du mėnesius, o priimant nutartį jau buvo praėję daugiau nei trys mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl vykdomasis raštas turėjo būti išduotas nedelsiant. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija vykdo teismo sprendimą. Atstovės manymu, atsakovas akivaizdžiai vilkina įvykdyti 2012 m. liepos 13 d. teismo sprendimą ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netyrė ir skundžiamoje teismo nutartyje nenurodė, dėl kokių priežasčių Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą iki šiol neatliko turto vertinimo ir kitų procedūrų, reikalingų tinkamam sprendimo įvykdymui. Visiškai neaišku, kada buvo kreiptasi į turto vertintojus, iki kada turi būti atliktas vertinimas, kada buvo vykdoma apklausa ir kada, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, jame nustatytais terminais ir tvarka, apklausos būdu atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sudarius Turto vertinimo paslaugos pirkimo sutartį, vertinimas turi būti atliktas.

Pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2012 m. liepos 27 d., Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją įpareigojo per 2 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. atžvilgiu į jo senelio D. M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (statinius), esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone: Spirito varyklą-Bravorą, Tvartą-Dirbtuves, Gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį), t. y.

į tris pastatus, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl D. M. iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto Gyvenamojo namo (tvarto-sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone, ir kokius veiksmus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atliko vykdydama 2012 m. liepos 13 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, susijusią su nuosavybės teisės atkūrimu į Gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 24 d. rašto Nr. (09)(2.13)SD-3042, kuriuo Kauno apygardos administracinis teismas grindžia 2012 m. spalio 29 d. nutartį, akivaizdu, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pripažįsta T.

S. teisę atkurti tik į du jo senelio D. M. išlikusius pastatus, t. y. į AB „Alvito žemdirbys“ (pastatą-dirbtuves, unikalus Nr. 39990-8000-3018) (teismo sprendime tvartą-dirbtuves) ir piliečio L. Č. (pastatą alaus barą-bendrabutį, unikalus Nr. 3990-6000-4017) (teismo sprendime – spirito varykla-bravoras), bet ne į tris, kaip konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendime. Pažymi, kad iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 24 d. rašto Nr. (09)(2.13)SD-3042, kuriuo Kauno apygardos administracinis teismas grindžia 2012 m. spalio 29 d. nutartį, akivaizdu, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija nėra net numačiusi termino, kada planuoja įvykdyti sprendimą, o teismas skundžiama nutartimi suteikė teisę atsakovui neapibrėžtą laiką vilkinti sprendimo įvykdymą, kaskart sugalvojant vis naujų priežasčių ir argumentų.

Sprendimo neįvykdymo motyvai nėra adekvatūs, aiškūs, suprantami ir pakankami, tačiau teismas priimdamas 2012 m. spalio 29 d. nutartį nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtu Vilkaviškio savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 24 d. raštu, nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą, kai dar 2012 m. liepos 13 d. sprendime teismas pabrėžė „kad atsakovas turėjo šiuos veiksmus atlikti per protingą terminą nuo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-07-03/2002 įsiteisėjimo“ ir pripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentus dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti veiksmus, teisės aktais priskirtus jos kompetencijai.

Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja teismo sprendimo privalomumo principui, įtvirtintam ABTĮ 14 straipsnyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės prašymą išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012.

Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-32-554/2012.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str. 2 d.).

Sistemiškai analizuojant nurodytas nuostatas, ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą teismo antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS20–586/2008).

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (09)(2.14) SD-2271 „Dėl nuosavybės teisių“ ir įpareigojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. S. atžvilgiu į jo senelio D. M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (statinius), esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone: Spirito varyklą-Bravorą, Tvartą-Dirbtuves, Gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį) (t. II, b. l. 113-120).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. (09)(2.13)SD-3042 pirmosios instancijos teismą informavo apie atliktus veiksmus, vykdant Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, bei nurodė, kad pareiškėjo seneliui D. M. išlikęs nekilnojamasis turtas pagal įstatymus įsigytas privačion nuosavybėn ir daiktinės teisės į jį įregistruotos AB „Alvino žemdirbys“ (pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. 3990-8000-3018) ir piliečio L. Č. (pastatas alaus baras-bendrabutis, unikalus Nr. 3990-6000-4017) vardu. Taip pat minėtame rašte pažymėta, kad valstybės išperkamą iš savininko turtą įvertina savivaldybės administracijos darbuotojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertinimo pažymėjimą. Vilkaviškio rajono savivaldybėje tokių darbuotojų nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, jame nustatytais terminais ir tvarka, apklausos būdu atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sudaryta Turto vertinimo paslaugos pirkimo sutartis. Gavus valstybės išperkamojo turto vertinimo ataskaitą, su ja pasirašytinai supažindinus pareiškėjas T. S., ir jam sutikus su turto įvertinimo ataskaita bus parengtas ir priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdą: už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą kompensuoti pinigais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyta medžiaga patvirtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-32-554/2012 neįvykdytas. Atsakovo pateikta į bylą medžiaga, kuria remdamasis Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė patenkinti pareiškėjo atstovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, patvirtina, kad atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 24 d. rašte nemini, kokius veiksmus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atliko vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, susijusią su nuosavybės teisės atkūrimu į Gyvenamąjį namą (tvartą-sandėlį). Be to, iš atsakovo pateiktos medžiagos neaišku, kada buvo sudaryta Turto vertinimo paslaugos pirkimo sutartis, kada bus gauta valstybės išperkamo turto įvertinimo ataskaita. Tai reiškia, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ėmėsi visų priemonių teismo sprendimo įgyvendinimui užtikrinti. Nesant duomenų, byloje nėra galimybės spręsti, ar teismo sprendimo neįvykdymą teismo nustatytu terminu sąlygojo objektyvios aplinkybės. Pastebėtina, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (2012 m. liepos 27 d.) buvo praėję 3 mėnesiai.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta atsakovo pateikta medžiaga, 2012 m. spalio 29 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjo T. S. atstovei advokatei Ingai Pakštienei vykdomąjį raštą. Vadovaudamasis ABTĮ 97 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas turi teisę prašyti jam išduoti vykdomąjį raštą, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas. Remiantis išdėstytais argumentais atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinamas nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. atstovės advokatės Ingos Pakštienės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Skirgailė Žalimienė