2024-03-14 Nr. AB-4304-3-61-3-00327-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-113-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00327-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Avantus“ (toliau – ir Audito įmonė) ir A. K. (A. K.) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. V3-14, kuriuo sustabdytas auditoriaus A. K. (toliau – ir Auditorius) auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pavesta Auditoriui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos už tai, kad jis, atlikdamas UAB „Limeta“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ (toliau – ir Gamykla) 2018 m. finansinių ataskaitų auditą, pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas) ir tarptautinių audito standartų (toliau – ir TAS) reikalavimus (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad ginčijamu Įsakymu konstatuota, jog Audito įmonė ir Auditorius, atlikdami UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditus, pažeidė: Audito įstatymo 1.1.1-1.1.28 punktuose nurodytų 200, 220, 230, 260, 450, 500, 501, 510, 550, 700, 705, 710, 720 tarptautinių audito standartų reikalavimus (Įsakymo 1.1 – 1.1.28 p.); Audito įstatyto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditų darbo dokumentai pildyti formaliai, neatidžiai ir aplaidžiai (Įsakymo 1.2 p.); Audito įstatyto 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą, nes pateikė nuomonę, jog metinis pranešimas, kiek nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, nors įvertinus tyrimui pateiktus audito darbo dokumentus nustatyta, kad nėra įrodymų, jog Gamyklos 2018 m. metinis pranešimas būtų tikrintas ir, kad UAB „Limeta“ 2018 m. metiniame pranešime pateikta ne visa informacija, nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimuose (23 str.). Ginčijamame Įsakyme taip pat nurodyta, jog įvertinus tai, kad tirtų UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditų atvejais dalis audito procedūrų nesuplanuotos ir neatliktos taip, kad būtų gauti pakankami ir tinkami audito įrodymai tam, jog būtų padarytos pagrįstos išvados, kuriomis grindžiama Auditoriaus nuomonė, o Auditoriaus pateikta nuomonė apie audituotas UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansines ataskaitas nepagrįsta pakankamais ir tinkamais audito įrodymais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kitas auditorius, anksčiau nesusijęs su auditoriaus A. K. atliktais UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditais, negalėtų suprasti dalies atliktų audito procedūrų pobūdžio, atlikimo laiko ir apimties, audito procedūrų rezultatų ir surinktų audito įrodymų bei reikšmingų audito metu pastebėtų dalykų, dėl jų padarytų išvadų ir svarbiausių profesinių sprendimų, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos ir, kad nustatyti audito atlikimo trūkumai galėjo turėti reikšmingos įtakos audituotų įmonių finansinių ataskaitų vartotojams, todėl tyrimo metu nustatyti audito atlikimo trūkumai laikytini reikšmingais.

3. Pareiškėjai teigė, kad atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo metu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 20 d. Audito įmonės ir auditoriaus peržiūros ataskaita (toliau – ir Peržiūros ataskaita), kurią Lietuvos auditorių rūmų kokybės kontrolės komitetui (toliau – ir Komitetas) pateikė Auditorė kontrolierė V. S. (toliau – ir Kontrolierė), buvo parengta nesilaikant Audito, ataskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V3-1 patvirtintame Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros atlikimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtintos privalomos peržiūros atlikimo tvarkos. Kontrolierė po Audito įmonės ir Auditoriaus finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros neaptarė peržiūros metų nustatytų trūkumų su Audito įmonės vadovu ir Auditoriumi, nepateikė pasiūlymų ir rekomendacijų. Tokiu būdu Kontrolierė ignoravo vieną iš privalomų šio proceso stadijos etapų, numatytų Aprašo 16 punkte, ir pažeisdama Aprašo 17 punkto nuostatas parengė Peržiūros ataskaitą. Pareiškėjas akcentavo, kad 2021 m. lapkričio 15 d. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje Nr. A2-73 (toliau – ir Ataskaita) nurodyti trūkumai yra neesminiai, techninio pobūdžio ir jie galėjo būti pašalinti dar iki galutinės Ataskaitos parengimo, jeigu Audito įmonė ir Auditorius turėtų tokią galimybę ir tai paaiškėtų nustatytų trūkumų aptarimo metu.

4. Pareiškėjų nuomone, atsakovas priėmė Įsakymą, nesilaikydamas Audito įstatymo normose reglamentuotų nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo tvarkos, jų skyrimo principų ir tinkamai neįvertinęs Ataskaitos rezultatų. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas ignoravo faktą, jog Ataskaitos išvadose, be į Įsakymą perrašytų TAS pažeidimų, buvo pateiktos ir rekomendacijos Audito įmonei ir Auditoriui, todėl tyrimo metu nustatytas TAS nesilaikymas UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditų metu nėra nepataisomas ir jis gali ir turi būti ištaisytas, įvykdžius Ataskaitoje nurodytas rekomendacijas, dėl to nepagrįstai skirta pati griežčiausia poveikio priemonė. Pasak pareiškėjų, pasiekti kokybiškesnių ir atitinkančių Audito įstatymo reikalavimus Audito įmonės ir Auditoriaus veiklos rezultatų galima duodant vieną ar kelis iš Audito įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytų nurodymų. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad nors Įsakyme ir yra formaliai nurodytos aplinkybės, į kurias turėjo atsižvelgti atsakovas, priimdamas Įsakymą, tačiau šios aplinkybės, parenkant poveikio priemonę, nebuvo tinkamai įvertintos, nes skirta poveikio priemonė nėra adekvati nustatytiems pažeidimams.

5. Pareiškėjai teigė, kad skiriant poveikio priemonę nebuvo įvertintas Audito įmonės ir Auditoriaus finansinis pajėgumas įvykdyti paskirtą poveikio priemonę. Audito įmonės vienintelis dalyvis ir vadovas yra auditorius A. K., todėl skiriant poveikio priemonę turėjo būti atsižvelgta į tai, kad Įsakymu paskirtos poveikio priemonės vykdymas, kurio metu bus sustabdytas Auditoriaus pažymėjimo galiojimas, neišvengiamai paralyžiuos Audito įmonės darbą, vykdant anksčiau sudarytas audito paslaugų teikimo sutartis. Pareiškėjai mano, kad Įsakymu paskirta poveikio priemone – Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu ir pavedimu Auditoriui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą – nebus užtikrinta Audito įmonės ir Auditoriaus atliekamų finansinių ataskaitų audito kokybę. Auditorius yra garbaus amžiaus asmuo, kuriam iki pensinio amžiaus liko mažiau negu dveji metai, todėl audito kvalifikacinio egzamino perlaikymas per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį yra beprasmė poveikio priemonė, turint omenyje, kad visą šį laikotarpį Auditorius negalės vykdyti audito veiklos.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų atliktų auditų kokybės tyrimas buvo inicijuotas, atsižvelgiant į jų atliktų auditų peržiūros metu nustatytus trūkumus. Pareiškėjai neginčija peržiūros metu nustatytų atliktų auditų kokybės trūkumų, kurių pagrindu priimtas Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas dėl tyrimo inicijavimo), todėl jų teiginiai, jog Tarnybos sprendimas dėl tyrimo inicijavimo neatitinka teisėtumo reikalavimų ir, jog jo pagrindu inicijuotas finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas pradėtas neteisėtai, yra nepagrįsti.

8. Atsakovas paaiškino, kad Ataskaitoje nurodytos rekomendacijos, susijusios su Audito įstatymo ir TAS reikalavimų vykdymu, yra bendro pobūdžio ir nukreiptos į ateitį, o ne siekiant, jog būtų ištaisyti Tarnybos tyrimo metu nustatyti atliktų auditų trūkumai. Pareiškėjų teiginiai, kad sustabdžius Auditoriaus pažymėjimo galiojimą rekomendacijų įgyvendinimas taptų neįmanomas ir pati Ataskaita bei joje teikiamos rekomendacijos taptų beprasmės, yra nepagrįsti, nes UAB „Avantus“ veikla nėra sustabdyta ir ji galės įvykdyti Ataskaitoje nurodytas rekomendacijas dėl metinės ataskaitos patikslinimo.

9. Atsakovo nuomone, Tarnybos direktorius, skundžiamame Įsakyme konstatavęs, jog pareiškėjai pažeidė Audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 32 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 1 dalį, įvertinęs Audito įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, pagrįstai Auditoriui skyrė Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai skunde nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, ar bent kiek įtikinamų argumentų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę dėl poveikio priemonės skyrimo, būtų padariusi aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai konstatavusi pažeidimus ir už juos paskyrusi neproporcingą poveikio priemonę. Priešingai, pareiškėjai skundo argumentuose pripažįsta Tarnybos konstatuotus pažeidimus ir jų neginčija. Todėl, šiuo atveju skundžiamu Įsakymu skirta poveikio priemonė yra proporcinga nustatytiems pažeidimams.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Auditoriaus finansinio pajėgumo aplinkybė buvo įvertinta ir buvo nustatyta, jog finansinis pajėgumas sprendimui dėl poveikio priemonės skyrimo įtakos neturi, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų, už kuriuos Tarnyba siūlytų skirti piniginę baudą, t. y. sprendimui dėl poveikio priemonės skyrimo įvykdymui nėra aktualus pareiškėjų finansinis pajėgumas. Atsakovas akcentavo, kad skundžiamu Įsakymu nebuvo sustabdytas UAB „Avantus“ pažymėjimo galiojimas, todėl UAB „Avantus“ veikla nebus neišvengiamai paralyžiuota, taip, kaip bando įrodyti pareiškėjai. Be to, patys pareiškėjai į bylą pateikė jau po skundžiamo Įsakymo priėmimo sudarytas finansinių ataskaitų audito paslaugų teikimo sutartis, kas, atsakovo manymu, paneigia pareiškėjų nurodytus argumentus, susijusius su UAB „Avantus“ veikla ir jos vykdymu.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjų UAB „Avantus“ ir A. K. skundą.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas ginčijamą Įsakymą priėmė, atsižvelgdamas į atlikto audito tyrimo, pradėto Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“, metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, išdėstytą Ataskaitoje, bei remdamasis Audito priežiūros komiteto posėdyje priimtu Audito priežiūros komiteto 2021 m. gruodžio 14 d. protokolu Nr. A1-7. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad atsakovas išsamiai įvertino faktines auditų atlikimo aplinkybes ir tinkamai taikė TAS nuostatas bei padarė išvadą, jog pareiškėjai nesilaikė Audito įstatymo bei TAS reikalavimų. Atsakovas, atlikdamas audito kokybės tyrimus, vadovavosi Audito įstatymo nuostatomis, kuriose nurodyta, kad finansinių ataskaitų auditas, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra ir tyrimas bei priimti sprendimai dėl gautų skundų vykdomi pagal šio Įstatymo nuostatas. Atsakovas taip pat, vadovaudamasis Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 57 straipsniu, 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Aprašo 60 punktu, įvertino finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, išdėstytus 2021 m. lapkričio 15 d. finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje Nr. A2-73, atsižvelgė į 2021 m. gruodžio 6 d. vykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje pateiktą nuomonę, įformintą 2021 m. gruodžio 14 d. Audito priežiūros komiteto protokolo nutarimu Nr. A1-7-1. Teismas pažymėjo, kad Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog auditas atliekamas pagal tarptautinius audito standartus. Taigi, Audito įmonė privalėjo laikytis TAS nuostatų (Audito įstatymo 33 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju A. K., atliekant UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo bei tarptautinių audito standartų reikalavimai.

13. Teismas akcentavo, kad Ataskaitoje nustatytų Audito įstatymo ir TAS pažeidimų, siūlomų rekomendacijų pareiškėjai neginčijo, raštu sutiko su Ataskaitos rekomendacijomis ir dėl šios priežasties Audito priežiūros komiteto posėdyje nedalyvavo, nustatytų pažeidimų taip pat neginčijo teismui pateiktame skunde, teismo posėdyje pripažino nustatytus pažeidimus. Todėl teismas dėl Ataskaitoje konstatuotų pažeidimų plačiau nepasisakė ir vertino tik pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus.

14. Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad Tarnybos sprendimas dėl tyrimo inicijavimo neatitinka teisėtumo reikalavimų, tyrimas pradėtas neteisėtai, o sustabdžius Auditoriaus pažymėjimo galiojimą rekomendacijų įgyvendinimas taptų neįmanomas. Dėl šių pareiškėjų argumentų teismas nurodė, kad tyrimas buvo pradėtas Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“, o parengtoje Ataskaitoje nurodytos rekomendacijos, susijusios su Audito įstatymo ir TAS reikalavimų vykdymu, yra bendro pobūdžio ir nukreiptos į ateitį, o ne siekiant, jog būtų ištaisyti Tarnybos tyrimo metu nustatyti atliktų auditų trūkumai. Tarnyba nepateikė Ataskaitoje jokių rekomendacijų ištaisyti audito trūkumus, minėtomis rekomendacijomis pareiškėjas A. K. galės vadovautis, įvykdęs ginčijamu Įsakymu paskirtą poveikio priemonę. Be to, Ataskaitoje nurodytą rekomendaciją patikslinti pateiktą audito įmonės metinę ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pateikiant teisingą informaciją, UAB „Avantus“ galės įvykdyti, nes jos veikla nėra sustabdyta.

15. Vertindamas pareiškėjų teiginius, kad parinkta poveikio priemonė nėra adekvati nustatytiems pažeidimams, teismas pažymėjo, jog Tarnybos direktorius, ginčijamu Įsakymu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai pažeidė Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nesilaikė TAS reikalavimų), Audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditų darbo dokumentai buvo pildyti formaliai, neatidžiai ir aplaidžiai. Įvertinęs Audito įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, atsakovas taip pat pagrįstai skyrė pareiškėjui A. K. Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę. Teismo vertinimu, pareiškėjai nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų argumentų bei įrodymų, kad Tarnybos direktorius, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti poveikio priemonę, būtų padaręs teisės taikymo klaidų ar būtų netinkamai nustatęs pažeidimus bei paskyręs neproporcingą poveikio priemonę. Priešingai, pareiškėjai tiek tyrimo metu, tiek skunde, tiek teismo posėdyje Tarnybos nustatytus pažeidimus pripažino, jų neginčijo, todėl ginčo Įsakymu A. K. paskirta poveikio priemonė yra proporcinga, jos naikinti ar keisti, vadovaujantis pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

16. Teismas kritiškai vertino pareiškėjų argumentus dėl A. K. finansinio pajėgumo, dėl patirtų neigiamų pobūdžio pasekmių, nes šiuo atveju poveikio priemonės taikymui jie nėra reikšmingi. Tarnybos Įsakymu buvo sustabdytas A. K. pažymėjimo galiojimas, tačiau nebuvo sustabdytas UAB „Avantus“ pažymėjimo galiojimas. Pareiškėjai į bylą pateikė jau po ginčo Įsakymo priėmimo sudarytas finansinių ataskaitų audito paslaugų teikimo sutartis, kas paneigia jų nurodytus argumentus, susijusius UAB „Avantus“ veikla ir jos vykdymu.

17. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytas teisės aktų nuostatas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

III. 18. Pareiškėjai UAB „Avantus“ ir A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taip pat teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę.

20. Pareiškėjai teigia, kad teismas ignoravo, pareiškėjų nuomone, svarbias aplinkybes, kuriomis grindžiamas prieš juos pradėtos procedūros ydingumas, t. y. dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo procedūrinių pažeidimų, todėl teismas pažeidė ABTĮ įtvirtintus šalių lygybės principą ir teisės būti išklausytam principą. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Audito įmonės ir Auditoriaus atliktų auditų kokybės tyrimo inicijavimo procedūra buvo atlikta nesilaikant Įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, atsakovo 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“ buvo priimtas, vadovaujantis nepagrįstais ir pažeidžiant nustatytas procedūras priimtais aktais – Kontrolierės atliko Audito įmonės ir Auditoriaus audito kokybės peržiūra, jos 2020 m. balandžio 20 d. surašyta Audito įmonės ir auditoriaus peržiūros ataskaitą, o tai reiškia, jog ir jo pagrindu inicijuotas finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, pradėtas neteisėtai.

21. Pareiškėjai nesutinka su teismo padaryta išvadą, jog Tarnyba Ataskaitoje nepateikė jokių rekomendacijų ištaisyti audito trūkumus, todėl minėtomis rekomendacijomis pareiškėjas A. K. galės vadovautis, įvykdęs ginčijamu Įsakymu paskirtą poveikio priemonę. Pareiškėjai teigia, kad Ataskaita buvo surašoma ir rekomendacijos siūlomos, kai Auditoriui dar nebuvo paskirtos poveikio priemonės, o tai reiškia, jog teikiant rekomendacijas Tarnybos darbuotojai negalėjo žinoti, ar bus taikomos ir jeigu bus, tai kokios poveikio priemonės. Ataskaitos rengėjai negalėjo prognozuoti, kad minėtomis rekomendacijomis pareiškėjas A. K. galės vadovautis, įvykdęs ginčijamu Įsakymu paskirtą poveikio priemonę, kaip teigė teismas.

22. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl A. K. finansinio pajėgumo ir patiriamų neigiamo pobūdžio pasekmių. Teismas neteisingai interpretavo byloje pateiktus įrodymus. Teismui buvo pateiktos ne tik pasirašytos sutartys, bet ir nutrauktų sutarčių sąrašas. Pareiškėjai pažymi, kad UAB „Avantus“, neturėdama galimybės vykdyti audito veiklą, tapo nuostolinga, nuostolis sudaro 667 Eur. Pareiškėjai minėjo teisminio nagrinėjimo metu atkreipė teismo dėmesį, kad dėl netinkamai parinktos poveikio priemonės taikymo kenčia ne tik UAB „Avantus“ bet ir įmonės darbuotojai, kurie nėra poveikio priemonių objektai. Nepaisant to, kad UAB „Avantus“ neprarado audito įmonės statuso, ji nebegali vykdyti audito veiklos dėl to, kad vienintelio ten dirbančio Auditoriaus leidimas vykdyti audito veiklą yra sustabdytas ginčijamu Įsakymu.

23. Pareiškėjai mano, kad Tarnyba priėmė Įsakymą, nesilaikydama Audito įstatymo normų, reglamentuojančių nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo tvarką, jų skyrimo principus ir tinkamai neįvertinusi Ataskaitos rezultatų. Nors Įsakyme formaliai nurodytos aplinkybės, į kurias turėjo atsižvelgti Tarnyba, priimdama Įsakymą, tačiau šios aplinkybės, parenkant poveikio priemonę, nebuvo tinkamai įvertintos, nes parinkta poveikio priemonė nėra adekvati nustatytiems pažeidimams.

24. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų atliktų auditų kokybės tyrimas buvo inicijuotas, atsižvelgiant į jų atliktų audito peržiūros metu nustatytus trūkumus, o skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai neginčijo peržiūros metu nustatytų jų atliktų audito kokybės trūkumų, kurių pagrindu buvo priimtas Tarnybos sprendimas dėl tyrimo inicijavimo, todėl jų teiginiai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog pati procedūrų pradžia buvo ydinga, yra nepagrįsti. Teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą ir teisinį reglamentavimą, pagrįstai nesutiko su minėtais pareiškėjų skundo argumentais.

26. Atsakovas teigia, kad Ataskaitoje nurodytos rekomendacijos, susijusios su Audito įstatymo ir TAS reikalavimų vykdymu, yra bendro pobūdžio ir nukreiptos į ateitį, o ne siekiant, jog būtų ištaisyti tyrimo metu nustatyti pareiškėjų atliktų auditų trūkumai. Atsakovas Ataskaitoje nepateikė jokių rekomendacijų ištaisyti Tarnybos tikrintų auditų trūkumus ir išvadų, jog tyrimo metu nustatyti trūkumai gali būti ištaisyti. Minėtomis rekomendacijomis pareiškėjai galės vadovautis, įvykdę skundžiamu Įsakymu paskirtą poveikio priemonę.

27. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu buvo vertintos aplinkybės dėl pareiškėjo A. K. finansinio pajėgumo ir buvo nustatyta, jog finansinis pajėgumas sprendimui dėl poveikio priemonės skyrimo įtakos neturi. Atsakovo įsitikinimu, tai, kad priėmus skundžiamą Įsakymą pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, nereiškia, kad Tarnyba, finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo metu nenustačiusi pažeidimų, už kuriuos būtų siūloma skirti poveikio priemonę – piniginę baudą, ir kurios įvykdymui būtų aktualus audito įmonės ir auditoriaus finansinis pajėgumas, turėjo kitaip vertinti pareiškėjų finansinio pajėgumo aplinkybę, nei buvo įvertinta.

28. Atsakovas mano, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui A. K. skirta poveikio priemonė yra proporcinga konstatuotiems pažeidimams, jos neproporcingumo pareiškėjai neįrodo, todėl nėra pagrindo keisti Įsakymu paskirtos poveikio priemonės, ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais teiginiais.

29. Atsakovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2023 m. lapkričio 28 d. Tarnyba gavo pareiškėjo A. K. 2023 m. lapkričio 27 d. prašymą, kuriuo prašoma pavesti Lietuvos auditorių rūmams iki 2023 m. gruodžio 20 d. organizuoti pareiškėjui audito kvalifikacinį egzaminą arba pratęsti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymo „Dėl poveikio priemonės skyrimo“ įvykdymą iki 2024 m. gruodžio 20 d. Tarnyba su 2023 m. gruodžio 1 d. teikimu Nr. A2-49 (toliau – Teikimas) kreipėsi į Audito priežiūros komitetą dėl nuomonės pateikimo dėl Įsakyme nustatyto audito kvalifikacinio egzamino perlaikymo termino pratęsimo iki 2024 m. gruodžio 20 d. Audito priežiūros komitetas 2023 m. gruodžio 12 d. posėdyje vienbalsiai pritarė Tarnybos Teikime nurodytam siūlymui. Tarnyba 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. V3-26 „Dėl auditoriaus A. K. 2023 m. lapkričio 27 d. prašymo“, kuriuo pareiškėjui A. K. suteikė papildomą terminą Įsakymu skirtai poveikio priemonei įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 20 d., kuris neviršija Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto maksimalaus 3 metų termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V3-14, kuriuo nustačius Audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 33 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus sustabdytas auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pavesta auditoriui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo ginčijamo Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, spręsdamas, kad tyrimo metu nustatyti UAB „Limeta“ ir AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 2018 m. atliktų finansinių ataskaitų auditų trūkumai yra reikšmingi, todėl Įsakymu Auditoriui paskirta poveikio priemonė yra proporcinga.

32. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimą tiek su ginčijamu Įsakymu, tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės trimis argumentų grupėmis. Visų pirma, pareiškėjai kelia abejones dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo procedūrinių pažeidimų. Antra, pareiškėjai mano, kad Ataskaitoje pateiktos rekomendacijos reiškia, jog jų finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo metu nustatytas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas nėra nepataisomas ir jis gali būti ištaisytas, įvykdžius Ataskaitoje nurodytas rekomendacijas, dėl to nustatyti tyrimo trūkumai nėra tokie reikšmingi, kurių pagrindu būtų galima skirti pačias griežčiausias poveikio priemones. Trečia, pareiškėjų teigimu, skiriant poveikio priemonę nebuvo įvertintas Auditoriaus finansinis pajėgumas įvykdyti paskirtą poveikio priemonę, nes UAB „Avantus“ vienintelis auditorius yra A. K., todėl skiriant poveikio priemonę ir sustabdžius Auditoriaus pažymėjimo galiojimą, neišvengiamai bus sustabdyta ir UAB „Avantus“ veikla.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjų reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjų teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

38. Pareiškėjai teigia, kad jų atliktų auditų kokybės tyrimo inicijavimo procedūra buvo atlikta nesilaikant Audito įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, todėl, pareiškėjų nuomone, Tarybos sprendimas dėl tyrimo inicijavimo neatitinka teisėtumo reikalavimų ir jo pagrindu inicijuotas finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas pradėtas neteisėtai. Iš pareiškėjų procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų matyti, kad jie atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo procedūrinius pažeidimus iš esmės sieja su Aprašo 16 ir 17 punktų nuostatų pažeidimu, kuomet Kontrolierė 2020 m. balandžio 20 d. Audito įmonės ir auditoriaus peržiūros ataskaitą pateikė Komitetui, neaptarusi peržiūros metų nustatytų trūkumų su Audito įmone ir Auditoriumi, nepateikusi jiems pasiūlymų ir rekomendacijų.

39. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad atlikęs peržiūrą, auditorius kontrolierius su audito įmonės vadovu turi aptarti nustatytus trūkumus, pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas. Šiame aptarime gali dalyvauti auditoriai ir kiti audito įmonės darbuotojai, dalyvavę atliekant auditus. Aptarimas, pasiūlymų ir rekomendacijų teikimas gali būti vykdomas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, t. y. telefonu ar elektroniniu paštu. Aptarimo, pasiūlymų ir rekomendacijų teikimo būdas ir data turi būti nurodytas audito įmonės ir auditoriaus peržiūros ataskaitose. Aprašo 17 punkte nurodyta, kad atlikęs peržiūrą ir surengęs šio Aprašo 16 punkte nurodytą aptarimą, auditorius kontrolierius per 10 darbo dienų parengia ir audito įmonei raštu ir (arba) elektroniniu paštu pateikia B anketos, B suvestinės anketos (11 priedas), audito įmonės peržiūros suvestinės (12 priedas) ir peržiūros ataskaitos projektus bei kiekvienam tikrintam auditoriui raštu pateikia jo atliktų auditų peržiūrų C, D1–D4 anketų, D suvestinės anketos (13 priedas), auditoriaus peržiūros suvestinės (14 priedas) ir peržiūrų ataskaitų projektus. Pagal Aprašo 18 punktą, Audito įmonė ir joje dirbantys auditoriai, gavę 17 punkte išvardytus projektus, turi teisę per 5 darbo dienas raštu pateikti auditoriui kontrolieriui savo atsiliepimą.

40. Iš byloje pateikto Komiteto 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio Nr. 11 protokolo matyti, kad 2020 m. gegužės 25 d. Komiteto posėdyje buvo svarstyta dėl Kontrolierės pateiktos 2020 m. balandžio 20 d. Audito įmonės ir auditoriaus peržiūros ataskaitos ir buvo nustatyta, jog Peržiūros ataskaita yra su trūkumais, t. y. nebuvo pateiktas užpildytas Apraše numatytas klausimynas; nebuvo galimybės įvertinti, kokia apimtimi buvo peržiūrėti atrinktų audito užduočių darbo dokumentai bei kokia apimtimi yra paplitę galimai nustatyti pareiškėjų auditų atlikimo trūkumai.

Kontrolierė buvo įpareigota pašalinti nustatytus trūkumus. 2020 m. birželio 22 d. vykusio Komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo ir pati Kontrolierė, metu buvo atkreiptas jos dėmesys, kad pateikta nuomonė dėl peržiūros rezultatų turi būti aiškiai suformuluota ir pagrįsta pakankamais įrodymais, todėl buvo nutarta įpareigoti Kontrolierę per 10 darbo dienų parenti peržiūros ataskaitą, kurioje būtų aiškiai ir sistemiškai pateikta Kontrolierės nuomonė, pagrįsta surinktais įrodymais dėl Audito įmonės ir Auditoriaus peržiūros rezultatų, bei prie minėtos ataskaitos pridėti užpildytus klausimynus (B, C ir D1).

Kontrolierė 2020 m. liepos 13 d. pateikė Audito įmonės užpildytą klausimyną B ir kitus susijusius dokumentus bei Auditoriaus užpildytą dviejų užduočių klausimyną C, D1 ir kitus susijusius dokumentus. Audito įmonė ir Auditorius pagal Aprašo 18 punkte nustatytą tvarką 2020 m. liepos 16 d. pateikė atsiliepimą, kuriame teigė, kad Kontrolierė pažeidė tyrimo atlikimo procedūras. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Kontrolierė konstatavo Audito įmonės ir Auditoriaus atliktų auditų trūkumus, o Auditorius pateikė atsiliepimą, kuriame atkreipė dėmesį į Kontrolierės padarytus procedūrinius pažeidimus, 2020 m. liepos 28 d. vykusio Komiteto posėdžio metu nusprendė atidėti atliktos Audito įmonės ir Auditoriaus peržiūros svarstymą ir į kitą posėdį kviesti Auditorių. 2020 m. rugpjūčio 27 d. vykusio posėdžio metu Auditorius išsakė savo poziciją dėl atlikto tyrimo, Komiteto nariai atsakė į Auditoriaus iškeltus klausimus.

Įvertinus tai, kad peržiūros metus Kontrolierės nustatyti Audito įmonės ir Auditoriaus atliktų auditų trūkumai yra reikšmingi, vadovaujantis Audito įstatymo 44 straipsnio 4 punktu, buvo nuspręsta teikti Tarnybai siūlymą atlikti Audito įmonės ir Auditoriaus finansinių atskaitų audito kontrolės tyrimą (I t., b. l. 87–95). Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 17 d., buvo patvirtintas Komiteto 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje priimtas nutarimas – teikti Tarnybai siūlymą atlikti Audito įmonės ir Auditoriaus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą (I t., b. l. 96–98).

Tarnyba, atsižvelgdama, be kita ko, į 2020 m. rugpjūčio 27 d. vykusiame Komiteto posėdyje priimtą nutarimą teikti Tarnybai siūlymą atlikti Audito įmonės ir joje dirbančio Auditoriaus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, kuris (nutarimas) buvo patvirtintas 2020 m. rugsėjo 17 d. vykusiame Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo posėdyje, taip pat įvertinusi 2020 m. spalio 13 d. vykusio posėdžio metu pateiktą Komiteto nuomonę, įformintą 2020 m. spalio 21 d. protokolo nutarimu Nr. A1-6, 2020 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“ atlikti Auditoriaus ir Audito įmonės finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi 40 punkte nustatytas aplinkybes, nesutinka su pareiškėjais, kad jų atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas atliktų auditų kokybės tyrimo inicijavimas. Pažymėtina, kad pats Komitetas 2020 m. rugpjūčio 27 d. vykusio posėdžio metu nustatė Kontrolierės Peržiūros ataskaitos trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti. Kontrolierė, tikslindama Peržiūros anketos duomenis, pateikė pareiškėjams Aprašo 17 punkte nurodytas anketas, taip pat pareiškėjai pagal Aprašo 18 punkto nuostatą teikė savo atsiliepimą, Auditorius buvo kviestas į Komiteto posėdį, kuriame turėjo teisę pateikti (ir pateikė) savo poziciją dėl Kontrolierės atliktos peržiūros, Komiteto nariai išsamiai atsakė į Auditoriaus iškeltus klausimus ir pastebėjimus. Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo posėdyje buvo patvirtintas Komiteto nutarimas teikti Tarnybai siūlymą atlikti Audito įmonės ir joje dirbančio Auditoriaus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių toks Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo pritarimas negalėjo būti priimtas, o vien pareiškėjų nurodyti pažeidimai, kurie buvo įvertinti Komiteto posėdžių metu ir kurie buvo šalinami, nesudaro pagrindo pareiškėjų atliktų auditų kokybės tyrimo inicijavimą pripažinti neteisėtu.

42. Atsakydama į pareiškėjų argumentus, susijusius su Ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, kurios, pareiškėjų nuomone, reiškia, jog tyrimo metu nustatyti pažeidimai galėjo būti pataisyti, netaikant griežčiausios poveikio priemonės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad šiuo atveju Ataskaitoje nurodytos rekomendacijos, susijusios su Audito įstatymo ir TAS reikalavimų vykdymu, yra bendro pobūdžio ir nukreiptos į ateitį, o ne siekiant, jog būtų ištaisyti tyrimo metu nustatyti atliktų auditų trūkumai. Ataskaitoje, atsižvelgiant į tyrimo dėl UAB „Limeta“ ir Gamyklos 2018 m. finansinių ataskaitų auditų rezultatus, pateiktos rekomendacijos (I t., b. l. 21–80) vertintinos kaip metodinė pagalba Audito įmonei ir Auditoriui, siekiant, jog jų veikloje nustatyti pažeidimai nepasikartotų. Pateiktomis rekomendacijomis siekiama, kad pareiškėjai ateityje išvengtų tyrimo metu nustatytų klaidų, tačiau, priešingai, nei teigia pareiškėjai, minėtos rekomendacijos neįpareigojo jų ištaisyti tyrimo metu jau nustatytus pažeidimus ir taip išvengti poveikio priemonių taikymo.

43. Vertindama ginčijamu Įsakymu pritaikytos poveikio priemonės – sustabdyti Auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti Auditoriui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos – pagrįstumo ir proporcingumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad Audito įstatymo 56 straipsnyje numatyta, jog viena iš auditoriui taikomų poveikio priemonių yra sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir auditoriui pavesti perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnyje, per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo tokio nurodymo davimo dienos. Pareiškėjai nepaneigė, jog tyrimo metu nustatyti audito kokybės trūkumai yra reikšmingi, galintys turėti įtakos finansinių ataskaitų vartotojams, todėl Tarnyba, įvertinusi Audito įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, pagrįstai ir, teisėjų kolegijos vertinimu, proporcingai Auditoriui skyrė Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę. Tarnyba, priimdama Įsakymą, įvertino, kad Auditoriaus finansinis pajėgumas sprendimui dėl poveikio priemonės skyrimo neturi įtakos, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų, už kuriuos Tarnyba siūlytų skirti piniginę baudą. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjai, atsakovas finansinio pajėgumo klausimą įvertino. Iš byloje pateikto atsakovo 2023 m. gruodžio 21 d. rašto matyti, kad pareiškėjui A. K., jo prašymu, buvo suteiktas papildomas terminas Įsakymu skirtai poveikio priemonei įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 20 d., nes pareiškėjas siekia perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą. Taigi, Auditoriui perlaikius apskaitos kvalifikacinį egzaminą ir taip patvirtinus savo profesinę kvalifikaciją apskaitos srityje, jis galėtų tęsti savo veiklą.

44. Kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

46. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė