6d2ced38-bfed-4b3e-8d67-e36f9202ec14 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Baudž Baudž. byla Nr. 1-161-537/2017Proceso Nr.1-04-0-00050-2016-9Sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.2.26.2.(S)                                                                               MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Marijampolė2017 06 13 Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M.

D., dalyvaujant prokurorei E. P., nukentėjusiajam E. A., kaltinamojo gynėjui advokatui D. K.,specialistui V. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. P., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:1) Å iaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirtas 6 mėn. laisvės apribojimas;2) Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės apribojimas (įsk. 2 d.);3) Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (13 veikų), 24 straipsnio 6 dalį (26 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (13 veikų) – 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme; galutinė bausmė – 4 metų laisvės atėmimas, kurios vykdymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 8 punkto pagrindu atidėtas 3 metams (įsk. 4 d.);4) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 iki 4 mėn. laisvės atėmimo ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis subendrinta su 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė – 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimas (įsk. 2 d.) (įsiteisėjo 2014 m. sausio 24 d.);5) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 d. – 35 parų areštas (įsiteisėjo 2014 m. sausio3 d.).

Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su paskirta 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu; galutinė bausmė – 4 m. 4 mėn. 5 d. laisvės atėmimas (įsk. 12 d.) (įsiteisėjo 2014 m. kovo 13 d.). Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 13 d., pabaiga – 2018 m. gegužės 6 d., 6) 2016-07-21 KaiÅ¡iadorių raj. apylinkės teismo pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 1 m. 3 mėn. (vienerių metų ir trijų mėnesių) laisvės atėmimÄ , BK 64-1 str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 mėn. (deÅ¡imties mėnesių) laisvės atėmimÄ .

BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo2014 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria subendrintos Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. bei 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ( 1 metai 9 mėn. 15 d. ) prie jos pridedant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 2 metų 15 d. (dvejų metų penkiolikos dienų) laisvės atėmimÄ . ( bausmės pabaiga 2018-08-05), kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str., 1d.Teismas n u s t a t ė :

A. P. 2016-11-11, apie 19 val. 10 min., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje - Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolėje, drausmės grupės kameroje Nr. 4, veikdamas bendrai su kitais ikiteisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iÅ¡ asmeninių paskatų, t.y, dėl to, jog nukentėjęs savavaliÅ¡kai iÅ¡ kaltinamojo paėmė ( pavogė ) sportinius marÅ¡kinėlius „Adidas“, tyčia, sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius rankomis ir kojomis E. A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam abiejų akių virÅ¡utinių ir apatinių vokų, abiejų smilkinių, kairės ausies kauÅ¡elio, nosies Å¡aknies, deÅ¡inės veido pusės kraujosruvas, nubrozdinimus kairio skruosto ir kairio kelio srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smurto pavartojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje, t.y., drausmės grupės kameroje, matant kitiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems, A. P. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles.Kaltinamasis A. P. pradžioje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Parodė, jog po pasivaikščiojimo jis su nuteistaisiais Å itikovu, Janausku, Kilaičiui, Aleksandrovu ir Petrausku grįžo į savo drausmės kamerÄ Nr.

4. Buvo apie 19.00 val. Pas nukentėjusįjį lagamine pamatė savo anksčiau dingusius sportinius marÅ¡kinėlius „Adidas“. Jis norėjo susigrÄ Å¾inti marÅ¡kinėlius ir dėl to tarp jo ir E. A. kilo žodinis konfliktas. Norėjo marÅ¡kinėlius paimti, bet E. A. nedavė ir, laikydamas rankoje peilį, puolė link jo. Tada jis smÅ«giavo tris kartus kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , po to spyrė į rankÄ ir iÅ¡mušė peilį, kurį į Å¡onÄ paspyrė nuteistasis P.. Jis iÅ¡kvietė budintį pareigÅ«nÄ ir liepė paimti iÅ¡ kameros nukentėjusįjį, nes toks asmuo negali toliau bÅ«ti kameroje.

Pasak jo, tokius , kurie pasisavina svetimÄ daiktÄ , jie vadina „žiurke“. Neigė, jog nukentėjusįjį mušė kiti nuteistieji. Jo teigimu, niekas į jų konfliktÄ nesikiÅ¡o, jokia rimtis ir tvarka nebuvo pažeista. Patikslino, jog iÅ¡ pasivaikščiojimo nukentėjęs grįžo nesužalotas. Pripažįsta kaltę, jog sumušė nukentėjusįjį, dėl to gailisi.Nukentėjusysis E. A. parodė, kad atėjo į kamerÄ po vakarinio pasivaikščiojimo. Bandė pakabinti striukę ir pajuto smÅ«gius ir nuo to laiko nieko nepamena.

Nukrito prie stalo, atsibudo ir jau buvo pareigÅ«nas, kuris paklausė, kas atsitiko. Jis atsakė, jog nori iÅ¡eiti iÅ¡ kameros. Nurodė, jog nepamena, kas atsitiko.Ä®rodymų patikrinimui, buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti tyrimo metu. Jis apklausiamas 2016 11 12, t.y., dienÄ po sumuÅ¡imo, nurodė, kad „2016- 11-11, apie 19.10 val., kartu su kitais kameroje buvusiais nuteistaisiais grįžo iÅ¡ pasivaikščiojimo į savo kamerÄ . Grįžus į kamerÄ , pradėjo rengtis striukę ir jÄ nusirengus ėjo link savo lovos.

Einant pro D. Ž., pastarasis rankomis sudavė jam kokius 4 kartus į veidÄ , nuo ko pargriuvo ant žemės. Tuo metu jį D. Ž. pradėjo spardyti kojomis ir prie jo prisijungė nuteistieji A. P. A. P., V. J., kurie taip pat spardė kojomis. Visi nuteistieji, kurie jį spardė, stengėsi jam spirti į galvÄ , dėl ko galvÄ rankomis dengėsi ir nematė kiek kartų kuris nuteistasis jam sudavė. Tuo metu patyrė nemažiau kaip 10 smÅ«gių į galvÄ . Tuo metu kai jį mušė, bandė palysti po lova, kad daugiau nemuÅ¡tų, tačiau jie sugriebę už kojų jį iÅ¡traukė iÅ¡ po lovos ir vėl mušė.

IÅ¡traukus iÅ¡ po stalo, jį mušė tie patys nuteistieji, o nuteistasis A. J. su kulnu spardė E. A. į galvÄ . Kai buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ po stalo, jam vėl buvo suduota apie 10 smÅ«gių. Pasak nukentėjusiojo, labiausiai mušė nuteistieji A. P. ir D. Ž., o V. J. ir A. P. dar nustodavo muÅ¡ti, tačiau po trumpų pertraukų vėl muÅ¡davo. Jį nustojo muÅ¡ti po kokių 5-10 minučių ir tada iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, kuriems atėjus jį iÅ¡vedė iÅ¡ kameros. Tuo metu kai mušė, jam nei vienas nuteistasis nepasakė už kÄ j į muÅ¡a, o jis pats nežino kodėl jį sumušė (b.1. 11-14).Paklaustas dėl Å¡ių parodymų, nukentėjęs nurodė, jog Å¡ie parodymai neteisingi.

Kai kitÄ dienÄ iÅ¡kvietė apklausia į kriminalinės žvalgybos skyrių, buvo problema, nes negalėjo Marijampolės pataisos namuose atlikinėti bausmės, nes čia turi priešų, norėjo iÅ¡vykti į kitus pataisos namus, tačiau vis netenkino jo praÅ¡ymų. Todėl iÅ¡sigalvojo parodymus, kad jį sumušė kiti drausmės kameroje buvę nuteistieji po vakarinio pasivaikščiojimo. Patikslino, jog buvo sumuÅ¡tas tÄ pačiÄ dienÄ lauko stadione. Kas sumušė – nepastebėjo. Už kÄ mušė – nežino.

Kas įvyko stadione, niekas nematė. IÅ¡ stadiono sumuÅ¡tas grįžo į kamerÄ apie 14 val. 30 min. Prabuvo kameroje iki 18 val, tada ėjo pasivaikščioti ir apie 19 val. pasijuto blogai, iÅ¡tino veidas, dėl ko kvietė pareigÅ«nus ir buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros.Nurodė, jog jo pirminiai parodymai, duoti Marijampolės pataisos namuose bei jo pareiÅ¡kimas ( b.l. 5-6 ) yra melagingi. Supranta, jog už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.Kodėl A. P. prisipažino jį mušęs kameroje, jam nežinoma.

Kaltinamasis A. P. į teisėjo klausimÄ dėl tokių nukentėjusiojo parodymų atsakė, jog tai reiÅ¡kia, kad kameroje nieko nebuvo, svetimos kaltės neprisiima, reikia tikėti nukentėjusiojo parodymais, jis nemušė nukentėjusiojo.Nors nukentėjęs pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog buvo sumuÅ¡tas ne drausmės kameroje Nr. 4 kaltinamojo bei kitų nenustatytų nuteistųjų, tačiau jo tokius parodymus teismas vertina kaip siekimÄ apsunkinti teismui nustatyti kaltÄ ( us ) asmenį ( is ) arba padėti iÅ¡vengti A.

P. baudžiamosios atsakomybės. Beje, kaltinamojo A. P. parodymų pakeitimÄ po nukentėjusiojo parodymų teismas taip pat vertina kaip prisitaikymÄ prie susidariusios situacijos, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Tokius žinomai melagingus nukentėjusiojo E. A. parodymus apie tai, jog jis buvo sumuÅ¡tas ne kameroje, o žymiai anksčiau lauko stadione, paneigė kiti įvykio ir sužalojimo metu drausmės kameroje Nr. 4 buvę nuteistieji M. Å ., D. Ž., A. P. bei V. J. bei liudytojas L. C..Liudytojas L.

C. parodė, jog dirbdamas Marijampolės pataisos namuose prižiÅ«rėtoju poste Nr. 6, esančiame lauke Å¡alia drausmės grupės, prie durų priėjo kažkuris nuteistasis ir pasakė, kad drausmės grupės kameroje Nr. 4 kažkuriam nuteistajam yra negera. Nuėjęs į drausmės grupės kamerÄ Nr. 4 ir jÄ atidaręs, pastebėjo, kad nuteistojo E. A. veidas buvo kruvinas. Kiti nuteistieji buvo savo vietose. Jokių duženų ar sulaužytÄ daiktÄ , kraujo pėdsakų nematė. Veide kraujas buvo Å¡viežias, nes dar jį nukentėjęs valėsi.

Nukentėjęs pasakė, kad jis negali būti kameroje su kitais nuteistaisiais ir paprašė, kad jį išvestų. Paklausus kas jam atsitiko, E. A. atsakė, kad iškrito iš lovos. Suprato, jog buvo sumuštas kamerojeL. M. Š. parodė, kad nematė, nei kas ten sumušė nukentėjusįjį, tik žino, kad susipyko dėl drabužių. Pykosi kaltinamasis ir nukentėjęs. Nepamena įvykio aplinkybių.Vadovaujantis BPK 276 str., 4d., įrodymų patikrinimui buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodęs, jog jis atlieka bausmę drausmės kameroje Nr.

4. Kartu su juo minėtoje kameroje bausmę atlieka nuteistieji Ž., P., P., J. ir A. 2016-11-11 d., vakare apie 19 val., tikslaus laiko nepamena, jie parėjo iÅ¡ pasivaikščiojimo į kamerÄ ir jam kiti nuteistieji sakė atsistoti prie durų ir žiÅ«rėti per langelį ar kas nors neateina į kamerÄ . Jis atsistojo prie durų ir žiÅ«rėjo per langelį. Tada iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ kameroje, duslius trenksmus, tačiau kas ten vyko, jis nežiÅ«rėjo, nes žiÅ«rėjo per langelį. Po kokių penkių minučių triukÅ¡mas nutilo ir jam pasakė, kad jau nereikia žiÅ«rėti per langelį.

Tada nuėjo į savo miegamÄ jÄ vietÄ . Po kelių minučių į kamerÄ atėjo pareigÅ«nai ir iÅ¡vedė nuteistÄ jį A. Matė, kad nuteistojo E. A. veidas yra sužalotas, matėsi kraujosruvos, tačiau kas jam atsitiko - nematė. Tuo matu, kai stovėjo prie kameros durų ir žiÅ«rėjo per langelį, nuteistasis Ž. sėdėjo prie stalo ir žaidė su nuteistuoju Petrausku kažkokį stalo žaidimÄ . N. J. gulėjo lovoje, o nuteistieji A. ir P. buvo praėjime tarp lovų. Kas vyko toliau, nematė, nes žiÅ«rėjo per langelį, tik girdėjo triukÅ¡mÄ .

Po kelių minučių nutilus triukÅ¡mui jis atsisuko ir pamatė kruvinÄ A. PareigÅ«nus iÅ¡kvietė jis, beldė į duris. Kas liepė stovėti prie durų stebėti per langelį ar neateina pareigÅ«nai, neatsimena ir pasakyti negali. Po triukÅ¡mo kameroje ant grindų matėsi kraujo dėmių, todėl visi nuteistieji bendrai iÅ¡plovė grindis. Kraujo dėmių buvo visoje kameroje, kur jų buvo daugiau, o kur mažiau, jis neįsidėmėjo.( b.1.38-41).Liudytojas M. Å . patvirtino, jog jo parodymai teisingi.

Patikslino, jog visa kamera buvo pilna kraujo, kurį visi iÅ¡plovė.D. Ž., apklaustas BPK 82 str. tvarka kaip asmuo, galintis duoti parodymus apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , parodė, kad po vakarinio pasivaikščiojimo, apie 19 val., kartu su nuteistaisiais P., Å ., J., P. ir A. buvo kameroje Nr.

4. Jis su P. sėdo žaisti kauliukais, o kÄ kiti nuteistieji veikė nematė. Po kurio laiko pamatė, kad susiginčijo dėl sportinių marÅ¡kinėlių nuteistieji E. A. ir A. P., kurie susimušė. Peilį sugriebė E. A., o A. P. tÄ peilį iÅ¡spyrė. Dar A. P. tÄ peilį nuspyrė. Pasak jo, pareigÅ«nus iÅ¡kvietė A. P., nes E. A. negalėjo bÅ«ti kameroje, nes buvo „žiurkė“, t.y., jų žargonu tai nuteistasis, kuris pavogė kito nuteistojo daiktÄ . Tiksliai matė pas E. A. mėlynę.

Ar buvo kraujo, ar ne – nepamena. Pasak jo, niekas daugiau E. A. iÅ¡ nuteistųjų nemušė, tik A. P..AnalogiÅ¡kai paaiÅ¡kino ir nuteistasis A. P.. Pastarasis, apklaustas BPK 82 str. tvarka kaip asmuo, galintis duoti parodymus apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , papildė, jog ginčas tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilo dėl sportinių marÅ¡kinėlių, kurie neseniai buvo dingę iÅ¡ A. P. ir niekas nežinojo, kur jie yra, o tÄ vakarÄ juos pamatė lagamine pas E. A.. Matė, kaip ginčo metu buvo E. A. rankoje peilis, o A.

P. smÅ«giavo kumščiais į veidÄ nukentėjusiajam bei iÅ¡spyrė peilį iÅ¡ rankos, kurį jis nuspyrė į Å¡onÄ . Visi pradėjo aiÅ¡kintis, kas įvyko ir nusprendė, kad E. A. ne vieta kameroje, dėl ko iÅ¡kvietė pareigÅ«nus ir Å¡ie iÅ¡vedė nukentėjusįjį. Matė, jog iÅ¡ nosies nukentėjusiajam bėgo kraujas, buvo galvoje lygtai guzas. Pasak jo, muÅ¡imo metu nukentėjęs galėjo bÅ«ti nukritęs ar priklaupęs, tiksliai nepamena. Tiksliai patvirtino, jog iÅ¡ vakarinio pasivaikščiojimo nukentėjęs grįžo į kamerÄ apie 19 val. sveikas, t.y., nesužalotas.

Jo teigimu, visi kameroje pasipiktino tokiu nukentėjusiojo elgesiu., t.y., jog iÅ¡ savo pavogė, dėl ko tvarka kameroje sutriko. Pasak jo, niekas kitas E. A. nemušė.V. J., apklaustas BPK 82 str. tvarka kaip asmuo, galintis duoti parodymus apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , parodė, jog neatsimena įvykio aplinkybių.Ä®rodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 str., 4d., buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, jog atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, drausmės grupėje. 2016-11-11 buvo drausmės grupės kameroje Nr.

4. kartu su juo minėtoje kameroje buvo nuteistasis vardu Darius, kurio pavardės nežino, nuteistieji Å ., P., P. ir A. Apie 19.00 val. visi parėjo iÅ¡ pasivaikščiojimo lauke į kamerÄ . Parėjęs V. J. atsigulė į savo miegamÄ jÄ vietÄ , kur skaitė knygÄ . KÄ tuo metu veikė kiti nuteistieji, jis nematė. Po kelių minučių pamatė, kad kilo konfliktas tarp nuteistųjų A. P. ir E. A. dėl to, kad A. P. pamatė pas E. A. savo maikę, kuri prieÅ¡ savaitę buvo dingus. Konflikto metu nuteistasis E. A. pagriebė kameroje buvusį bendro naudojimo peilį ir juo pradėjo mosuoti.

Tada A. P. pradėjo mušti E. A., kol iš jo rankų išmušė peilį. Kai A. P. išmušė peilį iš E. A., nustojo mušti E. A.. Kadangi E. A. bėgo kraujas, todėl A. P. iškvietė pareigūnus. Niekas daugiau iš kameroje buvusių nuteistųjų E. A. nemušė.(b.l.55-56) V. J. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Matė, jog bėgo kraujas iš E. A. nosies. A. P. mušė ranka. Nežiūrėjo, į kur mušė. Patikslino, kad jo niekas nepapiktino.L. M. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole pažymėta, jog M.

Å . plane parodė vietÄ , kur kameroje buvo nuteistieji, kai jis stovėjo prie kameros langelio ir žiÅ«rėjo ar neateina pareigÅ«nai.(b.l.42-43)Daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis A. P. pateikė sportinius apatinius marÅ¡kinėlius, kuriuos pagal A. P. buvo pavogęs E. A..(b.l.25-29)Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog apžiÅ«rėti įtariamojo A. P. pateikti sportiniai apatiniai marÅ¡kinėliai yra trumpomis rankovėmis, juodos spalvos, su baltomis trimis juostelėmis ant rankovių.

Priekio kairėje pusėje yra užrašas „Adidas“.( b.1.28-31) Specialisto išvadoje Nr. G 779/2016(09) nurodyta, kad E. A. klinikiniais duomenimis konstatuota abiejų akių viršutinių ir apatinių vokų, abiejų smilkinių, kairės ausies kaušelio, nosies šaknies, dešinės veido pusės kraujosruvas, nubrozdinimai kairio skruosto ir kairio kelio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 11 11 ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais.( b.1.24) Tyrimas atliktas 2016 11 22 iš medicininių dokumentų.Nukentėjęs teisme nurodė, jog 2016 lapkričio 15 d. jis rentgenologinio tyrimo atsisakė.

Å is tyrimas buvo atliktas gruodžio mėnesį ir buvo nustatytas nosies lūžimas.Teismui pateiktoje nukentėjusiojo asmens ligos istorijoje nurodyta, jog 2017 01 12, atlikus radiologinį tyrimÄ , stebima nosies pertvaros ertmėje keletas praÅ¡viesėjimo linijų – pakitimų, bÅ«dingų lūžimui.S. V. V. teisme nurodė, jog minėti medicininiai duomenys patvirtina, jog kažkada nukentėjusiajam buvo lūžusi nosis. Specialistas nurodė, jog negali pasakyti, kada Å¡is lūžis įvyko, t.y., ar nusikaltimo padarymo metu, ar prieÅ¡ jį, ar jau po jo.Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje Nr. 2K-159/2009 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada neigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).    VieÅ¡oje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių.

Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis Nr. 2K-33/2004).

Laisvės atėmimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja vieÅ¡osios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais. Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, be aiÅ¡kių priežasčių naudodamas smurtÄ prieÅ¡ kitÄ nuteistÄ jį pataisos namų atvirosios kolonijos kieme ir bendrabučio kambaryje, veikė vieÅ¡ojoje vietoje bei įžūliais veiksmais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Teismas nustatė, jog Å¡ioje byloje neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A.

P., veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, pradžioje veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų, kurios po to peraugo į chuliganiÅ¡kas, elgdamasis įžūliai, matant kitiems drausmės grupės kameroje Nr. 4 buvusiems nuteistiesiems M. Å ., D. Ž., A. P. bei V. J., sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius rankomis ir kojomis E. A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam abiejų akių virÅ¡utinių ir apatinių vokų, abiejų smilkinių, kairės ausies kauÅ¡elio, nosies Å¡aknies, deÅ¡inės veido pusės kraujosruvas, nubrozdinimus kairio skruosto ir kairio kelio srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str., nes nuo 2017 01 01 įsigaliojo nauja BK 284 str., redakcija ir neliko anksčiau buvusių 1 ir 2 –osios dalių.Tokiu įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smurto pavartojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems nuteistiesiems, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y., kameroje buvusių asmenų poilsį. ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokios pateisinamos priežasties, elgdamasis ypatingai įžūliai.

Dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo sutrikdytas kitų nuteistųjų poilsiui skirtas laikas, jie matė smurtÄ ir sužalotÄ asmenį, kilo sumaiÅ¡tis dėl minėto incidento, kas sukėlė pasipiktinimÄ tarp kitų nuteistųjų. Dėl to buvo iÅ¡kviestas budintis pareigÅ«nas, nukentėjęs buvo iÅ¡vestas iÅ¡ drausmės kameros. Teismas konstatuoja, jog A. P. veiksmai kaip vieÅ¡os tvarkos pažeidimas kvalifikuoti tinkamai. Kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors pretekstas smurtui ir vieÅ¡os tvarkos pažeidimui buvo tai, jog tariamai nukentėjęs pasisavino kaltininkui priklausantį daiktÄ , t.y., lygtai iÅ¡ asmeninių paskatų, tačiau jo vėlesni veiksmai, pasireiÅ¡kę smurto panaudojimu kitų nuteistųjų atžvilgiu, parodė jo įžūlių veiksmų pobÅ«dį.

Kaltinamasis aiÅ¡kiai ar neapibrėžtai suvokdamas, kad jo įžūlÅ«s veiksmai pataisos namų kameroje, esant kitiems nuteistiesiems, be to, į kuriÄ laisvai gali patekti kolonijos administracijos darbuotojai, sutrikdys ar gali sutrikdyti visuomenės rimtį. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia buvo nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl teisingai kvalifikuotina pagal LR BK 284 straipsnį. Tokiai praktikai pritaręs ir LR Aukščiausiasis teismas savo nutartyse 2K-159/2009, 2K-426/2008, Nr. 2K-126/2006, kur iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieÅ¡a tvarka gali bÅ«ti pažeista ir pataisos namuose, gali bÅ«ti ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos.Å ias teismo nustatytas aplinkybes patvirtino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu bei pradžioje teismo posėdyje duoti parodymai, liudytojų L.

C., nuteistųjų M. Š., D. Ž., A. P. bei V. J. parodymai, specialisto išvada dėl konstatuotų nukentėjusiajam sužalojimų pobūdžio bei sunkumo laipsnio.Teismas nukentėjusiojo E. A. parodymus, duotus 2017 04 19 teismo posėdžio metu apie tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu savo pareiškime bei pirminėse apklausose ( b.l. 5 – 6; 11 – 14 ) apie jo sužalojimo aplinkybes melavo, kad 2016 11 11, apie 19 val., 10 min., drausmės grupės kameroje Nr. 4 buvo sumuštas kaltinamojo A. P. bei kitų nuteistųjų, t.y., D.

Ž., A. P. ir V. J., nes iÅ¡ tikrųjų jo niekas nurodytu laiku ir vietoje nemušė, o jis buvo sužalotas tÄ pačiÄ dienÄ , prieÅ¡ 14 val., 30 min., lauke esančiame stadione – vertina kaip žinomai melagingus, apie kÄ informuoja prokurorÄ ( BPK 257 str. ).IÅ¡ kaltinamojo A. P. priteisiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos 195, 88 Eur iÅ¡laidos, susidariusio dėl gynėjo dalyvavimo teismo procese ( tyrime bei teisme gynė advokatas D. K., BPK 106 str., 2d. ) Daiktiniai įrodymai - sportiniai marÅ¡kinėliai saugomi Marijampolės pataisos namuose, kriminalinės žvalgybos skyriuje (b.l. 25 - 310), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inami kaltinamajam.

Kaltinamasis A. P. nusikalto ir teismo teisiamas jau net septintÄ kartÄ . Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , atlikdamas bausmę už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ir jos metu. Tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs paisyti jo atžvilgiu taikomų teismo sankcijų, nes bausmės atlikimo metu padarė naujÄ nusikaltimÄ . Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog veikÄ padarę bendrininkų grupėje, be to, bÅ«damas recidyvistu.

Ä®vertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad LR BK 41str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijos vidurkyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307-308 str. teismas n u s p r e n d ž i a : A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnyje ir už tai jam paskirti 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis LR BK 64 str., 1d., 3d., bausmę iÅ¡ dalies sudėti su 2016-07-21 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 1 ( vienerius ) metus 10 ( deÅ¡imt ) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.M. P. namuose saugomus sportinius marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis su užraÅ¡u „Adidas“, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti kaltinamajam A. P..IÅ¡ kaltinamojo A. P. priteisti valstybės naudai 195, 88 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas:

„Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ - 188659752, įmokos kodÄ - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Raimundas Krušinys