6d2e0dc8-dfe8-488a-88f8-0d3ef1bc1bfa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-2803-331/2019 Proceso Nr. 3-61-3-01332-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 12.2.3; (S) 12.13.3.2; 55.1.1. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant atsakovo atstovei A. B., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Y. T. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, tretieji suinteresuotai asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Y. G. dėl sprendimų panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-362 patvirtino 2016 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-FR0680-290, kuriuo pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiavo 5 103,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 1 292,93 Eur GPM delspinigių ir skyrė 510 Eur dydžio GPM baudÄ (MGK byla, b. l. 31-36).

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 68-213 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2016 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-362 (MGK byla, b. l. 13–15).

3. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. S-73(7-208/2016) patvirtino VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ Nr. 68-213 ir netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti jį nuo 1292,93 Eur delspinigių mokėjimo (MGK byla, b. l. 214-225).

4. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o panaikinti: Komisijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimÄ Nr.S-73(7-2018/2016); VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ Nr. 68-213; Vilniaus apskrities VMI 2016 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-362; priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo Å¡iame procese patirtas iÅ¡laidas. 4.1. PaaiÅ¡kino, kad Komisijos sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų bÅ«ti pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti.

PaaiÅ¡kina, kad jo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo metu buvo tikrintas 2012–2013 m. laikotarpis, tačiau mokesčių administratorius jokia forma niekuomet neprašė jo pateikti dokumentų, susijusių su turėtomis lėšomis mokestinio patikrinimo pradžioje. Visus paaiÅ¡kinimus jis ir jo sutuoktinė Y. G. (toliau – pareiÅ¡kėjo sutuoktinė) teikė tik apie tikrintÄ laikotarpį, todėl mokesčių administratorius lėšas įvertino neatsižvelgdamas į iki 2012 m. sausio 1 d. turėtas santaupas ir pinigines lėšas, kurios akivaizdžiai galėjo bÅ«ti ir buvo naudojamos iÅ¡laidoms 2012–2013 m. laikotarpiu padengti. 4.2.

Teigia, kad gauna materialinę paramÄ iÅ¡ tėvų ir giminių, gyvenančių Kinijos Liaudies Respublikoje, tiek pavedimais, tiek grynaisiais pinigais ir planuoja surinkti papildomus Å¡iuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Komisijai 2016 m. rugsėjo 5 d. pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopijÄ , pagal kurį jis ir jo sutuoktinė vedybų proga iÅ¡ savo tėvų gavo 100 000 JAV dolerių. Be to, papildomai kartu su 2016 m. spalio 25 d. patikslintu skundu Komisijai pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius jo ir sutuoktinės iÅ¡ tėvų grynaisiais gautas pinigines lėšas.

Komisija pateiktus įrodymus priėmė, tačiau neatliko iÅ¡samaus ir visapusiÅ¡ko jų vertinimo, dėl ko, pareiÅ¡kėjo manymu, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina realiai įvykusių piniginių lėšų gavimÄ , kas turi įtakos VMI sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Komisija nepagrįstai kvestionuoja jo ir sutuoktinės sÄ Å¾iningumÄ , remiantis vien tuo, kad minėti papildomi įrodymai buvo pateikti tik Komisijai.

Mokesčių administratorius niekada neprašė pateikti įrodymų, kurie pagrįstų jo ir sutuoktinės gautas (turimas) pajamas mokestinio patikrinimo pradžioje, todėl netyrė itin svarbių faktinių aplinkybių, turinčių tiesioginę įtakÄ mokestinio patikrinimo rezultatams. 4.3. PareiÅ¡kėjo manymu, jo ir sutuoktinės tėvų pateikti patvirtinimai apie pastariesiems perduotas pinigines lėšas yra pakankamai informatyvÅ«s, kadangi yra nurodomi konkretaus asmens, perdavusio pinigines lėšas, duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas), nurodyta aiÅ¡ki data, kuomet piniginės lėšos buvo perduotos, perduodamų piniginių lėšų suma ir asmuo, kuriam lėšos buvo perduodamos (nurodant vardÄ ir pavardę), perduodamų lėšų bÅ«dÄ â€“ grynaisiais pinigais, bei perduodamų lėšų paskirtį – dalis vestuvių dovanos.

Visi patvirtinimai buvo pasiraÅ¡yti lėšas perdavusio asmens paraÅ¡u. Komisija neatsižvelgė, kad mokestinis patikrinimas buvo atliekamas Kinijos, kurios teisinė ir mokestinė sistema skiriasi ne tik nuo Europos SÄ jungos, bet ir nuo Lietuvos Respublikos sistemos, piliečių atžvilgiu. Be to, nei pareiÅ¡kėjas, nei sutuoktinė nemoka lietuvių kalbos, todėl dažnai iÅ¡ mokesčių administratoriaus gautus dokumentus ir elektroninius laiÅ¡kus versdavo, naudodamiesi žodynais ir „Google vertėjas“ programa.

Pažymėjo, kad mokesčių administratorius, pradėjęs mokestinį patikrinimÄ , niekada nepasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei vertėjo paslaugų, tokiu bÅ«du akivaizdžiai pažeisdamas VAÄ® 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintÄ asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedÅ«ra, teisę turėti vertėjÄ . 4.4. Komisija nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo atleisti nuo GPM delspinigių mokėjimo, nes privalėjo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais, taip pat MAÄ® 100 straipsnio 1 dalyje, 113 straipsnio 1 dalyje įgyvendinamais humaniÅ¡kumo ir pagarbos asmeniui principais, socialinio teisingumo principu.

Komisija neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, kaip tai yra įtvirtinta MAÄ® 27 straipsnio 2 dalyje ir MAÄ® 40 straipsnio 2 punkte, teikdamas mokesčių administratoriui paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, bÅ«tinus teisingam mokestinės procedÅ«ros užbaigimui, neatsižvelgė ir į tai, kad mokesčių administratoriaus jam apskaičiuota GPM delspinigių suma (1 292,93 Eur) sudaro daugiau nei 25 proc. jam apskaičiuotų mokesčių sumos, todėl apskaičiuoti delspinigiai kaip prievolės užtikrinimo bÅ«das Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į kilusio ginčo specifikÄ , susijusio su užsienio Å¡alies piliečiais, nemokančiais lietuvių kalbos, visa savo apimtimi bÅ«tų neadekvatÅ«s tam tikslui, kurio yra siekiama delspinigiais. 4.5.

Teismo posėdyje proceso pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis).

5. Atsakovas VMI su Y. T. skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į skundÄ (el.byla, 48–55 l.) paaiÅ¡kino, kad ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl nurodymo pareiÅ¡kėjui sumokėti 5 103,40 Eur GPM, 1 292,93 Eur GPM delspinigius ir 510 Eur GPM baudÄ , mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiÅ¡kėjo kartu su sutuoktine iÅ¡laidos tikrintu 2012–2013 metų laikotarpiu virÅ¡ijo pajamas atitinkamai 70 177,08 Lt (2012 metais) ir 131 079,65 Lt (2013 metais), t. y. jog pareiÅ¡kėjas ir sutuoktinė gavo kitų pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ mokėtino GPM.

Kadangi sutuoktiniai realiais pajamų Å¡altiniais nepagrindė patirtų iÅ¡laidų, jų gautos kitos pajamos bei nuo Å¡ių pajamų mokėtini mokesčiai buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ (MAÄ® 70 str.), naudojant iÅ¡laidų metodÄ , nes situacija nagrinėjamu atveju atitiko Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA-103, 4 punkte nustatytas sÄ lygas (įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). 5.1.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine, teikdami paaiÅ¡kinimus mokesčių administratoriui, nurodė, jog gauna materialinę paramÄ iÅ¡ savo tėvų ir giminių, gyvenančių Kinijoje, pervedimais į bankų sÄ skaitas bei grynaisiais pinigais. PareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 4 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad nežino, kiek ir kuriais metais buvo gauta iÅ¡ tėvų grynųjų pinigų. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jo sutuoktinė jos valdomos įmonės UAB „V.“ reikmėms patirtoms iÅ¡laidoms padengti naudodavo iÅ¡ Å¡ios bendrovės kasos iÅ¡imtas bei iÅ¡ Kinijoje gyvenančių tėvų grynaisiais pinigais gautas pinigines lėšas, kurias ji atsiveždavo iÅ¡ Kinijos beveik kiekvienais metais.

PaaiÅ¡kinime nurodė, kad jokių minėtų grynųjų piniginių lėšų gavimÄ pagrindžiančių juridinę galiÄ turinčių dokumentų neturi. 5.2. PareiÅ¡kėjo sutuoktinės atlikto mokestinio tyrimo metu 2015 m. spalio 22 d. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (11.48)-FR0706-9030 pateikti informacijÄ ir juridinę galiÄ turinčius dokumentus, kurių pagrindu 2014 m. sausio 1 d. susidarė UAB „V.“ 188 670,59 Lt įsiskolinimas pareiÅ¡kėjo sutuoktinei, kaip atskaitingam asmeniui, pridedant įsiskolinimus pagrindžiančius dokumentus bei nurodyti, iÅ¡ kokių pajamų Å¡altinių buvo patirtos atskaitingo asmens iÅ¡laidos.

PareiÅ¡kėjo sutuoktinė mokesčių administratoriaus nurodymÄ Ä¯vykdė iÅ¡ dalies: pateikė UAB „V.“ atsiskaitymų su atskaitingu asmeniu žiniaraščius bei paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡ios bendrovės veiklos iÅ¡laidos buvo dengiamos iÅ¡ Kinijos grynaisiais pinigais įvežtų piniginių lėšų, tačiau jokių juridinę galiÄ turinčių dokumentų, pagrindžiančių iÅ¡ Kinijos gautų piniginių lėšų pajamų gavimo Å¡altinius nepateikė. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė, kaip UAB „V.“ direktorė, 2015 m. rugsėjo 2 d.

Inspekcijai pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad gauna finansinę paramÄ iÅ¡ Kinijoje gyvenančių giminių, prireikus pinigines lėšas naudoja UAB „V.“ komercinei veiklai. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė taip pat nurodė, kad 2013 metais iÅ¡ Kinijos į LietuvÄ atsivežė 40 000 Eur (138 112 Lt), kurių nereikėjo deklaruoti, 2015 m. lapkričio 11 d. pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad ji su seserimi T. kiekvienais metais važiuoja pas savo tėvus atostogauti ir gauna iÅ¡ tėvų bei į LietuvÄ grynais pinigais atsiveža pinigines dovanas.

PareiÅ¡kėjo sutuoktinė 2016 m. kovo 8 d. pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad kiekvienais metais iÅ¡vykdavo į KinijÄ ir atsiveždavo po 10 000 Eur (34 528 Lt). 5.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pasirinkdami finansines operacijas grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų perdavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose), mokesčių mokėtojai prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jiems tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1305-602/2015, 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-145-602/2016, 2016-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-777-438/2016).

Centrinio mokesčių administratoriaus ir Inspekcijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės paaiÅ¡kinimai negali patvirtinti realaus pinigų gavimo fakto. Vien atskirų paaiÅ¡kinimų apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Vertindamas pareiÅ¡kėjo su 2016 m. rugsėjo 5 d. skundu Komisijai pateiktÄ 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopijÄ , atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kuriÄ vien tik civilinės sutarties, kaip formalaus įrodymo, pateikimas negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu realaus pajamų gavimo fakto pagrindimu (LVAT administracinėse bylose Nr. A-438-201/2011, Nr. A-438-2923/2012). 5.4.

Pažymėjo, kad pagal MAÄ® 153 straipsnio 3 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbÄ ) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimÄ su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimÄ ; nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginÄÄ nagrinėjančioje institucijoje metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai apie negalimumÄ juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.

Nagrinėjamu atveju minėtÄ dovanojimo sutarties kopijÄ ir raÅ¡ytinius pareiÅ¡kėjo ir jo tėvų patvirtinimus Komisija priėmė ir, atsakovo nuomone, tinkamai juos įvertino, atsižvelgdama į kitus mokestinio ginčo byloje esančius įrodymus. Sutinka su Komisijos pastebėjimu, kad nei pareiÅ¡kėjo sutuoktinė mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu, nei pareiÅ¡kėjas mokestinio patikrinimo metu teiktuose paaiÅ¡kinimuose apie turėtus pajamų Å¡altinius net neužsiminė apie iÅ¡ tėvų gautÄ vestuvių dovanÄ (100 000 JAV dolerių), nors ir teigė, kad iÅ¡ Kinijoje gyvenančių giminaičių gauna paramÄ pinigais, taip pat sutuoktiniai neginčijo nustatyto piniginių lėšų likučio tikrinamo laikotarpio pradžioje, teikdami skundus, t. y. nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nenurodė apie tai, kad turėjo kitokį, t. y. didesnį nei 17 197,34 Lt grynųjų piniginių lėšų likutį tikrinamo laikotarpio pradžioje.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo paaiÅ¡kinime, teiktame mokestinio patikrinimo metu nurodė, kad jokių minėtų grynųjų piniginių lėšų gavimÄ pagrindžiančių juridinę galiÄ turinčių dokumentų neturi, taip pat tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo sutuoktinė teigė, jog Kinijoje nepriimta sudaryti sandorius raÅ¡tu. Taigi, pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai yra prieÅ¡taringi ir kelia abejonių. 5.5. Mano, kad Komisija, vertindama pareiÅ¡kėjo argumentus dėl papildomai pateiktų įrodymų (patvirtinimų) visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pateikti objektyvÅ«s įrodymai (pavyzdžiui, mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie piniginių lėšų pareiÅ¡kėjui ir / ar sutuoktinei dovanojimÄ laikotarpiu nuo 2007-10-13 iki 2013-09-29.

PareiÅ¡kėjas su sutuoktine faktinę aplinkybę dėl iÅ¡ viso gautų 100 700 JAV dolerių (grynaisiais pinigais) grindžia tik savo tėvų patvirtinimais (kaip minėta, pateiktais tik Komisijai, jau po atlikto mokestinio patikrinimo, žinant visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo apmokestinimo), t. y. asmenų, galimai suinteresuotų padėti pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei pagrįsti iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautas pajamas. Todėl Komisija pagrįstai konstatavo, jog faktiÅ¡kai sutuoktiniai tikrinamo laikotarpio pradžioje turėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytÄ 17 197,34 Lt grynųjų piniginių lėšų likutį. 5.6.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas tiek patikrinimo metu, tiek mokestinio ginčo metu, t. y. iki skundo pateikimo Komisijai prieÅ¡taravimų, pageidavimų ar nesutikimo argumentų dėl bendravimo (kalbos barjero) su mokesčių administratoriaus pareigÅ«nais nenurodė ir praÅ¡ymų dėl vertėjo paslaugų nepateikė. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2016 m. birželio 21 d. skundo aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėjas turėjo vertėjÄ , iÅ¡ kitų paminėtų dokumentų matyti, kad mokesčių administratoriaus dokumentų turinį pareiÅ¡kėjas suprato ir Å¡ias aplinkybes patvirtino savo paraÅ¡u.

Be to, mokesčių administravimo veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Inspekcija atliko jau nuo 2015 metų. Atsižvelgdamas į tai, nurodytÄ argumentÄ dėl lietuvių kalbos nemokėjimo (nesupratimo) atsakovas laiko pareiÅ¡kėjo gynybine pozicija. 5.7. Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

6. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė Y. G. visiÅ¡kai sutinka ir palaiko pareiÅ¡kėjo skundo argumentus. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-10) paaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius neprašė nei pareiÅ¡kėjo, nei jos pateikti dokumentų, netyrė itin svarbių faktinių aplinkybių. Komisijai buvo pateikta dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ ji su pareiÅ¡kėju gavo iÅ¡ tėvų 100 000 JAV dolerių vestuvių proga. Patvirtino, kad jai ir pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos vertėjo paslaugos, tuo tarpu visas procesas vyko lietuvių kalba, kurios ji nemoka. Mano, kad bÅ«tina atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo elgesį ir bendradarbiavimÄ su mokesčių administratoriumi.

7. Teismo posėdyje proceso tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis). T e i s m a s k o n s t a t u o j a:

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Inspekcijos priimtas sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ginčas kilęs dėl nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti 5 103,40 Eur GPM, 1 292,93 Eur GPM delspinigių ir 510 Eur dydžio GPM baudÄ .

9. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo mokesčių bazę tikrinamuoju 2012–2013 metų laikotarpiu nustatė ir mokėtinÄ GPM apskaičiavo, vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos 2012–2013 metais virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais pajamų Å¡altiniais patvirtintas pajamas.

10. Nustatyta, kad Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu patvirtino VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ , kuriuo Vilniaus apskrities VMI sprendimu pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuota 5 103,40 Eur GPM, 292,93 Eur delspinigių ir skirta 10 proc. dydžio GPM baudÄ . (Komisijos byla, b. l. 13–15,19, 31–36, 37, 42–45, 214–225).

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ ir perdavė teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nusprendė ir dėl pareiÅ¡kėjo sutuoktinės Y. G., kuri nebuvo įtraukta į procesÄ , teisių ir pareigų, tuo padarė procesinės teisės normų pažeidimÄ , kuris yra besÄ lyginė vada teismo sprendimui panaikinti.

12. Taigi teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo į bylos procesÄ Ä¯traukė pareiÅ¡kėjo sutuoktinę Y. G., kuri pateikė teismui atsiliepimÄ , paaiÅ¡kindama, kad vedybų proga iÅ¡ tėvų gavo 100 000 JAV dolerių vestuvių dovanÄ .

13. PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius mokestinio tyrimo metu nereikalavo jo pateikti įrodymų, pagrindžiančių turėtas pinigines lėšas tikrinto laikotarpio pradžioje, kas, pareiÅ¡kėjo manymu, turėjo įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams ir nepagrįstai apskaičiuotos mokestinės prievolės atsiradimui. Skunde paaiÅ¡kino, kad Komisijai pateikė dovanojimo sutarties kopijÄ , pagal kuriÄ jo ir sutuoktinės tėvai vestuvių proga padovanojo 100 000 JAV dolerių. Todėl bÅ«tent Å¡ie dokumentai patvirtina realų pajamų gavimo faktÄ ir tai, kad jis ir sutuoktinė tikrinto laikotarpio pradžioje turėjo daugiau pajamų, nei teigė mokesčių administratorius.

14. VMI nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, argumentuodama, kad pareiÅ¡kėjas mokestinio patikrinimo metu teiktuose paaiÅ¡kinimuose apie turėtus pajamų Å¡altinius net neužsiminė apie iÅ¡ tėvų gautÄ vestuvių dovanÄ (100 000 JAV dolerių), nors ir teigė, kad iÅ¡ Kinijoje gyvenančių giminaičių gauna paramÄ pinigais, taip pat sutuoktiniai neginčijo nustatyto piniginių lėšų likučio tikrinamo laikotarpio pradžioje, teikdami skundus, t. y. nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nenurodė apie tai, kad turėjo kitokį, t. y. didesnį nei 17 197,34 Lt grynųjų piniginių lėšų likutį tikrinamo laikotarpio pradžioje.

15. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, palaiko atsakovės argumentus, nes mokesčių administratorius mokesčius pareiÅ¡kėjui apskaičiavo vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 70 straipsniu, kuriame įtvirtintas mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Å io straipsnio nuostatos numato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis Å¡io įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detaliÄ minėto straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. 15.1. Taisyklių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (LVAT administracinėse bylose Nr. A-554-556/2014, Nr.A-1302-602/2016). 15.2.

LVAT savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (LVAT administracinėse bylose Nr. A-27-602/2013, Nr. A-2210-502/2015, Nr. A-384-442/2016). 15.3.

Pagal Taisyklių 6.1. punkto nuostatas, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Todėl taikant iÅ¡laidų metodÄ , mokesčių administratoriui svarbu nustatyti iÅ¡laidas patyrusį asmenį. MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas principas įpareigoja mokesčių administratorių mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybę teikti Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, t. y. ginčo atveju įtvirtina bÅ«tinybę nustatyti tikrÄ jį iÅ¡laidas patyrusį asmenį, neatsižvelgiant į formalius sandorius.

16. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokesčių administratorius MAÄ® 70 straipsnio nuostatas taikė nustatęs, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai atitiko Taisyklių 4.1 p. įtvirtintÄ sÄ lygÄ , nes jo ir sutuoktinės 2012 m. iÅ¡laidos virÅ¡ijo oficialiai gautas pajamas 70 177,08 Lt, o 2013 m. – 131 079,65 Lt, tuo tarpu pajamų kilmė nepagrįsta juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Todėl Å¡ios pajamos, vadovaujantis GPMÄ® nuostatomis, turėjo bÅ«ti deklaruotos ir nuo jų turėjo bÅ«ti apskaičiuotas bei sumokėtas į biudžetÄ GPM. Detalus gautų pajamų ir iÅ¡laidų apskaičiavimas pateiktas patikrinimo akte, todėl teismas sprendime jo nekartoja (MGK byla, b. l .56).

17. Teisminio nagrinėjimo metu aiÅ¡kiai nustatyta, kad mokesčių administratorius detaliai iÅ¡analizavo ir įvertino tikrinamo laikotarpio VMI duomenų bazėje esančius duomenis, trečiųjų Å¡altinių pateiktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo ir sutuoktinės pateiktus paaiÅ¡kinimus bei kitÄ patikrinimo metu papildomai surinktÄ informacijÄ . Tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2012-01-01) pareiÅ¡kėjas ir sutuoktinė galėjo turėti 17 197,34 Lt piniginių lėšų likutį grynaisiais pinigais ir 4485 Lt piniginių lėšų likutį bankų sÄ skaitose. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė valdo 100 proc. UAB „V.“ akcijų (nuo 2011 metų), metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) „V.“ už 2010–2013 metus deklaravo: 2010 metais 66 616 Lt nuostolį, 2011 metais 48 698 Lt nuostolį, 2012 metais 74 519 Lt nuostolį, 2013 metais 113 425 Lt nuostolį (MGK byla, b. l. 42–45).

18. PareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 4 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ (MGK byla, b. l. 54–55), kuriame, be kita ko, nurodė, kad gauna materialinę paramÄ iÅ¡ savo tėvų ir giminių, gyvenančių Kinijoje, pervedimais į bankų sÄ skaitas bei grynaisiais pinigais. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad nežino, kiek ir kuriais metais buvo gauta iÅ¡ tėvų grynųjų pinigų. Jo sutuoktinė UAB „V.“ reikmėms patirtoms iÅ¡laidoms padengti naudodavo iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡imtas bei iÅ¡ Kinijos Respublikoje gyvenančių tėvų grynaisiais pinigais gautas pinigines lėšas, kurias ji atsiveždavo iÅ¡ Kinijos beveik kiekvienais metais. PaaiÅ¡kino, kad jokių minėtų grynųjų piniginių lėšų gavimÄ pagrindžiančių juridinę galiÄ turinčių dokumentų neturi, nes Kinijoje dovanojant giminaičiams pinigus, jokių dokumentų suraÅ¡yti nereikalaujama.

19. Byloje nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad buvo atliktas ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinės Y. G. mokestinis patikrinimas, kurio metu jos buvo praÅ¡oma pateikti informacijÄ ir juridinę galiÄ turinčius dokumentus, kurių pagrindu 2014 m. sausio 1 d. susidarė UAB „V.“ 188 670,59 Lt įsiskolinimas pareiÅ¡kėjo sutuoktinei, kaip atskaitingam asmeniui, pateikiant įsiskolinimus pagrindžiančius dokumentus bei nurodyti, iÅ¡ kokių pajamų Å¡altinių buvo patirtos atskaitingo asmens iÅ¡laidos (MGK byla, b. l. 150).

PareiÅ¡kėjo sutuoktinė pateikė UAB „V.“ atsiskaitymų su atskaitingu asmeniu žiniaraščius bei paaiÅ¡kinimÄ , kad bendrovės veiklos iÅ¡laidos buvo dengiamos iÅ¡ Kinijos grynaisiais pinigais įvežtų piniginių lėšų (MGK byla, b. l. 152). Jokių juridinę galiÄ turinčių dokumentų, pagrindžiančių iÅ¡ Kinijos gautų piniginių lėšų pajamų gavimo Å¡altinius, mokesčių administratoriui nepateikta. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė, kaip UAB „V.“ direktorė, 2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilniaus AVMI pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad gauna finansinę paramÄ iÅ¡ Kinijoje gyvenančių giminių, prireikus pinigines lėšas naudoja UAB „V.“ komercinei veiklai. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė taip pat teigė, kad 2013 m. iÅ¡ Kinijos į LietuvÄ atsivežė 40 000 Eur (138112 Lt), kurių nereikėjo deklaruoti (MGK byla, b. l. 151). 2015 m. lapkričio 11 d. pateiktame paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjo sutuoktinė teigė, kad su seserimi T. kiekvienais metais važiuoja pas savo tėvus atostogauti ir gauna iÅ¡ tėvų bei į LietuvÄ grynaisiais pinigais atsiveža pinigines dovanas (MGK byla, b. l. 148).

PareiÅ¡kėjo sutuoktinė 2016 m. kovo 7 d. elektroniniu paÅ¡tu (paaiÅ¡kinime) teigė, kad kiekvienais metais iÅ¡vykdavo į KinijÄ ir atsiveždavo nedeklaruojamÄ pinigų sumÄ â€“ 10 000 Eur (34528 Lt) (MGK byla, b. l. 76).

20. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas ir sutuoktinė dėl 2012–2013 metais iÅ¡ savo tėvų grynaisiais pinigais gautų piniginių lėšų jokių juridinę galiÄ turinčių dokumentų (paskolų, dovanojimo sutarčių, tėvų gautas pajamas patvirtinančių pažymų ir pan.) vietos mokesčių administratoriui nepateikė. Tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjo ir sutuoktinės duotus paaiÅ¡kinimus, kad jie tokių dokumentų neturi bei nesant jokių kitų netiesioginių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ , mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė ir nevertino paaiÅ¡kinimuose nurodytų grynaisiais pinigais iÅ¡ Kinijos į LietuvÄ Ä¯vežtų piniginių lėšų.

21. Pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame  straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo.

Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Pažymėtina, kad nei MAÄ®, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrÄ mokestinį laikotarpį remtis papildoma įrodomÄ ja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

Pagal MAÄ® 153 straipsnio 3 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbÄ ) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimÄ su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimÄ . Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs, mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginÄÄ nagrinėjančioje institucijoje metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai apie negalimumÄ juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.

Pagal MAÄ® 155 straipsnio 6 dalies nuostatas, Komisija, priimdama sprendimÄ dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, iÅ¡skyrus atvejus, kai apie jų negalimumÄ pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui.

22. Bylos įrodymai patvirtina, kad nagrinėjant mokestinį ginÄÄ Komisijoje, pareiÅ¡kėjas pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopijÄ , iÅ¡ kurios turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas ir sutuoktinė vedybų proga iÅ¡ savo tėvų gavo 100 000 JAV dolerių. PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė savo ir sutuoktinės tėvų patvirtinimus dėl lėšų dovanojimo vestuvių proga, t. y. 2007 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kėjui padovanota 14 000 JAV dolerių; 2007 m. gruodžio 22 d. pareiÅ¡kėjui padovanota 14 500 JAV dolerių; 2008 m. birželio 28 d. pareiÅ¡kėjo sutuoktinei padovanota 10 000 JAV dolerių; 2008 m. lapkričio 1 d. pareiÅ¡kėjo sutuoktinei padovanota 10 000 JAV dolerių; 2012 m. gegužės 5 d. pareiÅ¡kėjui padovanota 12 500 JAV dolerių; 2013 m. birželio 8 d. pareiÅ¡kėjo sutuoktinei padovanota 13 200 JAV dolerių; 2013 m. rugsėjo 29 d. pareiÅ¡kėjo sutuoktinei padovanota 26 500 JAV dolerių (iÅ¡ viso 100 700 JAV dolerių).

Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas skunde Komisijai, Å¡ios sumos perduotos jam ar sutuoktinei susitikimų su tėvais metu. Kadangi į LietuvÄ Ä¯vežamos sumos nevirÅ¡ijo 10 000 JAV dolerių sumos, pareiÅ¡kėjas ir sutuoktinė neturėjo pareigos deklaruoti įvežamų sumų (MGK byla, b. l. 3–10, 176–195). 22.1. IÅ¡ ginčijamo Komisijos sprendimo turinio aiÅ¡kiai matyti, kad nepaisant MAÄ® 155 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų, pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai Komisijoje buvo priimti ir įvertinti.

Tokį sprendimÄ Komisija motyvavo administracinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, atsižvelgdama į tai, kad VMI atstovas dėl Å¡ių įrodymų iÅ¡samiai pasisakė Komisijos posėdyje, juos įvertino ir padarė iÅ¡vadas. 22.2. Komisija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo pateiktus papildomus dokumentus kitų mokestiniame ginče nustatytų aplinkybių kontekste, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pateikti objektyvÅ«s įrodymai, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie piniginių lėšų pareiÅ¡kėjui ir / ar sutuoktinei dovanojimÄ laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d.

Teismas su tokia Komisijos pozicija sutinka, nes mokestinio patikrinimo metu tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo sutuoktinė aiÅ¡kino, kad buvo remiami finansiÅ¡kai savo tėvų, gyvenančių Kinijoje, tačiau papraÅ¡ius pagrįsti Å¡ias aplinkybes įrodymais, nurodė, kad jokių juridinę galiÄ patvirtinančių dokumentų neturi, nes Kinijoje dovanojant pinigus giminaičiams jokių dokumentų pasiraÅ¡yti nereikalaujama. Tačiau mokestinį ginÄÄ nagrinėjant Komisijoje, pareiÅ¡kėjas, kaip gautų piniginių lėšų pagrindimÄ jau pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopijÄ , pagal kurį pareiÅ¡kėjas ir sutuoktinė vedybų proga iÅ¡ savo tėvų tariamai gavo 100 000 JAV dolerių, bei pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės tėvų patvirtinimus apie vaikams tariamai padovanotas pinigines sumas (iÅ¡ viso 100 700 JAV dolerių).

Å ios aplinkybės leidžia abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu. Abejonių dovanojimo sutartyje nurodytų operacijų turiniu kelia ir tai, kad skiriasi pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės tėvų patvirtinimuose nurodyta suma su dovanojimo sutartyje nurodyta suma. Nei viename iÅ¡ patvirtinimų apie padovanotas pinigines lėšas nėra nurodyta, kad pinigai buvo padovanoti remiantis 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandoriu. Pagal Å¡iuos raÅ¡tiÅ¡kus patvirtinimus piniginės lėšos buvo perduotos dalimis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sutartyje bÅ«tų numatytas padovanotų piniginių lėšų perdavimo bÅ«das.

Byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių realų pinigų perdavimo faktÄ , taip pat nėra. Tai, kad pinigų perdavimo faktÄ bandoma pagrįsti raÅ¡tiÅ¡kais patvirtinimais, kuriuos pasirašė pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės artimiausi giminaičiai (tėvai), leidžia manyti, kad dovanojimo sutartis yra tik formali, sudaryta siekiant padėti pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei iÅ¡vengti mokestinės prievolės. Taip pat nėra įrodymų, kad dovanojimo sutartyje nurodyti piniginių lėšų dovanotojai realiai disponavo dovanojamomis lėšomis.

Taigi, teismas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo pateikta dovanojimo sutarties kopija ir jo tėvų patvirtinimai niekaip nepaneigia vietos mokesčių administratoriaus patikrinimo akte ir sprendime nurodytų teiginių, kad tiriamojo mokestinio laikotarpio pradžioje pareiÅ¡kėjai turėjo 17 197,34 Lt piniginių lėšų grynais pinigais likutį, o ne daugiau. Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nei vietos mokesčių administratoriui, nei sprendžiant mokestinį ginÄÄ iÅ¡ankstine tvarka, nei teisme nenurodė tikslios sumos, kuria jo Å¡eima disponavo 2011-12-31.

IÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ padarytos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ . Vien atskirų formalių įrodymų, kaip paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių apie gautas pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto nuodugnia pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo fakto nepagrindžia.

Pažymėtina, kad vien sandorio galiojimas civiline teisine prasme negali būti traktuojamas kaip pagal sandorį gautų pajamų teisėtumo prezumpcija, o turi būti įrodinėjamas realus piniginių lėšų gavimas (perdavimas). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas be savo paties ir jo sutuoktinės pateiktų paaiškinimų neturi jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų savo teiginiams dėl piniginių lėšų, gautų iš tėvų pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jo šeima šias lėšas gavo.

23. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį ginčo reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kuriais pagrindė sprendimÄ paskaičiuoti pareiÅ¡kėjui papildomÄ gyventojų pajamų mokestį. PareiÅ¡kėjas pajamų gavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tik dovanojimo sandorio kopija ir patvirtinimais apie dovanotas pinigų sumas, jo argumentai dėl realaus pajamų gavimo pagal byloje pateiktus sandorius nėra pagrįsti kokiais nors faktiniais duomenimis, o tik prielaidomis.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Iš patikrinimo akto aiškiai matyti, kad jame atskleistos visos mokesčio bazės nustatymui reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodyti naudotos informacijos šaltiniai, pateikta detali tikrinamojo laikotarpio išlaidų ir pajamų analizė, metodo, taikyto mokesčio bazei nustatyti ir pačių mokesčių apskaičiavimo, teisinis pagrindimas.

24. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad mokesčių administratoriui pateikti reikalingus įrodymus ir aiÅ¡kius paaiÅ¡kinimus jam trukdė lietuvių kalbos nežinojimas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas su vietos mokesčių administratoriumi bendravo rusų kalba arba vertėjo pagalba (MGK byla, b. l. 19, 143). Komisijoje ir teisme pareiÅ¡kėjÄ atstovavo kvalifikuotas teisininkas, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, reikalingus objektyviam mokestinio ginčo iÅ¡nagrinėjimui. Todėl kalbos barjeras pareiÅ¡kėjui netrukdė naudotis mokesčio mokėtojo teisėmis.

25. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius priėmė motyvuotÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimų remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu).

26. Atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo jam priskaičiuotų delspinigių taip pat nėra jokio teisinio pagrindo (MAÄ® 100 ir 141 straipsnis).

26. Netenkinus skundo, pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Y. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas