6d2f4ff7-da35-4c9e-a9b9-533ee17010bf · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-403-245/2017Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00005-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal R. G. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimo, R.

G. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas D. J. 2017 m. sausio 6 d. R. G. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. AM-KAUANP-82141479-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 3 ir 5 dalis už tai, kad R. G. 2016 m. spalio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) gamino ir laikė iki naudojimo kilpas medžiojamiems gyvÅ«nams gaudyti; taip pat KaiÅ¡iadorių r., prie (duomenys neskelbtini)kaimo esančiame miÅ¡ke, medžiojo naudodamas draudžiamus medžioklėje įrankius – kilpas, skirtas medžiojamiems gyvÅ«nams gaudyti, pagamintas iÅ¡ metalinės vielos, iÅ¡ viso buvo pastatęs 25 vnt. kilpų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p., 58.5.10 p. reikalavimus.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutarimu R. G. pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskyrė jam administracinę nuobaudÄ - 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų 00 ct) Eur baudÄ su 24 (dvideÅ¡imt keturių) metalinių kilpų ir 3 medinių dviÅ¡akių, saugomų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, konfiskavimu.

Apeliaciniame skunde R. G. praÅ¡o panaikinti 2017 m. kovo 22 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės tesimo nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs ANK 290 straipsnio 5 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisenÄ (administracinio teisės pažeidimo bylÄ ) nutraukti. Apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcija (toliau – ir Institucija) surašė administracinio nusižengimo protokolÄ remdamasi prielaidomis ir spėlionėmis, pažeidžiant ANK 2 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, t. y. nesant nei teisiniam, nei faktiniam pagrindui protokolui jo atžvilgiu suraÅ¡yti.Apeliantas skunde nurodo, kad teismas ignoravo, kad protokolas suraÅ¡ytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus administracinio nusižengimo protokolo turiniui ir turi akivaizdžių vidinių prieÅ¡taravimų, kadangi nurodyti skirtingi pažeidimų padarymo laikotarpiai.

Protokolo skiltyje „Nusižengimo (ų) padarymo vieta, ,data, laikas“ nurodyta data 2016 m. spalio 15 d. 08:00 val. - iki 2017 m. spalio 5 d. 15:00 val., tačiau jam neaišku, apie kurio pažeidimo iš dviejų inkriminuotų nusižengimų (ANK 290 str. 3 d. ar 290 str. 5 d.) padarymo laikotarpį apskritai eina kalba, be to, neaišku, kuo remiantis ir kaip toks laikotarpis buvo nustatytas ir nurodytas. Protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodytas kitas laikotarpis: “2016 m. spalio - gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) gamino ir laikė iki naudojimo kilpas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti.“ Toliau iš naujos eilutės nurodyta:

“Taip pat Kaišiadorių rajone, prie (duomenys neskelbtini) km. esančiame miške, medžiojo naudodamasis draudžiamus medžioklėje įrankius-kilpas, skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, pagamintas iš metalinės vielos. Iš viso buvo pastatęs 25 vnt. kilpų“. Apeliantas teigia, kad iš šioje skiltyje teksto išdėstymo konstrukcijos galima suprasti, kad nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis „2016 m. spalio - gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta)“ taikytinas pažeidimui tik dėl kilpų gaminimo, laikymo, o dėl medžiojimo draudžiamais įrankiais (kilpomis) pažeidimo padarymo data ir laikotarpis apskritai nenurodyti, t. y. neaišku, kada šis pažeidimas padarytas.

R. G. daro iÅ¡vadÄ , kad protokole dėl pažeidimų padarymo, darymo pradžios ir pabaigos yra prieÅ¡taravimų, kurie nėra jam suprantami ir užkerta jam galimybę tinkamai gintis nuo kaltinimo. Taip pat protokole nėra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiami suformuluoti kaltinimai.Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas pripažindamas jį kaltu pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, tiesiog atkartojo ydingÄ protokole suformuluotÄ nekonkretų kaltinimÄ ir nurodė pažeidimo padarymo laikotarpį „2016 m. spalio - gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta)“.

Apelianto nuomone, skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes jis yra nesuprantamas, kadangi jame nenurodyti ir nekonkretizuoti jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymo, paaiÅ¡kėjimo bei nustatymo datos ir laikotarpiai, kas pažeidžia jo teisę į gynybÄ . R. G. kyla klausimas, kaip ir kodėl jo pažeidimo pradžios data buvo nustatyta bÅ«tent 2016 m. spalio mėn., o ne bet kuri kita data. Apelianto nuomone, pažeidimo padarymo pradžiÄ 2016 m. spalio mėn. teismas, nustatė neteisingai ir klaidingai, sutapatinęs pažeidimo padarymo datÄ ar laikotarpį su pažeidimo paaiÅ¡kėjimu ir nustatymo data.

Teismas nenustatinėjo, o institucija neįrodinėjo. Nurodo, kad teismas pažeidimo datÄ 2016 m. spalio mėn. nustatė remiantis tik institucijos pareigÅ«nų nekonkrečiais, prieÅ¡taringais ir apytiksliais parodymais (nurodo 2016 m. spalio mėn. pradžiÄ , vidurį, rudenį), o ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais, esant įrodymų nepakankamumui ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs bylos aplinkybes.Skunde R. G. pažymi, kad teismas ignoravo aplinkybę, kad nustatęs ATPK 87 straipsnio 7 dalies pažeidimÄ 2016 m. spalio mėn. pareigÅ«nas D.

J. privalėjo pradėti administracinę teisenÄ ir atlikti tyrimÄ pagal galiojusio ATPK reikalavimus. Sutinkamai su galiojusio 2016 m. ATPK 1 straipsniu, vienas iÅ¡ įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždavinių yra užkirsti keliÄ teisės pažeidimams. Taigi aptikę kilpas pareigÅ«nai privalėjo pastatytas kilpas nuimti ir taip užkirsti pažeidimÄ , ir apie tai suraÅ¡yti protokolÄ ar aktÄ , kurį privalėjo įregistruoti atitinkama tvarka institucijoje, tačiau jie to nepadarė nei kilpų aptikimo dienÄ , nei vėliau, o kažkodėl nuo 2016 m. rudens žinodami, kur pastatytos 24 kilpos, jas nuėmė tik 2017 m. sausio 5 d., apie kÄ surašė protokolÄ , kuris pavadintas „BeÅ¡eimininkių daiktų paėmimo protokolas“.

Å ios aplinkybės keliÄ pagrįstÄ abejonę pareigÅ«nų veiksmų teisėtumu, o taip pat parodymų patikimumu dalyje dėl pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir nustatymo datos. Apeliantui akivaizdu, jog atsakingas už tyrimÄ D. J. neatliko savo pareigų, neužkirto padaryto ar daromo teisės pažeidimo.ANK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimÄ , atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Teismas, nustatęs pažeidimo padarymo laikotarpį 2016 m. spalio - gruodžio mėn., turėjo taikyti galiojusio 2016 m.

ATPK normas bei vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ANKPĮĮTÄ®) įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalimi ir ATPK 35 straipsniu, tačiau to nepadarė ir skundžiamajame nutarime dėl to visiÅ¡kai nepasisakė, nemotyvavo, kodėl Å¡ių teisės normų netaikė.Apeliantas kelia klausima kodėl pirmos instancijos teismas netaikė ANKPĮĮTÄ® 5 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimÄ perkvalifikavus pagal ANK, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai.

Sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 1 dalimi teismas privalėjo nustatyti pažeidimo padarymo dienÄ ir pažeidimo nustatymo dienÄ , tačiau to nepadarė, nemotyvavo priežasčių, dėl kurių Å¡ių datų nenustatinėjo, tuo pažeisdamas ANK 636 straipsnio 1, 4 dalis.R. G. skunde akcentuoja, kad teismas priimdamas nutarimÄ pažeidė buvo Å¡aliÅ¡kas ir pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Skunde cituojama eilė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kuriose pasisakyta apie įrodymų vertinimÄ .

Skunde taip pat cituojamos ir nurodomos nutartys, kuriose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs dėl įrodinėjimo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylose, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Apelianto nuomone, apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, numatytas ANK 569 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, kadangi skundžiamÄ nutarimÄ priėmė, kai byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų, neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę ir kitas svarbias aplinkybes.Apeliantas skunde nurodo, kad be to, kad pareigÅ«nas D.

J. tinkamai neatliko savo pareigų, tai pateiktame CD diskelyje vaizdo įrašų ir fotonuotraukų atsiradimas byloje nėra pagrįstas kokiais nors procesiniais dokumentais. Teismas nevertino kritiškai liudytojo D. J. teiginio, kad vaizdo kamerų panaudojimas neva nėra reglamentuotas teisės aktų. ATPK 249 straipsnio 2 dalis numatė, kad esant nesureguliuotiems administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų procesui.

Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad D. J. privalėjo vadovautis BPK 179 straipsnyje reglamentuojančiu tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimÄ , tačiau savo veikloje nesivadovavo, todėl jo parodymai ir dėl Å¡ios priežasties negalėjo bÅ«ti laikomi patikimais.R. G. nuomone teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nepagrįstai nuolaidžiai reagavo į paminėtus tyrimo metu padarytus Å¡iurkščius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pažeidimus ir besÄ lygiÅ¡kai tikėjo ir vadovavosi institucijos pareigÅ«nų liudytojų D.

J., M. T., M. D., T. K., A. M. parodymais, nors esant paminėtoms aplinkybėms, privalėjo vertinti jų parodymus kritiÅ¡kai ir nelaikyti patikimais. Skunde pabrėžiama, kad liudytojų M. T., T. K., A. M., M. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nėra informatyvÅ«s ir konkretÅ«s, didžiÄ ja dalimi yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ D. J. gautos informacijos, todėl negali bÅ«ti laikomi patikimais ir objektyviais. FaktiÅ¡kai tiesioginius parodymus apie tyrimo eigÄ ir gautus tyrimo rezultatus ir nustatytas faktines aplinkybes galėtų duoti tik liudytojas D.

J., kuris atliko tyrimÄ ir už jį buvo atsakingas. Taip pat apelianto nuomone, teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad teismas, nenurodydamas motyvų, visiÅ¡kai nepasisakė dėl jo pateikto raÅ¡ytinio įrodymo Kilmės liudijimo dėl Vakarų Sibiro laikos veislės Å¡uns įsigijimo (toliau - kilmės liudijimas), nors šį dokumentÄ prijungė prie bylos. Å is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad apeliantas turiu medžioklinį Å¡unį, todėl turėjo bÅ«ti vertinamas kartu su mano parodymais, kurie taip pat yra įrodymų Å¡altinis.R.

G. skunde nurodo, kad teismas nesiėmė veiksmų siekiant pareigÅ«nų parodymus patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Liudytojai D. J. ir A. M. tvirtino, kad jie dalyvavo reide 2016 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke. Teismas privalėjo iÅ¡reikalauti, bet neiÅ¡reikalavo papildomų įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad reidas pareigÅ«nų nurodytu laiku tikrai buvo pravestas bei Å¡io reido metu buvo rastos kilpos. Skunde nurodoma, kad pareigÅ«nų veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami pagal Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijÄ patvirtintÄ Aplinkos ministerijos 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. D1-484.R. G. skunde nurodo, kad teismas privalėjo spręsti, bet nesprendė diskelyje pateiktų vaizdo įrašų ir fotonuotraukų leistinumo ir gavimo teisėtumo, patikimumo klausimų, nors jo paminėti vaizdo įraÅ¡as ir fotonuotraukos, kuriose esu nufilmuotas ir kuriuose teigiama, jog pavaizduotas jis, negali bÅ«ti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais, kadangi byloje nėra pagrindžiančių dokumentų, kaip jie atsirado byloje ir sÄ saja su Å¡ia byla. Skunde nurodoma, kad ant vaizdo įraÅ¡o ir 3 fotonuotraukų, nurodyta data: 2013 m. spalio 13 d., kuri nėra paneigta pareigÅ«nų parodymais ar kitokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

PareigÅ«nai patys negalėjo nurodyti tikslių savo veiksmų atlikimo datų ir veiksmų atlikimo 2016 m. spalio - gruodžio mėn. neįrodinėjo teisme. Apelianto teigimu, abejonė dėl pažeidimo padarymo ankstesnės, nei nurodyta protokole ir skundžiamajame nutarime, padarymo ir nustatymo datos Å¡ioje byloje paÅ¡alinta nebuvo.Apeliantas skundė neneigia, kad dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) kaime pas savo draugÄ A. S.. Skunde nurodo, kad jis neneigė, kad vaizdo įraÅ¡e vaizdo įraÅ¡o fragmente „Tikrina kilpas 2“ ir fotonuotraukoje „Tikrina kilpas 1“, yra pavaizduotas jis.

Nurodo, kad kilpas jis matydavo ir kartÄ radęs iÅ¡metė į vandenį, kitÄ kartÄ jog vaikščiodamas miÅ¡ke su Å¡uniu, pamatė ant tako gulinčiÄ kilpÄ , kuriÄ pakėlė ir užmetė ant krÅ«mo, kad į kilpÄ nepakliÅ«tų jo Å¡uo. Nurodo, kad kilpas matė, tačiau jų nestatė. R. G. teigimu, teismo argumentas, kad „<...> kilpÄ R. G. pakabino žvėrims tinkamame medžioti aukÅ¡tyje, panaÅ¡iame, kaip ir toje vietoje rastos pakabintos kitos kilpos“<...> ir kad „<...>nufilmuota situacija rodo, kad R.

G. kilpÄ pakabino tikslingai, bÅ«tent norėdamas jÄ panaudoti žvėrims gaudyti“<...>, yra tik bendro pobÅ«džio nepagrįstos prielaidos. Apeliantas skunde raÅ¡o, kad teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, kad visų kilpų pakabinimo aukÅ¡tis buvo panaÅ¡us su nufilmuotos kilpos, kadangi neturėjo galimybės to palyginti ir patikrinti, kadangi byloje nėra sudaryto vietovės miÅ¡ko plano, kuriame atsispindėtų rastų kilpų iÅ¡dėstymas miÅ¡ke, nurodant atstumus tarp kilpų, nėra suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas, kuriame kiekviena rasta kilpa bÅ«tų apraÅ¡yta jos radimo vietoje, nurodant jos individualius požymius, pritvirtinimo bÅ«dų, pakabinimo aukÅ¡tį ir kt.

Byloje esantis 201 m. sausio 5 d. Bešeimininkių daiktų paėmimo protokolas šiais aspektai yra neinformatyvus. R. G. nurodo, kad pareigūnai jam ir jo advokatei nepranešė kokie pareigūnai dalyvaus kilpų nuėmime, kilpos buvo nuimamos ir sukamos į ritinėlius, nesudarant jam galimybės apžiūrėti šio atliekamo veiksmo, kur ir kokios kilpos buvo rastos, nebuvo išaiškintos jų teisės. Skunde nurodoma, kad pareigūnas D. J. R. G. apkaltino, kad jis miške rastas kilpas pagamino ir pakabino „žvėrims tinkamame medžioti aukštyje“.

Skunde akcentuojama, kad tikslo medžioti kilpomis apeliantas neturėjo, todėl jo veiksmo pakeliant kilpÄ ir užmetant ant krÅ«mo sutapatinimas su brakonierių veiksmais medžiojant kilpomis yra neteisingas ir nepagrįstas, juo labiau nenustačius jokios sÄ sajos su nufilmuotos kilpos pastatymu. IÅ¡vada padaryta, pažeidžiant įrodinėjimo taisykles, neatsižvelgiant į parodymus ir kitus įrodymus, neatskleidus kaltės turinio.Apeliantui atrodo nelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, kad visas kilpas pastatė jis.

„Tikrina kilpas l“ ir „Tikrina kilpas 2“, kitose nuotraukose nufilmuotas žmogus, kurio veido nesimato, ir tai nėra jis. Apelianto nuomone, teismas visiÅ¡kai ignoravo ir liudytojo A. S. parodymus, kuris patvirtino jo nurodytas aplinkybes, kad vaikščiojo po miÅ¡kÄ su Å¡uniu, paneigė, kad aÅ¡ miÅ¡ke jis medžiojo, gamino ir statė kilpas. Teismas ignoravo Å¡io liudytojo parodymus apie tai, kad Å¡iame miÅ¡ke lankėsi ne tik jie, bet lankosi daug žmonių, tiek kaimo gyventojų, tiek ir atvykusių iÅ¡ kitur.

Nurodo, kad R. G. ir A. S. parodymai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja institucijos pareigÅ«nų parodymams. Be to apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojo D. J. parodymai kad vaizdo kameros dažnai neužfiksuodavo vaizdo ir tai įrodo, kad kilpas galėjo statyti bet kuris asmuo. Jei vaizdo kameromis kilpos buvo stebimos nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. sausio, tai neabejotinai ar tose vietose prie kilpų jis bÅ«tų pastebėtas ne vienÄ kartÄ . Apeliantas nurodo, kad daugiau prie kilpų nebuvo pastebėtas, o tai reiÅ¡kia, kad sako tiesÄ ir prie kilpos atsirado atsitiktinai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad visas kilpas pastatė jis, tačiau tai prieÅ¡tarauja kitiems bylos esantiems įrodymams ir logikai.R. G. skunde atkreipia dėmesį, kad kilpas pagamino skirtingi asmenys, galima padaryti iÅ¡ kilpų apžiÅ«ros teisme rezultatų. Nurodo, kad Å¡ioje dalyje pareigÅ«nų bendrojo pobÅ«džio samprotavimai apie tai, kad kilpos pagamintos vieno asmens ir jų pagaminimo bÅ«das yra vienodas, taip pat negali bÅ«ti laikomi patikimais, pakankamais, o turi bÅ«ti vertinami Å¡ioje dalyje kritiÅ¡kai, kadangi specialisto iÅ¡vados dėl kilpų identiÅ¡kumo nėra gauta o vizualiai akivaizdu, jog kilpos yra skirtingos.R.

G. daro iÅ¡vadÄ , kad jo veikoje nėra inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje sudėties, nes nenustatyti ir neįrodyti objektyvieji ir subjektyvieji požymiai bei jo kaltė padarius šį nusižengimÄ . Pagal įrodinėjamo taisykles, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas padarė įrodinėjimo taisyklių pažeidimų, įrodymų vertinimo klaidų, kurios nulėmė neteisingų iÅ¡vadų dėl esminių bylos aplinkybių nustatymo ir neteisingo įstatymo pritaikymo ir neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimÄ .

Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , esant abejonėms, jų nevertino apelianto naudai.Atsiliepimų į skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a, R. G. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir teisingai paskyrė nuobaudÄ bei pagrįstai skyrė administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimÄ . Apeliantas skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies numatytus reikalavimus, jame netiksliai ir neteisingai nurodyti pažeidimo laikotarpiai. Apeliacinės instancijos eismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad kaltinimas turi bÅ«ti suformuotas aiÅ¡kiai ir suprantamai.

IÅ¡ protokolo turinio matyti, kad nusižengimo padarymo laiko pradžia 2016 m. spalio 15 d., pabaiga - 2017 m. sausio 5 d. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teismas iÅ¡klausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. parodymų, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat byloje ir iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė kad R. G. nusižengimÄ padarė 2016 m. spalio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta). Apygardos teismas patikrinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , liudytojų parodymus ir raÅ¡ytinius įrodymus konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokole, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nurodytas tikslus trunkamojo pažeidimo padarymo laikas.

Apeliantas skunde tvirtina, kad pažeidimo padarymo pradžia nenustatyta arba nustatyta niekuo nepagrįstais duomenimis ir parodymais, tačiau pažymėtina, kad pareigūnų parodymais nustatyta, kad 2016 m. spalio 15-16 d. vykusio reido metu buvo pastebėtos (duomenys neskelbtini) miške pastatytos kilpos ir pažeidimas pradėtas fiksuoti (filmuoti), todėl pažeidimo darymo pradžia laikytina 2016 m. spalio 15 d. Apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų parodymais, jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta.

P. R. G. neneigė, kad nurodytu laikotarpiu jis lankėsi (ir ne vienÄ kartÄ ) (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, esančiame netoli A. S. sodybos. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodytos abejonės dėl vaizdo įraÅ¡o datos, kuri matoma, kaip 2013 m., paÅ¡alintos liudytojų parodymais, kad keičiant kamerų baterijas data „nusimušė“ ir iÅ¡ naujo nebuvo nustatyta. Liudytojų parodymais nustatyta, kad buvo filmuojama pažeidimo darymo laikotarpiu. Dėl nusižengimo paaiÅ¡kėjimo laiko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrÄ laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo bÅ«senos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrÄ kitÄ neteisėtÄ veiksmÄ .

Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai arba neiÅ¡nyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytÄ veikÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nusižengimo padarymo įrankiai (kilpos ir mediniai dviÅ¡akiai) buvo paimti 2017 m. sausio 5 d. Å is procesinis veiksmas buvo įformintas 2017 m. sausio 5 d. beÅ¡eimininkių daiktų paėmimo protokolu.

Taigi, 2017 m. sausio 5 d. R. G. pažeidimas Å¡iuo procesiniu pareigÅ«nų veiksmu buvo nutrauktas. Tai reiÅ¡kia, kad R. G. nusižengimo padarymo pabaigos laikas yra 2017 m. sausio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. G. nusižengimo padarymo laikotarpis truko nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 5 d. Nors apylinkės teismas ir netiksliai konstatavo, veikos laikotarpį, tačiau Å¡is netikslumas sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, nes akivaizdu, kad R. G. pareikÅ¡tas kaltinimas buvo tikslus ir jam suprantamas, todėl konstatuotina, kad apelianto teisė į gynybÄ pažeista nebuvo, nes 2017 m. sausio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas priėmė nutarimÄ ir skyrė nuobaudÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nutarime nustatė, kad R. G. pažeidimÄ padarė 2016 m. spalio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta). Taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas konstatavo, jog pažeidimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kai galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o jam inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ . Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymo normÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas pritaikė teisingai.

Å ioje byloje nustatyta, kad R. G. veikos padarymo data yra 2017 m. sausio 5 d., t. y. nusižengimas padarytas galiojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, todėl visi skundo argumentai, jog pažeidimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d. ir R. G. atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos ATPK normos bei visi skundo argumentai susiję su ATPK 35 straipsnyje numatytais terminais, atmestini kaip nepagrįsti. AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R.

G. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, kuriomis abejoti aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas savo iÅ¡vadas dėl minėto administracinio nusižengimo požymių buvimo R.

G. veiksmuose grindė liudytojų, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų - D. J., M. T., T. K., A. M., M. D., R. G. pažįstamo A. S. parodymais. Taip pat nutarimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, vaizdo ir foto medžiaga, bešeimininkių daiktų paėmimo protokolu ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie įvertinti ir išsamiai ištirti. Apygardos teismas susipažinęs su filmuota ir foto medžiaga neabejoja, kad tiek vaizdo įraše, tiek nuotraukose užfiksuotas R.

G.. Filmuotoje medžiagoje, kurioje fiksuojamas kilpų surinkimas, aiÅ¡kiai matyti R. G. iÅ¡vaizda, o nuotraukoje ir vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuota, kaip jis stato kilpas akivaizdžiai matyti, kad tai tas pats asmuo. Apeliantas skunde kelia vaizdo įraÅ¡o medžiagos, kaip tinkamo įrodymo klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡io įrodymo pripažinti kaip netinkamo, nes byloje nėra duomenų, kad įraÅ¡as bÅ«tų suklastotas ar jame užfiksuoti vaizdai neatitiktų tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde iÅ¡samiai analizuoja pareigÅ«nų veiksmus, vaizdo registravimo procedÅ«ras, taip pat Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos pažeidimus ir kitus jo nuomone procedÅ«rinius duomenų (vaizdo įrašų), dokumentų (reidų registravimo žurnalo) ir pan. tvarkymo pažeidimus.

Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartÄ yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013). Taigi, tiriant ar R. G. padarė ar nepadarė administracinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių, ar bent vieno iÅ¡ jų elemento buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tačiau apeliantas dalyje skundo analizuoja ne administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius R. G. veikoje, o bando įrodyti statutinių valstybės tarnautojų (pareigÅ«nų) netinkamÄ savo pareigų atlikimÄ , aplaidumÄ , nustatytų tarnybos pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ ir panaÅ¡iai. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje nagrinėjami ne pareigÅ«nų, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai. Aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nų veikla susijusi su pažeidimų gamtos apsaugos srityje nustatymu ir jų užkardymu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareigÅ«nai ėmėsi visų įmanomų priemonių ne tik paÅ¡alinti kilpas, bet ir nustatyti, sulaikyti pažeidėjÄ . Viso Å¡io proceso metu pažeidėjas R. G. minėtų kilpų nepaÅ¡alino, o tai rodo, kad jis siekė draudžiamo rezultato, t. y. tęsė pažeidimÄ . PareigÅ«nai paėmė kilpas ir taip nutraukė daromÄ pažeidimÄ , kai laikė iÅ¡naudoję pažeidimui iÅ¡aiÅ¡kinti visas reikiamas priemones. Byloje nėra iÅ¡vados ir jokių pagristų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti pareigÅ«nų vykdžiusių savo pareigas veiksmais, kurie turėtų įtakos R.

G. administracinio nusižengimo kvalifikacijai ar Å¡alintų jo administracinę atsakomybę. Apeliantas skunde nurodo, kad pareigÅ«nų apklaustų liudytojais M. T., T. K., M. D., A. M. parodymai iÅ¡vestiniai iÅ¡ pareigÅ«no D. J. parodymu, todėl teismas neturėjo jais vadovautis. Susipažinus ir įvertinus minėtų pareigÅ«nų parodymus, nustatyta, kad jie dalyvavo reide, kilpų nurinkime ir savo parodymuose tiksliai ir konkrečiai nurodė, kilpų buvimo vietÄ , jų pritvirtinimo bÅ«dÄ , aplinkÄ ir kitas faktines aplinkybes, kurios neabejotinai patvirtina R.

G. kaltę. R. G. kritikuoja apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad jis kilpÄ pakabino žvėrims tinkamame medžioti aukÅ¡tyje ir kad nufilmuota, kad jis pakabino kilpÄ bÅ«tent norėdamas jÄ panaudoti žvėrims gaudyti ir nurodo, kad užmetė kilpÄ 1,2-1,5 metro aukÅ¡tyje, nes buvo taip patogu padaryti ir norėdamas apsaugoti savo Å¡unį. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip gynybinę versijÄ , o tai, kad jis rado kilpÄ neatsitiktinai ir jÄ užmetė neatsitiktinai, įrodo vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip minėtus veiksmus atlieka R.

G.. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto R. G. veiksmų, judesių kabinant kilpÄ matyti, kad jis tai daro tikslingai. Todėl visiÅ¡kai logiÅ¡ka ir pagrįsta pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas kabino kilpÄ norėdamas jÄ panaudoti žvėrims gaudyti. Apeliantas nurodo, kad liudytojas A. S. patvirtino, kad R. G. vaikščiojo po miÅ¡kÄ su Å¡unimi ir jis kilpų jokių nematė. Ä®vertinus A. S. parodymus matyti, kad jis tiesiogiai nenurodė, kad matė R. G. statant kilpas, o jo parodymai, kad R.

G. dažnai pas A. S. atvykdavo į svečius ir atvykdavo netgi tada, kai A. S. sodyboje nebÅ«davo, eidavo į miÅ¡kÄ , logine grandine siejasi su kitais įrodymais ir patvirtina R. G. neteisėtÄ veikÄ . Apeliantas skunde įrodinėja, kad kilpų iÅ¡vaizda parodo, kad jas pagamino skirtingi asmenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. G. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už medžiojimÄ draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo analizuoti, kas pagamino kilpas ir kokiu bÅ«du jos buvo pagamintos, todėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja. ANK 290 straipsnio 5 dalie dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taigi taikant administracinę atsakomybę už Å¡io ANK straipsnio 5 dalies numatytÄ nusižengimÄ , visais atvejais bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius medžioklę reglamentuojančius aktus kaltininkas pažeidė.

Byloje nustatyta, kad R. G. padaryti pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis naudodamas metalines kilpas gyvÅ«nams gaudyti pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 punkto reikalavimus. Å is medžioklės taisyklių pažeidimas nustatytas byloje pirmos instancijos teismo surinktais, įvertintais ir apeliacinės instancijos teismo patikrintais įrodymais, todėl R. G. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas vadavosi ANK 32 straipsnio, 35 straipsnio ir 36 straipsnio normomis, įvertino tai, kad R.

G. veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė, kad R. G. nedirba, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir pagrįstai paskyrė baudÄ , artimÄ minimaliai ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytai baudai – 800 eurų. Pažymėtina, kad ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta kad už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas nusižengimo apdarymo įrankius konfiskavo pagrįstai.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu teismas n u t a r i a : palikti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir R.

G. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                                Kęstutis Dargužis