Legislator Case Law & Legislation
2013-06-19 Nr. AB-2783-3-61-3-01479-2013-0 AI generated

2013-06-19 Nr. AB-2783-3-61-3-01479-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-06-19 Nr. AB-2783-3-61-3-01479-2013-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2013-06-19 Nr. AB-2783-3-61-3-01479-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS444-590/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01479-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1., 63.3.4.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir UAB „Vilniaus energija“, pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–17), kuriame prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė), Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją (toliau – ir Energetikos ministerija) ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir Komisija) priimti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią tvarką, kuri užtikrintų visų UAB „Vilniaus energija“ atliktų ir iki 2011 m. lapkričio 1 d. per šilumos kainą nepadengtų investicijų į šilumos punktų įrengimą / jų modernizavimą, sugrąžinimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu nurodė, kad teisės aktų priėmimas, kas nustatyta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, nepatenka į sąvoką „viešasis administravimas“.

Taip pat pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teismas negali perimti Vyriausybės įgaliojimų ar įpareigoti ją priimti teisės aktus, susijusius su valstybės valdžios įgyvendinimu (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą), o pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2908/2012.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus padarė išvadą, kad Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu pareiškėjo nurodytas (jos skundžiamas) atsakovų neveikimas (teisės aktų nepriėmimas) negali būti pripažintas viešu administravimu, o Vyriausybė šioje byloje nėra viešo administravimo subjektas. Taigi pareiškėjas kelia ginčą dėl poįstatyminius teisės aktus priimančių subjektų įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su teisės aktų priėmimu (ne su viešuoju administravimu), todėl tokių veiksmų teisėtumo vertinimas nepatenka į ABTĮ 3 ir 15 straipsnyje nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remdamasis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad išskirtini šiai bylai aktualūs viešojo administravimo požymiai: tai yra įstatymų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla skirta įstatymams įgyvendinti. Šiuo atveju pareigą priimti poįstatyminius teisės aktus reglamentuoja Šilimos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir jame numatytas įpareigojimas laikytinas viešojo administravimo subjekto veikla. Remdamasis VAĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis teigia, kad Vyriausybė, Energetikos ministerija ir Komisija yra viešojo administravimo subjektai, priklausantys centrinių valstybinio administravimo subjektų kategorijai. Taip pat mano, kad šiuo atveju ginčas yra susijęs su atsakovų veikla, skirta įstatymams įgyvendinti t. y. keliamas klausimas dėl jų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreipia dėmesį, kad VAĮ 2 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis įtvirtina administracinio reglamentavimo, kaip viešojo administravimo srities, sąvoką.

Nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad teismas negali perimti Vyriausybės įgaliojimų ar įpareigoti ją priimti teisės aktus, susijusius su valstybės valdžios įgyvendinimu. Pabrėžia, kad keldamas ginčą nesiekia įpareigoti įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį konkrečiu būdu ar numatant konkrečią tvarką. Pabrėžia, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis atriboja administracinio teismo kompetenciją nuo Konstitucinio teismo, tačiau nesuvaržo teisės į teisminę gynybą kilus ginčui dėl Vyriausybės veiksmų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS08-249/2005, 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-40/2007).

Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo Energetikos ministerijos ir Komisijos neteisėtus veiksmus, pasisakydamas ir dėl Vyriausybės privalomos kompetencijos tokiame ginče: 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2685/2012, 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2461/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2453/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2528/2012, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2653/2012. Akcentuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu jau yra nustatęs Energetikos ministerijos ir Komisijos kompetenciją, pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2908/2012 nors ir panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, tačiau nepaneigė šios bylos priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai t. y. bylos nenutraukė, o ją išnagrinėjo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame sprendime nurodė, kad įpareigojimas priimti įgyvendinti reikalingus aktus pirmiausias yra adresuotas Vyriausybei. Šioje byloje Vyriausybė nebuvo patraukta atsakovu, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturėjo pagrindo vertinti Vyriausybės veikimo/neveikimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės kelia reikalavimą įpareigoti Vyriausybę, Energetikos ministeriją ir Komisiją priimti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią tvarką, kuri užtikrintų visų UAB „Vilniaus energija“ atliktų ir iki 2011 m. lapkričio 1 d. per šilumos kainą nepadengtų investicijų į šilumos punktų įrengimą / jų modernizavimą, sugrąžinimą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų. UAB „Vilniaus energija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas atsakovais nurodo tris skirtingus subjektus: Vyriausybę, Energetikos ministeriją ir Komisiją, taigi teismo sprendimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus galėtų būti priimtas dėl kiekvieno iš atsakovų atskirai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pasisakyti dėl pareiškėjo skundo priimtinumo atskirai kiekvieno atsakovo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ABTĮ 148 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 136 straipsnis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis normomis patikrina visą bylą.

Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo reikalavimas atsakovams Energetikos ministerijai ir Komisijai atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr. pvz. 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009).

Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008 yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr. pvz. 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių.

Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas atskirajame skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2908/2012 sprendė klausimą dėl Energetikos ministerijos ir Komisijos kompetencijos. Minėtoje byloje pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ kėlė reikalavimą įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (priimti Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies ir Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią tvarką, kuri užtikrintų visų UAB „Vilniaus energija“ atliktų ir iki 2011 m. lapkričio 1 d. per šilumos kainą nepadengtų investicijų į šilumos punktų įrengimą/jų modernizavimą sugrąžinimą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje įtrauktas UAB „Litesko“. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą administracinę bylą ir šioje administracinėje byloje pareiškėjo pateiktą skundą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo atsakovams Energetikos ministerijai ir Komisijai dalykas ir pagrindas šioje administracinėje byloje yra tapatus pareiškėjo skundo dalykui ir pagrindui administracinėje byloje Nr. A143-2908/2012 t. y. pareiškėjas ginčą teisme inicijuoja dėl iš esmės tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo reikalavimą dalyje dėl Energetikos ministerijos ir Komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus, šiuo atveju turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Pareiškėjas taip pat kelia reikalavimą įpareigoti Vyriausybę atlikti veiksmus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas negali perimti Vyriausybės įgaliojimų ar įpareigoti ją priimti aktus, susijusius su valstybės valdžios įgyvendinimu.

Remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinio veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas reikalavimą įpareigoti Vyriausybę atlikti veiksmus kildina iš Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalies ir Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu. Taigi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“, ši nuostata aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.

Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde iš esmės kelia reikalavimą įpareigoti Vyriausybę, kaip kolegialią instituciją, priimti atitinkamus sprendimus, kuriais, kolegijos vertinimu, įgyvendinama valstybės valdžia, todėl toks ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad panašaus pobūdžio bylos jau buvo nagrinėjamos administraciniuose teismuose, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos administracinėse bylose Nr. A444-2685/2012, Nr. A444-2461/2012, Nr. A261-2453/2012, Nr. A525-2528/2012, Nr. A858-2653/2012 nagrinėjami ginčai nėra tapatūs ginčui, nagrinėjamam šioje administracinėje byloje, todėl pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad administracinių teismų praktika panašaus pobūdžio administracinėse bylose yra priešinga Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Energetikos ministeriją ir Komisiją, nurodė netinkamus argumentus ir rėmėsi netinkama ABTĮ norma, vis dėlto teismo sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė