2021-03-03 Nr. AB-4704-3-61-3-03822-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-316-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03822-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. spalio 19 d. raštą Nr. SD-1-13369 (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Inspekcijos atsisakymu atlikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Reitan Convenience Lithuania“ kontrolę pagal jos skundą. Pareiškėja pažymėjo, jog atsakovui pateiktame skunde nurodyti pažeidimai atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27, 30, 158, 159 straipsnių nuostatas. Atsakovas neatliko pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių patikrinimo, kontrolės, ir taip nevykdė esminių Inspekcijos funkcijų – darbo įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimų kontrolės ir prevencijos, nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos, skundų ir paklausimų nagrinėjimo, darbuotojų konsultavimo, individualių darbo ginčų sprendimo.

3. Pareiškėja teigė, kad atsakovas formaliai nurodė, jog darbdavio veiksmus turi tirti kitos institucijos. Darbdavys, pasinaudodamas tuo, kad Inspekcija pažeidė pareiškėjos teises, pateikė Inspekcijos darbo ginčų komisijai neteisingus duomenis (neteisingus darbo grafikus, duomenis apie darbo vietos saugumą, vaizdo fiksavimo duomenis). Darbdavio teiginiai apie pareiškėjos padarytą darbo drausmės pažeidimą tėra melagingo pranešimo rezultatas. Atsakovas 2018 m. spalio 19 d. rašte nurodė klaidingą informaciją, kad jis negali atlikti jokių veiksmų socialiniame tinkle „Facebook“, nors jame turi savo puslapį. Pareiškėja 2018 m. spalio 4 d. ir 2010 m. spalio 10 d. skundais kreipėsi į Inspekciją dėl darbdavio veiksmų, tačiau atsakovas persiuntė skundą kitoms institucijoms, nepasisakė dėl šiuose skunduose nurodytų aplinkybių, kurias kaip pagrindą darbo sutarčiai sustabdyti nurodė pareiškėja. Inspekcijos darbo ginčų komisija taip pat neatliko jokių veiksmų dėl darbdavio pateiktų klastojimo požymius turinčių bei prieštaringų duomenų.

4. Pareiškėja nurodė, jog atsakovas neatliko patikrinimo pagal pareiškėjos pranešimą, jog darbdavys jai nesudarė saugių darbo sąlygų, sunaikino ir/ar neišsaugojo kliento veiksmus 2018 m. liepos 27 d. įrodančių vaizdo įrašų, sudarė sąlygas bendrovės puslapyje socialiniame tinke „Facebook“ diskredituoti pareiškėją, kaip darbuotoją. Pareiškėja nurodė, kad darbdavys nepateikė atsakymo į jos 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymą sumokėti už dirbtą laiką ir nurodyti, kokiu pagrindu darbdavys teikė jos darbo grafiką tretiesiems asmenims. Atsakovas neatliko jokios kontrolės dėl DK 107 straipsnio 4 dalies, kai pareiškėjai pavaduojant darbuotojus skirtingose įmonės prekybos vietose ji turėdavo vykti pasiimti raktų ir juo grąžinti, tačiau šis laikas ir kelionės sąnaudos nebuvo apmokamos. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas turėjo pareigą ir galimybę kreiptis į atsakingą instituciją dėl darbdavio veiksmų viešai diskredituojant pareiškėją, teikti darbdaviui nurodymus pašalinti pareiškėją diskredituojančią informaciją.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2018 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-10 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 49 punktu, kuriame nustatyta supaprastinta skundų nagrinėjimo tvarka, nes nurodytas klausimas dėl nušalinimo nuo darbo sudarė darbo ginčo dalyką. Pareiškėjos skundas išnagrinėtas Inspekcijos kompetencijos ribose, vadovaujantis Taisyklių 71 punktu, skundžiamame rašte atsakyta į visus pareiškėjos keliamus klausimus. Dėl klausimų, nepriskirtų nagrinėti atsakovui, pareiškėjai nurodyta kreiptis į teisėsaugos institucijas, o dėl vaizdo įrašų išsaugojimo, administracinės atsakomybės taikymo už jų neišsaugojimą, pareiškėjos skundas su vėliau gautais papildomais pareiškėjos raštais 2018 m. spalio 11 d. išsiųstas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjos nurodyti klausimai dėl darbo grafiko ir darbo vietos saugumo 2018 m. spalio 4 d. skunde Inspekcijai nebuvo keliami. Nei 2018 m. spalio 4 d., nei 2018 m. spalio 10 d. raštuose nebuvo keliamas darbo sutarties sustabdymo klausimas. Atsakovas teigė, kad 2018 m. spalio 10 d. elektroniniame laiške buvo prašoma tarpininkauti dėl vaizdo įrašų išsaugojimo, tačiau pareiškėja neprašė atlikti patikrinimą dėl saugių darbo sąlygų užtikrinimo jos darbo vietoje. Pareiškėjos skunde nebuvo keliami klausimai dėl nepateikto atsakymo į 2018 m. rugsėjo 21 d. raštą dėl apmokėjimo už atliktą darbą ir dirbtą darbo laiką, dėl jos darbo grafiko teikimo tretiesiems asmenims, dėl apmokėjimo už darbo ir kelionės laiką pavaduojant darbuotojus skirtingose darbo vietose.

8. Dėl pareiškėjos teiginių, jog Inspekcija turėjo pareigą kreiptis į atsakingą instituciją dėl pareiškėjos diskreditavimo, įpareigoti trečiąjį asmenį pašalinti pareiškėją diskredituojančią informaciją, atsakovas nurodė, kad šio klausimo sprendimas nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai ir Inspekcija paaiškino pareiškėjai, į kurią instituciją jai kreiptis.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

10. Teismas nustatė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė atliko UAB „Reitan Convenience Lithuania“ patikrinimą, kurio metu tikrino pareiškėjos 2018 m. spalio 5 d. pareiktame skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos nušalinimo nuo darbo 2018 m. spalio 4 d. dėl kliento skundo, atsisakymo peržiūrėti vaizdo įrašą. Atlikus patikrinimą ir įvertinus jo metu gautą informaciją, buvo nustatyta, jog pareiškėjos skunde keliamas klausimas dėl jos nušalinimo nuo darbo teisėtumo sudaro individualaus darbo ginčo dalyką. Teismas nurodė, jog ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo nagrinėjami darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, todėl ginčijamame Rašte, vadovaujantis Taisyklių 55 punktu, pareiškėjai buvo pagrįstai išaiškinta kreipimosi į darbo ginčų komisiją tvarka ir terminai.

11. Teismas nurodė, jog Inspekcija taip pat atliko tyrimą dėl pareiškėjos skunde nurodytos informacijos, jog darbdavys jai nepateikė darbo tarybos atstovo telefono numerio. Patikrinimo metu pagal darbdavio pateiktus dokumentus nustatyta, jog darbo tarybos rinkimai 2018 m. kovo 2 d. paskelbti neįvykusiais dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo, o pagal DK 171 straipsnio 1 dalį nauji darbo tarnybos rinkimai rengiami ne anksčiau, kaip po šešių mėnesių. Šios aplinkybės leido Inspekcijai padaryti išvadą, jog darbo tarybos atstovas nėra išrinktas.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog atsakovas neištyrė visų pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, neatliko jų patikrinimo, kontrolės, nepasisakė dėl jos 2018 m. spalio 4 d. ir 2018 m. spalio 10 d. skunduose nurodytų aplinkybių, kurias ji nurodė kaip DK 50, 158, 159 ir 206 straipsniuose numatytą pagrindą darbo sutarties sustabdymui, teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2018 m. spalio 5 d. pateiktame skunde ir 2018 m. spalio 10 d. papildomoje informacijoje nekėlė klausimų dėl darbo sutarties sustabdymo, o prašė nustatyti, ar ji pagrįstai buvo nušalinta nuo darbo.

13. Nors pareiškėja nurodė, kad atsakovas nepasisakė dėl nesudarytų saugių darbo sąlygų darbo vietoje ir dėl neblaivaus kliento veiksmų 2018 m. liepos 27 d., tačiau, kaip matyti iš 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjos elektroninio laiško, jame nebuvo prašoma atlikti patikrinimą dėl saugių darbo sąlygų užtikrinimo, taip pat nebuvo keliami klausimai dėl apmokėjimo už darbo ir kelionės laiką, o buvo prašoma tarpininkauti dėl vaizdo įrašų išsaugojimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog atsakovas neteisėtai netyrė kitų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjos skunde.

14. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai 2018 m. spalio 11 d. raštu pareiškėjos skundo dalį, kuri nepriskirta Inspekcijos kompetencijai (dėl vaizdo įrašų išsaugojimo užtikrinimo, taip pat atsakomybės klausimų dėl jų neišsaugojimo ir nuotraukų bei informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ patalpinimo), persiuntė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir apie tai informavo pareiškėją.

III. 15. Pareiškėja K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas atsisakė priimti nepalankius atsakovui Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą dėl UAB „Reitan Convenience Lithuania“ ir pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl ją darbo vietoje užpuolusio ir darbdavio suteiktoje virtualios erdvės platformoje terorizavusio asmens bei jo sutuoktinės. Teismas atsisakė suteikti laiko pareiškėjai pasiruošti baigiamajai kalbai, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 64 straipsnio nuostatų. Teismas nepagrindė teisėtais argumentais (tik savo šališku suinteresuotumu bylos baigtimi) atsisakymo priimti į bylą ir vertinti nuo 2018 m. spalio 2 d. naujai paaiškėjusias aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus.

15.2. Pareiškėja teikė nušalinimą teisėjai M. Povilaitienei, kuri nagrinėdama administracinę bylą I-4650-281/2016 pagal pareiškėjos skundą, buvo aiškiai suinteresuota bylos baigtimi, klastojo bylos duomenis. Teisėja I. Pelienė atsisakymą nušalinti teisėją M. Povilaitienę argumentavo žinomai melagingais teiginiais, esą pareiškėjos nurodyti faktai neegzistuoja. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija suinteresuotumą bylos baigtimi pabrėžė atviru šališkumu, šiurkščiais procesiniais pažeidimais. Teisėja M. Povilaitienė 2019 m. rugpjūčio 22 d. lankėsi pareiškėjos darbo vietoje.

15.3. Teismas imitavo teismo procesą. Atsakovas neįrodė, o pirmos instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl atsakovas neatliko patikrinimo dėl pareiškėjos sveikatos būklės, nes, pareiškėjos darbdavio teigimu, jis gavo skundą, kuriuo klientas nurodė išvežti pareiškėją gydyti. Teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis atsisako šioje byloje vadovautis viešuoju interesu, ir neišėjo iš skundo nagrinėjimo ribų.

16. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nekėlė klausimo dėl jos sveikatos būklės, todėl atsakovui nekilo pareiga nagrinėti šį klausimą. Pareiškėjos skundas buvo ištirtas Inspekcijos kompetencijos ribose. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, atlikdamas pareiškėjos skunde ir jo papildymuose Inspekcijos kompetencijai priskirtų aplinkybių patikrinimą, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, taip pat pagrįstai nepasisakė dėl tų skundo aplinkybių, kurių tyrimas nėra priskirtas Inspekcijos kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Raštą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. SD-1-13369, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2018 m. spalio 5 d. pateiktą skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Inspekcija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos skunde keliamas klausimas dėl jos nušalinimo nuo darbo sudaro individualaus darbo ginčo dalyką, ir pagrįstai pareiškėjai išaiškino kreipimosi į darbo ginčų komisiją tvarką. Taip pat teismas sprendė, kad Inspekcija atliko tyrimą dėl pareiškėjos skunde nurodytos informacijos, jog darbdavys jai nepateikė darbo tarybos atstovo telefono numerio, ir pagrįstai nustatė, kad darbo tarybos atstovas nėra išrinktas. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai pareiškėjos skundo dalį, kuri nepriskirta Inspekcijos kompetencijai (dėl vaizdo įrašų išsaugojimo užtikrinimo, taip pat atsakomybės klausimų dėl jų neišsaugojimo ir nuotraukų bei informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ patalpinimo), persiuntė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir apie tai informavo pareiškėją. Įvertinęs pareiškėjos Inspekcijai teikto skundo ir paaiškinimų turinį, teismas nurodė, kad likusių pareiškėjos skunde teismui nurodytų kaip inspekcijos neištirtų klausimų pareiškėja kreipdamasi į Inspekciją nenurodė, todėl atsakovas neturėjo pagrindo šių aspektų nagrinėti. Teismas konstatavo, kad Inspekcija tinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, atlikdama pareiškėjos skunde ir jo papildymuose Inspekcijos kompetencijai priskirtų aplinkybių patikrinimą, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas.

20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovui nepalankius įrodymus, atsisakė suteikti laiko pareiškėjai pasiruošti baigiamajai kalbai, nesilaikė ABTĮ 64 straipsnio nuostatų, teisėjų kolegija buvo šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, imitavo teismo procesą, atsakovas neįrodė, kodėl neatliko patikrinimo dėl pareiškėjos sveikatos būklės, teismas nepateikė argumentų, kuriais remiantis atsisako šioje byloje vadovautis viešuoju interesu, ir neišėjo iš skundo nagrinėjimo ribų.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2018 m. spalio 5 d. Inspekcijai pateikė 2018 m. spalio 4 d. skundą, kuriame prašė atlikti kontrolę ir nustatyti, ar darbdavys pagrįstai pareiškėją nušalino nuo darbo, atsisakė kartu su pareiškėja peržiūrėti incidento tarp pareiškėjos ir pirkėjo vaizdo įrašą, prašė atlikti tyrimą ir susipažinti su pareiškėjos darbo vietoje buvusių vaizdo kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais. Taip pat pareiškėja 2018 m. spalio 10 d. Inspekcijai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog darbdavys jai nepateikė darbo tarybos atstovo kontaktų, taip pat prašė Inspekcijos atlikti veiksmus, kad iki sprendimo įsiteisėjimo būtų išsaugoti pareiškėjos nurodytu metu užfiksuoti vaizdo įrašai, prašė taikyti pareiškėjos darbdaviui atsakomybę už vaizdo įrašų neišsaugojimą.

23. Taigi, byloje esančių pareiškėjos skundo ir papildomų paaiškinimų, pateiktų Inspekcijai, turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo pareiškėjos kreipimosi į Inspekciją dalyką ir pagrįstai konstatavo, jog dalies teismui pateiktame skunde, kaip Inspekcijos neištirtų, nurodytų aplinkybių pareiškėja Inspekcijai nebuvo nurodžiusi (žr. šios nutarties 12, 13 p.), todėl atsakovas pagrįstai netyrė aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjos skunde. Taigi teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, jog atsakovas neištyrė ir nepasisakė dėl visų pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių.

24. Dėl pareiškėjos Inspekcijai pateikto prašymo ištirti, ar ji pagrįstai buvo nušalinta nuo darbo, pažymėtina, kad Inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 4 str.). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316, (toliau – ir Nuostatai) 7 punkte numatyta, kad pagrindiniai Inspekcijos veiklos tikslai yra: vykdyti DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją; vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiai institucijai nėra priskirta kompetencija spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus. Tokia kompetencija pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 216 straipsnio 1 dalį priskirta darbo ginčų komisijai ir teismui. Taigi, darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. nustatymas faktinių aplinkybių, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas, neįeina į Inspekcijos kompetenciją. DK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Inspekcija, skundžiamame Rašte išsamiai aptarusi aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skunde nurodytu jos nušalinimu nuo darbo, pagrįstai nenagrinėjo šio pareiškėjos kelto darbo ginčo ir išaiškino jai kreipimosi į darbo ginčų komisiją tvarką.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka ir todėl papildomai nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų ir išvadų dėl pareiškėjos skunde Inspekcijai nurodytos informacijos, jog darbdavys jai nepateikė darbo tarybos atstovo telefono numerio ir dėl to, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjos skundo dalį, kuri nepriskirta Inspekcijos kompetencijai (dėl vaizdo įrašų išsaugojimo užtikrinimo, taip pat atsakomybės klausimų dėl jų neišsaugojimo ir nuotraukų bei informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ patalpinimo), persiuntė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos išvadomis nurodytais aspektais motyvų. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, jog atsakovas ir teismas nepagrindė, kodėl atsakovas neatliko patikrinimo dėl pareiškėjos sveikatos būklės, pažymėtina, kad šio klausimo pareiškėja nekėlė kreipdamasi į atsakovą.

26. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas imitavo teismo procesą.

27. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą peržengti pareikšto skundo ribas, pareiškėja tai pat nenurodė jokių tai patvirtinančių aplinkybių, todėl atmestini kaip nepagrįsti jos apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog teismas neišėjo iš skundo nagrinėjimo ribų.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesilaikė ABTĮ 64 straipsnio nuostatų, tačiau šio teiginio nekonkretizuoja, nenurodo, nei kokios konkrečios minėto straipsnio nuostatos, jos manymu, buvo pažeistos, nei kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu toks pažeidimas, jos teigimu, pasireiškė. Todėl apeliacinės instancijos teismas šio deklaratyvaus ir nekonkretaus argumento nenagrinėja.

29. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos teiktus atsakovui nepalankius įrodymus: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą dėl UAB „Reitan Convenience Lithuania“ ir pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl ją darbo vietoje užpuolusio ir darbdavio suteiktoje virtualios erdvės platformoje terorizavusio asmens bei jo sutuoktinės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja konkrečiai nenurodo, nei šių, jos įsitikinimu, nepagrįstai į bylą nepriimtų dokumentų datų, numerių nei kitų konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti, kokius konkrečiai įrodymus ji turi omenyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu atsisakė priimti pareiškėjos prieš posėdį pateiktus dokumentus: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 2R-1687(2.13.) dėl pareiškėjos skundų nagrinėjimo termino, 2018 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 2R-6098(2.13.), kuriame nurodyta, kad bus apsvarstyta galimybė UAB „Retain Convenience Lietuva“ įtraukti į prevencinių tikrinimų planą, 2019 m. kovo 15 d. raštą Nr. 2R-1359(2.13.), prie kurio pridėtas 2019 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 3R-242(2.13-1.) dėl pareiškėjo 2018 m. lapkričio 28 d. skundo, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2019 m. birželio 28 d. raštą Nr. (10-11 14.1.2E)2-32066 dėl informacijos pateikimo bei 2019 m. sausio 11 d. pokalbio garso įrašą. Šie duomenys nėra susiję su šios administracinės bylos dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atsisakė prijungti prie bylos.

30. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad yra nepasiruošusi baigiamajai kalbai ir dėl to prašė atidėti teismo posėdį. Pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka. ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai apie teismo posėdį buvo iš anksto pranešta, todėl ji turėjo galimybes jam pasiruošti. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad bylos šalims reikalingas papildomas laikas su jomis susipažinti prieš tęsiant bylos nagrinėjimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atidėti teismo posėdį dėl to, kad ji nebuvo pasiruošusi baigiamajai kalbai.

31. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teisėjų kolegija buvo šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, pažymi, jog neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011).

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teisėjų kolegijos narė M. Povilaitienė nagrinėdama kitą administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, buvo suinteresuota bylos baigtimi, o teisėja I. Pelienė atsisakymą nušalinti teisėją M. Povilaitienę argumentavo melagingais teiginiais; šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija buvo šališka, padarė šiurkščius procesinius pažeidimus; teisėja M. Povilaitienė lankėsi pareiškėjos darbo vietoje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti šiurkštūs procesiniai pažeidimai.

Be to, pažymėtina, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Be to, pareiškėjos teiginiai, kuriais ji grindžia teismo šališkumą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar tendencingumą, išskirtinį atsakovo pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Taigi pareiškėja nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

32. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė