2025-01-08 Nr. AB-403-3-61-3-02592-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1042-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02592-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK, atsakovas) viršininko 2024 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 10-TE-674 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos" (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti A. M. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 7 - ojo skyriaus viršininko pareigas; 3) priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo naudai darbo užmokestį – 1 900 Eur per mėnesį (atskaičius privalomus mokesčius), už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2024 m. kovo 13 d. pavedimu (Nr. 5-PR2-2449) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus 2024 m. kovo 18 d. pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo" dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko A. M. tarnybinio nusižengimo ir pareigūno vardo pažeminimo. Pranešime nurodyta: „2024 m. kovo 12 d. apie 8.24 val. tarnybos metu darbo vietoje (būdamas uniformuotas) A. M. buvo neblaivus (bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 5000" tikrintas pareigūno blaivumas (girtumas), kuris parodė, jog iškvėptame ore yra alkoholis); įgaliotiems pareigūnams pareikalavus atlikti papildomą patikrą alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510", einant link pagrindinio įėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą, vengdamas blaivumo patikrinimo, A. M. staiga pasišalino (pabėgo) iš tarnybos vietos, nereaguodamas į reikalavimus sustoti ir sugrįžti; vėliau į darbo vietą pareigūnas negrįžo ir apie išduotą laikino nedarbingumo pažymėjimą tiesioginio vadovo neinformavo“. Policijos departamento tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus viršininko A. M. veiksmų" (toliau – ir Išvada) be kita ko buvo nuspręsta komisarą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininką A. M., už pareigūno vardo pažeminimą vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atleisti iš vidaus tarnybos. Ginčijamu Įsakymu pareiškėją atleido iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko pareigų.

2.2. Pareiškėjas vykdyto patikrinimo dieną alkoholio nevartojo, šio fakto nepripažino, tai nuosekliai neigė ir teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Pareiškėjas dėl sveikatos būklės, daugiau nei metus laiko nevartoja alkoholio jokiomis progomis. Tai gali patvirtinti pareiškėjo šeima, kiti artimi asmenys ir pažįstami. Atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas tarnyboje buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prietaisas, kuriuo 2024 m. kovo 12 d. tikrintas pareiškėjo blaivumas (girtumas) yra ne bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis, o alkoholio kiekio detektorius, kuris nustato alkoholio buvimą aplinkoje, o ne iškvėptame ore. Alkoholio kiekio detektorius „Drager Alcotest 5000" reaguoja į bet kokį alkoholio buvimą ore, t. y. reaguoja į langų skysčių, kvepalų, dezinfekcinių priemonių ir kitų skysčių išskiriamą alkoholį. Šiuo atveju pareiškėjas vykdyto patikrinimo dieną, dėl prastos savijautos darbe nebuvo, darbinių funkcijų nevykdė. Atvyko į darbo vietą pasiimti būtinų vaistų, pradėjo vemti, o vėliau su dezinfekavimo priemone „Sterillium med" (priemonė turinti alkoholio koncentraciją) išvalė savo darbo kabinete esantį stalą ir grindis bei, neturėdamas kuo pakeisti dėl vėmimo išsipurvinusių, nešvarių drabužių, persirengė tarnybine apranga ir pasikvėpino kvepalais. Mano, kad tik dėl šių priežasčių minėtas alkoholio kiekio detektorius parodė alkoholio esant ore, būtent dėl pareiškėjo naudotos dezinfekcinės priemonės „Sterilium med", kurios sudėtyje yra 85% etanolio ir glicerolis bei kvepalų, o ne dėl pareiškėjo organizme esančio alkoholio, kurio pareiškėjas nevartojo.

2.3. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 19 straipsnio 6 dalis nustato, jog matavimo priemonė, atlikus jos patikrą ir patvirtinus atitiktį nustatytiems metrologiniams reikalavimams, yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Ant matavimo priemonės turi būti pritvirtintas patikros žymuo ir (arba) ji turi būti užplombuota taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms nepažeidus patikros žymenų ir (arba) plombų. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra pateikta duomenų, kad tariamo pažeidimo fiksavimo metu – 2024 m. gruodžio 12 d. – oficiali detektoriaus patikra, garantuojanti prietaiso veikimo patikimumą, buvo atlikta. Nekalibruota matavimo priemone gauti duomenys negali būti laikomi atitinkantys imperatyvius įstatymo reikalavimus bei negali parodyti alkoholio koncentracijos kiekio žmogaus organizme. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog tarnybinis pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus padaryti. Be kita ko, darbuotojo neblaivumo darbe faktas gali būti nustatytas ne vien tik alkoholio matuoklio duomenimis, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytomis (ABTĮ 57 straipsnis) įrodinėjimo priemonėmis. Vykdyto tarnybinio patikrinimo metu apklausti pareigūnai savo paaiškinimuose nepatvirtino, kad kam nors tą rytą iš su pareiškėju bendravusių asmenų būtų kilę kokių nors įtarimų dėl pareiškėjo blaivumo (išvaizdos, sklindančio alkoholio kvapo). Todėl kitų įrodymų, galinčių patvirtinti A. M. pažeidimo padarymo faktą, taip pat pateikta nėra, kaip ir nebuvo pateikta, kad pareiškėjas buvo darbe ir vykdė darbines funkcijas. Pažymi, kad darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys, ko šiuo atveju atsakovas nepadarė.

2.4. Pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti atliekamas blaivumo patikrinimas, taip pat negalėjo būti duodami tarnybiniai nurodymai, nes pareiškėjas tarnybinėse patalpose buvo ne tarnybos metu. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. dėl sveikatos būklės pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Patrulių, (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo mėnesio darbo grafikas. Tiek pranešime dėl tarnybinio patikrinimo, tiek išvadoje klaidingai nurodoma, jog 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas turėjo dirbti nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Nors šis laikas buvo numatytas (suplanuotas) iš anksto sudarytame darbo grafike, tačiau dėl pareiškėjo nedarbingumo neatitiko faktinės situacijos, o iš anksto sudarytas darbo grafikas buvo pakeistas dienos eigoje. 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, apie tai iš anksto informavo vyriausiąją specialistę, atsakingą už darbo grafiko keitimą - G. L. S. , kuri tą dieną ir pavadavo A. M.. Taip pat atsakovas nemokėjo pareiškėjui ir darbo užmokesčio dėl ligos (nedarbingumo laikotarpiu) pats pripažindamas, kad pareiškėjas nebuvo darbe.

2.5. Pareiškėjas neneigė fakto, jog savo nedarbingumo laikotarpiu, t. y. 2024 m. kovo 12 d., buvo užsukęs į savo darbo tarnybines patalpas (adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 50, Vilnius), tačiau dėl sveikatos problemų tą dieną dirbti neketino. Į darbovietę pareiškėjas atvyko tik norėdamas pasiimti savo paliktus vaistus, kuriuos vartojo nuo ligų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir nepakeliamo galvos skausmo. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje duomenų, kad pareiškėjas vaistų nepasiėmė, nėra. 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į medikus ir netgi vėliau, pablogėjus sveikatai, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2024-04-09 dėl ligos gulėjo stacionarinėje gydymo įstaigoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma aplinkybė, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik 2024 m. kovo 12 d. 16.29 val., tačiau tai neturi jokios reikšmės, kadangi asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi darbo (tarnybos) metu ar iki darbo (tarnybos) dienos pradžios ir nustatoma, kad jie yra laikinai nedarbingi, nedarbingumo pažymėjime laikotarpis nurodomas nuo kreipimosi dienos (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V- 533/A1-189, 20.1 punktas). Apie ketinimą kreiptis į gydymo įstaigą pareiškėjas nuo ankstaus ryto buvo informavęs vyriausiąją specialistę - G. L. S. , ką ji ir patvirtino savo duotuose rašytiniuose paaiškinimuoe. Tarnybinio patikrinimo metu apklausta gydytoja E. M., pas kurią 2024 m. kovo 12 d. lankėsi pareiškėjas, savo paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad 2024 m. kovo 12 d. A. M. vizito metu jokio alkoholio kvapo nejautė.

2.6. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės, įrodymai, kurių pagrindu atsakovas taikė atsakomybę pareiškėjui, nepagrindžia nei pareiškėjo neblaivumo fakto, nei, kad pareiškėjas buvo tarnybos metu (vykdė darbo funkcijas), todėl nenustatyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys.

2.7. Šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai siekė, jog nebūtų vykdoma pakartotinė alkoholio patikra, juolab, kad buvo sutikęs atlikti pirminį alkoholio patikrinimą ore. Pareiškėjas pakartotinės alkoholio patikros neatliko (nors alkoholio patikra jam ir negalėjo būti vykdoma dėl teisėto nebuvimo darbe) ne tyčia siekdamas jos išvengti, kaip nurodoma išvadoje, tačiau dėl nepakeliamų ir stiprių galvos skausmų, sukeltų staigaus (duomenys neskelbtini) priepuolio, kuomet negalėjo objektyviai suprasti, ar ko nors yra iš jo prašoma. Tik sveikatos būsena nulėmė pareiškėjo elgseną, todėl atvykus draugui, jis skubiai išėjo ir išvyko. Pareiškėjas negalėjo numanyti, kad jo išvykimas iš tarnybinių patalpų (kurioje buvo ne tarnybos metu) vėliau bus įvertinas kaip pasišalinimas (pabėgimas) iš tarnybos vietos. Taigi nėra ir kito tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – statutinio valstybės tarnautojo kaltės, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties.

2.8. Įvertinus atsakovo surašytos tarnybinio patikrinimo išvados turinį ir jos pagrindu priimtą skundžiamą Įsakymą, visiškai nėra aišku, ką konkrečiai pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, paviršutiniškai, atitinkamų teisės normų citavimu, nesusiejant teisės aktų nuostatų pažeidimų su galimu pareigūno vardo pažeminimu, neatskleisti pareigūno vardo pažeminimo elementai Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme, išvados apie pareigūno vardo pažeminimą pagrįstos prielaidomis ir samprotavimais. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Atsakovas neįrodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas Statuto 2 straipsnio 4 punkte, suteikiančios pagrindą taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir atleisti pareiškėją iš tarnybos šiuo teisiniu pagrindu.

2.9. Pareiškėjo atžvilgiu ilgą laiką buvo vykdomas mobingas, prasidėjęs dar 2023 metais, kai Policijos departamente pareiškėjas liudijo prieš Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) viršininką D. D. dėl jo vykdyto sisteminio elgesio ir priekabiavimo vienos iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovių A. A. atžvilgiu. Nurodo, kad D. D. anksčiau yra anonimiškai kreipęsis į Policijos departamento Imuniteto valdybos skyrių, kuriam pateikė pareiškėjo privačius asmeninius susirašinėjimus ir juose išsakytus pokštus, juokus, kaip galimas korupcinės veiklos apraiškas, siekiant, jog prieš pareiškėją būtų inicijuotas ir pradėtas tyrimas dėl galimos korupcijos. Šie susirašinėjimai buvo perduoti etikos komisijai, kuriai nagrinėjant pateiktą medžiagą, D. D. prisipažino, jog pranešėjas ir informacijos teikėjas yra jis pats. Negana to, D. D. šmeižė pareiškėją, teigdamas, jog nuolatos vartoja alkoholį, nors tokiems teiginiams nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tokiu savo neteisėtu elgesiu valdybos vadovas D. D. aktyviais veiksmais siekė pareiškėjo pasitraukimo iš vyriausiojo viršininko pareigų bet kokia kaina.

3. Atsakovas Vilniau apskr. VPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Faktas, kad pareiškėjo apsvaigimas nebuvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju jis buvo blaivus. Pareiškėjas privalėjo vykdyti teisėtus tikrintojo (K. S.) nurodymus ir pasitikrinti blaivumą (alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“) ir tokiu būdu išsklaidyti visas abejones dėl jo neblaivumo, tačiau pareiškėjas iš tarnybos pasišalino tyčia, vengdamas šio tikrinimo, t. y. tokiais savo veiksmais patvirtindamas, kad jo organizme tikrai buvo alkoholio bei siekdamas išvengti galimų pasekmių. Vertinant A. M. teiginius, jog „bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis „Dräger Alcotest 5000“ reaguoja į bet kokį alkoholio buvimą ore, t. y. reaguoja į langų skysčių, kvepalų, dezinfekcinių priemonių ir kitų skysčių išskiriamą alkoholį“, akcentuoja, kad tokiu atveju nuo šio prietaiso įjungimo iki A. M. pūtimo į šį prietaisą, šis būtų sureagavęs, t. y. būtų užsidegęs raudonas LED indikatorius. Tačiau minėtas prietaisas sureagavo tik po A. M. atlikto pūtimo į jį. Be to, pažymi, kad tikrinimo metu A. M. buvo sudarytos galimybės išsklaidyti visas abejones dėl jo blaivumo ir Alkoholio detektoriaus neva galimo reagavimo į kvepalus, dezinfekcines priemones, tačiau pats pareigūnas, žinodamas apie planuojamą patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“, savavališkai tyčia pasišalino, taip išvengdamas pakartotino patikrinimo.

3.2. 2024 m. kovo 12 d. tikrinimas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, organizuotas vykdant tikslinę Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir tarnautojų tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų, korupcinio pobūdžio veikų, teisės pažeidimų prevencijos priemonę (2024 m. kovo 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-2329). Tikrinimo metu (2024 m. kovo 12 d.) patikrintas Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) darbuotojų, taip pat ir valdybos viršininko D. D., blaivumas. Pareiškėjas dėl jo atžvilgiu taikomo smurto ir priekabiavimo tarnyboje į Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją nesikreipė.

3.3. Tarnybinio patikrinimo metu buvo kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad jis į tarnybą atvyko tik pasiimti vaistų ir tą dieną jis nedirbo. Šiuos pareigūno teiginius paneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatyti faktiniai duomenys (vaizdo įrašai, registrų duomenys, paaiškinimai ir kt.). Tai, kad A. M. 2024 m. kovo 12 d. atvyko į tarnybą (vykdyti pareigas), o ne pasiimti vaistų, patvirtina Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) duomenys, t. y. 2024 m. kovo 12 d., laikotarpiu nuo 6.52 val. iki 6.56 val., pareiškėjo atlikti veiksmai DVS (dokumentų skaitymas, peržiūra, užbaigimas (dokumentą pažymėjo neaktualiu), dokumento Nr. 10-PR2-5589 projekto vizavimas / derinimas (dokumentą derino teigiamai). Pareiškėjas į tarnybą atvyko 2024 m. kovo 12 d. 6.46 val. (atvyko jam priklausančia transporto priemone „Audi A2“). Vaizdo įraše aiškiai matyti, jog atvykęs į darbą pareiškėjas iš automobilio su savimi pasiėmė kuprinę ir baltos spalvos maišelį, po to nuėjo į savo darbo kabinetą. Šiuo atveju pareiškėjo versija, jog į darbą atvyko tik pasiimti vaistų, atmestina ir todėl, kad, kaip nustatyta, pareiškėjas alkoholio detektoriumi buvo tikrinamas 8.24 val., o į tarnybą atvyko 6.46 val., kas rodo, jog „vaistų paėmimas“ užtruko 1,5 val. Tai, kad pareigūnas A. M. 2024 m. kovo 12 d. atvyko į tarnybą (vykdyti pareigas) taip pat patvirtina ir Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo mėn. koreguotas darbo grafikas (Nr. 10-IL-5737).

3.4. Apklausos metu G. L. S. nurodė, jog jai atvykus į tarnybą, A. M. jau buvo darbe ir pastaroji patalpose neva užuodė specifinį, panašų į vėmalų kvapą. Remiantis vaizdo įrašais, į tarnybą pirmoji atvyko G. L. S. (6.41 val.), o ne pareiškėjas (6.46 val.), kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog tiek G. L. S., tiek pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės (dėl pareiškėjo vėmimo ir jo blogos savijautos) neatitinka tikrovės bei kelia abejones dėl pastarųjų paaiškinimų objektyvumo. Be to, pareiškėjo versiją, jog šis į darbą atvyko tik pasiimti vaistų, paneigia aplinkybė, kad iš tarnybos vietos pastarasis pasišalino su savimi neturėdamas jokios „vaistų rankinės“ (remiantis gyd.

E. M. paaiškinimu, vaistai nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nebuvo išrašomi, nes dar nebuvo pasibaigę). Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas į tarnybos vietą atvyko ne vaistų pasiimti (vaistus nuo jo gydomų ligų, tame tarpe ir nuo (duomenys neskelbtini), galimai laikė ne darbo vietoje), kadangi iš darbovietės pasišalino be vaistų. Remiantis vaizdo įrašais, iš pareiškėjo bėgimo intensyvumo neatrodė, kad pastarasis tuo metu turėjo kokių nors sveikatos sutrikimų, t. y. blogai jaustųsi ar skaudėtų koją (paūmėjus (duomenys neskelbtini)).

Kaip nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjas į gydytoją kreipėsi būtent dėl kojos (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad 2024 m. kovo 12 d. rytą blogai jautėsi dėl kitų priežasčių, ar apie tai, kad dėl blogos savijautos vėmė, gėrė vaistus, jį vizitui priėmusiai gydydytojai E. M. nieko neužsiminė, taip pat neužsiminė ir tiesioginiam vadovui bei tikrintojui (K. S.). Pareiškėjas nei prieš tikrinimą alkoholio detektoriumi, nei po tikrinimo, tikrintojo (K. S.) apie tai, kad yra nedarbingume, ar blogai jaučiasi, neinformavo, neblaivumą tikrintis alkoholio detektoriumi sutiko (paaiškėjus tikrinimo rezultatui - pasišalino iš tarnybos vietos siekdamas išvengti tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“).

Be to, pareiškėjui pasišalinus iš darbo vietos ir Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) vadovui siekiant su juo susisiekti, neatsiliepė telefonu, neatrašė į SMS žinutę, bei apie nedarbingumą ir sveikatos būklę informacijos nepateikė, todėl pareiškėjo teiginiai laikytini gynybine versija. Kaip gynybinė versija taip pat vertintini ir šie pareiškėjo teiginiai: „Kol laukiau atvykstančio draugo, tuo metu į kabinetą įėjo man nepažįstamas asmuo, kuris man neprisistatė, o tik išsakė kelias frazes mano atžvilgiu“, „Be kita ko, minėtam nepažįstamam asmeniui buvau paaiškinęs savo atvykimo į darbą priežastis, taip pat apie prastą sveikatą, patirtus nepatogumus dėl vėmimo dezinfekcine priemone valant tarnybines patalpas“.

3.5. Tarnybinio patikrinimo metu 2024 m. balandžio 16 d. apklaustas K. S. pažymėjo, jog su pareiškėju yra pažįstami ne tik iš matymo, bet ir asmeniškai (susitikę sveikindavosi paduodami vienas kitam ranką; anksčiau yra dirbę tame pačiame pastato aukšte; pareiškėjui dirbant Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 1-osios kuopos vado pareigose ne kartą iš jo tarnybos reikalams skolindavosi nuotolinį alkotesterį). Tikrintojas K. S. vilkėjo tarnybinę uniformą su prie jos pritvirtinta pavardės kortele, todėl pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, kad K. S. yra policijos pareigūnas. Tiek K. S., tiek V. G. savo paaiškinimuose pažymėjo, jog tikrinimo metu pareiškėjas apie savo savijautą, turimą ar planuojamą paimti nedarbingumą bei apie tai, kad vėmė ir dezinfekcine valymo priemone jam teko valyti tarnybines patalpas, kvepinti kvepalais, visiškai nieko neužsiminė.

3.6. Apie nebuvimą darbe privalu nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą, tačiau, kaip nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjas ne tik neinformavo savo tiesioginio vadovo, bet ir šiam skambinant telefonu, į skambutį neatsiliepė (vyriausioji specialistė G. L. S. yra pareiškėjo pavaldinė, nesant jo, vykdanti jo funkcijas, todėl pastarosios teiktas paaiškinimas gali būti paveiktas tiesioginio pavaldumo). Pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. į registratūrą (A. M. išduotas nuotolinės konsultacijos talonas, tačiau pastarasis pas gydytoją E. M. lankėsi fiziškai) kreipėsi po tikrinimo (atliekant prevencinę priemonę) praėjus daugiau nei valandai, t. y. 9.27 val. tai įrodo, jog minėtas pareigūnas į darbą atvyko ne dėl vaistų, priešingu atveju į įstaigą dėl nedarbingumo būtų kreipęsis nuo ankstaus ryto ir apie tai informavęs tiesioginį vadovą (tiesioginio vadovo D. D. teigimu, A. M., atvykus į tarnybą, apie blogą savo savijautą, ar apie tai, kad tą dieną nevykdys tarnybos dėl turimo nedarbingumo, jo neinformavo). Gydytoja E. M. A. M. išduotą nedarbingumą pasirašė 16.29 val., o G. L. S. apklausos metu nurodė, kad Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) viršininką D. D. apie A. M. išduotą nedarbingumo pažymėjimą informavo tarp 11.00 val. - 12.30 val., t. y. tokiu metu nedarbingumas A. M. dar nebuvo išduotas ir pastarasis dar nebuvo apžiūrėtas gydytojos.

3.7. Tokie Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) viršininko A. M. tyčiniai veiksmai vertintini kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys. A. M. veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu. Policijos pareigūno ir visuomenės santykiai turi specifinių bruožų, kurie lemia dorovinius reikalavimus, keliamus pareigūnui. Pareigūnas atstovauja valstybinei valdžiai, atlieka vieną iš svarbiausių valdžios funkcijų - garantuoja teisėsaugą. Jis privalo ne vien gerai atlikti profesines pareigas, bet ir laikytis jam privalomų dorovinių reikalavimų. Tokia policijos pareigūno vieta visuomenėje bei jam suteiktos juridinės teisės kelia jam didelius dorovinius reikalavimus. Šiuo atveju A. M. yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas, todėl aukščiau išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju policijos pareigūnas) nevykdo jam teisės aktais keliamų reikalavimų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja.

3.8. Tarnybinio patikrinimo medžiagos 62 lape yra UAB „Vakarų Imega“ yra Alkoholio detektoriaus parametrų atitikimo gamintojo nurodytiems parametrams 2023 m. kovo 13 d. įvertinimas Nr. ARPF-0102. Po šio įvertinimo Alkoholio detektorius pats skaičiuoja dienas iki sekančio įvertinimo. Remiantis Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) pateiktomis nuotraukomis „Alkoholio detektoriaus ARPF-0102 galiojimas“ ir „Alkoholio detektorius ARPF-0102 galiojimas 2“, 2024 m. birželio 12 d. minėtame Alkoholio detektoriuje iki patikros vis dar liko 393 dienos.

3.9. Skundo argumentai dėl pareiškėjo ir Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) viršininko D. D. tarpusavio santykių yra nesusiję su įvykiu bei jo pagrindu atliktu tarnybiniu patikrinimu.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Teismas taip pat akcentavo, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, o pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda.

6. Teismas nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas atvyko į tarnybą vykdyti darbo funkcijų, ką ir darė iki patikrinimo, ir tik patikrinus jo blaivumą bei bekontakčiam alkoholio kiekio matuokliui jo iškvėptame ore parodžius esant alkoholio, siekdamas išvengti atsakomybės, nepasitikrinęs savo blaivumo alkoholio matuokliu, kas iš jo buvo teisėtai reikalauta, pabėgo iš tarnybos, tai užfiksuota tikrintojo S. telefono įrašu, savo tiesioginio viršininko apie pasišalinimą iš tarnybos neinformavo bei neatsakė į jo skambučius bei SMS žinutę. Tik 9.27 val. telefonu kreipėsi į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo suteikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjui esant tokios būklės, kokią jis nurodė tyrimo metu – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas - jis nebūtų jungęsis prie duomenų sistemos, atitinkamai žiūrėjęs dokumentus bei dėjęs rezoliucijas, į gydymo įstaigą būtų kreipęsis iš pačio ryto. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad bekontakčiu alkoholio matuokliu buvo patikrintas jo blaivumas, tai yra, kad jis savo noru papūtė į bekontaktį alkoholio matuoklį ir jis parodė teigiamą rezultatą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie savo išvykimą iš tarnybos neinformavo tiesioginio vadovo. Priešingai, pareiškėjas neatsiliepė į vadovo telefoninį skambutį bei neatsakė į jo siųstą SMS žinutę. Teismas vertino, kad pareiškėjui, kaip policijos pareigūnui (nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 1 d. vykdžiusiam Vilniaus apskr. (duomenys neskelbtini) kuopos vado pareigas) turi būti gerai žinoma tvarka ir atsakomybė atsisakius tikrintis blaivumą, taip pat tvarka, bekontakčio alkoholio detektoriaus ekrane užsidegus raudonam LED indikatoriui, kokie tolimesni veiksmai reikalingi atlikti, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jo neblaivumas nebuvo nustatytas, teismas vertino kritiškai. Teismo vertinimu faktas, kad pareiškėjo apsvaigimas nebuvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju jis buvo blaivus. Pareiškėjas privalėjo vykdyti teisėtus tikrintojo nurodymus ir pasitikrinti blaivumą (alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“) ir tokiu būdu išsklaidyti visas abejones dėl jo neblaivumo, tačiau pareiškėjas iš tarnybos pasišalino neteisėtai, neinformavęs tiesioginio vadovo, vengiant patikrinimo, siekdamas išvengti galimų pasekmių, todėl, teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais patvirtino, kad jo organizme tikrai buvo alkoholio. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad bekontaktis alkoholio matuoklis suveikė tik todėl, kad jis po vėmimo patalpą išvalė dezinfekciniu skysčiu ir pats pasikvepino į ką ir sureagavo alkoholio matuoklis.

8. Pareiškėjo argumentus, kad alkoholio detektorius neturi atliktos metrologinės patikros, todėl neatitinka alkoholio kiekio matuokliams keliamų reikalavimų, gali parodyti klaidingus duomenis teismas laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog alkoholio detektorius atitinka gamintojo nurodytus parametrus (remiantis 2023 m. liepos 13 d. alkoholio detektoriaus parametrų atitikimo gamintojo nurodytiems parametrams įvertinimu Nr. ARPF-0102). Teismas akcentavo, kad tyrimo medžiagoje yra UAB „Vakarų Imega“ Aakoholio detektoriaus parametrų atitikimo gamintojo nurodytiems parametrams 2023 m. liepos 13 d. įvertinimas Nr. ARPF-0102. Po šio įvertinimo alkoholio detektorius pats skaičiuoja dienas iki sekančio įvertinimo. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pateiktomis nuotraukomis „Alkoholio detektoriaus ARPF-0102 galiojimas“ ir „Alkoholio detektorius ARPF-0102 galiojimas 2“, 2024 m. birželio 12 d. minėtame Alkoholio detektoriuje iki patikros vis dar liko 393 dienos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Policijos departamento valdybos vadovas D. D. priešiškai nusiteikęs pareiškėjo atžvilgiu, jis asmeniškai suinteresuotas blaivumo patikrinimo rezultatais bei aiškiu siekiu atleisti pareiškėją diskredituojančiu pagrindu iš skyriaus viršininko pareigų, teismas pažymėjo, kad 2024 m. kovo 12 d. patikrinimas buvo inicijuotas ne D. D. iniciatyva, tačiau organizuotas kaip prevencinė priemonė vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ pagrindu. Teismo vertinimu pareiškėjo argumentai, kad atleidimas susijęs su jo atžvilgiu vykdytu mobingu, yra visiškai nepagrįsti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas iki ginčo situacijos dėl jo atžvilgiu taikomo smurto ir priekabiavimo tarnyboje į Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją nesikreipė.

10. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas sprendę, kad pareiškėjas savo veiksmais – buvimas darbe neblaiviam, pasišalinimas iš patikrinimo, vengimas pasitikrinti alkoholio matuokliu, siekiant paneigti savo neblaivumą, pažemino policijos autoritetą bei jį sukompromitavo. Teismo vertinimu, pareiškėjo veikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei žeminančio tarnybos autoritetą. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertintini kaip sąmoningi ir tyčiniai, kurie akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikomi pareigūno vardo pažeminimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

11. Teismas sprendė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje atsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino tinkamai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) yra pagrįstas ir teisėtas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas itin formaliai išnagrinėjo administracinę bylą, savo išvadas rėmė policijos pareigūnų melagingais parodymais (kuriuos posėdžio metu nustatė ir pats teismas), iš esmės nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nevertino objektyvių pareiškėjo paaiškinimų, pareiškėjui palankių liudytojų parodymų/byloje esančių teisinančių įrodymų, jais netikėjo ir nesivadovavo.

13.2. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. buvo atvykęs į savo darbovietę bei policijos naudojamose informacinėse sistemose buvo prisijungęs. Tačiau minėtų veiksmų atlikimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas dirbo. Nėra tokio draudimo, kuris pareigūnams neleistų prisijungti prie informacinių sistemų ir nedarbo dienomis, švenčių dienomis ir t.t. Šiuo aspektu pažymėtina, jog prisijungimai prie policijos naudojamų informacinių sistemų, tam tikrų dokumentų peržiūrėjimas ne darbo metu yra įprasta praktika ne tik policijos įstaigose, tačiau ir visose kitose institucijose (teismuose, prokuratūroje, advokatūroje ir kitose valstybinėse institucijose). Tai daroma dėl didelio darbo krūvio, ir per laisvadienius, šventines dienas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog kai kuriuos veiksmus atliko, prisijungė prie DVS sistemos, tačiau tai nepatvirtina jo darbo funkcijos vykdymo fakto. Jeigu prie elektroninės bylos prisijungė teisėjas nedarbo dieną, ar po darbo, kas yra itin dažnas atvejis, tai jokiu būdu negalima išvada, kad teisėjas dirbo ir/ar atliko darbo funkcijas. Selektyvios informacijos peržiūrėjimas nėra darbinių funkcijų vykdymas, pareiškėjas neatliko policijos funkcijų ir uždavinių vykdymo, nedalyvavo pasitarimuose, susitikimuose, buvo informavęs iš pat ryto vyriausiąją specialistę G. L.-S. , kad pareiškėjas yra nedarbingas, buvo pakeistas ir pareiškėjo tos dienos darbo grafikas.

13.3. Tai, jog pareiškėjas į gydymo įstaigą kreipėsi 9.27 val., neturi jokios esminės reikšmės, kadangi asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi darbo (tarnybos) metu ar iki darbo (tarnybos) dienos pradžios ir nustatoma, kad jie yra laikinai nedarbingi, nedarbingumo pažymėjime laikotarpis nurodomas nuo kreipimosi dienos (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 20.1 punktas). Šių aplinkybių teismas nevertino.

13.4. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir netyrė aplinkybių, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d., 8.24 val. apskritai buvo tikrinamas alkoholio detektoriumi (atsakovas kategoriškai tvirtino, kad pareiškėjas buvo tikrintas 2024 m. kovo 12 d., 8.24 val., tačiau byloje pateikti duomenys (paties atsakovo įrodymai) paneigė tokias atsakovo nurodomas aplinkybes). Atsakovas teisme keitė savo poziciją ir nurodė visiškai kitokias aplinkybes, teigė, kad pareiškėjas neva tai buvo tikrintas 2024 m. kovo 12 d., 8.13 val. Tačiau kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė liudytoju apklaustas K. S. (kuris ir atliko tikrinimą), fiksuotas tikrinimo laikas tiksliai buvo nustatytas tarnybiniu mobiliuoju telefonu, nurodė, kad mobilusis telefonas buvo techniškai tvarkingas ir iki teisminio bylos nagrinėjimo nebuvo sugedęs. Taigi pareiškėjas daro prielaidą, jog dėl patikrinimo aplinkybių atsakovas klaidino teismo, teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus vykdant tarnybinį patikrinimą ir bylą nagrinėjant teisme. Pareiškėjas pagrįstai mano, kad tariamas patikrinimas buvo tik inscenizuotas. Iš alkotesterio ataskaitos Nr. 0102 matyti, kad 2024 m. kovo 12 d., buvo atlikta 15 asmenų blaivumo/neblaivumo patikrinimai. Ataskaitoje Nr. 0102 yra nurodytas tikrinimo tikslus laikas, taip pat patikrinimo rezultatai (yra ar nėra rasta alkoholio). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje ataskaitoje nėra identifikuoti tikrintieji asmenys, o iš pateikto tikrinimo laiko sąrašo matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu atlikto patikrinimo 2024 m. kovo 12 d., 8.24 val. apskritai nebuvo. Taip pat kelia pagrįstas abejones, kuris iš tų tikrintųjų 15 asmenų yra pareiškėjas. Dar didesnę abejonę kelia, kad panašiu laiku 8.04 val. ir 8.13 val. buvo nustatyti teigiami alkoholio iškvėptame ore detektoriaus rezultatai. Paskutinieji 8 val. rezultatai buvo būtent teigiami, kas leidžia pagrįstai manyti, kad būtent šiuos duomenis panaudojo pareiškėjo tarnybinei atsakomybei iškelti.

13.5. Nors Policijos departamento Imuniteto valdybos buvo pavesta 2024 m. kovo 12 d. nuo 7.45 val. iki 10.00 val. vykdyti tikslinę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir tarnautojų tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų, korupcinio pobūdžio veikų, teisės pažeidimų prevencijos priemonę, tačiau nei V. G., nei D. D., nei G. L.-S. blaivumas/girtumas nebuvo patikrinti. Iš karto po pareiškėjo patikrinimo, prevencijos priemonė buvo baigta vykdyti, nors tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog pavesta patikrinti visus (duomenys neskelbtini) pareigūnus. Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad tai buvo konkretus siekis bet kokiomis priemonės „susidoroti“ su pareiškėju šiurkščiai pažeidžiant prevencijos priemonių vykdymo tvarką, kuri buvo suplanuota.

13.6. Atsakant į pirmosios instancijos teismo argumentą jog „pareiškėjas pasišalindamas ir tarnybos, neatliko veiksmų paneigiančių savo neblaivumą“, nurodoma, kad taip pat nėra ir duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo neblaivumą. Atsakovas savo iniciatyva nesiėmė jokių priemonių pašalinti abejones dėl pareiškėjo blaivumo/girtumo, neatvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą, taip pat nesurašė neblaivumo nustatymo akto, kas vėlgi suponuoja, jog nėra jokių realių duomenų, įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo ar galėjo būti neblaivus. Tuo labiau, kad pareiškėjas nevykdė tarnybinių funkcijų dėl nedarbingumo ir sunkios sveikatos būklės.

13.7. Viso bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepripažino, jog savo noru papūtė į bekontaktį alkoholio matuoklį. Pareiškėjas vykdyto patikrinimo dieną alkoholio vartojęs nebuvo, šio fakto nepripažino, tai nuosekliai neigė. Pareiškėjas dėl sveikatos būklės, daugiau nei metus laiko nevartoja alkoholio jokiomis progomis. Byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi pareiškėjas minėtą dieną nedirbo, turėjo nedarbingumą dėl ligos. Alkoholio detektorius, kuriuo 2024 m. kovo 12 d. tikrintas pareiškėjo blaivumas (girtumas) yra ne bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis, o alkoholio kiekio detektorius, kuris nustato alkoholio buvimą aplinkoje, o ne iškvėptame ore. Alkoholio kiekio detektorius „Drager Alcotest 5000“ reaguoja į bet kokį alkoholio buvimą ore, t. y. reaguoja į langų skysčių, kvepalų, dezinfekcinių priemonių ir kitų skysčių išskiriamą alkoholį. Šiuo atveju pareiškėjas vykdyto patikrinimo dieną, dėl prastos savijautos darbinių funkcijų nevykdė, tiesiog atvyko į darbo vietą pasiimti būtinų vaistų.

13.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog pareiškėjo atžvilgiu nei galėjo būti atliekamas blaivumo patikrinimas, nei duodami tarnybiniai nurodymai, kadangi pareiškėjas tarnybinėse patalpose buvo ne tarnybos metu. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. dėl sveikatos būklės pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Patrulių, (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo mėn. darbo grafikas. Pažymėtina, kad tiek pranešime dėl tarnybinio patikrinimo, tiek išvadoje buvo klaidingai nurodoma, jog 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas turėjo dirbti nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Nors šis laikas buvo numatytas (suplanuotas) iš anksto sudarytame darbo grafike, tačiau dėl pareiškėjo nedarbingumo neatitiko faktinės situacijos, o iš anksto sudarytas darbo grafikas buvo pakeistas dienos eigoje. Kaip jau minėta, 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo nedarbingume, apie tai iš anksto informavo vyriausiąją specialistę, atsakingą už darbo grafiko keitimą – G. L.–S. , kuri tą dieną ir pavadavo pareiškėją.

13.9. Sprendime teismas formaliai pasisakė, jog pareiškėjo argumentai, kad atleidimas susijęs su jo atžvilgiu vykdytu mobingu, laikytini visiškai nepagrįstais. Teismas nepagrįstai pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas iki ginčo situacijos dėl jo atžvilgiu taikomo smurto ir priekabiavimo tarnyboje į Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją nesikreipė, argumentus dėl jo persekiojimo iškėlė tik tarnybinio patikrinimo metu, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti. D. D. aktyviai dalyvavo neva planuoto patikrinimo veiksmuose, duodamas neteisėtus nurodymus per sau pavaldžius asmenis, kurių veiksmai akivaizdžiai nebuvo skaidrūs ir tinkamai dokumentuoti/suderinti. Be to, tarnybinio patikrinimo laikotarpiu pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai buvo sekamas kitų pareigūnų. Internetinėmis programėlėmis („Messenger“) buvo platinamos nuotraukos su pareiškėjui jautria jo asmenine informacija, paaiškinimas dėl pradėto tarnybinio patikrinimo, sutartis dėl teisinių paslaugų, medicininiai dokumentai (pareiškėjo sveikatos būklė). Šios aplinkybės bei įrodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos, nors yra akivaizdu, jog Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas D. D. turėjo svarų pagrindą asmeniškai susidoroti su jam nepalankiu pareigūnu, nepagrįstai apkaltinant tariamu tarnybos pareigų pažeidimu ir tokiu būdu pareiškėją atleisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko pareigų diskredituojančiu pagrindu bei paskirti naują viršininką.

14. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

14.1. Faktinio darbo laiko fiksavimui skirtu dokumentu laikomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Esamu atveju juose ir buvo fiksuotos faktinės nagrinėjamo įvykio aplinkybės, nurodančios Apelianto išdirbtą laiką ir pasišalinimo momentą. Vėlesnis nedarbingumo išdavimas nepateisina išvadoje konstatuotų neteisėtų apelianto veiksmų. Teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes

14.2. Apeliantas teigia, jog jo nuomone „patikrinimas buvo tik inscenizuotas“. Šis apelianto teiginys aiškiai neatitinka tikrovės ir yra paneigtas tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų duomenų visetu (alkoholio kiekio matuoklio audito duomenys, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir kt.) bei visa įvykių chronologija, aiškiai liudijančia, jog pagrindine apelianto pabėgimo iš darbo priežastimi buvo apsvaigimo fakto darbo metu nustatymas, kartu su faktu, jog į tarnybą jis atvyko su automobiliu.

14.3. Apeliantas bando savo atleidimą sieti su tariamu mobingu, tačiau šie jo teiginiai buvo įtvirtinti tarnybinio patikrinimo išvadoje bei paneigti teismo. Be to, pagal Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos nuostatus visi liudijimai, kaip ir kita su mobingu susijusi medžiaga, nėra atskleidžiama, todėl D. D. net ir teoriškai negalėjo žinoti apie tai, kas ir ką liudijo komisijoje. Kad savo veiksmų neteisėtumą bandoma pagrįsti keliant versiją apie kitas priežastis, paneigia ir išvadoje konstatuoti faktai, jog A. M. dėl, jo teigimu, jo atžvilgiu taikomo smurto ir priekabiavimo tarnyboje į Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją iš vis nesikreipė, o tokius teiginius išsakė tik po įvykio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 10-TE-674 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo grąžinti A. M. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas bei priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo naudai darbo užmokestį – 1 900 Eur per mėnesį (atskaičius privalomus mokesčius), už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

16. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jo blaivumo patikrinimas, kuris sutapo su jo atvykimu į darbo vietą pasiimti būtinų vaistų ir prasidėjusiu vėmimu bei darbo kabineto išvalymu alkoholio koncentraciją turinčia dezinfekavimo priemone bei persirengimu tarnybine apranga ir pasikvėpinimu kvepalais, negalėjo būti atliekamas 2024 m. kovo 12 d. ir todėl tarnybiniai nurodymai tikrintis blaivumą atitinkamu alkoholio detektoriumi, neturinčiu metrologinės patikros, negalėjo būti duodami šią dieną, nes būtent šią dieną (nuo šios dienos) pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl sveikatos būklės, todėl jo buvimas šią dieną tarnybinėse patalpose įvyko ne tarnybos metu. Be to, pareiškėjo blaivumo patikrinimas buvo nulemtas jam nuo 2023 m. taikyto mobingo dėl liudijimo Policijos departamente prieš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininką D. D. dėl jo priekabiavimo prie vienos iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovių. Be to, artimieji gali patvirtinti, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės daugiau nei metus laiko nevartoja alkoholio jokiomis progomis.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, visiškai nepagrįstais įvertindamas pareiškėjo argumentus tiek dėl jo atžvilgiu esą vykdyto mobingo, tiek dėl metrologinės patikros esą neturinčio alkoholio detektoriaus, tiek dėl jo esą nenustatyto neblaivumo užsidegus raudonam LED indikatoriui bekontakčio alkoholio detektoriaus ekrane. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iki ginčo situacijos dėl mobingo nesikreipė į tai nagrinėti galinčią Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo veikimas pasišalinant iš blaivumo patikrinimo ir vengiant paneigti neblaivumą pažemino policijos autoritetą bei sukompromitavo šią instituciją, nes toks veikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų Be to, teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo nesutikti su tyrimo metu padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo, skyriaus viršininko, alkoholio kiekio papildomo patikrinimo matuokliu vengimo, pabėgimo iš įvykio vietos, teisėto pareigūno reikalavimo sąmoningo nevykdymo, neatsiliepimo į vadovo skambučius, negrįžimo į tarnybos vietą, tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų tyčinio nesilaikymo, policijos pareigūno vardo bei policijos, kaip teisės pažeidimų išaiškinimo ir teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo institucijos, autoriteto akivaizdaus pažeminimo.

Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo atvykimą į tarnybą 2024 m. kovo 12 d. vykdyti darbo funkcijų, kurios ir buvo vykdomos iki pareiškėjo blaivumo patikrinimo ir nebevykdomos patikrinus jo blaivumą bei bekontakčiam alkoholio kiekio matuokliui jo iškvėptame ore parodžius esantį alkoholį bei pareiškėjui pabėgant iš tarnybos, apie tokį pasišalinimą neinformuojant savo tiesioginio viršininko ir neatsakant į jo skambučius bei SMS žinutę. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas padalinio vadovu ir turėdamas pareigą kontroliuoti pavaldžius pareigūnus, užkirsti kelią jų daromiems teisės pažeidimams, pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tuo neabejotinai pažeisdamas visuomenės lūkesčius, susietus su pareigūnais, ir bendras moralės nuostatas.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas itin formaliu administracinės bylos išnagrinėjimu, nes jokie byloje esantys duomenys nepagrindžia nei pareiškėjo neblaivumo fakto, nei pareiškėjo buvimo tarnybos metu ir darbo funkcijų vykdymo. Nors pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. buvo atvykęs į savo darbovietę ir buvo prisijungęs prie policijos naudojamos Duomenų valdymo sistemos, tačiau minėtų veiksmų atlikimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog pareiškėjas dirbo tą dieną, nes prisijungimai prie naudojamų informacinių sistemų ir tam tikrų dokumentų peržiūrėjimas ne darbo metu (po darbo ar nedarbo dieną) dėl didelio darbo krūvio yra įprasta praktika tiek policijos įstaigose, tiek teismuose, prokuratūroje, advokatūroje ir kitose valstybinėse institucijose. Be to, pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. turėjo šią dieną jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir todėl negali būti vertinamas kaip tą dieną buvęs tarnybos vietoje ir vykdęs tarnybos funkcijas. Be to, pareiškėjas dėl sveikatos būklės daugiau nei metus laiko nevartoja alkoholio jokiomis progomis.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-2449 pateikta informacija apie galbūt netinkamus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko A. M. veiksmus, kurie buvo atlikti, kai Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. 2024 m. kovo 12 d. nuo 7.45 val. iki 10.00 val. vykdė pavestą tikslinę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir tarnautojų tarnybinių nusižengimų (taip pat darbo drausmės pažeidimų, korupcinio pobūdžio veikų, teisės pažeidimų) prevencijos priemonę ir tokio patikrinimo metu vertino (duomenys neskelbtini) darbuotojų pasiruošimą tarnybai bei tikrino tarnybą vykdančių darbuotojų blaivumą. Šio tikrinimo metu bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 5000“ (alkoholio detektoriumi) buvo tikrinamas, be kita ko, tarnybinę uniformą vilkėjusio pareigūno A. M., turėjusio tą dieną dirbti nuo 7.00 val. iki 16.00 val. pagal Policijos registruojamų įvykių registre įkeltą 2024 m. kovo mėn. darbo grafiką, blaivumas jo darbo kabinete. Minėtas bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis (alkoholio detektorius) parodė A. M. iškvėptame ore esantį alkoholį. Todėl A. M. buvo pasiūlyta eiti pas (duomenys neskelbtini) viršininką D. D. atlikti blaivumo papildomą patikrą alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“. Tačiau, einant link pagrindinio įėjimo į (duomenys neskelbtini) pastatą, A. M., staiga iš rinktinės teritorijos pasišalino, nereaguodamas į reikalavimus sustoti ir sugrįžti, t. y. šaligatviu nubėgo link degalinės (užfiksuota tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu) ir vėliau į darbo vietą negrįžo bei neatsakė į (duomenys neskelbtini) viršininko D. D. skambutį bei SMS žinutę (užfiksuota vaizdo įrašu). Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui 2024 m. kovo 13 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą.

22. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. patvirtintoje Policijos departamento 2024 m. gegužės 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus viršininko A. M. veiksmų“ Nr. 5-IS-70 (iš viso 15 puslapių), pasirašytoje Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M., atitinkamai nurodoma, be kita ko, tai, kad A. M. nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, išduotą 2024 m. kovo 12 d. 16.29 val., nors pagal (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo mėnesio darbo grafiką A.

M. 2024 m. kovo 12 d. buvo suplanuotas darbo laikas nuo 7.00 val. iki 16.00 val. ir pagal 2024 m. kovo mėnesio koreguoto darbo grafiką A. M. 2024 m. kovo 12 d. nuo 7.00 val. iki 8.27 val. dirbo, tačiau nuo 8.27 val. iki 16.00 val. nurodytas žymėjimas L (liga). Be to, Išvadoje atitinkamai nurodoma, kad alkoholio detektoriaus (serijos Nr. ARPF-0102) užfiksuoti duomenys (eil. Nr. 2051) leidžia matyti tikrinto pareigūno A. M. 2024 m. kovo 12 d. 8.13 val. iškvėptame ore esantį alkoholį pagal gamintojo nurodytus parametrus (0% iki 0.06% – alkoholio nerasta; 0.06% iki 5% – alkoholio rasta; daugiau nei 5% – viršijamas matavimo diapazonas) ir alkoholio detektoriaus parametrų atitikimo gamintojo nurodytiems parametrams įvertinimą (išvadą Nr. ARPF–0102).

Be to, Išvadoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu kreiptasi į Policijos departamento Informacinių technologijų valdybą su prašymu pateikti informaciją, ar A. M. 2024 m. kovo 12 d. nuo 6.50 val. iki 8.30 val. jungėsi prie Dokumentų valdymo sistemos ir, jeigu jungėsi, kokius konkrečius veiksmus. Pagal tokį prašymą gauti duomenys leidžia matyti, kad A. M. 2024 m. kovo 12 d. nuo 6.50 val. iki 8.30 val. Dokumentų valdymo sistemoje atliko konkrečius veiksmus: dokumentų skaitymas, peržiūra, užbaigimas (dokumentas pažymėtas neaktualiu), dokumento Nr. 10-PR2-5589 projekto vizavimas / derinimas (dokumentas derintas teigiamai).

Be to, išvadoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu gautas Medicinos centro raštas, kuriame nurodyta, jog A. M. į šio centro registratūrą kreipėsi telefonu 2024 m. kovo 12 d. 9.27 val. ir buvo užregistruotas nuotolinei konsultacijai pas Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytoją E. M., kuri 14.57 val. pasirašė vaistų skyrimą, o 16.29 val. - išduotas nedarbingumas. Minėta gydytoja E. M. nurodė, jog A. M. jai 2024 m. kovo 12 d. nesiskundė dėl skaudančios galvos, pykinimo ar vėmimo. Nustatyta, kad A.

M. į minėtą įstaigą kreipėsi tikslu gauti nedarbingumo pažymėjimą dėl (duomenys neskelbtini) priepuolio ir nerimavo, ar nedarbingumas bus išrašytas nuo 2024 m. kovo 12 d. Šiai įstaigai A. M. skambino iš kito telefono numerio, tačiau patvirtino, kad vėliau bus galima su juo susisiekti ligos istorijoje nurodytu telefono numeriu. Be to, Išvadoje nurodoma, kad A. M. 2024 m. balandžio 15 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė prieš jį vykdomą ilgalaikį sistemingą susidorojimą, tokiu būdu siekiant jį pašalinti iš (duomenys neskelbtini) viršininko pareigų.

Atsižvelgiant į šiuos ir kitus tyrimo metu gautus faktinius duomenis, Išvadoje atitinkamai konstatuojama, kad K. S. 2024 m. kovo 12 d. vykdant tarnybinių nusižengimų prevencijos priemonę A. M., turėjęs tą dieną dirbti nuo 7.00 val. iki 16.00 val. pagal iš anksto patvirtintą 7-ojo skyriaus darbo grafiką, po 8 val. (galimai apie 8.24 val.) tarnybos metu ir darbo vietoje, būdamas uniformuotas, buvo neblaivus pagal policijos veiklos reglamentavime numatyto ir panaudoto alkoholio detektoriaus parodytą A. M. iškvėptame ore (oro sraute, pūstame kryptingai į surinkimo angą) esantį alkoholį, tačiau, įgaliotiems pareigūnams pareikalavus atlikti papildomą patikrą alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“, A.

M. staiga pasišalino (pabėgo) iš tarnybos vietos, vengdamas blaivumo patikrinimo ir nereaguodamas į K. S. reikalavimus sugrįžti bei neinformuodamas apie pasišalinimą iš darbo (tarnybos) vietos (duomenys neskelbtini) viršininko D. D.. Be to, Išvadoje pažymima, kad pareigūnui A. M. gerai žinoma tvarka ir atsakomybė atsisakius tikrintis blaivumą, taip pat alkoholio detektoriaus naudojimo tvarka ekrane užsidegus raudonam LED indikatoriui ir iškilus būtinumui atlikti tolimesnius veiksmus nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą.

Todėl A. M. privalėjo vykdyti teisėtus tikrintojo (K. S.) nurodymus ir pasitikrinti blaivumą (alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“) ir tokiu būdu išsklaidyti visas abejones dėl jo neblaivumo, kai minėtas prietaisas „Dräger Alcotest 5000“ sureaguos tik po A. M. atlikto pūtimo į jį. Tačiau A. M. iš tarnybos pasišalino tyčia, vengdamas šio tikrinimo, t. y. tokiais savo veiksmais patvirtindamas, kad jo organizme tikrai buvo alkoholio bei siekdamas išvengti pakartotino patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“ ir galimų pasekmių, nors jam buvo sudarytos galimybės išsklaidyti visas abejones dėl jo blaivumo ir alkoholio detektoriaus neva galimo reagavimo į kvepalus, dezinfekcines priemones.

Be to, Išvadoje pabrėžiama, kad A. M. jam priklausančia transporto priemone 2024 m. kovo 12 d. 6.46 val. atvyko į tarnybą, pasiėmęs kuprinę ir baltos spalvos maišelį, vykdyti pareigas pagal 2024 m. kovo mėn. koreguotą darbo grafiką, o ne pasiimti vaistų, kaip jis tai teigia, nors atliko dokumentų skaitymo, peržiūros, dokumento pažymėjo neaktualiu, dokumento projekto vizavimo (derinimo) veiksmus, dėl kurių „vaistų paėmimas“ esą užtruko 1,5 val. Be to, A. M. versiją dėl jo atvykimo į darbą siekiant tik pasiimti vaistų paneigia jo pasišalinimas iš tarnybos vietos su savimi neturint „vaistų rankinės“.

Be to, Išvadoje išsamiai atsižvelgiama į teisinį reglamentavimą, nustatytą Vidaus tarnybos statuto nuostatose (3 str. 1 d., 23 str. 1 d. 8 p., 41 str. 1 d. ir 3 d.), Policijos įstatymo nuostatose (2 str. 4 p. ir 6 p.), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso nuostatose (7 p.), ir šių nuostatų sampratai aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų išaiškinimus, ypač dėl to, kad asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Išvados 10 puslapis).

Tuo vadovaujantis Išvadoje vertinama, kad A. M., būdamas statutinis valstybės tarnautojas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, susiklosčiusioje situacijoje privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi, ir nekompromituoti tarnybos autoriteto visuomenės akyse. Išvadoje apibendrinama, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, t. y. pareigūno A. M. kaltę (tyčią) patvirtina 2024 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-2449, vaizdo įrašai, garso įrašas, Alkoholio detektoriumi užfiksuoti duomenys, darbo grafikas Nr. 10-IL-5737, iš Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos ir Medicinos centro gauta informacija, pareigūnų paaiškinimai ir kt.

Išvadoje pažymima, kad vadovaujantis minėto Statuto nuostatomis (42 str. 3 d.), šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pareigūno veikoje nustačius pareigūno vardo pažeminimą. Išvadoje taip pat nurodoma, kad komisaras A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) ir turintis aukštąjį išsilavinimą, vidaus reikalų sistemoje pareigūnu dirba nuo 2005 metų ir per visą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką skatintas 33 kartus, tarnybinių nuobaudų neturėjo. Išvados rezoliucinėje dalyje siūloma, be kita ko:

1) tarnybinį patikrinimą baigti;

2) A. M. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos;

3) tarnybinio patikrinimo išvadą pateikti A. M. susipažinti.

23. Skundžiamame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. Ž. 2024 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. 10-TE-674 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atitinkamai nurodyta, kad komisaras A. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininkas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi ir minėta 2024 m. gegužės 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada, atleidžiamas iš vidaus tarnybos 2024 m. gegužės 9 d. Jo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 20 m. 8 mėn. 6 d.

24. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas jo blaivumo patikrinimo metu 2024 m. kovo 12 d. vilkėjo tarnybinę uniformą ir prieš tokios patikros procedūros pradžią jau buvo tarnybos vietoje atlikęs tarnybinių dokumentų skaitymo (peržiūrėjimo) ir vizavimo (derinimo) veiksmus Dokumentų valdymo sistemoje, prie kurios buvo prisijungęs. Tačiau nesutariama, ar pareiškėjas, vėliau tą dieną gavęs jam 16.29 val. išduotą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2024 m. kovo 12 d., gali būti nagrinėjamo atvejo specifikos kontekste vertinamas kaip buvęs tarnybos vietoje ir vykdęs tarnybos funkcijas minėtą dieną maždaug nuo 7 val. iki maždaug 8 val. ir, pasišalindamas (staiga nubėgdamas šaligatviu link degalinės) iš jo blaivumo tikrinimo procedūros, kai alkoholio kiekio matuoklis „Dräger Alcotest 5000“ sureagavo tik po pareiškėjo (o ne kitų tikrintų pareigūnų) atlikto pūtimo į jį, ir nevykdydamas teisėtų Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. S. reikalavimų sugrįžti į tarnybos vietą ir atlikti blaivumo patikrinimo procedūrą bei neatsiliepdamas į jo viršininko skambutį bei SMS žinutę, pažemino pareigūno vardą ir dėl to galėjo būti pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos.

25. Pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakyme nurodytose Vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 19 d. priimtu ir 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-240 išdėstytame nauja redakcija; TAR, 25916) nuostatose nustatyta, kad „pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos <...> kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“ (74 str. 1 d. 7 p.); „Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (-ios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu“ (78 str. 1 d.).

26. Be to, Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad „pareigūnui draudžiama: <...> būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (23 str. 1 d. 8 p.); „tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už <...> buvimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ (41 str. 3 d. 6 p.); „pareigūno vardo pažeminimas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti“ (2 str. 4 d.); „kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas“ (41 str. 7 d.); „tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima šį pareigūną į pareigas skiriantis asmuo“ (41 str. 11 d.).

27. Be to, Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnio „Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“ 3 dalyje atitinkamai nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose nustatytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės), netaikomos pareigūno veikoje nustačius pareigūno vardo pažeminimą.“

28. Pažymėtina, kad nei Vidaus tarnybos statutas, nei kiti teisės aktai, kurie aktualūs nagrinėjamu atveju ir nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje bei aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, nenumato ir nesuponuoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko, kuris buvo atvykęs į tarnybos vietą iš pačio ryto (prieš 7 val.) ir joje išbuvo virš 1 valandos bei tuo metu atliko įprastas tarnybos funkcijas Duomenų valdymo sistemoje pagal tai numačiusį Policijos registruojamų įvykių registre įkeltą 2024 m. kovo mėn. darbo grafiką, teisės ar diskrecijos pajutus galvos skausmą ar pykinimą savavališkai skubiai pasišalinti iš pradėtos vykdyti jo ir kitų pareigūnų blaivumo patikros procedūros, juo labiau po to, kai bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis (alkoholio detektorius) parodė iškvėptame ore esantį alkoholį, ir nepaisyti teisėtų tokią patikrą vykdančio pareigūno reikalavimo sugrįžti ir tęsti blaivumo patikrą kitu alkoholio kiekio matuokliu, kuriuo teisėtai siūloma pasitikrinti siekiant pašalinti abejones dėl neblaivumo.

29. Be to, pažymėtina, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1587-662/2023). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

30. Akcentuotina, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020; 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1618-1188/2023).

31. Taigi, esant ginčui, ar pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kyla ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

32. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

33. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (9, 10 puslapiuose) tinkamai atskleistas ir pritaikytas ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir jo nuostatų samprata Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje, kaip iš dalies minėta, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas, kaip ne tarnybinis nusižengimas, bet savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos (atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda), yra siejamas su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo įsakymą ir pagrįstai konstatavo, jog su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais akivaizdžiai besikertančiu pareiškėjo buvimu darbe neblaiviam pagal bekontakčio alkoholio kiekio matuoklio „Dräger Alcotest 5000“ rodmenis ir pasišalinimu iš tolimesnio blaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“, t. y. vengimu pasitikrinti šiuo alkoholio matuokliu, siekiant paneigti savo neblaivumą pagal minėtus rodmenis, akivaizdžiai pažemintas policijos autoritetas (ji sukompromituota).

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jokie byloje esantys duomenys nepagrindžia pareiškėjo neblaivumo fakto, pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas, kuris individualizuotas skundžiamo atsakovo įsakymo dalimi esančioje tarnybinio patikrinimo išvadoje, siejamas ne išimtinai su pareiškėjo akcentuojamu jo neblaivumo (ne) nustatymo faktu, bet su visetu pareiškėjo neteisėtų ir sąmoningų (tyčinių) tarnybinių veiksmų, piktybiškai atliktų vykstant jo blaivumo tarnyboje patikrinimo procedūrai, kuri buvo pradėta po to, kai pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. nuo 6.50 val. skaitė ir peržiūrėjo bei vizavo (derino) tarnybinius dokumentus Dokumentų valdymo sistemoje. Visišką neblaivumo fakto nustatymą tam atsakovo siektu papildomai naudoti alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“ padarė neįmanomu pareiškėjo neteisėtas ir piktybiškas pasišalinimas (pabėgimas) iš tarnybos vietos vykstant jo blaivumo patikros procedūrai po to, kai jo iškvėptame ore bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis „Dräger Alcotest 5000“ parodė esantį alkoholį. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jokie byloje esantys duomenys nepagrindžia pareiškėjo buvimo tarnybos metu ir darbo funkcijų vykdymo 2024 m. kovo 12 d., pažymėtina, kad tikslas, kurio siekė pareiškėjas tokiais argumentais, turėjo būti pasiektas ne lyginant teisėjų, prokurorų ar advokatų analogišką prisijungimą po darbo ar nedarbo dieną (iš namų) prie atitinkamos duomenų valdymo elektroninės sistemos ir oficialių veiksmų joje atlikimą (pvz., dokumentų pasirašymą po darbo ar iš namų), bet paneigiant atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomus Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos pateiktus duomenis, kad A. M. 2024 m. kovo 12 d. nuo 6.50 val. buvo prisijungęs prie Dokumentų valdymo sistemos ir joje atliko konkrečius dokumentų skaitymo, peržiūrėjimo, užbaigimo (dokumento pažymėjimo neaktualiu), dokumento projekto vizavimo (derinimo) (dokumento suderinimo teigiamai) veiksmus, kurie pagal atsakovo duomenis atlikti po to, kai pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. atvyko į tarnybą automobiliu dar prieš 7 val., kaip tai buvo numatyta 2024 m. kovo mėnesio darbo grafike, kuriuo A. M. 2024 m. kovo 12 d. buvo suplanuotas darbo laikas nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Tokių duomenų apie tarnybos funkcijų vykdymą tarnybos vietoje 2024 m. kovo 12 d. nuo 6.50 val. pareiškėjui nepaneigus ir jam juos nepagrįstai vertinant pagal statutiniais vidaus tarnybos pareigūnais nesančių teisėjų, prokurorų ar advokatų esą panašius veiksmus oficialiose elektroninėse duomenų valdymo sistemose po darbo ar nedarbo dieną, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jis 2024 m. kovo 12 d. turėjo šią dieną jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir todėl negali būti vertinamas kaip tą dieną buvęs tarnybos vietoje ir vykdęs tarnybos funkcijas, pažymėtina, kad pareiškėjui 2024 m. kovo 12 d. 16.29 val. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, neabejotinai galėtų būti pagrindas atitinkamai vertinti su pareiškėjo gydymusi ir nedarbingumu susijusius santykius, tačiau nagrinėjamo atvejo aplinkybių specifikos kontekste negali būti kvalifikuojamas kaip objektyvus ir proporcingas pagrindu pateisinti gerokai iki jo išdavimo 16.29 val. (ir tuo tikslu įvykusį pareiškėjo skambiną medicinos centro gydytojai iš kito nei jo ligos istorijoje nurodyto telefono numerio 2024 m. kovo 12 d. 9.27 val.) atliktus pareiškėjo veiksmus jam atvykus į tarnybos vietą 2024 m. kovo 12 d. prieš 7 val. ir neinformavus vadovybės apie nedarbingumą dėl sveikatos sutrikimo bei vykdžius tarnybines funkcijas Dokumentų valdymo sistemoje (nuo 6.50 val.), ir savavališkai (piktybiškai) pasišalinus iš tarnybos vietos ir jo blaivumo patikros procedūros po to, kai jo iškvėptame ore bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis „Dräger Alcotest 5000“ parodė esantį alkoholį. Be to, minėta Medicinos centro gydytoja E. M. nurodė atsakovui, jog A. M. jai 2024 m. kovo 12 d. nesiskundė dėl galvos skausmo ar pykinimo (vėmimo). Todėl minėtini apeliacinio skundo argumentai atmetami.

38. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kad jis dėl sveikatos būklės daugiau nei metus laiko nevartoja alkoholio jokiomis progomis ir tai gali patvirtinti jo artimieji, pažymėtina, kad pareiškėjui būdingas ar nebūdingas alkoholio ilgalaikis ir visiškas nevartojimas pagal jo artimųjų patvirtinimus nėra šios bylos dalykas. Tikslas, kurio tokiais argumentais siekė pareiškėjas, turėjo būti pasiektas ne įrodinėjant artimiesiems žinomą pareiškėjui senokai būdingą visišką abstinenciją, bet paneigiant, kad pareiškėjas neteisėtais ir piktybiškais veiksmais vengė jo blaivumo tarnyboje patikros alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“ po to, kai jo iškvėptame ore bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis „Dräger Alcotest 5000“ parodė esantį alkoholį. To pareiškėjui nepaneigus, minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

39. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 10-TE-674 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

40. Bylos išnagrinėjimą ir ginčo santykių bei juose atliktų A. M. veiksmų vertinimą turi lemti ne tai, kad kokie nors pareiškėjo pateikti ir byloje esantys duomenys kaip įrodymai esą paneigia jo galimą neblaivumą 2022 m. kovo 12 d. ryte tarnybos vietoje vykdant ar nevykdant tarnybos funkcijas Duomenų valdymo sistemoje ir esą vien dėl galvos skausmo, pykinimo, vėmimo (išvalius darbo kabinetą alkoholio koncentraciją turinčia dezinfekavimo priemone) persirengus tarnybine apranga bei pasikvėpinus kvepalais, kurie netrukus galėjo nulemti bekontakčio alkoholio kiekio matuoklio „Dräger Alcotest 5000“ parodytą esantį alkoholį, bet tai, kad byloje esantys atsakovo pateikti duomenys kaip įrodymai ir nagrinėjamu atveju taikytinos imperatyviosios Vidaus tarnybos statuto nuostatos paneigia A. M. teisę pajutus galvos skausmą ar pykinimą savavališkai skubiai pasišalinti (bėgant šaligatviu link degalinės) iš pradėtos vykdyti jo ir kitų pareigūnų blaivumo patikros procedūros po to, kai bekontaktis alkoholio kiekio matuoklis (alkoholio detektorius) parodė A. M. iškvėptame ore esantį alkoholį, ir nepaisyti teisėtų tokią patikrą vykdžiusio Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. S. reikalavimų sugrįžti ir tęsti blaivumo patikrą kitu alkoholio kiekio matuokliu, tuo pašalinant pagrįstai iškilusias ir nepaneigtas abejones dėl A. M. neblaivumo (vengimo tęsti pasitikrinimą dėl neblaivumo), vėliau pasiteisinat tą pačią dieną po 16 val. gautu nedarbingumo pažymėjimu, dėl kurio išdavimo A. M. į Medicinos centrą kreipėsi tik tos dienos 9.27 val. skambindamas iš telefono numerio, kuris nenurodytas jo ligos istorijoje.

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis