Legislator Case Law & Legislation
6d2291c7-e0d6-4111-81db-26db8b64d235 AI generated

6d2291c7-e0d6-4111-81db-26db8b64d235 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6d2291c7-e0d6-4111-81db-26db8b64d235
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI-3074-426/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01657-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M. ir pareiÅ¡kėjų atstovams advokatams Adomui Kunčiui ir ArtÅ«rui Vitkevičiui, atsakovės atstovui Laurynui Konteniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R.

Legislator headnote

AI generated

6d2291c7-e0d6-4111-81db-26db8b64d235 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pasak pareiÅ¡kėjų, Taisyklėse pateikiama sÄ voka asmeninės iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti suprantamos kaip su metinių apmokestinamųjų pajamų gavimu susijusios gyventojų iÅ¡leistos pinigų sumos. Skunde nurodo, kad 2010 m. mokestinio laikotarpio GPM apskaičiavimÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ Taisyklių 4.1 punkto pagrindu mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo, nes 2010 metais pareiÅ¡kėjų deklaruotos pajamos buvo akivaizdžiai didesnės už patirtas turto įsigijimo ir asmenines iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-3074-426/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01657-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M. ir pareiÅ¡kėjų atstovams advokatams Adomui Kunčiui ir ArtÅ«rui Vitkevičiui, atsakovės atstovui Laurynui Konteniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R.

M. ir O. Ž. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai R. M. ir O. Ž. (toliau – atskirai – pareiÅ¡kėja, pareiÅ¡kėjas arba kartu – pareiÅ¡kėjai, mokesčių mokėtojai) teismo praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2018 m. balandžio 23 d. sprendimus Nr. S-0(7-37/2018) ir Nr. S-71(7-36/2018);

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovė, centrinis mokesčių administratorius) 2018 m. sausio 30 d. sprendimus Nr. 68-8 ir Nr. 68-9; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI, trečiasis suinteresuotasis asmuo, vietos mokesčių administratorius) 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimus Nr. (6.5) FR0682-416 ir Nr. (6.5) FR0682-417 bei įpareigoti Klaipėdos AVMI patikrinimo aktus Nr. (9.6) FR0680-378 ir Nr.(9.6) FR0680-379 patvirtinti iš dalies, nurodant, kad R.

M. ir O. Ž. papildomos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumos turi bÅ«ti apskaičiuotos tik nuo transporto priemonės Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų, R. M. gautų pagal 2010 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Skunde nurodo, kad Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus II poskyrio vyriausiasis specialistas D. S. atliko jų GPM patikrinimÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašė patikrinimo aktus Nr. (9.6) FR0680-378 ir Nr. (9.6)FR0680-379 (toliau – Aktai), kuriuose nurodoma, kad R.

M. už 2010 m. papildomai apskaičiuotas 6 129,23 Eur GPM, O. Ž. – 6 128,94 Eur GPM. PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su papildomai apskaičiuotomis GPM sumomis, 2017 m. spalio 5 d. raÅ¡tu Nr. 01-2017/VMI pateikė pastabas (toliau – Pastabos), prašė Aktų netvirtinti. Pasak mokesčių mokėtojų, Klaipėdos AVMI visiÅ¡kai neatsižvelgė į pateiktas Pastabas ir 2017 m. lapkričio 3 d. Sprendimais dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(6.5) FR0682-416 ir Nr.(6.5) FR0682-417 (toliau – Klaipėdos AVMI Sprendimai) patvirtino papildomai apskaičiuotÄ GPM, R.

M. apskaičiavo 2 110,97 Eur GPM delspinigių, O. Ž. – 2 114,47 Eur GPM delspinigių, skyrė R. M. – 1 838,00 Eur GPM baudÄ , O. Ž. – 1 838,00 Eur Å¡io mokesčio baudÄ . PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su vietos mokesčių administratoriaus Sprendimais, VMI 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė skundÄ , praÅ¡ydami netvirtinti vietos mokesčių administratoriaus Sprendimų. Atsakovė 2018 m. sausio 30 d. sprendimais Nr. 68-8 ir Nr. 68-9 (toliau – VMI Sprendimai) patvirtino Klaipėdos AVMI Sprendimus.

PareiÅ¡kėjai VMI Sprendimus apskundė Komisijai, kuri 2018 m. balandžio 23 d. sprendimais Nr. S-70 (7-37/2018) ir Nr. S-71 (7-36/2018) (toliau – MGK Sprendimai) patvirtino atsakovės Sprendimus. Pasak pareiÅ¡kėjų, Klaipėdos AVMI, VMI ir MGK Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Skunde nurodo, kad Aktų 7 dalyje „Dėl mokesčių bazės apskaičiavimo“ nurodoma, kad jų mokestinę bazę nustatė vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgiant į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ ir surinktÄ informacijÄ bei parinkus MAÄ® 70 straipsnio taikymo ir VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklėse“ (toliau – Taisyklės) 6.3.3 punkte nurodytÄ iÅ¡laidų metodÄ . PareiÅ¡kėjai nurodo, jog sÄ voka „mokestinė bazė“ nevartojama, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1073 „Dėl mokesčio bazės netiesioginio nustatymo“ (negalioja nuo 2004 m. gegužės 25 d.). PareiÅ¡kėjų teigimu, sÄ vokos mokesčio bazė mokesčių administratorius Aktuose ir Klaipėdos AVMI Sprendimuose vartodamas teisės aktuose (MAÄ®, GPMÄ® ir Taisyklėse) neapibrėžtÄ ir neįtvirtintÄ sÄ vokÄ , kuria remiantis papildomai apskaičiuotos GPM sumos, nesiekė aiÅ¡kumo, teisingumo ir Å¡io mokesčio apskaičiavimo teisėtumo.

Pareiškėjai pabrėžia, kad mokesčių apskaičiavimas bei jų administravimas vykdomas ne pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) sprendimus, o vadovaujantis mokesčių teisės aktais. Nesutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad mokestinė bazė pareiškėjams nustatyta vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi nei minėtame straipsnyje, nei Taisyklių 6.3.3 punkto nuostatose nėra jokių nuorodų dėl mokestinės bazės nustatymo.

Be to, ir ginčijamuose Sprendimuose toks iÅ¡aiÅ¡kinimas nepateiktas. Pažymi, kad patikrinimo metu nebuvo atliekami jokie veiksmai, susiję su turto, įgyto dovanojimo bÅ«du arba paveldėto turto įsigijimo, kainos nustatymu. Akcentuoja, kad mokesčių administratorius negalėjo vadovautis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi, nes pareiÅ¡kėjai pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM308), kuriose deklaravo 2010 m. mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas (darbo užmokesčio, nekilnojamojo ir kito turto nuomos, bÅ«sto pardavimo, dovanotas pinigines lėšas, individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ ), iÅ¡skaičiuotas bei mokėtinas GPM sumas, tinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti su mokestinį patikrinimÄ atlikusiais specialistais, vykdė teisėtus mokesčių administratoriaus nurodymus, teikė raÅ¡tiÅ¡kus ir žodinius paaiÅ¡kinimus bei juos pagrindė atitinkamais dokumentais.

PareiÅ¡kėjai pripažino, kad pildydami Metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2010 m., suklydo, nes reikėjo vadovautis ne GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 27 punkto, o 28 punkto nuostata. Mokesčių administratoriui pateikė Å¡ios transporto priemonės pirkimo (2007 m. gegužės 29 d.) ir pardavimo (2010 m. vasario 3 d.) sutartis, kuriomis remdamiesi teigia, kad galima nustatyti (apskaičiuoti) apmokestinamÄ sias pajamas, nuo kurių turėtų mokėti GPM. Nesutiko su vertinimu, kad pareiÅ¡kėjai pažeidė MAÄ® 40 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ .

Nurodo, kad iÅ¡siaiÅ¡kinę, kaip deklaruoti pajamas ir turėtų sandorių bei individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ , t. y. kad 2010 m. jų gautos pajamos apmokestinamos, jie savarankiÅ¡kai užpildė Metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM308), apskaičiavo GPM pagal tuo metu galiojusį GPMÄ®. PareiÅ¡kėjai teigia, kad visas Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM308) nurodytas pajamų sumas pagrindė juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Mokesčių administratorius nenurodė, kokių nepateikė dokumentų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti (apskaičiuoti) jų apmokestinamÄ sias pajamas, nuo kurių mokėtinas GPM.

Pasak pareiÅ¡kėjų, Taisyklėse pateikiama sÄ voka asmeninės iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti suprantamos kaip su metinių apmokestinamųjų pajamų gavimu susijusios gyventojų iÅ¡leistos pinigų sumos. Skunde nurodo, kad 2010 m. mokestinio laikotarpio GPM apskaičiavimÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ Taisyklių 4.1 punkto pagrindu mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo, nes 2010 metais pareiÅ¡kėjų deklaruotos pajamos buvo akivaizdžiai didesnės už patirtas turto įsigijimo ir asmenines iÅ¡laidas.

Pažymi, kad pajamų suminis skirtumas susidarė dėl to, kad mokesčių administratorius pripažino R. M. pajamomis ir įtraukė į savo skaičiavimus gautas paskolas bei pagal susitarimÄ jo tėvo grÄ Å¾intas pinigines lėšas, panaudotas gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidoms apmokėti. PareiÅ¡kėjo teigimu, vadovaujantis GPMÄ® 27 straipsnio nuostatomis, jis neprivalėjo Å¡ių sumų deklaruoti Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM308), kadangi gautos paskolos ir kitos grÄ Å¾intinos sumos GPMÄ® nuostatų prasme nėra pajamos.

Pažymi, kad Aktuose pateikti ir Pastabose, bei skunduose pareiÅ¡kėjų nurodyti mokesčių administratoriaus atlikti skaičiavimai rodo, jog apmokestinamosiomis pajamomis pripažino su GPMÄ® 5 straipsnyje įtvirtintu pajamų mokesčio objektu ir su įstatymu nustatytu apmokestinamuoju objektu nesietinas sumas. Mokesčių administratorius nenurodė jokios specialios teisės normos, leidžiančios pareiÅ¡kėjų mokestinio patikrinimo metu jam atlikti su įstatymu nustatytu apmokestinamuoju mokesčio objektu (apmokestinamosiomis pajamomis) nesusijusį veiksmÄ â€“ nustatyti ne banke laikomų piniginių lėšų likutį mokestinio patikrinimo pradžioje, nors privalėjo tai padaryti.

Pasak pareiÅ¡kėjų, ne banke laikomas piniginių lėšų likutis nėra ir GPM objektas. Skunde konstatuojama, jog mokesčių administratorius nesilaikė MAÄ® 32 straipsnio 2, 3, 6 ir 7 punktuose nustatytų pareigų. Teigia, kad teisės normos neįpareigoja pateikti mokesčių administratoriui informacijÄ apie jų pačių ar Å¡eimos narių patirtas privataus, asmeninio ir Å¡eimyninio gyvenimo iÅ¡laidas, nesusietas su GPMÄ® nustatytu apmokestinamuoju objektu – apmokestinamosiomis pajamomis.

Mokesčių teisės normos neįpareigoja gyventojų kaupti informacijÄ apie asmeninio pobÅ«džio iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad pagal 2010 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartis jo tėvai faktiÅ¡kai padovanojo ne 31 000 Lt, o 100 000 Lt, tačiau pastarųjų finansines galimybes disponuoti 69 000 Lt pareigÅ«nas D. S. neigia nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat nesutiko ir su mokesčių administratoriaus vertinimu pareiÅ¡kėjų faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas gyvenamojo namo statybai apskaičiavus ne pagal pateiktus statybos iÅ¡laidų sumÄ patvirtinančius juridinę galiÄ turinčius dokumentus, o iÅ¡vesdamas aritmetinį vidurkį, gautÄ iÅ¡ trijų skirtingų Å¡altinių, kurių du visiÅ¡kai nesusietini su pareiÅ¡kėjo tėvų faktiÅ¡kai patirtomis iÅ¡laidomis.

Gyvenamojo namo atkÅ«rimo kaÅ¡tai pagal VÄ® Registrų centro duomenis (527 721 Lt) ir pagal UAB „Sistela“ sudarytus kainynus (592 431 Lt) parodo ne faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas gyvenamojo namo statybai, o kiek kainuotų atkurti esamos fizinės bÅ«klės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių gyvenamÄ jį namÄ pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Mokesčių administratoriui pareiÅ¡kėjo pateikti Aktuose nurodyti jo iÅ¡raÅ¡yti vertybiniai popieriai (paprastieji vekseliai) bei dovanojimo sutartys, kurių pagrindu paskolos davėjai bei dovanotojai perdavė, pinigines lėšas, yra įstatymų reikalavimus atitinkantys sandorius patvirtinantys dokumentai, kurie atitinka Civiliniame kodekse nurodytus reikalavimus, kuriuos mokesčių administratorius vertina ne kaip turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altinius patvirtinančius dokumentus, o kaip formalius įrodymus, paprasta raÅ¡ytine forma sudarytas sutartis ir pan.

Pareiškėjų nuomone, mokesčių administratoriui pateiktų vertybinių popierių (paprastųjų vekselių) pagrindu vykdyta R. M. veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, įskaitant formalius. Pasak pareiškėjų, R. M. veikla – piniginių lėšų skolinimasis išrašant vertybinius popierius (paprastuosius vekselius) bei dovanotų lėšų priėmimas iš dovanotojų pagal dovanojimo sutartis – visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir formalius, o šios veiklos turinys neatitinka mokesčių įstatymuose numatytų mokesčių apskaičiavimo aplinkybių.

Pažymi, kad VMI ne tik netinkamai vertino R. M. pateiktus dokumentus (vertybinius popierius (paprastuosius vekselius) ir dovanojimo sutartis), kurie MAÄ® 41 straipsnio pagrindu turėjo bÅ«ti vertinami kaip turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altinius patvirtinantys dokumentai, bet taip pat, nesant pareiÅ¡kėjo veikloje MAÄ® komentare nurodytų požymių, iššaukiančių turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo taikymo galimybę mokesčių teisiniuose santykiuose, netinkamai taikė MAÄ® 10 straipsnyje įtvirtintÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Pareiškėjai nesutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu dėl lėšų skolinimo ir teigė, kad mokesčių administratoriui pareikalavus, 2016 m. kovo 17 d. pareiškėjas raštu nurodė visas jam žinomas piniginių lėšų skolinimosi ir paprastųjų vekselių išrašymo aplinkybes. Atsakovo teiginiai, kad pinigus R. M. skolinę asmenys neturėjo pakankamų deklaruotų pajamų šaltinių, pasak pareiškėjų, nepaneigia pinigų skolinimo fakto, nes skolintojai galėjo turėti kitokių, nedeklaruotinų turimų pinigų šaltinių.

Tokių sutarčių tvirtinimas notarine tvarka nebuvo teisiškai reglamentuotas. Skunde tvirtina, kad vekseliuose ir dovanojimo sutartyse nurodyti asmenys pareiškėjui perdavė pinigines lėšas. Pareiškėjų nuomone, mokesčių teisės aktai nenustato, kad pinigines lėšas gavęs asmuo turi pagrįsti realiai lėšas perdavusių asmenų disponavimo pastarosiomis galimybes, todėl, jei atsakovei kilo įtarimas, kad R. M. pinigines lėšas perdavę asmenys neturėjo galimybių jomis disponuoti, mokesčių mokėtojų manymu, VMI turėjo teisę nurodyti šiems asmenims pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.

PareiÅ¡kėjų teigimu, mokesčių administratorius visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo bei neįvertino jų pateiktų argumentų, ginčijami Sprendimai grindžiami prielaidomis. Skunde nurodyta, jog pagal iÅ¡raÅ¡ytus pareiÅ¡kėjo paprastuosius vekselius palÅ«kanos neskaičiuojamos, nes pinigines lėšas perdavusius asmenis ir R. M. sieja iÅ¡skirtinai patikimos draugystės, o ne verslo, ar kitokios asmeninės naudos siekimu paremti santykiai. PareiÅ¡kėjai tvirtina, jog vykdė visas MAÄ® 40 straipsnyje nustatytas pareigas, mokesčių administratoriui pateikė paaiÅ¡kinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrindė MAÄ® 40 straipsnio 2 dalyje nurodytais įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.

Pagrindė, kodėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotos konkrečios mokesčio sumos yra neteisingos. Pagal MAÄ® 73 straipsnio 1 dalį priklausančius mokėti mokesčius deklaravo savarankiÅ¡kai. Delspinigių bei baudų sumos papildomai apskaičiuotos nuo papildomai apskaičiuotų GPM įmokų sumų, kurių apskaičiavimo teisingumÄ ir teisėtumÄ Å¡iame skunde nurodytais argumentais pareiÅ¡kėjai neigia, todėl kartu neigia ir delspinigių bei baudų sumų apskaičiavimo teisingumÄ ir teisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas ir jų atstovai teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir remdamiesi jomis prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkinti. Advokatas A. Kunčius akcentavo, kad mokesčių administratorius netinkamai atliko tyrimÄ , net neužklausė Jungtinės Karalystės apie gautas skolintojų pajamas. Teigia, kad skolintojai turėjo pinigų ir galėjo pareiÅ¡kėjams skolinti. Atsakovė VMI su skundu nesutinka. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjų skundo teismui argumentai nepagrįsti.

Atsiliepime nurodo, jog mokestinių patikrinimų metu, atlikus sutuoktinių M. 2010-2011 m. gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų analizę, nustatyta, kad jų 2010 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 277 465 Lt. Patikrinimų metu pripažinta, kad pareiÅ¡kėjai 2010 m. gavo nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, kurių Å¡altiniai mokesčių administratoriui nežinomi. Konstatuota, jog mokesčių mokėtojai tikrintu laikotarpiu gavo 277 465 Lt pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir į biudžetÄ nesumokėjo GPM.

Patikrinimų metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2010 m. už 5 000 Lt pardavė automobilį Mercedes-Benz, nuosavybėje neiÅ¡laikę trejus metus, pažeidė GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto nuostatas. Gautų pardavimo pajamų nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo GPM. Sutuoktinių gautos kitos, iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių pajamos bei transporto priemonės pardavimo pajamos, pripažintos kiekvienam sutuoktiniui atitinkamai po 138 733 Lt ir 2 500 Lt, nuo jų už 2010 metus apskaičiuotos mokėtinos GPM ir su Å¡iuo mokesčiu susijusios sumos.

Atsakovė akcentuoja, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo Aktuose ir mokesčių administratorius Sprendimuose pagrįstai ir tinkamai vartojo sÄ vokas (mokesčio bazė, mokestinė bazė), todėl teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Klaipėdos AVMI patikrinimų metu tyrė, ar pareiÅ¡kėjai tikrinamo laikotarpio pradžiai turėjo piniginių lėšų, kuriomis jie galėtų pagrįsti tikrinamu laikotarpiu patirtas iÅ¡laidas. Mokestinio patikrinimo metu R. M. piniginių lėšų likutį 2010 m. sausio 1 d., grindė devyniais 2008-2009 metais Å¡eÅ¡iems fiziniams asmenims 275 000 Lt sumai iÅ¡raÅ¡ytais neprotestuotinais paprastaisiais vekseliais.

Atsakovė pažymi, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – ir FNTT) atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02039-11 metu, kaip nurodyta šios valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/60, R. M. ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. tyrimo atlikimui buvo pateikti A. M., J. M. ir T. K. 2008 m. 95 000 Lt sumai išrašyti vekseliai. Atkreipia dėmesį, jog D.

U., R. Š. ir M. Š. 2008-2009 m. 180 000 Lt sumai išrašyti vekseliai ikiteisminio tyrimo metu ir mokestinio patikrinimo pradžioje nebuvo pateikti. Šie dokumentai vietos mokesčių administratoriui buvo pateikti tik 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. kovo 1 d. Atsiliepime paminėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta R. M. ir O. Ž. santuoka. Sprendime buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nurodyta, jog šalys pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad nei vienas iš jų nėra prisiėmę jokių kitų šioje sutartyje neįvardintų prievolių, kurios galėtų būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

Sprendime jokių duomenų apie T. K., D. U., R. Š. ir M. Š. kreditorinius reikalavimus nėra. Klaipėdos AVMI atliktų pareiškėjo tėvų mokestinių patikrinimų metu išanalizavusi šių mokesčių mokėtojų finansines galimybes bei įvertinusi paskolų suteikimo aplinkybes, nustatė, kad pastarieji pagal 2008 m. sausio 26 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius galėjo paskolinti R. M. iš viso 50 000 Lt. Ši suma buvo įvertinta kaip pareiškėjų 2008 m. gautos pajamos. Pažymi, kad vietos mokesčių administratorius atliko T.

K. ir jo sutuoktinės operatyvius patikrinimus, D. U., R. Å . ir jo sutuoktinės R. Å ., M. Å . mokestinius tyrimus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å¡ių asmenų nurodytų pinigų sumų realiai negavo. Å iai iÅ¡vadai pritarė ir VMI. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2016 m. kovo 17 d. paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad su visais paskolų davėjais jį sieja draugiÅ¡ki ryÅ¡iai, pažįstami 10-15 metų, pinigai buvo perduoti grynais, liudininkų nebuvo. Jis nurodė, kad pinigines lėšas skolinosi automobilio įsigijimui, taip pat skolintas lėšas panaudojo savo verslui UAB „Romversa“ apyvartinėms lėšoms.

Dėl palÅ«kanų nesitarė, jos nenumatytos. Taip pat nurodė, kad paskolų nėra grÄ Å¾inęs. Klaipėdos AVMI, įvertinusi paminėtų asmenų finansines galimybes suteikti vekseliuose nurodyto dydžio paskolas bei įvertinusi nurodytas paskolų suteikimo aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. M. ir J. M. galėjo paskolinti R. M. iÅ¡ viso 50 000 Lt, o T. K., D. U., R. Å . ir M. Å . 2008-2009 m. 225 000 Lt pareiÅ¡kėjui neperdavė. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog siekdami paneigti trečiojo suinteresuotojo asmens iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėjai įrodymų nepateikė.

IÅ¡ pateiktų vekselių ir paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad minėtuose vekseliuose nenumatytas palÅ«kanų mokėjimas, paskolų grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis garantijomis. Nei R. M., nei paskolas tariamai suteikę asmenys piniginių lėšų nedeklaravo. Centrinis mokesčių administratorius taip pat pažymi, kad pateikti mokėjimo nurodymų iÅ¡raÅ¡ai ir vekselių kopijos su įraÅ¡ais, nurodančiais, kad R. M. grÄ Å¾ina dalį skolos, minėtų vietos mokesčių administratoriaus iÅ¡vadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamuose Klaipėdos AVMI sprendimuose atliktu iÅ¡samiu, detaliu, visapusiÅ¡ku esančių duomenų analize pagrįstu faktinių aplinkybių vertinimu.

Atsiliepime pažymi, kad atlikus pareiÅ¡kėjų gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų analizę nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nustatė, jog 2009 m. sutuoktinių patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 28 190 Lt, todėl pagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai grynųjų piniginių lėšų likučio 2010 m. sausio 1 d. neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu bei mokestinio patikrinimo metu R. M. pateikė 2010 m. vienÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, vienÄ paskolos sutartį ir keturias dovanojimo sutartis.

Klaipėdos AVMI atliktų sutuoktinių T. operatyvių patikrinimų metu įvertinus faktines paskolų suteikimo aplinkybes, nustatyta, kad Å¡ie asmenys turėjo finansinių galimybių paskolinti ir pagal 2010 m. birželio 7 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį R. M. paskolino 200 000 Lt. Å i suma buvo įvertinta kaip pareiÅ¡kėjų 2010 m. gautos pajamos. Ä®vertinus tai, kad UAB „Romversa“ 2010–2011 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo iÅ¡ S. M. gautų 240 000 Lt paskolų, o R.

M. 2013 m. balandžio 30 d.–2015 m. kovo 26 d. į S. M. ir jo sutuoktinės A. M. banko sÄ skaitas bankiniais pavedimais pervedė 240 000 Lt kaip skolos grÄ Å¾inimÄ , minėta 100 000 Lt suma buvo įvertinta kaip pareiÅ¡kėjų 2010 m. gautos pajamos. Klaipėdos AVMI, atlikusi R. M. tėvų mokestinius patikrinimus ir iÅ¡analizavusi Å¡ių mokesčių mokėtojų finansines galimybes, nustatė, kad pastarieji turėjo finansinių galimybių ir galėjo sÅ«nui dovanoti iÅ¡ viso 131 000 Lt grynaisiais pinigais.

Å i suma taip pat buvo įvertinta kaip pareiÅ¡kėjų 2010 m. gautos pajamos. Dėl netinkamai nustatytų 2010 m. patirtų gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidų atsakovė pažymi, kad GPMÄ® 19 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, kai parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn ne individualios veiklos turtas (GPMÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ne atliekant mokesčių mokėtojų gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų analizę, kaip Å¡iuo atveju. Teisės aktai nenustato dokumentų, kuriais mokesčių administratorius gali grįsti apskaičiuotus mokesčius, sÄ raÅ¡o, todėl mokesčių mokėtojui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos gali bÅ«ti grindžiamos įrodymų leistinumo kriterijus atitinkančiais dokumentais.

Atsakovė pabrėžia, kad apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai. Teigia, kad Klaipėdos AVMI pagrįstai rėmėsi surinktais statybos iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais bei UAB „Sistela“, VÄ® Registrų centro ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nepateikta objektyvių didesnės sumos nei 131 000 Lt perdavimo R. M. faktÄ patvirtinančių įrodymų, konstatuotina, jog nėra pagrindo nesutikti su vietos mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. gavo 919 793,35 Lt pajamų, O. Ž. – 87 395,43 Lt pajamų. Pareiškėjai 2010 m. iš viso gavo 1 007 188,78 Lt pajamų. Nustatyta, kad 2010 m. R. M. patyrė 1 277 097,17 Lt išlaidų, O. Ž. – 9 756 Lt. Pareiškėjai 2010 m. iš viso patyrė 1 286 853,17 Lt išlaidų. Įvertinus jų gautas pajamas, R. M. per 2010 m. 62,37 Lt panaudotas banko santaupas, O. Ž. per 2010 m. 2 137,29 Lt panaudotas banko santaupas, patirtas išlaidas, nustatyta, kad 2010 m. pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 277 465 Lt.

Atsakovė pažymi, kad vietos mokesčių administratorius atliko tariamų paskolų davėjų operatyvius patikrinimus ir mokestinius tyrimus bei surinko pakankamai faktinių duomenų, iš kurių matyti, kad šie asmenys negalėjo disponuoti tokiomis piniginių lėšų sumomis, kurios nurodytos vekseliuose. Dovanotojų A. M. ir J. M. atžvilgiu atliktų mokestinių patikrinimų metu nustatyta, kad šie asmenys turėjo finansinių galimybių savo sūnui 2010 m. dovanoti (perduoti) iš viso tik 131 000 Lt grynaisiais pinigais, o ne 200 000 Lt, kaip nurodyta dovanojimo sutartyse.

PareiÅ¡kėjai savo pozicijÄ dėl lėšų pagal aptariamus vekselius ir dovanojimo sutartis gavimo iÅ¡ esmės grindžia pačiais vekseliais bei dovanojimo sutartimis. Tačiau toks Å¡ių dokumentų pobÅ«dis reiÅ¡kia, kad be Å¡ių sandorių Å¡alių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ esmės nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimÄ pareiÅ¡kėjui. Tokių įrodymų nebuvimas įrodymų vertinimo prasme reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė savo teiginių pagrįstumo, o tuo pačiu ir nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų bei jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų.

Tokių aplinkybių konstatavimas suteikė teisę mokesčių administratoriui, remiantis MAÄ® 69 straipsnio 1 dalimi, neatsižvelgti į minėtuose dokumentuose nurodytas mokestines teisines pasekmes bei atkurti tikrÄ sias mokestines aplinkybes, tame tarpe, remiantis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis. Mokestinių patikrinimų metu iÅ¡analizavus duomenis apie pareiÅ¡kėjų pajamas ir iÅ¡laidas, nustatyta, kad jų patirtos iÅ¡laidos 2010 metais virÅ¡ijo gautas pajamas, t. y. mokesčių mokėtojai realiais pajamų Å¡altiniais nepagrindė patirtų iÅ¡laidų, todėl mokesčių mokėtojų kitos, iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių gautos pajamos bei nuo Å¡ių pajamų mokėtinas GPM buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikant iÅ¡laidų metodÄ , kadangi situacija nagrinėjamu atveju atitiko Taisyklių 4 punkte nustatytas sÄ lygas.

Atsakovė pažymi, jog pareiÅ¡kėjai netinkamai vykdė savo pareigas teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Akcentavo, kad pagrįstai mokestį apskaičiavo taikant MAÄ® 70 straipsnį. PareiÅ¡kėjai nepagrindė savo paaiÅ¡kinimų įrodymais. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas apskaičiavus pareiÅ¡kėjams mokėtinÄ GPM, nustačius, jog jų patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, ir konstatavus, kad pareiÅ¡kėjai turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, kurių Å¡altiniai nėra pagrįsti juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, teisėtumo ir pagrįstumo bei su Å¡iuo mokesčiu susijusias delspinigių ir baudos.

Remiantis MGK pateiktomis bylomis nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiÅ¡kėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašė patikrinimo Aktus, kuriuose atitinkamai R. M. papildomai apskaičiavo 6 129,23 Eur GPM, O. Ž. – 6 128,94 Eur GPM. PareiÅ¡kėjai vietos mokesčių administratoriui pateikė 2017 m. spalio 5 d. Pastabas dėl Aktų. IÅ¡nagrinėjęs patikrinimo Aktus, su jais susijusiÄ medžiagÄ bei pateiktas mokesčių mokėtojų Pastabas, vietos mokesčių administratorius 2017 m. lapkričio 3 d.

Sprendimais Nr. (6.5)FR0682-417 (dėl R. M. pastabų) ir Nr. (6.5)FR0682-416 (dėl O. Ž. pastabų) patvirtino patikrinimo Aktus ir juose apskaičiuotas GPM sumas, R. M. apskaičiavo 4 221,94 Eur GPM delspinigių bei skyrė 1 838 Eur GPM baudÄ , O. Ž. – 4 228,94 Eur GPM delspinigių bei skyrė 1 838 Eur GPM baudÄ . Vietos mokesčių administratorius, įvertinęs delspinigių dydį, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, atleido mokesčių mokėtojus nuo 50 procentų jiems apskaičiuotų GPM delspinigių, nurodė R.

M. sumokėti į biudžetÄ 6 129,23 Eur GPM, 2 110,97 Eur GPM delspinigių ir 1 838 Eur GPM baudÄ , O. Ž. sumokėti į biudžetÄ 6 128,94 Eur GPM, 2 114,47 Eur GPM delspinigių ir 1 838 Eur GPM baudÄ . Inspekcija Sprendimuose patvirtino vietos mokesčių administratoriaus sprendimus. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų 2018 m. vasario 13 d. skundus, patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimus. MGK pritarė mokesčių administratoriaus iÅ¡vadoms dėl MAÄ® 70 straipsnio, Taisyklių nuostatų bei MAÄ® 41 straipsnio taikymo bei vertinimo, „mokestinės bazės“ sÄ vokos vartojimo, GPM objekto nustatymo, MAÄ® 10 straipsnio aiÅ¡kinimo, civilinių sandorių aiÅ¡kinimo ir pateiktų įrodymų vertinimo.

Be to, Komisija konstatavo, kad po patikrinimo pateikti pareiÅ¡kėjų apmokėjimo dokumentai, bandant įrodyti anksčiau iÅ¡duoto vekselio vykdymÄ , vertintini kaip pareiÅ¡kėjo gynybinė pozicija, siekiant įrodyti 2008 m. gautos paskolos tikrumÄ . Pateikti mokėjimo dokumentai nepaneigia Inspekcijos padarytos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjui skolinę gyventojai 2008 m. neturėjo finansinių galimybių paskolinti ir nebuvo realaus pinigų mokėjimo fakto. Taip pat paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų iÅ¡vadai, jog T.

K., D. U., R. Å ., M. Å . neskolino pagal neprotestuotinus paprastuosius vekselius nurodytų sumų, o pareiÅ¡kėjas, neigdamas mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, prieÅ¡ingų (kitokių) duomenų nepateikė. Komisijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjų GPM prievolės dydžio apskaičiavimas MAÄ® 70 straipsnyje nustatyta tvarka yra pagrįstas, o jie nepateikė naujų duomenų, leidžiančių prieiti kitokiÄ iÅ¡vadÄ .

PareiÅ¡kėjai nesutinka su mokesčių administratoriaus priimtais sprendimais bei Komisijos iÅ¡vadomis. Teigia, kad netinkamai mokesčių administratorius aiÅ¡kino sÄ vokÄ â€žmokesčių bazė“, neturėjo pagrindo taikyti MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių nuostatų dėl iÅ¡laidų metodo taikymo. Be to, tyrimas yra neobjektyvus, pareiÅ¡kėjų nurodyti argumentai nebuvo iÅ¡tirti ir įvertinti. Dėl sÄ vokos „mokestinė bazė“ („mokesčių bazė“) taikymo PareiÅ¡kėjai teigia, kad sÄ voka „mokesčio bazė“ teisės aktuose neįtvirtinta, todėl Klaipėdos AVMI Akte bei Inspekcija Sprendimuose netinkamai vartojo Å¡ias sÄ vokos.

Pažymėtina, kad Komisija pritarė Inspekcijos iÅ¡vadoms, pateiktai teismų praktikos analizei. Sprendime nurodė, kad Å¡i sÄ voka naudojama Inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų taisyklių 92 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintų „Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių” 4 punkte. Å iems argumentams pagrįsti iÅ¡analizavo LVAT jurisprudencijÄ .

Atsakovė pritarė Klaipėdos AVMI Akte bei Sprendime vartojamų sÄ vokų vertinimui. Komisija Å¡iems argumentams taip pat pritarė. Komisija pastebėjo, kad Inspekcijos nurodytuose teisės aktuose reguliuojami kiti mokestiniai teisiniai santykiai, tačiau nebuvo apribotos pareiÅ¡kėjų teisės gintis procese. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai nedetalizavo, kaip jų teisės buvo ribotos, o juos procese atstovavo teisininkai profesionalai. Ginčijamuose sprendimuose buvo iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai nurodyta, kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis remiantis apskaičiuotas mokesčių administratoriaus įvertinimu nustatytas GPM mokestis, nurodyti konkretÅ«s GPMÄ® straipsniai, pagal kuriuos apskaičiuojamas GPM.

PareiÅ¡kėjų teiginiai yra abstraktÅ«s. Teismo posėdžio metu tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo atstovas turėjo teisę teikti paaiÅ¡kinimus ir tinkamai ginti galimai pažeistas teises. Teismo vertinimu, teritorinio mokesčių administratoriaus sÄ vokos aiÅ¡kinimas, kuriam pritarė centrinis mokesčių administratorius ir detalizavo Komisija, yra tinkamas. Taigi, teismas nenustatė, kad buvo netinkamai taikytos minėtos sÄ vokos ir Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjų teisės nebuvo pažeistos. Dėl MAÄ® 70 straipsnio taikymo Pasak pareiÅ¡kėjų, mokesčių administratorius negalėjo remtis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiÅ¡kėjai deklaravo 2010 m. visas gautas pajamas ir pateikė juridinę galiÄ turinčius dokumentus.

Mokesčių administratorius taikė iÅ¡laidų metodÄ , padaręs iÅ¡vadÄ , kad egzistavo Taisyklių 4 punkte įtvirtintos sÄ lygos. Pagal MAÄ® 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis Å¡io įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detaliÄ minėto straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Å i tvarka įtvirtinta Taisyklėse, kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014).

Taisyklių 6.1 papunktyje nustatyta, kad, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius turėjo teisę pagal MAÄ® 70 straipsnio 1 dalį skaičiuoti mokesčius pagal jo atliktÄ Ä¯vertinimÄ .

Todėl teismas byloje analizuoja ar pagrįstai buvo atliktas įvertinimas ir kiek jis atitinka optimaliai galimÄ paskaičiuoti protingiausiÄ ir teisingiausiÄ mokėtinų mokesčių sumÄ . Taigi, MAÄ® nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ :

1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka;

2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ bÅ«tent esant dviem Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms (LVAT 2012 m. lapkričio 12 d. iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014).

Netinkamas mokesčių apskaičiavimas kaip mokesčių mokėtojo elgesio sÄ lyga mokestinę prievolę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ apima atvejus, kai mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos ir į jÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir asmeninės lėšos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai yra pateikę metines pajamų mokesčio deklaracijas, tačiau nėra pateikę Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (forma FR0593).

Taigi, kai mokesčių mokėtojas nevykdo pareigos tinkamai deklaruoti pajamas, o gautų pajamų pagrįstumo nėra galimybės nustatyti pagal juridinę galiÄ turinčius dokumentus, ypač didelis dėmesys yra skiriamas mokesčių mokėtojo paaiÅ¡kinimams. Inspekcijos vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiÅ¡kėjui taikė MAÄ® 70 straipsnio nuostatas, naudodamas iÅ¡laidų metodÄ , kadangi situacija atitiko Taisyklių 4 punkte nustatytas sÄ lygas. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo iÅ¡laidos virÅ¡ija jo pajamas, reiÅ¡kia, kad asmuo yra gavęs papildomų pajamų, kurių nustatyta tvarka nėra deklaravęs bei sumokėjęs nuo jų mokesčius.

Mokesčių administratorius negalėjo nustatyti gautų pajamų dydžio įprastine tvarka GPM pajamų objektas yra nepadengta iÅ¡laidų dalis, kuri ir susidarė dėl nedeklaruotų pajamų. Taigi, atliktas mokesčių administratoriaus apskaičiavimas, nustačius, kad įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjų teiginys, kad Inspekcija GPM apskaičiavo ne nuo GPM objekto, yra nepagrįstas.

Inspekcijos Sprendimuose netiesioginiu būdu nustatytos nedeklaruotos pajamos pagrįstai buvo pripažintos GPM apmokestinimo objektu. Pareiškėjų skundo argumentai dėl netinkamo mokesčių objekto laikytini nepagrįstais. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus (LVAT 2014 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-978/2014).

Centrinio mokesčių administratoriaus vertinimu, pareiÅ¡kėjai nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka minėtų kriterijų. Dėl MAÄ® 69 straipsnio taikymo PareiÅ¡kėjų teigimu, sudaryti sandoriai ne tikslu gauti MAÄ® 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ mokestinę naudÄ , o turint tikslÄ pasiskolinti lėšas bei įforminti dovanojimo sandorius. MAÄ® 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis).

Mokestinio patikrinimo metu buvo analizuojami Å¡ie dokumentai: 2008 m. sausio 27 d., 2008 m. vasario 14 d., 2009 m. gegužės 7 d. 2008 m. rugpjūčio 20 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. gruodžio 7 d. neprotestuotini paprastieji vekseliai, iÅ¡raÅ¡yti T. K., D. U., R. Å . ir M. Å ., bei 2010 m. lapkričio 21 d. ir 2010 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartys, sudarytos su A. M. ir J. M., siekiant nustatyti, ar jie buvo pateikti siekiant gauti mokestinę naudÄ . Mokesčių administratoriaus iÅ¡vados, kad minėti dokumentai buvo suraÅ¡yti formaliai, tik siekiant pagrįsti iÅ¡ nežinomų mokesčių administratoriui Å¡altinių gautas, nedeklaruotas ir neapmokestintas pajamas, t. y. siekiant gauti mokestinės naudos.

Tokiu bÅ«du ir iÅ¡vengti GPM mokėjimo. Mokesčių administratorius vertino, ar pareiÅ¡kėjas pagal vekselius ir dovanojimo sutartis realiai gavo piniginių lėšų, t. y. vietos mokesčių administratorius atliko pareiÅ¡kėjų nurodytų paskolų davėjų T. K., D. U., R. Å . ir M. Å . operatyvius patikrinimus ir mokestinius tyrimus bei surinko faktinių duomenų, kurie patvirtina mokestinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kad pastarieji negalėjo disponuoti tokiomis piniginių lėšų sumomis, kurios nurodytos vekseliuose.

Taip pat pareiškėjai nepaneigė mokesčių administratoriaus išvadų, kad pareiškėjo tėvai, atlikus jų (A. M. ir J. M.) mokestinius patikrinimus, nustatė, jog tėvai pareiškėjui galėjo realiai paskolinti 131 000 Lt grynaisiais pinigais. Taigi, pareiškėjų skundo argumentai, kurie buvo nurodyti ir Pastabose bei skunduose, kad buvo dovanoti 200 000 Eur kaip buvo nurodyta dovanojimo sutartyse, pagrįstai pripažinti nepagrįstais. Tokioms išvadoms argumentuotai pritarė Inspekcija bei Komisija.

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas lėšų gavimÄ grindžia tik pačiais vekseliais ir dovanojimo sutartimis, jokių kitų objektyvių duomenų apie realų piniginių lėšų perdavimÄ nepateikė. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta Å¡iuo atveju kilo pareiÅ¡kėjams. Mokestinio patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pagal vekselius realiai piniginių lėšų negavo, o iÅ¡ savo tėvų 2010 metais realiai gavo tik 131 000 Lt, bet ne 200 000 Lt.

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pateiktuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes ir turėjo pagrindÄ taikyti MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatas. Å iuo atveju tai tik pareiÅ¡kėjų vertinimas, kuris nepaneigia mokesčių administratoriaus ir Komisijos iÅ¡vadų pagrįstumo. Konstatuotina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai netaikė MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatų, o rėmėsi MAÄ® 70 straipsniu. Akcentuotina, kad tokių aplinkybių konstatavimas yra ta sÄ lyga, kuri suteikė teisę mokesčių administratoriui, remiantis MAÄ® 69 straipsnio 1 dalimi, neatsižvelgti į minėtuose dokumentuose nurodytas mokestines teisines pasekmes bei atkurti tikrÄ sias mokestines aplinkybes, tame tarpe, remiantis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis (pvz., LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-366-438/2015).

Todėl į Å¡iuos dokumentus, apskaičiuojant mokėtinÄ GPM, neatsižvelgiama taikant MAÄ® 69 str. 1 dalį (pvz., LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011). Nagrinėjamu atveju bylos įrodymais nustatyta, kad A. M. ir J. M. 2010 m. padovanojo (perdavė) pareiÅ¡kėjui 131 000 Lt, t. y. mažiau nei nurodyta pateiktose dovanojimo sutartyse. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai nepagrindė savo patiriamų iÅ¡laidų juridinę galiÄ turinčiais pajamų Å¡altiniais.

Pažymėtina, kad teismas tinkamais pripažįsta administratoriaus kontrolės veiksmus, kurių metu vertinama, ar mokėtojo deklaruojamas pajamų Å¡altinis yra realus, ar konkretus asmuo turėjo galimybes pagal atitinkamÄ sandorį perduoti deklaruojamas pinigines lėšas (LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. A-575-928/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis Nr. A-556-1215/2014), tačiau Å¡altinis turi bÅ«ti ne tik realus, bet ir turi bÅ«ti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad lėšos realiai perduotos mokesčių mokėtojui (LVAT 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-3513/2011).

Tokių duomenų pareiÅ¡kėjai teismui nepateikė. Pažymėtina, kad MAÄ® 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas įpareigoja mokesčių mokėtojÄ mokesčių administratoriui pateikti visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitÄ informacijÄ . Akcentuotina, kad MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Ä®rodinėjimo pareiga onus probandi yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tuomet nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

LVAT įrodymų vertinimo aspektu, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodinėjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pavyzdžiui: mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai).

Ä®statymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusiais su įrodinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui: įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡vada apie tai, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė pajamų, neturėtų bÅ«ti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu (pavyzdžiui, įrodymai apie tai, kad paskolos davėjas neturėjo teisėtų pajamų (Pvz. 2015 m. kovo 2 d. administracinėje byloje Nr. A690-556/2015 ir kt.).

Dėl MAÄ® 10 straipsnio taikymo PareiÅ¡kėjų vertinimu, mokesčių administratorius netinkamai taikė MAÄ® 10 straipsnyje įtvirtintÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Pagal LVAT praktikÄ , MAÄ® 10 straipsnyje įtvirtintas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015).

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad jo veikla – piniginių lėšų skolinimasis iÅ¡raÅ¡ant vertybinius popierius (paprastuosius vekselius) bei dovanotų lėšų priėmimas iÅ¡ dovanotojų pagal dovanojimo sutartis – visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir formalius, o Å¡ios veiklos turinys neatitinka mokesčių įstatymuose numatytų mokesčių apskaičiavimo aplinkybių. Teismo vertinimu, mokestinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės detaliai įvertintos ir apraÅ¡ytos ginčijamuose sprendimuose ir Å¡iuo atveju detaliai buvo nagrinėti paprastųjų vekselių ir dovanojimo sandoriai ir pagrįstai prieita prie iÅ¡vados, kad minėti sandoriai buvo suraÅ¡yti tik formaliai, siekiant pateisinti iÅ¡ mokesčių administratoriaus nežinomų Å¡altinių gautas ir nedeklaruotas pajamas bei tokiu bÅ«du gauti mokestinę naudÄ .

Pareiškėjų argumentai nepaneigia mokestinių patikrinimų rezultatų. Dėl MAĮ 41 straipsnio taikymo Pareiškėjų teigimu, pateikti dokumentai pagrindžia turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius. Pagal MAĮ 41 straipsnį, mokesčių mokėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų (jei mokesčių administratorius nenustato ilgesnio termino) nuo šio Įstatymo 33 straipsnio 13 punkte minimo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.

Taigi, mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi bÅ«ti protingas, atsakingas ir rÅ«pestingas. Inspekcijos vertinimu, mokesčių mokėtojo įpareigojimas (pagal MAÄ® 41 straipsnį) pagrįsti atitinkamų pajamų Å¡altinius reiÅ¡kia, kad jo nurodomi pajamų Å¡altiniai turi bÅ«ti realÅ«s, o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimÄ iÅ¡ atitinkamų Å¡altinių turi atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai gautų pajamų Å¡altinis yra ne paties mokesčių mokėtojo veikla, o kito asmens gautos pajamos.

Inspekcija konstatavo, kad vien atitinkamų dokumentų pateikimas, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, nesudaro pagrindo tokius dokumentus besÄ lygiÅ¡kai vertinti kaip pagrindžiančius turto įsigijimo ir pajamų gavimo Å¡altinius. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad mokesčių administratorius nevertina tarp Å¡alių sudarytos sutarties teisinės galios ir iÅ¡ to kylančių civilinių teisinių pasekmių, tačiau vertina tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (pvz., LVAT 2016 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-581-602/2016).

Teismo vertinimu, tiek mokesčių administratoriaus, tiek Komisijos išvados yra pagrįstos ir patvirtina, kad pateikti dokumentai neįrodė pajamų šaltinio. Akcentuotina, kad MAĮ 41 straipsnio 2 dalis nepaneigia mokestinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir išvadų pagrįstumo. Dėl pareiškėjų piniginių lėšų Pareiškėjai nesutiko su mokesčių administratoriaus apskaičiuotų piniginių lėšų likučiu. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad mokesčių administratorius tikrinamojo mokestinio laikotarpio pradžioje, t. y. 2010 m. sausio 1 d. ne banke pareiškėjų piniginių lėšų likutį apskaičiavo atimdamas pareiškėjo ankstesniais laikotarpiais gautus 225 000 Lt pagal jo išrašytus vertybinius popierius (paprastuosius vekselius) ir jo tėvų dovanotus 69 000 Lt, t. y. iš viso sumažino 294 000 Lt suma ne banke sutuoktinių turimų piniginių lėšų likutį.

Klaipėdos AVMI įvertino, ar pareiÅ¡kėjai turėjo piniginių lėšų, kuriomis jie galėtų pagrįsti patirtas iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjai 2010 m. sausio 1 d. turimÄ lėšų likutį grindė 2008-2009 metais fiziniams asmenims 275 000 Lt sumai iÅ¡raÅ¡ytais neprotestuotinais paprastaisiais vekseliais: 2008 m. sausio 26 d. A. M. 25 000 Lt sumai (vekselio mokėjimo terminas – 2008 m. rugpjūčio 26 d.); 2008 m. sausio 26 d. J. M. 25 000 Lt sumai (vekselio mokėjimo terminas – 2008 m. rugpjūčio 26 d.), 2008 m. sausio 27 d.

T. K. 45 000 Lt sumai (vekselio mokėjimo terminas – 2008 m. rugpjūčio 26 d.), 2008 m. vasario 14 d. D. U. 30 000 Lt sumai (Vekselio mokėjimo terminas – 2013 m. gruodžio 31 d.), 2009 m. gegužės 7 d. D. U., 30 000 Lt sumai (vekselio mokėjimo terminas – 2013 m. gruodžio 7 d.), 2008 m. rugpjūčio 20 d. R. Š., 30 000 Lt sumai (vekselio mokėjimo terminas – 2014 m. rugpjūčio 10 d.), 2009 m. balandžio 10 d. R. Š. 30 000 Lt sumai (vekselio mokėjimo terminas – 2014 m. balandžio 10 d.), ir M.

Š. 2008 m. gruodžio 19 d. 30 000 Lt sumai (vekselio mokėjimo terminas – 2014 m. gruodžio 14 d.) bei 2009 m. gruodžio 7 d. tam pačiam asmeniui 30 000 Lt sumai (vekselio mokėjimo terminas – 2014 m. gruodžio 7 d.). Šiuo aspektu yra svarbus FNTT ikiteisminio tyrimo 2013 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/60 užfiksuoti duomenys, t. y. pareiškėjo ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. tyrimo atlikimui buvo pateikti tik 1-3 punktuose nurodyti A.

M., J. M. ir T. K., t. y. iÅ¡ viso 2008 m. 95 000 Lt sumai iÅ¡raÅ¡yti vekseliai (Patikrinimo akto 4 priedas). Byloje nustatyta, kad 4-9 punktuose nurodyti D. U., R. Å . ir M. Å . 2008-2009 m. 180 000 Lt sumai iÅ¡raÅ¡yti vekseliai vietos mokesčių administratoriui buvo pateikti tik 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. kovo 1 d. (tai užfiksuota Akto 5 priede). Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei mokestinio patikrinimo pradžioje tokie dokumentai nebuvo pateikti. Teismas akcentuoja, kad 2016 m. pateikus papildomus duomenis, pareiÅ¡kėjai siekė iÅ¡vengti mokestinės prievolės. Objektyvių duomenų, kodėl vėliau, jau pradėjus mokestinį patikrinimÄ , jie pateikė papildomus duomenis, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjų siekis įrodyti anksčiau iÅ¡duoto vekselio vykdymÄ vertintini kaip jų gynybinė pozicija, siekiant pagrįsti 2008 m. gautos paskolos tikrumÄ . Visgi, minėti mokėjimo dokumentai nepaneigia mokestinio patikrinimo metu padarytos esminės iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjui skolinę gyventojai 2008 m. neturėjo finansinių galimybių paskolinti ir nebuvo realaus pinigų mokėjimo fakto. Taip pat ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)kurioje buvo nutraukta R.

M. ir O. Ž. santuoka), buvo patvirtinta R. M. ir O. Ž. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, tačiau pastarojoje jokių duomenų apie T. K., D. U., R. Š. ir M. Š. kreditorinius reikalavimus nėra. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvados yra pagrįsto mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kurių pareiškėjai nepaneigė. Dėl skolinimosi iš gyventojų, išduodant paprastuosius vekselius Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos padarytomis išvadomis, kad T.

K., D. U., R. Å ., M. Å . neskolino pagal neprotestuotinus paprastuosius vekselius nurodytų sumų. Ä® Å¡iuos vekselius nebuvo atsižvelgta vertinant pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės patikrinimo pradžiai 2010 m. sausio 1 d. turėtÄ pinigų likutį. PareiÅ¡kėjas savo skunde pažymi, kad pinigus skolinusius asmenis su juo sieja senos pažinties ir patikimos draugystės ryÅ¡iai, todėl ir pinigų skolinimas buvo pagrįstas draugiÅ¡kos savitarpio pagalbos, o ne ekonomine ar verslo logika. Vekselių turėtojai neprieÅ¡taravo, kad jų turimų vekselių pateikimas apmokėjimui bÅ«tų atidedamas, todėl jų apmokėjimas mokestinio patikrinimo metu dar nebuvo įvykęs. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsiradus finansinėms galimybėms, jis 2017 m. lapkričio 21 d. apmokėjo didžiÄ jÄ dalį savo iÅ¡raÅ¡ytų vekselių ir su skundu centriniam mokesčių administratoriui pateikė vekselių apmokėjimo dokumentus.

PareiÅ¡kėjas posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2008 m. paskolas suteikę gyventojai (M. Å ., D. U. ir R. Å . ) ilgÄ laikÄ („deÅ¡imtmečiais”) gyvena užsienyje, ten uždirba pajamas, tačiau VMI netyrė Å¡ių aplinkybių. Minėta, mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas piniginių lėšų likutį tikrinamo laikotarpio pradžioje, t. y. 2010 m. sausio 1 d., grindė devyniais 2008-2009 metais Å¡eÅ¡iems fiziniams asmenims 275 000 Lt sumai iÅ¡raÅ¡ytais neprotestuotinais paprastaisiais vekseliais. (Patikrinimo akto 6-7 psl., 4 ir 5 priedai).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos AVMI pareiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo metu, remdamasi Inspekcijos turimų duomenų bazių duomenimis, iÅ¡ trečiųjų asmenų gauta, atliktų mokestinių tyrimų metu surinkta prieÅ¡prieÅ¡ine informacija, vertino pareiÅ¡kėjui skolinusių fizinių asmenų finansines galimybes suteikti paskolas, aiÅ¡kinosi grynųjų pinigų perdavimo aplinkybes ir, įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , konstatavo, kad K., D. U., R. Å ., M.

Š. neskolino pagal neprotestuotinus paprastuosius vekselius nurodytų sumų, o pareiškėjas 2008-2009 m. 225 000 Lt pinigų sumų realiai iš jų negavo. Sutiktina su mokesčių administratoriaus vertinimu, jog vekseliai buvo surašyti ne patvirtinant iš tikrųjų buvusius faktus, o siekiant padėti pareiškėjui ir jo sutuoktinei pagrįsti pajamų šaltinius ir išvengti GPM mokėjimo nuo pajamų, gautų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Dėl skolintų lėšų Klaipėdos AVMI atliktų pareiškėjo tėvų mokestinių patikrinimų (2017 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo aktai Nr. (9.6) FR0680-369 ir Nr. (9.6) FR0680-370) metu išanalizavus šių mokesčių mokėtojų finansines galimybes bei įvertinus paskolų suteikimo aplinkybes, nustatė, kad A.

M. ir J. M. pagal minėtus 2008 m. sausio 26 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius galėjo paskolinti pareiÅ¡kėjui po 25 000 Lt, t. y. iÅ¡ viso 50 000 Lt. Å i suma buvo įvertinta kaip pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2008 m. gautos pajamos (Patikrinimo akto 15 priedas). Klaipėdos AVMI, įvertinusi kitų gyventojų finansines galimybes suteikti vekseliuose nurodyto dydžio paskolas bei įvertinusi nurodytas paskolų suteikimo aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad T. K., D. U., R. Å ., M. Å . neturėjo finansinių galimybių pagal neprotestuotinus paprastuosius vekselius paskolinti žemiau nurodytas sumas, o pareiÅ¡kėjas 2008-2009 m. 225 000 Lt pinigų sumų realiai iÅ¡ jų negavo.

Mokesčių administratoriaus atlikti patikrinimai patvirtina mokestinio patikrinimo iÅ¡vadas, kad finansinių galimybių nurodyti asmenys neturėjo paskolinti pareiÅ¡kėjui nurodytų lėšų, t. y. dėl T. K. ir K. K. atlikti operatyviniai patikrinimai (2016 m. spalio 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (9.6) FR1042-7007 ir Nr. (9.6) FR1042-7010, 2016 m. spalio 7 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-8180) ir nustatyta, kad Å¡ie asmenys neturėjo finansinių galimybių pagal 2008 m. sausio 27 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį paskolinti pareiÅ¡kėjui 45 000 Lt grynaisiais pinigais; dėl.

D. U. Klaipėdos AVMI atliko mokestinį tyrimÄ (2016 m. rugpjūčio 19 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1843), Inspekcija nustatė, kad jis metinių pajamų mokesčio deklaracijų nėra teikęs, priėjo prie iÅ¡vados, kad neturėjo finansinių galimybių pagal 2008 m. vasario 14 d. 2009 m. gegužės 7 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius pareiÅ¡kėjui paskolinti po 30 000 Lt, iÅ¡ viso 60 000 Lt, grynaisiais pinigais; dėl R. Å . Klaipėdos AVMI atliko jo bei sutuoktinės mokestinius patikrinimus (2016 m. rugsėjo 19 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1874, 2016 m. rugsėjo 20 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1898), nustatė, kad minėti asmenys metinių pajamų mokesčio deklaracijų nėra teikę, konstatavo, kad R.

Å . neturėjo finansinių galimybių pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius paskolinti po 30 000 Lt, iÅ¡ viso 60 000 Lt, grynaisiais pinigais; taip pat ir dėl M. Å . Klaipėdos AVMI atliko pastarojo mokestinį tyrimÄ (2016 m. rugpjūčio 5 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1677), nustatė, kad pastarasis metinių pajamų mokesčio deklaracijų nėra teikęs ir neturėjo finansinių galimybių pagal 2008 m. gruodžio 19 d. ir 2009 m. gruodžio 7 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius pareiÅ¡kėjui paskolinti po 30 000 Lt, iÅ¡ viso 60 000 Lt, grynaisiais pinigais.

Taip pat nustatė, kad M. Š. 2007 ir 2010 m. iš banko ėmė paskolas būsto įsigijimui, taigi, pačiam M. Š. trūko lėšų patiriamoms žemės sklypo ir būsto įsigijimo išlaidoms dengti, šias išlaidas jis dengė iš gautų banko paskolų. Sutiktina su atsakovės vertinimu, kad ekonomine logika nepaaiškinamas elgesys 2008 ir 2009 m. pinigines lėšas skolinti pareiškėjui, kai pats turėjo skolinių įsipareigojimų. Įrodymų, kad M. Š. bei kiti nurodyti anksčiau fiziniai asmenys pareiškėjui perdavė pinigines lėšas pareiškėjas, realiai negavo.

Akivaizdu, kad paskolos buvo suteiktos nenaudingomis sÄ lygomis ir buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįstos. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad su paskolų davėjais (T. K., D. U., R. Å ., M. Å .) jį siejo itin artimi, draugiÅ¡ki santykiai, lėšos perduotos grynais pinigais, liudininkų nebuvo. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius nustatytos aplinkybėmis pagrįstos mokestinio patikrinimo metu, o pareiÅ¡kėjai Å¡ių aplinkybių nepaneigė. Byloje analizuojamus sandorius (paprastuosius vekselius ir dovanojimo sutartis) mokesčių administratorius vertino ne civiliniu, bet mokestiniu teisiniu aspektu, t. y. mokestinis patikrinimo metu byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Taigi, iÅ¡vada, kad sandoriai tik formalÅ«s, įforminti pareiÅ¡kėjams siekiant iÅ¡vengti neapmokestintų pajamų apmokestinimo, nepagrindžiantys realių lėšas perduodančių asmenų disponavimo galimybių ir lėšų gavimo fakto, yra pagrįsta. Toks vertinimas yra tinkamas. Akcentuotina, kad LVAT savo praktikoje dėl grynųjų pinigų gavimo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (pvz., LVAT 2016 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-777-438/2016).

Savo teiginiams pagrįsti pareiÅ¡kėjai įrodymų nepateikė. Å iuo atveju jie nepaneigė mokesčių administratoriaus atlikto tyrimo. Dėl 2010 m. pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų Nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu (Akto 6 priedas) pareiÅ¡kėjai 2010 m. pateikė Å¡iuos dokumentus: 2010 m. birželio 7 d. M. T. iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį 200 000 Lt sumai, 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį (S. M. direktoriaus R. M. atstovaujamai UAB „Romversa“ suteikė 100 000 Lt paskolÄ ), 2010 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutartį (A.

M. dovanoja savo sÅ«nui R. M. 50 000 Lt), 2010 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartį (A. M. dovanoja savo sÅ«nui R. M. 50 000 Lt), 2010 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutartis (J. M. dovanojo savo sÅ«nui R. M. 50 000 Lt) ir 2010 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartis (J. M. dovanoja savo sÅ«nui R. M. 50 000 Lt). Buvo atlikti operatyvÅ«s M. T. ir jo sutuoktinės J. T. operatyvÅ«s patikrinimai, kurių metu įvertinus faktines paskolų suteikimo aplinkybes, nustatė, kad jie finansines galimybes paskolinti ir pagal 2010 m. birželio 7 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį pareiÅ¡kėjui paskolino 200 000 Lt.

PareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2010 m. gautos pajamos bei UAB „Romversa“ 2010-2011 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo iÅ¡ S. M. gautų 240 000 Lt paskolų (2010 m. lapkričio 2 d. – 100 000 Lt paskola, 2011 m. gegužės 12 d. – 140 000 Lt paskola), o pareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. kovo 26 d. į S. M. ir jo sutuoktinės A. M. banko sÄ skaitÄ bankiniais pavedimais pervedė 240 000 Lt kaip skolos grÄ Å¾inimÄ , minėta 100 000 Lt suma buvo įvertinta kaip pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2010 m. gautos pajamos (Patikrinimo akto 18 psl.).

Be to, buvo atliktas ir pareiškėjo tėvų mokestinius patikrinimus, kurių metu, įvertinus jų finansines galimybes, buvo prieita prie išvados, kad ne 200 000 Lt, o 131 000 Lt galėjo padovanoti grynaisiais pinigais. Minėta suma buvo įvertinta kaip pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2010 m. gautos pajamos (Patikrinimo akto 18 psl.) Minėta, kad civilinės sutarties, kaip formalaus įrodymo, pateikimas negali būti pripažįstamas tinkamu realaus pajamų gavimo fakto pagrindimu, neįvertinus visų kitų su galimu pajamų gavimu susijusių faktinių aplinkybių.

Mokesčių administratorius į savo skaičiavimus įtraukė su GPMÄ® 5 straipsnyje įtvirtintu pajamų mokesčio objektu ir su įstatymu nustatytu apmokestinamuoju objektu visiÅ¡kai nesusietinas sumas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčijo automobilio pardavimo gautų pajamų apmokestinimo. Ä®vertinus skundžiamÄ Inspekcijos Sprendimus bei Klaipėdos AVMI Aktus ir sprendimus dėl jų patvirtinimo, matyti, kad juose iÅ¡samiai aptartos mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjų, kaip Å¡eimos, gautomis pajamomis bei patirtomis iÅ¡laidomis, teismas Å¡ių aplinkybių sprendime nebeatkartoja, ginčas kilęs tik dėl teisinio vertinimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai grindė skundÄ , kurie mokestinio ginčo metu skundžiamuose sprendimuose pareiÅ¡kėjų skundo argumentai buvo detaliai įvertinti.

Komisija detaliai įvertino pareiškėjų skundo argumentus. Teismas neturi pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus išvadoms, kadangi pareiškėjai jų nepaneigė. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu surinko faktinius duomenis, kuriais grindžia pareiškėjams apskaičiuotus papildomus mokesčius, pareiškėjų argumentai dėl nepagrįstai apskaičiuotų mokesčių, nepagrįsti faktiniais duomenimis, negali paneigti mokesčių administratoriaus surinktų ir byloje esančių įrodymų.

Konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus išvada pareiškėjų GPM prievolės dydį apskaičiuoti MAĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka yra pagrįsta, o pareiškėjai nepateikė naujų duomenų, leidžiančių paneigti mokesčių administratoriaus išvadas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų R. M. ir O. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė