6d203a9d-50ff-48ea-a643-952709552d44 · Biržų rajono apylinkės teismas

                                                                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-3-830/2011               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                    1.1.3.3., 1.1.7.3.1.; 1.2.25.4.1., 2.1.15.1.1.;                                                                               2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.BIRŽU RAJONO APYLINKES TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 1 d.

Biržai Biržu rajono apylinkes teismo teisejas Ceslovas Kulikauskas, sekretoriaujant Loretai Klezienei,dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui,nukentejusiajai O. A. T.,jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui, kaltinamosios gynejui advokato padejejui Kestuciui Jaruševiciui,Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Ruplenienei, viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-02-13 Biržu rajone, Lietuvos Respublikos piliete, lietuve, gyv. Biržu rajone Medeikiu kaime, (duomenys neskelbtini) , ištekejusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „Kosmelita“ pardaveja – konsultante, neteista kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla, n u s t a t e : A. G. 2009 m. gruodžio 3 d. apie 10.14 val. Biržu mieste, Vytauto gatveje ties namu Nr. 5, vairuodama N. G. priklausancia transporto priemone – automobili „Opel Omega“ v.n. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Keliu eismo taisykliu (toliau KET) reikalavimus, nes, artedama link pesciuju perejos, neisitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama apie 50 km/h greiciu, pažeisdama KET 133 p. reikalavimus nepasirinko saugaus važiavimo greicio, tuo pažeisdama KET 37 p. reikalavimus, nes artedama pirmaja eismo juosta prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nesuletino greicio ir nesustojo, kad praleistu iš kaires puses i jos važiavimo krypties eismo juosta, i nereguliuojama pesciuju pereja iejusia O.

A. T., bei pažeisdama KET 134 p. reikalavimus, atsiradus kliuciai ir iškilus eismo saugumo gresmei, nesustabde transporto priemones, o pertrenke pesciaja O.A. T., taip sumušdama jai galva, dešine kuno puse, del ko lužo dešiniojo žastikaulio kaklelis ir dubens kaulai, t.y. padarydama nukentejusiajai O.A. T. nesunku sveikatos sutrikdyma. Bylos irodymai A. G. kalta prisipažino iš dalies ir parode, kad 2009 m. gruodžio 3 d. apie 10 val. ji važiavo automobiliu Opel Omega, priklausanciu jos vyrui. Buvo šviesu, neslidu, nelijo, matomumas buvo geras.

Važiavo Vytauto g. nuo turgaus puses, antra eismo juosta. Pamate, kaip priekyje iš Dagilio gatves i Vytauto g. isuko didele balta krovinine mašina, kuri jai užstojo kelia. Važiavo apie 40 km/h greiciu. Kadangi krovinine mašina užstojo jai kelia, ji persirikiavo i dešine (pirma) eismo juosta. Krovininiam automobiliui važiuojant pesciuju pereja, o gal ir apie 10 metru už pesciuju perejos, ji lenke mineta krovinini automobili. Aplenkus mineta automobili, pajuto smugi i automobilio dešine puse. Iš karto pamate griunant žmogu bei iš karto stabde automobili.

Iš kur ant kelio atsirado žmogus, nežino. Kai važiavo per pesciuju pereja, žmoniu ant perejo nemate – iš dešines puses žmoniu nebuvo, o iš kaires puses nemate, nes užstojo krovinine mašina. Nemate, kad per pereja eitu koks nors žmogus. Kadangi prie perejos žmoniu nemate, automobilio beveik nestabde. Mano, kad nukentejusiaja pertrenke tuo momentu, kai važiavo lygiagreciai su krovininiu automobiliu. Mano, kad nukentejusioji ejo per gatve ne per pesciuju pereja, iš dešines puses. Po ivykio nukentejusioji gulejo už pesciuju perejos, prie antro medžio.

Po ivykio jai (kaltinamajai) buvo didelis šokas, moteris gulejo veidu i asfalta, o ji sedejo prie automobilio, šoko busenoje. Kažkokia moteris ja (kaltinamaja) purte, sake, kad nukentejusioji gyva. Ivykio vietoje buvo dar kažkoks vyras, kuris sake, kad nukentejusioji kvepuoja, bei kad ji (nukentejusioji) pati išbego i gatve. Kada atvyko policija, tiksliai pasakyti negalinti. Ji (A. G.) buvo nuvežta i poliklinika patikrinti girtumui, po to i policija, kur ja apklause. Pripažista, kad vairuodama automobili pertrenke nukentejusiaja, taciau nesutinka, kad pažeide Keliu eismo taisykles, moteri pertrenke ne pesciuju perejoje, o už jos.

Po ivykio buvo nuvykusi pas nukentejusiaja i ligonine gal 4 kartus. Norejo susitaikyti su nukentejusiaja, taciau nukentejusioji reikalavo labai dideles pinigu sumos, todel susitaikyti nepavyko. Ligonineje nukentejusiosios apie ivykio aplinkybes neklausinejo. Buvo nuvykusi pas nukentejusiaja ir su teisininku V.Ivanausku, ketino susitaikyti bei sutarti žalos atlyginimo klausima, taciau nepavyko.               Nukentejusioji O. A. T. teismo posedyje parode, kad 2009 m. gruodžio 3 d. apie 10 val. ejo per pesciuju pereja Vytauto gatveje.

Ejo nuo „Agaro“ mesos parduotuves, optikos parduotuves puses i Bažnycios puse. Nuejusi iki pesciuju perejos vidurio dar apsidaire, atvažiuojanciu automobiliu nemate. Automobiliu nemate nei pradedama eiti per perejeja, nei eidama ja. Jau baigiant pereiti pesciuju pereja, pajuto smugi i dešini šona, jaute, kaip galva trenke i automobilio stikla. Ejo pesciuju perejos viduriu, pertrenkimo momentu iki pesciuju perejos pabaigos buvo like gal 2 metrai. Pesciuju perejoje kitu pesciuju nebuvo. Nemate nei ja pertrenkusio automobilio nei vairuotojo, po smugio nieko nepamena.

Kaip veliau sužinojo, jos (nukentejusiosios) sesuo R. A. surinko iš ivykio vietos jos daiktus – rankine, kepure, protezus. Po ivykio 4 menesius gulejo ligonineje, negalejo visai atsikelti. Kaltinamoji buvo atejusi i ligonine, klausinejo kaip ivyko ivykis, klause iš kurios kelio puses ji (nukentejusioji) ejo per kelia. Iš karto jai pasake, kad ejo nuo „Optikos“ parduotuves puses. Kaltinamoji jai tuo metu sake, kad užsižiurejo i didele mašina, kuri išvažiavo iš Dagilio g. puses. Kaltinamoji jai sake, kad jai labai sunku gyventi, yra maži vaikai.

Praše, kad kaltinamoji pas ja nebeitu. Gavo iš draudimo išmoka del patirtos turtines ir neturtines žalos. Ieškinyje nurodyta 1065,59 Lt turtine žala, išlaidas sudaro medikamentai ir sauskelnes, po išmoketo draudimo. Šiuo metu dar tebenaudoja sauskelnes, nes del dubens kaulu lužimo, buvo pažeistas šlapimtakis. Prieš eismo ivyki ji buvo geros sveikatos, niekuo nesirgo. Šiai dienai ji pripažinta neigalia, jai nustatytas didelis poreikiu lygis iki 2012 metu. Liudytojas M. T. teismo posedyje parode, kad ivykio diena apie 11 valanda ejo Vytauto g. iš turgaus puses.

Mate kaip iš kitos gatves puses (nuo „Super neto“ parduotuves puses) per pesciuju pereja ejo mociute. Ji ejo labai letai. Mociute ejo ne per pesciuju perejos viduri, o jos šonu. Einancia ja pertrenke melynos spalvos automobilis ir nubloške ja i šona. Mociute užkrito mašinai ant lango, po to ja nubloške apie 2 metrus. Kuria automobilio puse buvo nutrenkta nukentejusioji, tiksliai pasakyti negali. Automobilis iš karto sustojo. Tuo metu per pesciuju pereja daugiau žmoniu nejo. Priejes prie ivykio vietos mate išmetytus mociutes daiktus, pinigus, kava.

Atvykusi policija užsiraše jo duomenis. Tikslia pertrenkimo vieta policijai nurode atliekant parodymu patikrinimo veiksmus su juo. Prieš ivyki mate ir kita automobili – baltos spalvos furgona, kuris išsuko iš aikštes puses, taciau mociute ejo per gatve jau pravažiavus šiam automobiliui. Iš 2010-03-03 Liudytojo M. T. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas M. T. parode vieta, kurioje buvo, kai pamate ties pesciuju pereja stovincia moteri. Taip pat liudytojas parode vieta, kurioje automobilis pertrenke pesciaja.

Pesciuju pereja randasi Biržu mieste, Vytauto g., ties namu Nr. 5.(1 t., b.l.86-88).Liudytoja R. S. teismo posedyje parode, kad ivykio diena ejo i turgu Vytauto gatve, šaligatviu aikštes prie bažnycios puseje. Tiksliai nepamena, bet vienu momentu, išgirdusi bumbtelejima ir pakelusi akis priekyje pamate gatveje ant automobilio kapoto gulincia moteri, kuri nukrito nuo automobilio ant gatves. Ji (R. S.) tuo metu buvo apie 300-350 metru nuo ivykio vietos. Paties moters nutrenkimo momento ji nemate. Taip pat nemate iš kurios gatves puses ejo moteris, kuria nutrenke mašina.

Pertrenkta moteris gulejo kniubscia, priejusi ji (R. S.) iškviete greitaja pagalba ir policija. Mate, kad prie moters priejo, kažkoks vaikas ir sake, kad yra jos giminaitis. Atvykusi policija paklause, kas iškviete policija. Ji pateike policijai savo duomenis. Detaliau apie ivyki policijos pareigunai jos neklausinejo.   Liudytoja M. J. teismo posedyje parode, kad 2009-12-04 apie 10 val. ji su sunumi ejo per skvera link Vytauto g. nuo bažnycios puses i šarvojimo sale, nes ta diena buvo jo brolio L. J. laidotuves. Einant pamate prie antro medžio, skaiciuojant nuo perejos, stovincia moteri.

Ji stovejo ant šaligatvio, kelio pusejo kur stovi bažnycia, apie 20 metru nuo pesciuju perejos. Moteris buvo apsirengus šviesiai melsva striuke, rožine kepure. Moteris pažiurejus i pašto puse, ženge per gatve. Ji (M. J.) išgirdo bumbtelejima, mate kaip moteris griuvo per automobilio prieki, nukrito ant gatves. Vairuotoja sustojo ir išlipusi iš automobilio pradejo šaukti. Automobilis buvo tamsios spalvos. Kitu automobiliu tuo metu nepastebejo, nes del ivykio buvo sukresta. Policijos nelauke, nes skubejo i brolio laidotuves.

Ivykio vietoje susirinko nemažai žmoniu.  Iš 2010-12-16 Liudytojos M. J. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja M. J. parode vieta, kurioje buvo, kai pamate Vytauto gatveje prie medžio stovincia moteri; vieta kurioje moteris ženge i važiuojamaja kelio dali ir buvo perblokšta automobilio – 17 metru nuo pesciuju perejos krašto (2 t., b.l. 58-61). Liudytojas D. J. teismo posedyje parode kad 2009-12-04 (del dienos gali klysti) ejo su mama i dedes laidotuves. Ejo link Vytauto gatves nuo bažnycios puses.

Mate nukentejusiaja, kuri ejo nuo turgaus puses. Nukentejusioji ejo jiems iš priekio, ta pacia gatves puse. Paejusi apie 20 metru už perejos nukentejusioji kažkur pažiurejo ar i laikrodi, ar i rankinuka, ir „metesi“ i gatve. Nukentejusioji stovejo už medžio ir staiga „metesi“ i gatve. Nukentejusiajai išejus ant gatves, ja pertrenke mašina, kuri važiavo nuo turgaus puses. Girdejosi padangu cipimas ir duslus trenksmas. Nukentejusiaja nuo dešinio sparno užmete ant priekinio stiklo, ir tada ji nukrito i dešine puse.

Automobilis stovejo, jau nebevažiavo. Priejes prie nukentejusiosios pamate, kad ji kvepuoja. Automobilio vairuotoja išlipo iš automobilio, buvo šoke, reke: „žmones padekit“. Susirinko daug žmoniu, kažkas kviete greitaja. Policijos nelauke, nes skubejo i dedes laidotuves. Tiksliai nepamena, kaip nukentejusioji buvo apsirengus, atrodo kad tamsiai. Kitu automobiliu, tuo metu važiuojanciu gatveje, nepastebejo.      Iš 2010-12-16 Liudytojo D. J. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas D.

J. parode vieta, kurioje buvo, kai pamate Vytauto gatveje prie medžio stovincia moteri; vieta kurioje moteris ženge i važiuojamaja kelio dali ir buvo perblokšta automobilio – 17 metru nuo pesciuju perejos krašto (2 t., b.l. 62-65).                    Liudytojas R. S. parode, kad jis dirba Biržu rajono policijos komisariate. Ivykio diena, su kolega A. K. buvo atvyke i ivykio vieta. Pamena, kad Vytauto g. buvo automobilio pertrenkta moteris. Visu aplinkybiu tiksliai nepamena, nes ivykis buvo seniai.

Kiek pamena, buvo kažkokie liudytojai ir juos užsiraše. Ivykio vietoje buvo daug žmoniu. Automobilis stovejo už perejos. Pagal aplinkybes, susidare ispudis, kad nukentejusioji buvo pertrenkta pesciuju perejoje. Mano, kad jei pažeista automobilio dešine puse, tai labiau tiketina, kad žmogus išejo i kelia iš dešines puses automobiliui. Ivykio vietoje moteris gulejo dešineje kelio puseje, arciau kelkrašcio. Pamena, kad kaltinamoji po ivykio sake, kad neisivaizduoja iš kur ant kelio atsirado ta moteris. Liudytojas A.

K. parode, kad jis dirba Biržu rajono policijos komisariate. Ivykio diena, su kolega R. S. buvo atvyke i ivykio vieta. Kadangi ivykis buvo seniai, nelabai jo atsimena. Visas nustatytas aplinkybes užfiksavo procesiniuose dokumentuose. Kiek pamena, kad pagal visas ivykio aplinkybes, nukentejusioji galimai buvo pertrenkta pesciuju perejoje. Eismo ivykis ivyko kaltinamosios automobiliui važiuojant nuo turgaus Vytauto gatve. Nepamena, ka kalbejo po ivykio kaltinamoji, nepamena ar ivykio vietoje metesi kokie nors nukentejusiosios daiktai. Jiems atvykus nukentejusioji buvo samoninga.

Nepamena dabar, ar buvo nustatyti kokie nors šio ivykio liudininkai. Liudytoja R. A. teismo posedyje paaiškino, kad nukentejusioji yra jos sesuo. Ivykio diena ji (R. A.) apie 9.30 val. ejo i turgu, parduotuve „Super neto“. Stovint parduotuveje prie kasos, jai paskambino anukas D. K. ir pasake, kad prie aikštes, ant pesciuju perejos buvo pertrenkta jos sesuo. Viska metusi nubego i ivykio vieta, greitoji pagalba jau buvo atvažiavusi, nukentejusiaja kele i greitosios pagalbos automobili. Sesers kepure gulejo prie pat pesciuju perejos, ant šaligatvio.

Sesuo klause, kaip ji cia atsirado, sake kad ejo per pesciuju pereja, važiuojancios mašinos nemaciusi. Ivykio vietoje nukentejusiosios daiktus bei maišeli surinko jos anukas D. K.. Su kaltinamaja nekalbejo. Lydejo seseri greitosios pagalbos automobilyje. Sesuo buvo samoninga, jis sake kad ejo iš turgaus puses per pesciuju pereja i bažnycios puse ir buvo pertrenkta automobilio. Iki avarijos sesuo buvo sveika, daug dirbdavo prižiuredavo anuke. Šiuo metu jos sveikata prasta. Liudytojas D. K., nurode, kad nukentejusioji yra jo mociutes sesuo.

Ivykio diena ejo iš parduotuves „Norfa“ ir pamate, kad Vytauto gatveje mociutes sesuo patekusi i avarija. Kaip ivyko avarija jis nemate. Paskambino mociutei ir apie tai papasakojo. Ivykio vietoje nuo žemes pakele mociutes rankinuka, pamate ateinancia mociute. Rankinukas gulejo už perejos apie 3 metrus, nutrenkta nukentejusioji gulejo dar toliau – gal už 5-6 metru nuo perejos. Mociute dar jam padave violetine kepure. Mate, kaip mociute ja pakele nuo žemes. Kepure gulejo šalia bortelio, beveik ant pesciuju perejos.

Su mociute ir nukentejusiaja jos seserimi važiavo kartu i ligonine greitosios automobiliu. Ta diena, prieš ivyki, mate turguje vaikšciojanti pažistama M. T., veliau ji mate ir ivykio vietoje.    Liudytojas R. T. teismo posedyje paaiškino, kad nukentejusioji yra jo motina. Motinai po eismo ivykio sveikata labai bloga. Motina negali vaikšcioti, rankos kiloti negali. Koja ir ranka sutvirtinti varžtais, pažeistas stuburas, del ko ji negali sedeti, turi problemu su šlapimo laikymu. Del sveikatos bukles negali niekur išeiti.

Jis ir žmona nuolat prižiuri motina. Iki avarijos motinos sveikata buvo normali, ji vedžiojo 5 metu amžiaus anuke i burelius bei lydedavo i namus, nes jis su žmona dirba. Mama iki ivykio buvo visiškai savarankiška, dirbdavo sode, prižiuredavo anuke. Apie ivyki motina jam pasakojo, kad ejo per pesciuju pereja ir kad baigiant pereiti pereja, buvo pertrenkta mašinos. Apie 2 savaites po ivykio buvo susitikes su kaltinamaja, kalbejosi apie žalos atlyginima, išsiaiškino, kad žala gali padengti draudimas. Kaltinamoji norejo susitarti su motina del žalos atlyginimo.

Iš kaltinamosios aiškinimo suprato, kad kaltinamoji ivykio metu visai nepastebejo jo mamos, nežino kaip viskas ivyko.        Liudytoja J. T. parode, kad nukentejusioji yra jo vyro motina. Apie eismo ivyki sužinojo iš R. A.. Ji (R. A.) atneše jai i darba nukentejusiosios daiktus ir pasake, kad nukentejusiaja išveže i Panevežio ligonine. R. A. jai pasake, kad buvusi ivykio vietoje, nukentejusiosios kepure metesi prie pesciuju perejos, ant šaligatvio, ir kad ji lydejo nukentejusiaja su greitaja pagalba i ligonine.

Kaip suprato iš R. A. pasakojimo, tai pati R. A. ivykio nemate. Su nukentejusiaja bendravo po keliu dienu. Tada O.A. T. pasakojo, kad ji ejo iš turgaus per pesciuju pereja ir baigiant pereiti, ja nutrenke automobilis. Po ivykio kaltinamoji buvo keleta kartu pas ja (J. T.) atejusi i darba. A. G. verke, pergyveno, bet sake, kad laikrašciai neteisingai apraše ši ivyki. Pati A. G. jai sake, kad ji nieko neprisimena, kaip ten ivyko tas ivykis. Per Kaledas A. G. atneše dovanu angeliuka ir praše perduoti nukentejusiajai. A. G. ateidavo pas nukentejusiaja ir i slaugos ligonine.

A. G. i ligonine buvo atejusi ir su teisininku V.Ivanausku ir norejo kad nukentejusioji pasirašytu sutarti. Sutartyje buvo ivardinta, kad kaltinamoji atlygins nukentejusiajai tik turtine žala – turetas išlaidas. Sutarties nukentejusioji nepasiraše. Iki avarijos nukentejusioji prižiuredavo jos vaika, buvo sveika, turejo daug energijos. Visur vedžiodavo anuke. Šiuo metu jos sveikata bloga, sunkiai juda, turi problemu del šlapimo nelaikymo.  Liudytojas V. I. teismo posedyje parode, kad jis teikia teisines paslaugas Biržu mieste.

I ji kreipesi kaltinamoji del teisines pagalbos. Kartu su kaltinamaja buvo nuvykes i ligonine pas nukentejusiaja. Norejo pasidometi del nukentejusiosios sveikatos bukles, sutaikyti kaltinamaja bei nukentejusiaja, aptarti žalos atlyginima, taciau nepavyko, nes tam trukde nukentejusiosios artimieji. Liudytoja J. K. teismo posedyje parode, kad yra nukentejusiosios kaimyne. Apie eismo ivykio aplinkybes žino tik iš nukentejusiosios pasakojimo – kad buvo pertrenkta automobilio pesciuju perejoje. Lanke nukentejusiaja ligonineje. Pažista ja apie 30 metu.

Iki avarijos ji buvo puikios sveikatos, energinga. Šiuo metu jos sveikata labai prasta, ji sunkiai juda, per skausmus. Liudytoja S. S. teismo posedyje paaiškino, kad nukentejusioji yra jos pažistama, bendrauja su ja apie 20 metu. Apie ivykusia avarija sužinojo iš laikrašcio. Lanke nukentejusiaja, šiai gulint slaugos namuose. Apie ivyki nukentejusioji jai pasakojo, sake, kad pesciuju perejoje buvo pertrenkta automobilio. Iki ivykio O.A. T. jokiu sveikatos problemu neturejo, labai daug dirbo, buvo energinga. Šiuo metu jos sveikata labai bloga, ilga laika ji po avarijos visai negalejo judeti.  Iš 2009-12-03 ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad ivykio vieta yra Biržuose, Vytauto gatveje ties namu pažymetu Nr.

5. Automobilis Opel Omega v.n. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu i pietu puse. Automobilio galinis ratas nuo pesciuju perejos nutoles 10,3 metro. Automobilio abu dešines puses ratai nuo šaligatvio nutole 1,6 metro. Šaligatvio plotis 5 metrai, pesciuju perejos plotis 4,2 metro. Pescioji guli prie dešinio šaligatvio, nuo dešinio priekinio rato nutolusi 0,4 metro. Visos važiojamosios dalies plotis 15,5 metro, perskirta dviguba ištisine linija. Nuo automobilio galinio rato iki Dagilio gatves 20 metru. Automobiliui Opel Omega nulaužtas dešines puses išorinis veidrodelis, dešineje puseje ilenktas variklio dangtis, iskiles priekinis stiklas.

Stabdymo žymiu ivykio vietoje nerasta (b.l. 10-14). Apžiuros protokolo priede nurodyta, kad transporto priemone Opel Omega v.n. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus, nulužes dešines puses išorinis veidrodelis, suskiles priekinis stiklas (1 t., b.l. 15). Iš medicinines apžiuros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad apžiurejus 2009-12-03, 10.55 val. A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada – blaivi (1 t., b.l. 16) .Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A-6422/09 (01) matyti, kad O.

A. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 26). Kraujas iš O.A. T. buvo paimtas 2009-12-03, 10.30 val. (1 t., b.l. 17).  Iš Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevežio skyriaus Specialisto išvados Nr. G 12/10 (05) matyti, kad O. A. T. sumušta galva, dešine kuno puse, lužo dešinio žastikaulio kaklelis, dubens kaulai. Sužalojimai padaryti sumušant dešine kuno puse atsikišusiomis lengvojo automobilio kebulo dalimis. Del žastikaulio kaklelio, dubens kaulu lužio jos sveikata nesunkiai sutrikdyta, ilgesniam nei 10 paru laikotarpiui. (1 t., b.l. 24).Iš Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevežio skyriaus Ekspertizes akto Nr. EG 12 a/10 (05) matyti, kad O.

A. T. traumos ivykusios 2009-12-03 metu nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas, lengvas galvos smegenu sukretimas, dešinio žastikaulio kaklelio, dešinio gaktikaulio abieju šaku, kairio gaktikaulio viršutines šakos, dešinio išorinio kulkšnelio lužiai, dešinio šokikaulio panirimas, dešinio deltinio raišcio plyšimas, veido sumušimas, odos nubrozdinimai veide, poodine kraujosruva dešineje ciurnoje. Galvos sumušimas, lengvas galvos smegenu sukretimas, veido sumušimas, odos nubrozdinimai veide, poodine kraujosruva dešineje ciurnoje atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma.

Dešinio žastikaulio kaklelio, dešinio gaktikaulio abieju šaku, kairio gaktikaulio viršutines šakos, dešinio išorinio kulkšnelio lužiai, dešinio šokikaulio panirimas, dešinio deltinio raišcio plyšimas, vertinant juos atskirai bei visus kartu, atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma. Klinikiniu objektyviu duomenu apie potraumines komplikacijas, tokias kaip parapareze ir dubens organu disfunkcija nera. Minetos diagnozes atsirado jai gydantis Biržu ligonines Slaugos bei palaikomojo gydymo skyriuje, taciau jos paminetos abstrakciai, per visa gydymo laikotarpi šiame skyriuje, išskyrus apsunkinta judejima ir apsitarnavima jokiu objektyviu klinikiniu duomenu apie jas nepateikta.

Remiantis pateiktais duomenimis O.A. T. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas del šiu motyvu: a. Sužalojimai šiuo atveju sutrikde sveikata ilgesniam nei dešimt dienu laikotarpiui; b. Patirti sužalojimai neatitinka ne vieno iš Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu III skirsnio 6.1-6.12 punktu; c. Dubens organu disfunkcija Sveikatos sutrikdymo masto taisyklese bei ju komentaruose neivardinta bendro darbingumo netekimo procentine išraiška; d. Kadangi dubens organu disfunkcija išsivyste veliau, po traumos, jos vienareikšmiškai sieti su 2009-12-03 d. trauma negalima. (2 t., b.l. 19-21).     Iš Registracijos liudijimo Nr. B 046629 matyti, kad automobilis Opel Omega v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 18).

Iš Iprastines transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/ACA 5081068 matyti, kad automobilis Opel Omega v.n. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-10-24 iki 2010-10-23 buvo apdraustas UADB „ERGO LIETUVA“ (1 t., b.l. 20).Iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biržu meteorologijos stoties pažymos, matyti, kad Biržu meteorologijos stotyje (Kiluciu g. 101, Biržai) 2009-12-03 apie 10 val. stebeti apsiniauke, taciau be krituliu bei kitu atmosferiniu reiškiniu orai, pute 4-10 m/s pietvakariu vejas, oro temperatura svyravo apie 5 laipsnius šilumos, matomumas buvo geras (apie 10 km) (1 t., b.l. 29).Ivykio vieta po eismo ivykio buvo nufilmuota UAB „Rygvedos“ televizijos.

UAB „Rygveda“ pateike CD diska su vaizdo irašu (1 t. b.l. 73-74).    Irodymu vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija. Teisminio bylos nagrinejimo metu irodyta, kad kaltinamoji A. G. 2009 m. gruodžio 3 d. apie 10.14 val. Biržu mieste, Vytauto gatveje ties namu Nr. 5, vairuodama automobili „Opel Omega“ v.n. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET reikalavimus, pertrenke i nereguliuojama pesciuju pereja iejusia O. A. T., padarydama nukentejusiajai nesunku sveikatos sutrikdyma.Kaltinamoji iš dalies pripažindama kalte, nurode, kad nukentejusioji galimai i gatve išejo už pesciuju perejos, iš dešines (žiurint iš kaltinamosios automobilio judejimo krypties) puses.

Kaltinamoji teigia, kad tai parodo automobilio sugadinimo pobudis – apgadinta dešinioji jo puse. Taciau teismo nuomone, teisiamajame posedyje ištirti ir išanalizuoti irodymai paneigia šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes. Visu pirma nukentejusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad ji buvo pertrenkta automobilio jai einant per pesciuju pereja ir kad automobilis pertrenke ja iš dešines puses (pagal pesciosios judejimo krypti). Tokius nukentejusiosios parodymus pilnai patvirtino Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai nukentejusiajai padaryti sumušant dešine kuno puse atsikišusiomis lengvojo automobilio kebulo dalimis.

Didžioji dalis sužalojimu padaryti nukentejusiajai dešineje puseje. Nukentejusiosios parodymus del eismo ivykio aplinkybiu pilnai patvirtino liudytojas M. T., kuris savo parodymus patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje. Nukentejusiosios ir šio liudytojo parodymai iš esmes sutapo, teismas neturi pagrindo netiketi šiais parodymais. Tai, kad nukentejusioji buvo pertrenkta automobilio pesciuju perejoje, netiesiogiai patvirtina ir kiti irodymai – liudytoju R. A., J. T., R. T. parodymai. Nors šie liudytojai tiesiogiai ivykio nemate, taciau apie ivykio aplinkybes sužinojo tiesiogiai iš nukentejusiosios praktiškai iš karto po ivykio.

R. A. teigia, kad nukentejusiosios kepure gulejo prie pesciuju perejos, liudytojas D. K. parode, kad nukentejusiosios daiktai gulejo apie 3 metrus už perejos, ir tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad nukentejusioji buvo perblokšta pesciuju perejoje ar jos zonoje. Byloje apklausti liudytojai M. J. ir D. J. nurode, kad nukentejusioji išejo i gatve už pesciuju perejos apie 17 metru, ir iš priešingos gatves puses. Teismas šiu liudytoju (M. J. ir D. J.) parodymus atmeta, kaip prieštaraujancius bylos irodymams. Parodymu patikrinimo metu šie liudytojai parode vieta, kurioje nukentejusioji išejo i gatve.

Lyginant šiu liudytoju nurodyta vieta bei ivykio vietos protokola, matyti, kad šiu liudytoju nurodyta vieta iš esmes sutampa su vieta, kurioje nukentejusioji atsidure po ivykio, t.y. nubloškimo vieta. Teismo manymo, išanalizavus bylos irodymus, šios vietos sutapti negali. Kaltinamoji pati teigia, kad nemaciusi iš kur atsirado pescioji, todel ivertinus galima automobilio sustabdymo kelia (reakcija sustabdant ir pan.), nukentejusiosios nubloškima, šiu vietu (perbloškimo ir nukentejusiosios atsiradimo po ivykio) sutapimas butu nelogiškas.

Be to, šiu liudytoju parodymai visiškai prieštarauja specialisto išvadai apie nukentejusiajai padarytu sužalojimu mechanizma, bei nukentejusiosios bei kitu liudytoju parodymams. Remiantis šiu liudytoju (M. J. ir D. J.) parodymais, nukentejusiajai automobilis režesi i kairiaja puse, taciau kaip mineta, tai prieštarauja teismo med. specialisto išvadai. Abejones šiu liudytoju parodymais kelia ir ta aplinkybe, kad procese šie liudytojai atsirado tik bylai pradejus nagrineti teisme t.y. praejus beveik pusei metu po ivykio, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokiu duomenu, kad šie liudytojai buvo ivykio vietoje.

       Kaltinamoji teigia nepažeidusi KET reikalavimu. Teismas pažymi, kad kaip nustatyta byloje, eismo ivykis ivyko Vytauto gatveje, kuri yra pagrindine Biržu miesto gatve, ir šioje gatveje judejimas yra gana intensyvus, reikalaujantis iš vairuotojo maksimalaus demesio ir susikaupimo. KET 133 punktas imperatyviai ipareigoja vairuotoja, atsižvelgti i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones bukle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, pasirinkti toki (saugu) greiti, kad jis bet kada galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties.

Itin demesingas vairuotojas turi buti artedamas prie pesciuju perejos. KET 37 punktas ipareigoja vairuotoja artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos, suletinti greiti arba sustoti prieš kelio ženkla ,,Pesciuju pereja“, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – i bet kuria eismo juosta perejoje iejusi pesciaji. Mineti KET reikalavimai ipareigoja vairuotoja buti pasirengusi pesciuju išejimui i gatve, ypac artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos, ir sekti situacija tiek savo, tiek priešpriešineje kelio važiuojamoje dalyje.

Nors pestieji kirsdami nereguliuojama pesciuju pereja privalo ivertinti atstuma iki artejanciu transporto priemoniu ir ju greiti bei pradeti eiti pereja tik isitikine, kad tai daryti yra saugu, taciau pesciuju perejoje pirmenybe teikiama pestiesiems. Todel, vykdydami KET 37 punkto reikalavimus vairuotojai matydami, kad arteja prie nereguliuojamos pesciuju perejos, privalo buti itin atidus ir sutelkti ypatinga demesi i tai, ar pesciuju perejos nekerta pestieji, suletinti greiti arba sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikinus, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju.

Partrenkes žmogu pesciuju perejoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam matomuma užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina, kaip kad kaltinamoji teigia, kad matomuma iš kaires puses jai užstojo važiuojantis krovininis automobilis. Toks pasiteisinimas negali išjungti kaltes. Teismo manymu, kaltinamoji buvo nepakankamai demesinga ir atidi ir nevykde KET reikalavimu. Ji nemate pesciosios, taigi nesuvoke savo veiksmu pavojingumo, del to nenumate galimu padariniu, taciau turejo suprasti ir numatyti juos bei ju išvengti, t.y. elgesi nerupestingai.

Ivertines visus teisminio nagrinejimo metu ištirtus irodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios A. G. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sudeti ir yra pilnai irodyta minetais aptartais irodymais. Kaltinime nepagristai nurodyta kad kaltinamoji pažeide KET 34 punkta, 106 punkta. KET 34 punkte nustatytos vairuotoju, išvažiuojanciu i kelia iš esanciu šalia jo teritoriju, ar sukant sankryžose, ar važiuojant atbulam, pareigas pestiesiems, o KET 106 punktas susijes su važiavimo pradžia ir manevravimu, tuo tarpu tai nera susije su kaltinamosios padaryta veika.

Atsižvelgiant i tai, šie KET punktu pažeidimu kaltinamajai šalintini iš kaltinimo. Bausmes skyrimo motyvai Skirdamas bausme A. G. teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltinamosios asmenybe, nusikalstamos veikos pasekmes, ir kitas aplinkybes. A. G. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. A. G. padare nusikalstama veika, kuri yra neatsargus nusikaltimas. Veika padaryta del nusikalstamo nerupestingumo – kaltinamoji nenumate, kad del jos veikos gali kilti BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

A. G. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. A. G. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Atsižvelges i visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmes tikslai bus pasiekti skiriant BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmes ruši – bauda. Už neatsargu nusikaltima BK numato baudos dydi iki 75 MGL (BK 47 str. 3 d. 5p.). Remiantis bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, kaltinamajai skirtinos baudos dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Teismo manymu kaltinamajai nera pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). kaltinamoji teise vairuoti transporto priemones igijo 1998-10-23 (1 t., b.l. 54).

Byloje nera jokiu duomenu, kad kaltinamoji buvo ankšciau pažeidusi KET reikalavimus naudodamasi šia teise (1 t., b.l. 55-56).       Civilinis ieškinys Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. yra itvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žala, padaryta asmeniui, turtui padaryta žala, o istatymu numatytais atvejais – ir neturtine žala, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikšta civilini ieškini, t.y. visiškai ar iš dalies del nusikalstamos veikos nukentejusiam asmeniui priteisti turtine ir (ar) neturtine žala.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ivykio metu automobilio Opel Omega v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta UADB „ERGO LIETUVA“ (1 t., b.l. 20). Pagal ivykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo redakcija - Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, buvo 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 1 000 euru del neturtines žalos) ir 100 000 euru del žalos turtui (šio istatymo 11 str.).

Teismas konstatuoja, kad civilines atsakomybes draudimo atveju pareiga atlyginti padaryta turtine ir neturtine žala kyla dviem asmenims: draudikui ir žala padariusiam asmeniui (draudejui). Šiu asmenu pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teises normas, reglamentuojancias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutarti (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisykle yra ta, kad, esant draudiminiam ivykiui, draudikas atlygina žala neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribu.

Pagal CK 6.254 str. 2 d., esant draudiminiam ivykiui, draudimo imone privalo atlyginti žala nukentejusiajam neperžengiant draudimo sumos ribu. Jeigu padarytos žalos nukentejusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmoketa draudimo išmoka, likusia žalos dali atlygina ja padares asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.Byloje nukentejusioji O. A. T. pareiške civilini ieškini del 1065,59 Lt turtines žalos ir 21547,20 Lt neturtines žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pareikštas solidariai atsakovams A.

G. ir UADB „ERGO LIETUVA“. Turtine žala nukentejusioji pagrinde kasos kvitais už vaistus ir sauskelnes (1 t., b.l. 133; 2 t., b.l.. 37-40). Teismo manymu, nukentejusioji pilnai pagrinde jai padaryta turtine žala. Žala sveikatai yra tiesiogiai susijusi su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika ir todel turi buti atlyginta. Kadangi transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta, pareiga atlyginti turtine žala tenka draudimo imonei, neperžengiant draudimo sumos ribu. Nukentejusiajai 2010-06-16 draudikas atlygino 4935,11 Lt žala (tame tarpe 3452,8 neturtine žala).

Kaip matyti iš draudiko pateiktu dokumentu, i šia suma buvo iskaitytos ir nukentejusiosios turetos išlaidos vaistams ir sauskelnems 255,81 Lt sumai (2010-05-07, 2010-05-10, 2010-05-18, 2010-05-19, 2010-05-24 kasos kvitai, 1 t, b.l. 154, 155). Atsižvelgiant i tai, kad nukentejusioji ieškiniu prašo priteisti ir šia suma, o ji yra draudiko atlygintina, ieškinys mažintinas 255,81 Lt. Likusioje sumoje ieškinys del turtines žalos yra pilnai pagristas pridetais irodymais ir yra priteistinas iš draudiko – UADB „ERGO LIETUVA“.

Civilinis ieškinys dalyje del neturtines žalos padarymo tenkintinas iš dalies. Kadangi del kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentejusiosios sveikata, ir nors dali neturtines žalos, sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo reikalavimais, jai atlygino draudimo bendrove, taciau visa neturtine žala nera atlyginta, todel nukentejusioji turi teise reikalauti likusios neatlygintos neturtines žalos priteisimo iš kaltinamosios ( CK 6.250 str., 6.254 str. 2 d.).

Nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i žalos padarinius, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Deliktineje atsakomybeje galioja principas, kad kuo svarbesne vertybe, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausiu, nesunkiai pažeidžiamu ir ne visada atkuriamu vertybiu, todel itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydi asmens sužalojimo atveju ivertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobudis, trukme, pasveikimo galimybe, liekamieji reiškiniai, asmens turetu galimybiu praradimas. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad nukentejusiajai eismo ivykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai - galvos sumušimas, lengvas galvos smegenu sukretimas, dešinio žastikaulio kaklelio, dešinio gaktikaulio abieju šaku, kairio gaktikaulio viršutines šakos, dešinio išorinio kulkšnelio lužiai, dešinio šokikaulio panirimas, dešinio deltinio raišcio plyšimas, veido sumušimas, odos nubrozdinimai veide, poodine kraujosruva dešineje ciurnoje.

Pažymetina. Kad dešinio žastikaulio kaklelio, dešinio gaktikaulio abieju šaku, kairio gaktikaulio viršutines šakos, dešinio išorinio kulkšnelio lužiai, dešinio šokikaulio panirimas, dešinio deltinio raišcio plyšimas, vertinant juos atskirai bei visus kartu, atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma, kas rodo, kad nukentejusiajai nustatyti net 6 sužalojimai, kurie atskirai kiekvienas ivertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentejusioji ligonineje buvo gydyta iki 2010-03-29 t.y. maždaug keturis menesius, ilga laika buvo gipso itvare, nukentejusioji buvo operuota, buvo atlikta žastikaklio kaklelio bei dešines ciurnos, osteosinteze varžtais, susiutas deltinis raištis.

Nukentejusiajai, ryšium su apsunkintu judejimu, šlapimo ir išmatu nelaikymu, nustatytas specialiosios nuolatines priežiuros poreikis 2010-04-02 – 2012-04-30 laikotarpiui (2 t., b.l. 19-21; 1 t, b.l. 24, 128-134). Akivaizdu, kad be autoivykio metu patirto fizinio skausmo ir dideliu nepatogumu, nukentejusioji taip pat patyre dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, be to pasikeite jos bendravimo ir saviraiškos galimybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos – nukentejusioji del patirtu traumu patyre nepatogumu buityje, viešame ir privaciame gyvenime – buvo apribotos judejimo, bendravimo galimybes, ji ilga laika gulejo ligonineje, nukentejusioji po traumos ilga laika negalejo pilnavertiškai pasirupinti savimi – savarankiškai rengtis, nusiprausti, naudotis tualetu ir kt.

Ir šiai dienai ji negali pilnai savarankiškai savimi pasirupinti. Teismas neturi jokio pagrindo netiketi nukentejusiosios bei jos artimuju, kaimynu parodymais, kad nukentejusioji iki sužalojimo didesniu problemu su sveikata neturejo, buvo veikli ir energinga. Eismo ivykio pasekmes nukentejusiosios sveikatai yra sunkios (ivertinant gydima, gijima, reabilitacija) ir sunkiai atstatomos. Visos šios išvardintos aplinkybes irodo, kad nukentejusioji neabejotinai patyre neturtine žala ir turi teise reikalauti ja atlyginti.Ivertinant žala padariusio asmens (kaltinamojo) kalte pažymetina, kad kaltinamoji veike neatsargiai, t.y. samoningai nesieke sukelti nukentejusiajai dvasiniu išgyvenimu bei fiziniu kanciu.

Taciau eismo ivykis ivyko del didelio kaltinamosios neatsargumo. Nustatant neturtines žalos dydi teismas taip pat atsižvelgia i kaltinamosios šeimynine bei turtine padeti. Nors teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad žala padariusio asmens turtine padetis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtines žalos dydi sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo atvejais, taciau i ja turi buti atsižvelgta, kad butu išlaikyta pusiausvyra tarp nukentejusiojo asmens teisiu i neturtines žalos atlyginimo igyvendinima ir žala padariusio asmens teisetu interesu.

Kaltinamoji dirba (1 t., b.l. 57), šeimoje augina 2 nepilnamecius vaikus (1 t., b.l. 53), šeima turi automobili (1 t, b.l 18), duomenu apie kaltinamosios nekilnojama turta teismui nepateikta. Teismas, ivertines tai kas išdestyta, neturtines žalos suma mažina ir nustato bendra (iskaitant ir draudiko sumoketa neturtine žala) galutine nukentejusiajai padaryta neturtine žala – 10 000 Lt. Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sažininga ir protinga bei atitinka teismu praktika panašaus pobudžio bylose.

Teismu praktikoje nukentejusiesiems, eismo ivykio metu patyrusiems nesunku sveikatos sutrikdyma, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys kasacinese bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-280/2010 ir kt.). Tokiu budu iš kaltinamosios nukentejusiajai priteistina 6547,20 Lt (10000 Lt - 3452,80 Lt) neturtinei žalai atlyginti.  Kiti bylos klausimai Proceso išlaidu byloje nera. Iš kaltinamosios nukentejusiajai priteistinos nukentejusiosios turetos išlaidos advokato pagalbai apmoketi – 3000 Lt (1 t., b.l. 135, 2 t., b.l. 99, BPK 106 str. 2 d.)Daiktiniu irodymu byloje nera.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemone, nuosprendžiui isiteisejus, panaikintina.   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str., n u s p r e n d ž i a: A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti ja 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentejusiajai O. A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 6547,20 Lt (šešis tukstancius penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus 20 ct) neturtinei žalai atlyginti bei 3000 Lt (tris tukstancius litu) išlaidu advokato pagalbai apmoketi.  Priteisti iš UADB „ERGO LIETUVA“ (i.k. 110012799), nukentejusiajai O.

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 809,78 Lt (aštuonis šimtus devynis litus 78 ct) turtinei žalai atlyginti. Išaiškinti A. G., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi buti sumoketa per du menesius nuo teismo nuosprendžio isiteisejimo dienos i Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos saskaita. Laiku nesumokejus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai. A. G. paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti, iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista, o nuosprendžiui isiteisejus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos, gali buti skundžiamas Panevežio apygardos teismui, skunda paduodant Biržu rajono apylinkes teisme.           Teisejas                                                                                                        Ceslovas Kulikauskas