2020-02-19 Nr. AB-3966-3-61-3-00279-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-287-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00279-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų ir akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-264(7-226/2017) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 10 066,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 671,62 Eur privalomo socialinio draudimo (toliau – PSD) įmokas, 5 608,02 Eur GPM delspinigius, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigius, 1 007 Eur GPM baudą ir 67 Eur PSD įmokų baudą, 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Inspekcija) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-380 bei 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 68-151 dėl sprendimo klaidos ištaisymo, 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-323 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2. Pareiškėjas su MGK 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. S-264(7-226/2017), VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-380, VMI 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 68-151, Patikrinimo aktu (toliau kartu – skundžiami sprendimai) nesutiko ir nurodė, kad Kirgizijos piliečių atsiųsti pinigai būdavo nuimami ir jais atsiskaitoma su pardavėjais už Kirgizijos piliečių įsigytus automobilius. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į mokesčių administratoriaus surinktus duomenis, nurodė, kad jie patvirtina jo sąžiningumą ir tai, jog visa grynaisiais nuimta suma buvo panaudota Kirgizijos piliečių prašymais sumokėti už jų įsigyjamus automobilius.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nepripažįsta antstolės D. P. surašyto protokolo, kuriuo buvo konstatuota, jog pareiškėjas elektroniniu paštu gavo iš Kirgizijos piliečių atsiskaitymą su kitais asmenimis patvirtinančius dokumentus ir teigė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog už įsigytus automobilius buvo tinkamai atsiskaityta. Pareiškėjas taip pat nesutiko su mokesčių administratoriaus teiginiais, kad pareiškėjas nuimtų grynųjų pinigų negrąžino Kirgizijos piliečiams, todėl visi grynieji pinigai išimti iš ginčo sąskaitų laikytini pareiškėjo pajamomis. Pateiktos važtaraščių kopijos patvirtina transporto priemonių įsigijimą ir jų išgabenimą į Kirgiziją, o transporto priemonių įsigijimo kainos mažintinos.

4. Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad piniginės lėšos pervedamos į gyventojo asmeninę sąskaitą neapmokestinamos GPM, jei turima pakankamai įrodymų pripažinti, jog pervestos lėšos nėra fizinio asmens pajamos, o pareiga pagrįsti minėtas aplinkybes tenka būtent pareiškėjui. Pareiškėjas pateiktų paaiškinimų dėl į banko sąskaitą pervestų lėšų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog į savo sąskaitą gautas lėšas iš Kirgizijos piliečių grąžindavo atgal. Mokesčių administratorius akcentavo, kad tik vėlesnio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė Kirgizijos piliečių raštelius, kuriuose nurodyta, jog jie pretenzijų dėl pervestų lėšų neturi.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pateikti važtaraščiai iš esmės patvirtina, jog įsigyti automobiliai buvo gabenami į Kirgiziją, tačiau iš pateiktų važtaraščių priedų nenustatyta, kad už Lietuvoje pirktas ir į Kirgiziją gabenamas transporto priemones buvo atsiskaitoma būtent į pareiškėjo asmeninę ar bendrasavininkų banko sąskaitas iš Kirgizijos piliečių gautų ir išgrynintų piniginių lėšų. Pareiškėjas savo poziciją grindžia argumentu, jog piniginės lėšos, pervestos į jo banko sąskaitą, negali būti pripažintos pajamomis, nes buvo panaudotos Kirgizijos piliečių transporto priemonių įsigijimui, o piniginių lėšų likutis jiems grąžintas grynais, tačiau atsakovas pažymėjo, jog aplinkybes apie į pareiškėjo sąskaitą pervestų piniginių lėšų grąžinimą Kirgizijos piliečiams, jų disponavimą minėtų asmenų interesais, pareiškėjas turėjo pagrįsti patikimais įrodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtintų tokias išvadas, tačiau tokių, juridinę galią turinčių dokumentų, pateikta nebuvo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo K. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl MGK 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-264(7-226/2017), VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-380 bei 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 68-151 ir Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI, vykdydama 2013 m. gruodžio 5 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-118, atliko GPM, PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2008–2009 m. laikotarpį ir surašė 2015 m. birželio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65) FR0680-431. Pareiškėjas 2015 m. liepos 15 d. pateikė rašytines pastabas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuota 47 339 Lt (13710,32 Eur) mokesčių suma ir kartu su pastabomis pateikė I. Z. (I. Z.) 2010 m. sausio 5 d. pareiškimo kopiją ir N. T. (N. T.) 2011 m. sausio 30 d. raštelio kopiją, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tarptautiniai kontaktai“ dokumentus – važtaraštį Nr. 515939, važtaraščių Nr. 515939, Nr. 551915, Nr. 484381, Nr. 484980, Nr. 484561, Nr. 484442, Nr. 440308, Nr. 440983, Nr. 422011, Nr. 370343 priedus, vieną priedą be važtaraščio numerio bei UAB „Logipolijos transporto grupė“ važtaraščio Nr. 369552 priedą (toliau – ir važtaraščiai ir jų priedai). Vilniaus AVMI 2015 m. rugpjūčo 12 d. sprendimu Nr. (4.65)FR0682-538 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nusprendė nepatvirtinti patikrinimo akto ir pavedė mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą.

11. Vykdydama 2015 m. spalio 1 d. pavedimą tikrinti Nr. (4.65) FR0773-2637 bei minėtą Vilniaus AVMI sprendimą, VMI atliko pareiškėjo GPM ir PSD įmokų teisingumo pakartotinį patikrinimą už 2008–2009 m. laikotarpį ir priėmė Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo mokėtinus mokesčius: 12 915,60 Eur GPM ir 671,62 Eur PSD įmokas (už 2009 metus).

12. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš savo asmeninės ir iš bendrasavininkų sąskaitų išėmė Kirgizijos piliečių I. Z. ir N. T. pervestus pinigus 202 080 Lt (2008 m. – 163 422 Lt ir 2009 m. – 386 58 Lt), tačiau nepateikė dokumentų, įrodančių, kad tuos pinigus perdavė Kirgizijos piliečiams ar kitaip juos panaudojo jų interesams tenkinti, neįrodė, kad iš banko sąskaitų išimtos lėšos grynaisiais pinigais netapo pareiškėjo nuosavybe (pajamomis). Atsižvelgiant į tai, 202 080 Lt suma buvo priskirta pareiškėjo gautoms B klasės pajamoms ir apmokestintos kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos.

13. VMI nustatė, kad pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko duomenimis į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą Kirgizijos pilietis I. Z. pervedė 53 047,56 Lt (iš jų: 2008 m. vasario 5 d. – 3 900 Eur (13 465,92 Lt), 2008 m. gegužės 1 d. – 6 730 Eur (23 237,34 Lt) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. – 7 000 JAV dolerių (16 344,30 Lt). Banko pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „privatus perdavimas“ ir „neatlygintinai perduoti“. Pagal banko sąskaitos išrašą pareiškėjas į minėtą sąskaitą gautus pinigus po 2–4 dienų grynaisiais pinigais išsiėmė 10 565 Eur (36 478,83 Lt) ir 6 950 JAV dolerių (16 335,28 Lt), iš viso 52 814,11 Lt, iš jų: 2008 m. – 36 478,83 Lt, 2009 m. – 16 335,28 Lt. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iš bendrasavininkų banko sąskaitos pagal įgaliojimą (kuris nurodytas banko sąskaitos išrašuose) laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. spalio 1 d. grynaisiais pinigais išsiėmė 39 475 Eur (136 011,11 Lt) ir laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo 15 d., konvertavus eurus į litus, grynaisiais pinigais išsiėmė 13 254,77 Lt, iš viso 149 265,88 Lt, iš jų 2008 m. – 126 943,37 Lt, 2009 m. – 22 322,51 Lt. Pareiškėjas į minėtą sąskaitą pervestus pinigus išsiimdavo grynaisiais per 2–4 dienas nuo jų gavimo.

14. Pakartotinio patikrinimo metu 2015 m. lapkričio 26 d. buvo išsiųsti paklausimai Nr. (11.32-30-2)46-KD-6494 ir Nr. (11.32-30-2)46-KD-6493 į Kirgizijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti, kokie ryšiai sieja I. Z. ir N. T. su pareiškėju. Kirgizijos valstybinė mokesčių tarnyba 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 12-8/24586 informavo, kad pilietis I. Z. 2008 metais pervedė į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą 10 630 Eur ir 2009 m. 7 000 JAV dolerių. Taip pat informavo, kad pagal turimus duomenis atlikti I. Z. patikrinimą nėra galimybės, nes pagal Kirgizijos Respublikos mokesčių įstatymus yra suėjęs senaties terminas. Kirgizijos valstybinė mokesčių tarnyba 2017 m. kovo 25 d. raštu Nr. 12-19/6834 nurodė, jog N. T. 2008–2009 metais įsigijo transporto priemones iš Lietuvos Respublikos, tačiau kiek jų įsigijo ir kokias pinigų sumas už perkamas transporto priemones pervedė pareiškėjui, I. Z. neprisimena. Paaiškinta, kad fizinis asmuo N. T. siuntė pinigines lėšas, perduotas jam kitų asmenų, pareiškėjui už automobilius. Su pareiškėju jį sieja draugiški santykiai. Bendrasavininkų sąskaita buvo atidaryta N. T. iniciatyva, tačiau kokiame banke ir koks sąskaitos numeris jis neprisimena. Automobiliai buvo perkami ir klientų piniginės lėšos buvo pervedamos pagal užsakymus. Jis teikė tik gabenimo paslaugas, tačiau jokių dokumentų neišsaugojo. Automobilius pagal skelbimus internete iš Lietuvos piliečių pirko, o transporto priemonių išgabenimą geležinkeliu tvarkė pareiškėjas N. T. prašymu. Tarp jų jokių rašytinių sutarčių sudaryta nebuvo. N. T. dėl piniginių lėšų grąžinimo iš pareiškėjo paaiškino, kad grynais pinigais niekada pinigų iš pareiškėjo nėra gavęs, o raštelį jis parašė, prašant pareiškėjui, kad pateikti Inspekcijai. Raštelis buvo išsiųstas internetu „Whats App“ programa, bet teksto ir apie ką rašė neprisimena, originalo (raštelio) neišsaugojo. N. T. patikrinimui jokių buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų nepateikė.

15. Inspekcija patikrinimo metu taip pat įvertino pareiškėjo pateiktus važtaraščių priedus ir nustatė, kad I. Z. vardu buvo pirktos 8 transporto priemonės už 70 796,81 Lt sumą, iš jų: 2007 m. buvo pirktos 6 transporto priemonės transporto priemonės už 50 798,19 Lt, 2008 m. – 2 transporto priemonės už 19 998,62 Lt sumą. Pateiktuose važtaraščių prieduose duomenų, susijusių su pareiškėju, nėra. Patikrinimo metu UAB „Tarptautiniai kontaktai“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras, važtaraščius bei jų priedus ir nustatyta, kad 2008 m. UAB „Tarptautiniai kontaktai“ N. T. vardu išrašė vieną PVM sąskaitą-faktūrą Serija GG Nr. 006873, kurios suma 8 300 JAV dolerių, už krovinių pervežimo geležinkeliu ir ekspedijavimo paslaugas. Nustatyta, kad prekės – naudotos transporto priemonės buvo gabenamos į Kirgiziją. Mokėtojų skiltyje nurodomi fiziniai asmenys buvo ir N. T. pavardė. Pagal važtaraščių priedus nustatyta, kad N. T. vardu buvo pirkta 17 transporto priemonių už 78 639,93 Lt sumą, iš jų: 2007 m. buvo pirktos 13 transporto priemonių už 57 650,39 Lt sumą, 2008 m. buvo pirktos 4 transporto priemonės už 20 989.57 Lt sumą.

16. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2008–2009 metais iš bendrasavininkų sąskaitos išėmė 149 265,88 Lt (2008 metais – 126 943,37 Lt, 2009 metais – 22 322,51 Lt) lėšų, pervestų iš N. T., o pagal pateiktus važtaraščių priedus N. T. vardu 2008 m. buvo pirktos 4 transporto priemones už 20 989,57 Lt sumą. Pagal pareiškėjo pateiktą UAB „Logipolijos transporto grupė“ išrašytą važtaraščio priedą Nr. 369552 nustatyta, kad N. T. pirko 2007 metais transporto priemonę – „M. G.“ už 3 000 Lt. Pateiktame važtaraščio priede duomenų, susijusių su pareiškėju nėra, taip pat nėra nurodytos prekių pirkimo ar gabenimo datos.

17. Mokesčių administratorius, įvertinęs dokumentus taip pat skundžiamame sprendime pažymėjo, kad duomenų apie 2009 m. pirktas transporto priemones pateikta nebuvo, o pareiškėjo nuimtos nuo sąskaitų sumos buvo ženkliai didesnės. Pareiškėjo 2008 m. išsigryninta pinigų suma yra 16480,21 Lt ir 105953,80 Lt didesnė nei I. Z. ir N. T. pirktų transporto priemonių bendra kaina. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl išgrynintos lėšos didesnės nei įsigytų automobilių kainos, nenurodė asmenų, kuriems, perdavė iš sąskaitų išimtus pinigus identifikacinių duomenų, nepateikė grynųjų pinigų perdavimą pagrindžiančių dokumentų (pvz. pinigų priėmimo–perdavimo aktų).

18. Teismas pažymėjo, kad Kirgizijos valstybinė mokesčių tarnyba pateiktu atsakymu nurodė, jog N. T. dėl piniginių lėšų grąžinimo iš pareiškėjo paaiškino, jog grynais pinigais niekada pinigų iš pareiškėjo nėra gavęs, o raštelį jis parašė tik prašant pareiškėjui, kad pateikti Inspekcijai, t. y. pats N. T. nurodo, kad realiai pinigų iš pareiškėjo negavo, todėl pagrindo teigti, jog atsiųsti rašteliai patvirtina pinigų perdavimo faktą, nėra. Teismas taip pat akcentavo, kad antstolė D. P. iš esmės konstatavo, jog pareiškėjas elektroniniu paštu gavo Kirgizijos piliečių raštelius, tačiau surašytu protokolu nėra konstatuojama, kad pareiškėjas realiai grąžino visą sumą Kirgizijos piliečiams.

19. MGK skundžiamame sprendime įvertino, kad Kirgizijos mokesčių tarnyba patvirtino, jog bendrasavininkų sąskaita Lietuvos komerciniame banke buvo atidaryta N. T. iniciatyva, o pinigai buvo pervesti automobilių Lietuvos Respublikoje pirkimui ir apmokėjimui, išrašant pareiškėjui įgaliojimą naudotis į jo sąskaitą pervestomis lėšomis. Taip pat įvertino pateiktus važtaraščius ir jų priedus ir padarė išvadą, kad netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog už 2008 m. I. Z. vardu įsigytus 2 automobilius buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais iš paties I. Z. pervestų į pareiškėjo sąskaitą ir iš jos išimtų lėšų. Tokia pati išvada darytina ir N. T. 2008 m. įsigytų Lietuvos Respublikoje transporto priemonių atžvilgiu. Tuo pagrindu, MGK iš pareiškėjo 2008 m. mokesčių administratoriaus nustatytų ginčo 161 652 Lt pajamų atėmė I. Z. ir N. T. 2008 m. įsigytų ir transportuotų į Kirgizijos Respubliką automobilių įsigijimo kainas bei sumažino mokesčių administratoriaus papildomai nustatytą mokesčio bazę. Pareiškėjas to neskundė ir sutinka, tačiau teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog kitą pinigų dalį pareiškėjas atidavė kitiems asmenims sumokėti už automobilius ar grąžino Kirgizijos piliečiams.

20. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog likusią 159 321,81 Lt sumą pareiškėjas Kirgizijos piliečių nurodymais būtų perdavęs konkretiems asmenims apmokėti už įsigytus Lietuvoje automobilius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pateikti pakankamus ir neabejotinus įrodymus, patvirtinančius, kad gautos pinigų sumos nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamos pajamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra akcentavęs, jog pareiga pagrįsti minėtas aplinkybes tenka būtent mokesčių mokėtojui (LVAT 2012 m gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1601/2012; 2016 m. rugpjūčio 2 d nutartis administracinėje byloje A-2626-575/2016, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-982-438/2017).

21. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, kurie patvirtintų, kieno vardu ir kokie automobiliai buvo pirkti, kada buvo išvežti iš Lietuvos, kam ir kada grynieji pinigai buvo perduoti, taip pat nepateikė jokių patvirtinimų, kad Kirgizijos piliečių nurodymu pinigai buvo realiai perduoti kitiems asmenims ir pareiškėjas iš to negavo jokios naudos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei disponuodamas tokia pinigų suma, turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad pinigų perdavimas vyktų pasirašytinai, t. y. sudaryti pinigų priėmimo–perdavimo aktą ar pan.

22. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad MGK teisėtai bei pagrįstai rėmėsi byloje esančiais netiesioginiais įrodymai, kurie patvirtina dalį gražintos sumos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų likusios pinigų sumos perdavimą kitiems asmens, todėl pagrindo laikyti neteisėtu ir panaikinti MGK ar VMI sprendimus nėra.

III. 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 2) pridėti prie bylos 2018 m. birželio 25 d. Kauno 28-ajame notarų biure N. T. pateikto liudijimo pareiškimą; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti MGK 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-264 (7-226/2017) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 10066,60 Eur GPM, 671,62 PSD įmokas, 5608,02 Eur GPM delspinigius, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigius, 1007 Eur GPM baudą ir 67 PSD įmokų baudą; VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-380 bei 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 68-151 dėl sprendimo klaidos ištaisymo, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 12915,60 Eur GPM, 671,62 Eur PSD įmokas, 8639,32 Eur GPM delspinigius, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigius, 2583 Eur GPM baudą ir 134 Eur PSD įmokų baudą; Vilniaus AVMI Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimo skyriaus I poskyrio 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32) FR0680-323, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 12915,60 Eur GPM, 671,62 Eur PSD įmokas, 8639,32 Eur GPM delspinigius, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigius, 2583 Eur GPM baudą ir 134 Eur PSD įmokų baudą.

24. Pareiškėjas teigia, kad MGK ir VMI savo sprendimuose nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pagal Kirgizijos piliečio N. T. prašymą bei pagal fizinio asmens banko sąskaitos sutartį AB bankas „Hansabankas“ sostinės regiono skyriuje (Elektrėnų) 2007 m. spalio 5 d. atidarė bendrasavininkų sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratoriaus sprendimuose minima AB Swedbanko (tuometinė „Hansabanko“) sąskaita kada nors priklausė bendrasavininkams ar buvo atidaryta bendrasavininkų vardu. Priešingai, pati VMI ir MGK savo sprendimuose patvirtina, kad banko „Swedbank“ AB pateiktais duomenimis, banko sąskaita priklausė N. T., kuris pagal Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. B. patvirtintą 2007 m. spalio 6 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 2) įgaliojo pareiškėją disponuoti jam priklausančio piniginio indėlio lėšomis, esančiomis minėtoje sąskaitoje (atlikti visas finansines operacijas, daryti mokėjimo pavedimus, paimti bet kada ir bet kurią pinigų sumą įgalioto asmens nustatytomis sąlygomis bei nuožiūra, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu). Fizinio asmens anketoje N. T. nurodė, kad sąskaitos atidarymo tikslas – automobilių pirkimas. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėta banko „Swedbank“ sąskaita buvo atidaryta vieno asmens – N. T. – vardu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo tik įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą tvarkyti šioje sąskaitoje kito asmens pinigines lėšas, nedaro nei minėtos sąskaitos bendrasavininkų sąskaita nei joje laikonas pinigines lėšas bendrasavininkų bendromis lėšomis.

25. Byloje nustatyta, kad pakartotinio patikrinimo metu 2015 m. lapkričio 26 d. buvo išsiųsti paklausimai į Kirgizijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti, kokie ryšiai sieja I. Z. su pareiškėju. Kirgizijos valstybinė mokesčių tarnyba 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 12-8/24586 informavo, kad pilietis I. Z. 2008 metais pervedė į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą 10 630 Eur ir 2009 metais 7 000 JAV dolerių. Taip pat informavo, kad pagal turimus duomenis atlikti I. Z. patikrinimą nėra galimybės, nes pagal Kirgizijos Respublikos mokesčių įstatymus yra suėjęs senaties terminas. Vadinasi, byloje nėra jokių pareiškėjo tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms paneigiančių duomenų, kad pareiškėjas neperdavė arba kad I. Z. negavo savo paties pervestų piniginių sumų automobilių pirkimams.

26. Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų likusios pinigų sumos perdavimą N. T. Patikrinimo metu pats mokesčių administratorius tiesiogiai neapklausė ir jokia forma nebendravo su N. T. ir, kaip pažymėjo pirmos instancijos teismas, rėmėsi byloje esančiais netiesioginiais įrodymais. Kita vertus, Kirgizijos valstybinės mokesčių tarnybos 2017 m. kovo 25 d. raštas, kuriame pateikti N. T. paaiškinimai, yra dviprasmiškas, prieštaringas: neaišku, kokie klausimai buvo formuluojami kontrahentui, kokie duomenys buvo tikslinami ir t.t. Rengiant šį apeliacinį skundą pareiškėjui tapo žinoma, kad Kirgizijos pilietis N. T. 2018 metų birželio pabaigoje lankysis Lietuvoje. Atitinkamai, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus, N. T. sutiko patikslinti visas aplinkybes, susijusias su jo finansiniais santykiais su pareiškėju bei patikslinti aplinkybes, susijusias su jo parodymų davimu Kirgizijos mokesčių administratoriui. Mažai tikėtina, kad šio apeliacinio skundo nagrinėjimo LVAT dieną N. T. lankysis Lietuvoje (įvertinant, kad nėra aišku, ar šis skundas bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka ir, atitinkamai, būtų galimybė išklausyti N. T. parodymus betarpiškai teismo posėdyje). Tuo tikslu, taikant įstatymo analogiją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 str. 8 d. nuostata), jog tais išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, asmuo gali kreiptis į notarą su pageidavimu, kad būtų patvirtini tokio liudytojo parodymai, – 2018 m. birželio 25 dieną Kauno 28-ajame notarų biure, dalyvaujant vertėjai ir davęs priesaiką dėl tsakomybės už melagingų parodymų davimą, N. T. davė liudytojo parodymus.

27. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kuria jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami GPM tik esant pakankamiems įrodymams, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes, jog į asmeninę banko sąskaitą gautos lėšos nėra mokesčių mokėtojo pajamos arba yra neapmokestinamos pajamos, tenka mokesčių mokėtojui, pateikiant konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT formuojamoje praktikoje (2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-60/2011, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010, 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012, 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1299-556/2017). Šiuo atveju būtent pareiškėjui kyla pareiga paneigti mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatytus faktus dėl 2008–2009 m. laikotarpiu fizinių asmenų į jo ir bendrasavininkų banko sąskaitą pervestų lėšų priskyrimo apmokestinamosioms pajamoms. Nuo pirminių paaiškinimų 2011 m. gruodžio 28 d. teikimo momento pareiškėjas savo poziciją dėl nurodytų lėšų gavimo į savo sąskaitas grindė tik paaiškinimais, nepateikdamas jokių juridinę galią turinčių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad 2007–2008 m. į savo sąskaitą iš N. T. ir I. Z. gautas lėšas nuimdavo ir grąžindavo jų savininkams N. T. ir I. Z. (Patikrinimo akto 4 lapas).

29. Dėl teismui pateikto papildyto Kirgizijos piliečio N. T. liudijimo, kuriame pateikiama detali, identiška, žodis žodin situacijos analizė pagal bylos fabulą kelia pagrįstų abejonių. Kyla klausimų, kodėl asmuo teikdamas pirminius paaiškinimus nesugebėjo nurodyti nieko konkretaus mokesčių administratoriui, tačiau praėjus dar 2 metams jau geba įvardinti konkrečias sumas, datas ir t. t. LVAT praktikoje yra nurodęs, kad įstatymas nedraudžia mokesčių mokėtojui teikti įrodymus ir po mokestinio patikrinimo atlikimo, tačiau tai nereiškia, jog mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali suabejoti tokiu būdu pateiktais įrodymais ir negali jų atmesti. Siekiant objektyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo tokie vėliau pateikti įrodymai turi būti atidžiai įvertinti ir turi būti išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių jie buvo pateikti ne iš karto, o po tam tikro laiko. Be abejonės, tokį įrodymų pateikimo uždelsimą gali nulemti objektyvios priežastys, tačiau taip pat toks vėlesnis įrodymų pateikimas gali reikšti ir mokesčių mokėtojo bandymą, žinant nustatytus jo mokesčių nesumokėjimo faktus, sudaryti jo veiksmų teisėtumo regimybę bei išvengti mokestinių prievolių vykdymo (LVAT 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-1067-06). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta objektyvių priežasčių, kurios galėjo lemti vėlesnį pareiškėjo įrodymų pateikimą. Darytina išvada, jog pareiškėjas vėliau papildomus įrodymus teikia ne siekdamas patvirtinti iš tikrųjų buvusius faktus, o siekdamas sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę bei išvengti mokestinių prievolių. Juolab, kad ir pareiškėjo pateiktų įrodymų turinys nepaneigia Inspekcijos nustatytų aplinkybių, kad gautomis pajamomis disponavo pareiškėjas ir pareiškėjas nepateikia jokių patvirtinimų, kad Kirgizijos piliečių nurodymu pinigai buvo realiai perduoti kitiems asmenims ir pareiškėjas iš to negavo jokios naudos. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei disponuodamas tokia suma turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad pinigų perdavimas vyktų pasirašytinai, t. y. sudaryti pinigų priėmimo-perdavimo aktą ar pan.

30. Nagrinėjamu atveju minėtas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nėra motyvuojamas jokiais argumentais, tik išreikštas prašymas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių bylai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų nustatęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas bei kurias byloje dar reikėtų nustatyti, kaip galbūt skiriasi teismų praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamais klausimais ir pan. Bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Be to, nagrinėjamu atveju byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir Pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių šį prašymą pagrindžiančių aplinkybių. Kadangi pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama ši byla, proceso dalyvių pozicija yra išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, todėl minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pridėti prie nagrinėjamos bylos 2018 m. birželio 25 d. Kauno 28-ajame notarų biure N. T. pateikto liudijimo pareiškimą.

34. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis).

35. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 192 straipsnio 8 dalis nustato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog, vadovaujantis CPK 192 straipsnio 8 dalimi, N. T. parodymus davė notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtino.

37. ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo.

38. ABTĮ 59 straipsnio 1 dalis numato, jog šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus; teismui nusprendus, liudytojas gali būti apklausiamas savo buvimo vietoje. Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra nustatyta, kad bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos rašytiniais liudytojo parodymais, kuriuos jis davė notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtino, taip pat šiame įstatyme nėra tiesioginės nuorodos, jog administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, vadovaujasi CPK 192 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Todėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas N. T. pateiktas liudijimas vertintinas ne kaip liudytojo parodymai, o kaip rašytinis įrodymas.

39. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas iš esmės yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pareiškėjui sumokėti papildomas gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei su šiuo mokesčių ir įmokomis susijusias sumas teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Papildomos GPM ir PSD įmokos pareiškėjui buvo apskaičiuotos dėl to, kad, mokesčių administratoriaus nuomone, mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas iš bankų sąskaitų išsiėmė iš Kirgizijos piliečių I. Z. ir N. T. gautus pinigus 202080 Lt (2008 m. – 163422 Lt ir 2009 m. – 38658 Lt), tačiau, mokesčių administratoriaus tvirtinimu, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog tuos pinigus perdavė Kirgizijos piliečiams ar kitaip juos panaudojo jų interesams tenkinti. Todėl mokesčių administratorius minėtą pinigų sumą priskyrė pareiškėjo gautomis B klasės pajamomis

41. VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-380 ir 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 68-151 dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-380 klaidos ištaisymo nurodė pareiškėjui sumokėti 12915,6 0 Eur GPM, 671,62 Eur PSD įmokų, 8639,32 Eur GPM delspinigių, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigių, 2583 Eur GPM baudą, 134 PSD įmokų baudą.

42. MGK, išnagrinėjusi ikiteismine tvarka mokestinį ginčą pagal pareiškėjo skundą, 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. S-264(7-226 /2017) nusprendė pakeisti VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-380 ir 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 68-151 dėl sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-380 klaidos ištaisymo ir vietoje nurodymo sumokėti 12915,60 Eur GPM, 671,62 Eur PSD įmokas, 8639,32 Eur GPM delspinigius, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigius, 2583 Eur GPM baudą ir 134 Eur PSD įmokų baudą nurodyti sumokėti 10066,60 Eur GPM, 671,62 Eur PSD įmokas, 5608,02 Eur GPM delspinigius, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigius, 1007 Eur GPM baudą ir 67 Eur PSD įmokų baudą.

43. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

44. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis, nustatė, kad į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Kirgizijos pilietis I. Z. pervedė 53047,56 Lt (iš jų: 2008 m. vasario 5 d. – 3 900 Eur (13465,92 Lt), 2008 m. gegužės 1 d. – 6730 Eur (23237,34 Lt) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. – 7 000 JAV dolerių (16344,30 Lt). Pagal banko sąskaitos išrašą pareiškėjas gautus 10565 Eur (36478,83 Lt) ir 6950 JAV dolerių (16335,28 Lt), iš viso 52814,11 Lt išėmė grynaisiais pinigais, iš jų: 2008 m. – 36478,83 Lt, 2009 m. – 16335,28 Lt. Taip pat nustatė, kad iš AB bankas „Hansabankas“ (vėliau bankas „Swedbank“ AB) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos N. T. vardu, pareiškėjas pagal notaro patvirtintą įgaliojimą laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. spalio 1 d. grynaisiais pinigais išsiėmė 39475 Eur (136011,11 Lt), laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo 15 d., konvertavus eurus į litus, grynaisiais pinigais išsiėmė 13254,77 Lt, iš viso 149265,88 Lt, iš jų 2008 m. – 126943,37 Lt, 2009 m. – 22322,51 Lt. Taigi pareiškėjas iš savo asmeninės ir N. T. vardu atidarytos banko sąskaitos išėmė grynaisiais 202080 Lt (2008 m. – 163422 Lt ir 2009 m. – 38658 Lt). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

45. MGK 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. S-264(7-226 /2017) nusprendė sumažinti pareiškėjo apmokestinamų pajamų bazę 40988,19 Lt (I. Z. ir N. T. 2008 m. įsigytų ir transportuotų į Kirgizijos Respubliką automobilių kaina), tačiau 159321,11 Lt (202080 Lt – 40988,19 Lt = 159321,11 Lt) pripažino apmokestinamosiomis B klasės pajamomis (b. l. 24–36). Pareiškėjas skundu, paduotu pirmosios instancijos teismu,i ginčija tik tą MGK 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-264(7-226/2017) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 10066,60 Eur GPM, 671,62 Eur PSD įmokas, 5608,02 Eur GPM delspinigius, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigius, 1007 Eur GPM baudą ir 67 Eur PSD įmokų baudą. Taigi nagrinėjamo ginčo esmė yra tai, ar mokesčių administratorius pagrįstai pripažino 159321,11 Lt pareiškėjo gautomis B klasės pajamomis.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis, jog AB bankas „Hansabankas“ (vėliau bankas „Swedbank“ AB) N. T. vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrasavininkių sąskaita. Tačiau šioje sąskaitoje buvusių piniginių lėšų, kurias pareiškėjas išgrynino, nuosavybės klausimai mokesčių teisės prasme, sprendžiant dėl pareiškėjo apmokestinimo teisėtumo ir pagrįstumo, neturi jokios esminės reikšmės, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų dėl nurodytų aplinkybių nevertina.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra nustatyta jokių duomenų, paneigiančių, kad jis neperdavė, arba kad I. Z. negavo savo paties pervestų piniginių sumų automobilių pirkimams. Be to, nepagrįstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvas, jog jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų likusios pinigų sumos perdavimą N. T.

48. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

49. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padaryta išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2839/2011; 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1052/2014; 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1946/2014; 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-442/2019).

50. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 d. nustato, kad pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.

51. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis, jog paimdamas iš savo asmeninės banko sąskaitos ir N. T. vardu atidarytos banko sąskaitos I. Z. ir N. T. pervestus pinigus gavo GPM apmokestinamų pajamų.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog mokesčių administratorius išsamiai išanalizavo mokestinio patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis dėl pareiškėjo iš bankų sąskaitų paimtų piniginių sumų, argumentuotai pagrindė dėl ko šias pinigines sumas pripažino GPM apmokestinamosiomis pajamomis, t. y. įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mokesčių administratoriaus įrodinėjimo pareigą ir pagrindė savo išvadas dėl minėtų piniginių sumų pripažinimo pareiškėjo pajamomis.

53. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo kontekste, vien tik pareiškėjo skunduose, paduotuose mokestinio ginčo nagrinėjimo procese, išdėstyti abstraktaus pobūdžio paaiškinimai dėl neteisingai mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokesčių, nesant jokių kitų pareiškėjo pateiktų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie iš bankų sąskaitų paimtų piniginių sumų panaudojimą, nepaneigia mokesčių administratoriaus surinktų duomenų bei jų pagrindu padarytų išvadų apie tai, jog dalis pareiškėjo iš minėtų bankų sąskaitų paimtų piniginių sumų pripažintinos pareiškėjo pajamomis, apmokestinamomis GPM pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

54. Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai duotame paaiškinime nurodė, kad I. Z. pervestus į jo sąskaitą pinigus nuimdavo grynaisiais ir juos, suderinęs su I. Z., perduodavo asmeniui vardu K. Pinigus, nuimtus grynaisiais iš N. T. vardu atidarytos sąskaitos perduodavo N. T. nurodytiems asmenims, vienas iš jų buvo tas pats K. Jokių pinigų perdavimo dokumentų neturi (MGK byla, I t., b. l. 77).

55. Liudytojo parodymuose, duotuose 2018 m. birželio 25 Kauno 28-ajame notarų biure ir patvirtintuose notaro, nurodyta, jog N. T. patvirtino, kad jis į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniškai pervedė 2008 metais 45050 EUR sumą (155219,78 Lt) ir 2009 metais 6 500 EUR sumą (22 395,75 Lt), kad į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su jo žinia kitas Kirgizijos pilietis I. Z. 2008 m. vasario 5 d. pervedė 3900 Eur (13465,92 Lt), 2008 m. gegužės 13 d. – 6730 Eur (23237,34 Lt) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. pervedė 7000 USD (16344,30 Lt), bendrai – 53047,56 Lt sumą, kad jo nurodymu ir pavedimu pareiškėjas iš asmeninės ir iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino jo laikomą 202080 Lt sumą (2008 m. – 163 422 Lt ir 2009 m. – 38 658 Lt), kad jo nurodymu ir pavedimu 2008 metais pareiškėjas jo vardu nupirko 4 (keturias) transporto priemones už 20 989,57 Lt sumą, o likusius grynuosius pinigus perdavė jo nurodytam asmeniui A. B. (b. l. 154–158).

56. Paminėti rašytiniai dokumentai (pareiškėjo paaiškinimas bei liudytojo N. T. parodymai) savo turiniu iš esmės prieštarauja vienas kitam, todėl jie negali būti pripažinti objektyviais įrodymais, kurių pagrindų būtų galima paneigti mokesčių administratoriaus išvadas.

57. Pareiškėjas valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė antstolės D. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuotas raštelių iš I. Z. ir N. T. gavimo faktas bei rašteliai, surašyti ne valstybine kalba (MGK byla I t., b. l. 58-60).

58. MAĮ 153 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą.

59. Pareiškėjas nepateikė prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų dokumentų (I. Z. ir N. T. raštelių) vertimų į valstybinę kalbą, todėl šie dokumentai nepripažinti leistinais duomenimis, kuriais mokesčių mokėtojas gali pagrįsti mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusių sumų neteisingumą.

60. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė