6d202598-d61d-47f7-8757-e0fa3f294d90 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-72-780/2014Proceso Nr. 2-17-3-00755-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 116.4. LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 4 d.

Lazdijai              Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieÅ¡kovo A. Å . atstovams advokatui Stasiui Zabitai ir advokato padėjėjai J. Z., atsakovės atstovams Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros atstovei Solveigai Gradzevičienei ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Aivarui Danusui ir Julijai Kuncevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo pagal ieÅ¡kovo A.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Teismo posėdžio metu patikslinęs savo ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 53 880,89 Lt turtinei žalai atlyginti ir 65 217,80 Lt neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodoma ir ieÅ¡kovo atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2011-05-02 ieÅ¡kovas A.

Š. buvo nepagristai sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų įtariant piktnaudžiavus tarnyba ir 2012-10-11 neteisėtai nuteistas pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, kadangi 2013-03-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir ieškovas išteisintas nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Ieškovas teigia, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturinė žala dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusio baudžiamojo proceso ir dėl nepagrįstai taikytų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių.

Jis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes pagrindas jam pradėti buvo tik operatyvinė informacija apie SMS žinutes tarp abonentų Nr. 8-606-48485 ir Nr. 8-647-05731, tačiau Å¡ių žinučių turinys buvo neinformatyvus, o patikimų duomenų, kad vienu iÅ¡ Å¡ių telefono numerių naudojasi ieÅ¡kovas, pareigÅ«nai, pradėdami ikiteisminį tyrimÄ , neturėjo. IeÅ¡kovo nuomone, pareigÅ«nų procesinių veiksmų neteisėtumas patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn buvo konstatuotas instancine tvarka panaikinus pirmos instancijos teismo nuosprendį.

IeÅ¡kovas taip pat teigia, kad pats bylos nagrinėjimas užtruko nepateisinamai ilgai, nes nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo iki jo iÅ¡teisinimo praėjo 1 metai 10 mėnesių ir 10 dienų, iÅ¡ kurių ikiteisminis tyrimas truko 10 mėnesių ir 19 dienų, o Baudžiamojo proceso kodekso 176 str. numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokios veikos turėjo bÅ«ti atliktas ne ilgiau kaip per 6 mėnesius. Patį ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovas vertina kaip neintensyvų, o pareigÅ«nų veiksmus kaip nepagrįstÄ delsimÄ , nes visos kratos, surastų daiktų apžiÅ«ros ir pirminės apklausos buvo atliktos 2011 m. gegužės mėnesį, tačiau jokie aktyvÅ«s veiksmai iki antro praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo 2012-01-05 ir bylos atidavimo į teismÄ nebuvo atliekami, nebuvo iÅ¡vengta sunkiausios delsimo formos kai ilgesnį laikÄ jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami.

Nepateisinamai ilgÄ procesÄ nuo kaltinamojo akto suraÅ¡ymo iki iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo ieÅ¡kovas sieja su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus ir nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės, todėl apskundus šį nuosprendį, baudžiamosios bylos nagrinėjimas iki ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo nepagrįstai ilgai užsitęsė dar 5 mėnesius. IeÅ¡kovas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam taikytos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas, buvo paskirtos neteisėtai ir nepagrįstai, nes nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl nebuvo nei pagrindo pareikÅ¡ti jam įtarimÄ , nei skirti kardomÄ sias priemones.

IeÅ¡kovas teigia, kad kardomųjų priemonių paskyrimÄ kaip neteisėtÄ veiksmÄ vienareikÅ¡minÅ¡kai įvardijo Kauno apygardos teismas, iÅ¡teisinamajame nuosprendyje panaikinęs kardomÄ sias priemones. Kadangi nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , tai ir ieÅ¡kovo sulaikymas, ir kratos jo namuose bei darbo vietoje, ir laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų, jo manymu, buvo neteisėtos procesinės prievartos priemonės. IeÅ¡kovas teigia, kad kardomosios priemonės ir procesinės prievartos priemonės jam pritaikytos netinkamai įvertinus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis perduodamos informacijos reikÅ¡mę, nes Kauno apygardos teismas Å¡iuos duomenis pripažino tik kaip prielaidas, bet ne kaip pagrindÄ patraukti ieÅ¡kovÄ baudžiamojon atsakomybėm.

Dėl Å¡ių neteisėtų valstybės pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovas negavo darbo užmokesčio per visÄ nuÅ¡alinimo laikotarpį ir patyrė 6 538,51 Lt iÅ¡laidų per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ , todėl jam buvo padaryta turtinė žala. Negauto užmokesčio dydį praÅ¡o priteisti tokį, kokį savo atsiliepime nurodė Muitinės departamentas, atskaičius mokesčius. Be to, ilgai bÅ«damas įtariamuoju ir kaltinamuoju ieÅ¡kovas iÅ¡gyveno netikrumo bÅ«senÄ , tai veikė jo emocinę bÅ«senÄ ir fizinę sveikatÄ , tokia padėtis pakenkė jo reputacijai ir sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ .

Dėl kardomųjų priemonių buvo apribota jo judėjimo laisvė, nes jis negalėjo iÅ¡vykti nei į suplanuotas poilsines keliones, nei kitur. Dėl Å¡ių nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriai atlyginti praÅ¡o priteisti 65 217,80 Lt, t. y. tokiÄ pat sumÄ kokio dydžio buvo pradinis ieÅ¡kinyje nurodytas turtinės žalos dydis.       Atsakovę atstovaujančios valstybės institucijos su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl negali kilti civilinė valstybės atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį.

IeÅ¡kovas nepagrįstai visus procesinius veiksmus baudžiamajame procese vertina kaip neteisėtus vien dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡teisinamasis nuosprendis reiÅ¡kia asmens reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti veiksmai.

Apeliacinės instancijos ir pirmos instancijos teismai skirtingai įvertino baudžiamosios bylos įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad baudžiamasis procesas ir procesiniai veiksmai buvo neteisėti, nenustatė, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Visi veiksmai baudžiamojo proceso metu buvo atlikti laikantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Ikiteisminį tyrimÄ pareigÅ«nai pradėjo operatyvinės veiklos metu nustatę nusikalstamos veikos požymius ieÅ¡kovo veiskmuose, todėl BPK 166 str. reikalvimų nepažeidė.

Atliktų kratų teisėtumÄ patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtumo. IeÅ¡kovÄ laikinai nuo pareigų nuÅ¡alinino ikiteisminio tyrimo teisėjas pagal prokuroro praÅ¡ymÄ , todėl Å¡i procesinė prievartos priemonė buvo paskirta laikantis BPK 157 str. reikalvimų ir ieÅ¡kovas neįrodė, kad ji taikyta neteisėtai. IeÅ¡kovas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės nesikreipė į teismÄ pagal BPK 215 str. ir Å¡ioje byloje neįrodė, kad tyrimas truko per ilgai.

Nenustačius neteisėtų valstybės institicijų veiksmų nėra pagrindo atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui.  Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija teismo posėdyje nedalyvavo, o nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu savo atsiliepime grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis savaime nereiÅ¡kia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretÅ«s pareigÅ«nų veiksmai yra neteisėti.

BPK 167 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba pareigÅ«nams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, o atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad už kelio posto, kuriame dirbo ieÅ¡kovas A. Å ., buvo sustabdytas automobilis su gabenama kontrabanda, todėl nei akivaizdaus faktų neteisingumo, nei BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo.

Ar gauti duomenys yra įrodymai pripažįsta tik teismas, todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įmanoma a priori nustatyti, kad SMS žinutės neturės jokios įrodomosios galios teisme. Procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje buvo atliekami nuolat ir intensyviai, ieÅ¡kovo nurodomas 6 mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui atlikti, pagal to paties BPK 176 str. 2 d., gali bÅ«ti pratęsiamas aukÅ¡tesniojo prokuroro, todėl vien matematinė bylos trukmės iÅ¡raiÅ¡ka nepagrindžia teisės į greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ pažeidimo.

Be to, ieÅ¡kovas pats nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl per ilgos jo trukmės. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad visos kardomosios ir procesinės prievartos priemonės jam taikytos neteisėtai, nes nebuvo duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , tačiau taikant tokias priemones asmens kaltumo klausimas nėra sprendžiamas, todėl įtarimo pagrįstumas ir faktai, keliantys įtarimÄ , neturi bÅ«ti tokie įtikinantys, kokie turėtų bÅ«ti vėlesnėse proceso stadijose.

Faktų, keliančių įtarimÄ pakako tam, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų skirtos kardomosios priemonės. RaÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti netrukdė ieÅ¡kovui laisvai judėti Lietuvoje, o esant reikalui kreiptis leidimo dėl iÅ¡vykimo į užsienį, todėl jis nepagrįstai teigia, kad jam absoliučiai buvo suvaržyta judėjimo laisvė. Kratos buvo darytos pagrįstai, nes jų metu buvo rasti galėję turėti reikÅ¡mės tyrimui mobilieji telefonai. Kadangi ieÅ¡kovui inkriminuota veika buvo tiesiogiai susijusi su jo einamomis pareigomis, tai teismas taikė procesinę prievartos priemonę - nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų.

Kauno apygardos teismas kardomÄ sias ir procesinės prievartos priemones panaikino, kadangi priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o ne todėl, kad bÅ«tų pripažinęs jas neteisėtai paskirtomis. IeÅ¡kovas nepagrįstai neturinę žalÄ sieja su negautu darbo užmokesčiu ir neįrodė, kad patyrė neturtinę žalÄ . Sveikatos sutrikimų jis turėjo dar iki baudžiamojo proceso pradžios, nuo jo nuteisimo iki iÅ¡teisinimo praėjo tik 5 mėnesiai ir jis neįrodė, kad dėl to patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ ar kitas ilgai trunkančias pasekmes, kurios ir pripažįstamos neturtine žala.      Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia tuo, kad BPK 2 straipsnis įpareigoja imtis visų veiksmų, jog nusikalstama veika bÅ«tų atskleista, o faktų patikrinimo galimybės nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijÄ , kad A. Å ., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sudaro sÄ lygas per muitinės postÄ gabenti neleistinÄ kiekį cigarečių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad ieÅ¡kovas buvo sukurstytas V. S. piktnaudžiauti tarnyba, tyčia neatliko muitinio patikrinimo ir leido Ž.

G. gabenti didesnį nei leidžiama kiekį cigarečių bei benzino. Be to, kratos metu jo darbo vietoje buvo rasti draudžiami daiktai – neleistinas kiekis grynųjų pinigų ir nedeklaruotas telefonas. Å ių duomenų visuma buvo pakankama praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , o aplinkybių, kad duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ buvo akivaizdžiai neteisingi nebuvo. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina žalÄ .

Neteisėti veiksmai turi bÅ«ti konstatuoti procesiniu dokumentu įstatymų nustatyta tvarka, tačiau baudžiamojoje bvyloje nėra tokių duomenų. IÅ¡teisinamasis nuosprendis nėra besÄ lyginis pagrindas iÅ¡teisintajam asmeniui atlyginti žalÄ . Procesiniai veiksmai buvo atliekami visÄ ikiteismino tyrimo laikotarpį, o ne tik pirmÄ mėnesį, kaip teigia ieÅ¡kovas, todėl tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir laikantis atidumo bei rÅ«pestingumo kriterijų. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veikÄ ir jÄ padariusį asmenį gali bÅ«ti daromos tik preliminarios iÅ¡vados, kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu.

Tik teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, gali konstatuti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad jÄ padarė konkretus asmuo. Nei tyrėjas, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas tokių iÅ¡vadų daryti negali. IeÅ¡kovas buvo įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba, todėl teismas pagrįstai nuÅ¡alino jį nuo pareigų. Kardomosios priemonės jam buvo skirtos siekant užtikrtinti jo dalyvavimÄ procesinių veismų atlikime, o esant poreikiui iÅ¡vykti ieÅ¡kovas galėjo dėl to kreiptis į pareigÅ«nus, tačiau to nepadarė, todėl akivaizdu, kad tokio poreikio nebuvo.

Kratos metu pas ieÅ¡kovÄ buvo rasti telefonai, SIM kortelės, jų pakuotės, kuriuose buvo duomenų apie jo bendravimÄ su kitu įtariamuoju, todėl kratos buvo ne tik teisėtos, bet ir pagrįstos. Kauno apygardos teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje tik iÅ¡sprendė kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių klausimÄ pagal įstatymo reikalavimus, tačiau niekur nekonstatavo, kad jos buvo taikomos neteisėtai. IeÅ¡kovas kaip turtinės žalos nepagrįstai reikalauja priskaičiuoto darbo užmokesčio, nes iÅ¡ jo dar reikia atskaityti privalomus mokėti mokesčius.

Be to, jis buvo teisėtai nuÅ¡alintas nuo pareigų. Neturtinės žalos ir jos dydžio ieÅ¡kovas neįrodė.   IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl valstybės deliktinės civilinės atsakomybės yra nepagrįsti, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo argumentų, savo ieÅ¡kinio reikalavimus jis kildina iÅ¡ neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pasireiÅ¡kusio neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nepagrįstai ilgai užsitęsusiu baudžiamuoju procesu, nepagrįstai taikytomis kardomosiomis ir procesinėmis prievartos priemonėmis.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Civilinio kodekso (toliau CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-5/2009;

Nr. 3K-3-219/2010; 3K-7-375/2011). Prievolė atlyginti žalÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla tik konstatavus neteisėtus veiksmus (deliktinė atsakomybė), todėl svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-75/2010).IeÅ¡kovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes pagrindas jam pradėti buvo tik operatyvinė informacija apie SMS žinutes, tačiau Å¡ių žinučių turinys buvo neinformatyvus ir pareigÅ«nai nebuvo surinkę patikimų duomenų, kad vienu iÅ¡ telefono numerių, kuriuo buvo siųstos tos žinutės, naudojasi ieÅ¡kovas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas teigė, kad prieÅ¡ pradėdami ikiteisminį tyrimÄ pareigÅ«nai turėjo operatyvinių priemonių ar kitokiu bÅ«du patikimai nustatyti kas naudojasi telefono numeriais, iÅ¡ kurių siunčiamos SMS žinutės jiems kėlė įtarimÄ . Tačiau tokie ieÅ¡kovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo pripažintini visiÅ¡kai nepagrįstais. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarkÄ detaliai reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau BPK), todėl norint konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai bÅ«tina nustatyti kokias BPK nuostatas pažeidė valstybės pareigÅ«nai pradėdami ikiteisminį tyrimÄ .

BPK 166 straipsnis numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. IÅ¡ ieÅ¡kovo baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnyba 2011-04-05 raÅ¡tu informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyrių apie tai, kad turi duomenų, jog ieÅ¡kovas darbo metu SMS žinutėmis teikia informacijÄ cigarečių kontrabanda užsiimančiam V.

S., o Å¡is Ž. G., apie galimybes nekliudomai gabenti kontrabandÄ arba apie kliÅ«tis tÄ daryti, o Å¡io praneÅ¡imo pagrindu Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus virÅ¡ininkas savo rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 str. 2 d. (baudžiamosios bylos I tomo 4-5 lapai). Vadinasi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pačiam nustačius galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. vienu iÅ¡ BPK 166 straipsnyje numatytų pagrindų. Todėl valstybės institucijos pareigÅ«nų savavaliÅ¡kų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise pradedant ikiteisminį tyrimÄ nėra, nes tyrimas buvo pradėtas įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, BPK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o BPK 168 straipsnio 1 dalis leidžia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Tai reiÅ¡kia, kad gavę duomenis apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pareigÅ«nai negali savo nuožiÅ«ra spręsti ar pradėti ikiteisminį tyrimÄ ar nepradėti, o turi pareigÄ atskleisti nusikalstamÄ veikÄ ir privalo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , jeigu turimi duomenys nėra akivaizdžiai neteisingi ir nėra aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Å iuo atveju nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų buvęs negalimas jau minėtos informacijos gavimo metu, o pati informacija apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ nebuvo akivaizdžiai neteisinga.

PrieÅ¡ingai, ji kaip tik ir reikalavo iÅ¡samaus jos iÅ¡tyrimo. Todėl pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ akivaizdžiai egzistavo ir jis buvo pradėtas teisėtai. VisiÅ¡kai nepagrįstas yra ir ieÅ¡kovo atstovo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ teisėtu galima bÅ«tų pripažinti tik tuo atveju, jeigu pareigÅ«nai dar prieÅ¡ pradėdami ikiteisminį tyrimÄ , operatyvinių priemonių ar kitais bÅ«dais, patikimai bÅ«tų nustatę, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas naudojasi telefono numeriu, iÅ¡ kurio nusikalstama veika užsiimančiam asmeniui buvo teikiama tarnybinė informacija.

Visų pirma pažymėtina, kad tokios aplinkybės nustatymas kaip tik ir buvo viso ikiteisminio tyrimo tikslas, todėl pradedant ikiteisminį tyrimÄ negalima reikalauti, kad pareigÅ«nai jau bÅ«tų nustatę aplinkybes, kurių įrodymui ir reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Kita vertus, visi mobiliųjų telefonų numeriai, kurie buvo naudojami SMS žinutėms nusikalstamais tikslais siųsti, buvo iÅ¡ankstino apmokėjimo paslaugos numeriai, kurių priklausomumÄ konkrečiam asmeniui įmanoma nustatyti tik suradus pačias SIM korteles ir atliekant apklausas tų asmenų, kurie galimai naudojasi Å¡iais numeriais.

BPK 168 straipsnio 1 dalis pirminių duomenų patikslinimui leidžia atlikti tam tikrus veiksmus dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, bet tik su pareiÅ¡kėju ar asmeniu, kurio interesais pateiktas skundas, pareiÅ¡kimas ar praneÅ¡imas. Todėl nepradėjus ikiteisminio tyrimo valstybės pareigÅ«nai neturi jokių galimybių iÅ¡samiau patikrinti pirminę informacijÄ , jeigu tam reikalinga atlikti BPK numatytus procesinius veiksmus su įtariamais asmenimis, o juo labiau jeigu tam reikalinga taikyti procesines prievartos priemones – kratas ar poėmius, ieÅ¡komiems daiktams surasti ir paimti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, vertinant ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumÄ pripažintina, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus virÅ¡ininkas, turėdamas informacijÄ apie ieÅ¡kovo galimai daromus nusikalstamus veiksmus, ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , bet ir negalėjo elgtis niekaip kitaip, nes tai buvo jo pareiga ir procesinis veiksmas, kurį jis privalėjo atlikti tam, kad bÅ«tų atskleista galimai padaryta nusikalstama veika.                Vertinant baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovui taikytų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių teisėtumÄ teismas nepagrįstais pripažįsta ieÅ¡kovo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl nebuvo nei pagrindo pareikÅ¡ti jam įtarimÄ , nei skirti kardomÄ sias priemones, nei taikyti procesines prievartos priemones.

IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-141-482/2012 medžiagos matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigÅ«nai 2011-05-02 Kybartų kelio poste atliko Ž. G. vairuojamo automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ , kurios metu rado didesnį nei per valstybės sienÄ leistina gabenti kiekį cigarečių ir benzino (baudžiamosios bylos I tomo 11-17 lapai). IÅ¡ posto pareigÅ«nų paskirstymo į darbo vietas grafiko matyti, kad ieÅ¡kovas A.

Å . tÄ dienÄ (2011-05-02) dirbo Å¡iame kelio poste, Å¡eÅ¡toje darbo vietoje (baudžiamosios bylos II tomo 4 lapas). IÅ¡ 2011-05-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad Ž. G. atpažino ieÅ¡kovÄ A. Å . kaip pareigÅ«nÄ , kuris 2011-05-02 atliko jos automobilio muitinį tikrinimÄ (baudžiamosios bylos II tomo 49-50 lapas). IÅ¡ 2011-05-02 kratos protokolo matyti, kad Kybartų kelio poste, ieÅ¡kovo A. Å . darbo vietoje, rasta 810 litų (baudžiamosios bylos I tomo 31-32 lapai).

Iš 2011-05-02 asmens kratos protokolo matyti, kad iš ieškovo A. Š. buvo paimti du telefonai, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)ir šių numerių pakuotės - plastikinės PILDYK kortelės (baudžiamosios bylos II tomo 92 lapas). Iš 2011-05-02 asmens kratos protokolo matyti, kad iš V. S. buvo paimti penki mobilūs telefonai su SIM kortelėmis (baudžiamosios bylos II tomo 117 lapas). Iš telefonų, kurie asmens kratos metu buvo paimti iš V. S., apžiūros protokolo matyti, kad viename iš šių telefonų yra įvestas adresatas, pavadintas „Nad“, kurio telefono numeris yra „+(duomenys neskelbtini)“, ir su kuriuo 2011-05-02 buvo susirašinėta dar prieš tai, kai ieškovas A.

Å . atliko Ž. G. automobilio muitinį patikrinimÄ (baudžiamosios bylos I tomo 80-84 lapai). IÅ¡ telefonų, kurie asmens kratos metu buvo paimti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å ., apžiÅ«ros protokolo matyti, kad viename iÅ¡ Å¡ių telefonų yra įvestas adresatas, pavadintas „Vaid“, kurio telefono numeris yra „+(duomenys neskelbtini)“, ir su kuriuo 2011-05-02 buvo susiraÅ¡inėta dar prieÅ¡ tai, kai ieÅ¡kovas atliko Ž. G. automobilio muitinį patikrinimÄ (baudžiamosios bylos I tomo 67-69 lapai).

Pažymėtina, kad Å¡iuose apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota, jog SMS žinutės, kurios 2011-05-02 buvo iÅ¡siųstos iÅ¡ SIM kortelės, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu rastos pas ieÅ¡kovÄ A. Å ., buvo gautos SIM kortelėje, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu rastoje pas V. S., ir atvirkščiai. Visuma nurodytų baudžiamosios bylos duomenų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad 2011-05-02 ieÅ¡kovas A. Å . dirbo Kybartų kelio poste ir atliko Ž.

G. vairuojamo automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį patikrinimÄ , kurio metu nesurado kontrabanda gabenamų cigarečių ir benzino, tačiau Å¡ias prekes iÅ¡ karto po to surado Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigÅ«nai, atlikę pakartotinį Å¡io automobilio patikrinimÄ . IÅ¡ karto po kontrabandinių prekių sulaikymo pas sulaikytÄ ieÅ¡kovÄ A. Å . paimtame mobiliajame telefone buvo įvestas vienas iÅ¡ telefonų numerių, kurie buvo paimti iÅ¡ kito sulaikytojo - V.

S., o pas pastarÄ jį paimtame telefone buvo įvestas vienas iÅ¡ telefonų numerių, kurie buvo paimti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å .. Naudojantis Å¡iais telefonų numeriais tÄ pačiÄ dienÄ buvo susiraÅ¡inėta SMS žinutėmis dar prieÅ¡ Ž. G. kertant valstybės sienÄ su cigaretėmis. Be to, ieÅ¡kovo darbo vietoje buvo rasta didesnė grynųjų pinigų suma nei muitinės pareigÅ«nams leidžiama turėti darbo metu (II t, b. l. 37-38).Esant tokioms aplinkybėms ir tokių duomenų visumai Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai turėjo visiÅ¡kai pagrįstÄ pagrindÄ sulaikyti ieÅ¡kovÄ BPK 140 straipsnio pagrindu, nes jis buvo užkluptas tuoj po galimai padarytos nusikalstamos veikos, kai leido Ž.

G. kontrabanda įvežti cigaretes ir benzinÄ . Dėl ieÅ¡kovo sulaikymo buvo suraÅ¡ytas laikino sulaikymo protokolas, ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės (baudžiamosios bylos II tomo 91 lapas), todėl jokių valstybės institucijų pareigÅ«nų savavaliÅ¡kų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise sulaikant ieÅ¡kovÄ nėra, jis buvo sulaikytas teisėtai ir pagrįstai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių į Lietuvos Respublikos teritorijÄ pateko kontrabanda vežamos prekės.Pabrėžtina, kad aukščiau nurodyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir 2011-05-02 Ž.

G. automobilyje surastos kontrabandinės cigaretės, kurios buvo įvežtos ieÅ¡kovui turint pareigÄ užkirsti keliÄ Å¡ių prekių patekimui į Lietuvos RespublikÄ , patvirtino minėtÄ Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos 2011-04-05 praneÅ¡imÄ , kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes 2011-05-02 vienu metu ir iÅ¡ esmės vienoje vietoje buvo sulaikyti visi minėtame praneÅ¡ime nurodyti asmenys, pas ieÅ¡kovÄ ir kitÄ sulaikytÄ jį buvo rasti telefonai, iÅ¡ kurių sulaikymo dienÄ buvo siunčiamos SMS žinutės vienas kitam, o tų žinučių turinys, visų nustatytų aplinkybių kontekste, leido manyti, kad bÅ«tina iÅ¡tirti ieÅ¡kovo veiksmų teisėtumÄ .

Todėl tokių duomenų visuma ne tik patvirtino, jog ikiteisminis tyrimas 2011-04-05 buvo pradėtas pagrįstai, bet ir suteikė pakankamÄ pagrindÄ Ä¯teikti ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ piktnaudžiavus tarnyba, nes jį buvo bÅ«tina apklausti apie Ž. G. neteisėtai į Lietuvos RespublikÄ Ä¯vežtas prekes. BPK 145 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejai, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratÄ .

Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams suradus Ž. G. automobilyje kontrabandines prekes, kurios buvo įvežtos po ieÅ¡kovo atlikto muitinio patikrinimo, įtarimai dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo tarnyba, pasitvirtino, nes bÅ«tent ieÅ¡kovo darbo metu, bÅ«tent pirminėje informacijoje nurodyta Ž. G. įvežė kontrabandines prekes, o ieÅ¡kovas jų nesurado. Todėl tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai visiÅ¡kai pagrįstai atliko kratas ieÅ¡kovo darbo vietoje, pas jį patį, jo namuose ir jo automobilyje, nes ikiteisminio tyrimo tikslas ir uždavinys kaip tik ir buvo surasti telefonus ir SIM korteles, kurių pagalba buvo perduodama informacija, reikalinga nekliudomam kontrabandinių prekių įvežimui, o Å¡ie daiktai galėjo bÅ«ti bet kurioje vietoje, kur ieÅ¡kovas gali juos laikyti.

Pas ieÅ¡kovÄ atliktų kratų rezultatai taip pat patvirtina, kad jos buvo visiÅ¡kai pagrįstos, nes jo darbo vietoje buvo surastas draudžiamas darbo vietoje turėti pinigų kiekis, pas jį surasti du telefonai su dviem SIM kortelėmis, kurios ir buvo Å¡ios procesinės prievartos priemonės tikslas. Pas ieÅ¡kovÄ atliktų kratų teisėtumÄ patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas pagal tuo metu galiojusiÄ BPK 145 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ tvarkÄ (baudžiamosios bylos I tomo 29-30, 38-39, 42-43 lapai).

Todėl Å¡ių procesinių prievartos priemonių teisėtumas yra konstatuotas ikiteisminio tyrimo teisėjo BPK nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad kratų teisėtumo klausimo patikrinimas reglamentuojamas BPK normų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas nekėlė Å¡ių veiksmų teisėtumo klausimo ir neskundė jų pagal BPK reikalavimus, todėl pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas atliekant kratas nėra konstatuotas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. PrieÅ¡ingai, Å¡ių procesinių prievartos priemonių teisėtumÄ ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino.

IeÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad kratas pareigÅ«nai atliko neteisėtai.    IeÅ¡kovas teisingai teigia, kad BPK 121 straipsnio 2 dalis iÅ¡ tiesų numato, jog kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismui tuos pačius baudžiamosios bylos duomenis, kuriais remiantis buvo paskirtos ir kardomosios priemonės, pripažinus kaip nepakankamus kaltinamojo kaltei pagrįsti, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo įvertinimas tų pačių duomenų turi bÅ«ti pripažintas neteisingu, nes skirdami kardomÄ sias ir procesines prievartos priemones jie taip pat turėjo įvertinti Å¡iuos duomenis tik kaip prielaidas, nepakankamas manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet ne kaip įrodymus, pakankamus kardomųjų ar procesinių prievartos priemonių skyrimui.

Pažymėtina, kad vertinant duomenų pakankamumÄ kardomajai priemonei paskirti, teismų praktikoje visuotinai ir nuosekliai pripažįstama, kad skiriant kardomÄ jÄ priemonę asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Tai reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas ikiteisminio tyrimo duomenis vertina tik jų pakankamumo kardomosios priemonės klausimui spręsti prasme, bet ne asmens kaltės įrodytumo prasme, kaip to reikalaujama nagrinėjant bylÄ teisme. Europos žmogaus teisių teismas (toliau EŽTT) savo praktikoje, kuriÄ nuosekliai plėtoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat pripažįsta, kad kardomajai priemonei paskirti pakanka tokios informacijos, kuri yra pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-388/2007).

Tai reiÅ¡kia, kad skiriant kardomÄ jÄ priemonę pakanka turėti tokių duomenų, kurie leidžia asmenį įtarti padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir nebÅ«tina, kad tie duomenys neabejotinai patvirtintų asmens kaltumÄ . Be to, pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, tik teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia ar gauti duomenys laikytini įrodymais. Todėl ikiteisminio tyrimo metu skiriant kardomÄ sias priemones nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas negali iÅ¡ anksto numatyti ar duomenys, kuriais jie vadovaujasi, bus pripažinti pakankamais kaltės įrodymais teismo, kurio žinioje bus byla.

Tai reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo metu tų pačių duomenų įrodomosios reikÅ¡mės vertinimas nebÅ«tinai turi sutapti su vėliau bylÄ nagrinėsiančio teismo įrodymų vertinimu tam, kad kardomosios priemonės skyrimÄ bÅ«tų galima laikyti teisėtu. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo procesinėms prievartos priemonės taikyti ir jų vertinimo klausimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje jau buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo (baudžiamosios bylos III tomo 62-64 lapai), kuris kaip tik ir pažymėjo, jog, sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, kaltės klausimas iÅ¡ esmės nesprendžiamas, ir pripažino, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A.

Å . galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ (Kauno apygardos teismo nutartis 1S-1534-478/2012). Nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės ieÅ¡kovui buvo paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu (baudžiamosios bylos II tomo 91 lapas), todėl valstybės institucijų pareigÅ«nų savavaliÅ¡kų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise jas skiriant nėra, jos paskirtos įstatymo nustatyta tvarka. Skiriant kardomÄ sias priemones aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys pagrįstai leido manyti, jog ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl tiek nacionalinės teisės, tiek EŽTT praktikos požiÅ«riu, apie ieÅ¡kovÄ surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog jis galėjo padaryti nusikaltimÄ ir buvo pakankama kardomajai priemonei paskirti.

Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti neproporcingai suvaržė jo judėjimo laisvę ir dėl to jis patyrė nepatogumų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui buvo paskirtos pačios Å¡velniausios kardomosios priemonės, o atsižvelgiant į jo pareigas ir jam įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ turinį, tokios kardomosios priemonės buvo visiÅ¡kai adekvačios tiek jo einamoms pareigoms, tiek ir inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«džiui. bei nesuvaržė jo teisių ir laisvių labiau nei buvo bÅ«tina proceso tikslams pasiekti.

Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡ios Å¡velniausios kardomosios priemonės kaip nors iÅ¡ esmės pažeidė jo interesus, sutrikdė įprastinį jo gyvenimÄ , sukėlė nepatogumų. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad dėl kardomosios priemonės taikymo jam kilo nepatogumų nes jis negalėjo iÅ¡vykti į suplanuotas poilsines keliones užsienyje, į kaimyninę Lenkijos valstybę, tačiau pastebėtina, kad Å¡i kardomoji priemonė nereiÅ¡kia besÄ lyginio draudimo iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos.

Visų pirma, Å¡i kardomoji priemonė draudė ieÅ¡kovui iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos tik neturint prokuroro ar teismo leidimo, o ne visais be iÅ¡imties atvejais. IeÅ¡kovas nei karto neprašė tokio leidimo baudžiamojo proceso metu ir Å¡ioje byloje nepateikė jokių įrodymų apie jo minėtas suplanuotas keliones, kurios neva neįvyko, todėl jis neįrodė, kad paskirtos kardomosios priemonės jam bÅ«tų užkirtusios keliÄ nors vienÄ kartÄ kur nors iÅ¡vykti kai jam to reikėjo, arba, kad jis bÅ«tų prašęs leidimo iÅ¡vykti ir jo praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas.

Vien tik kardomosios priemonės paskyrimas baudžiamajame procese nereiÅ¡kia, kad asmeniui savaime atsiranda žala dėl jos taikymo, jeigu nėra įrodoma, kad nepagrįstas kardomosios priemonės taikymas kaip nors faktiÅ¡kai pakenkė tam asmeniui ar jis patyrė konkrečius nepatogumus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kitas įtariamas V. S. ne kartÄ prašė leidimo iÅ¡vykti į užsienį ir tokį leidimÄ gavo (baudžiamosios bylos II tomo 130, 132, 135, 137, 138, 140, 142 lapai), nors jam buvo paskirtos tos pačios kardomosios priemonės. Todėl akivaizdu, jog pats kardomųjų priemonių paskyrimo faktas savaime nesukelia tokių nepatogumų, kurie besÄ lygiÅ¡kai gali bÅ«ti pripažįstami neturine žala.

Neturinės žalos padarymÄ ir jos dydį ieÅ¡kovas privalo įrodyti konkrečiais įrodymais, o ne abstrakčiais paaiÅ¡kinimais.  BPK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , nutartimi turi teisę laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai bÅ«tina, kad bÅ«tų greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-05-04 nutartimi A. Š. buvo laikinai nušalintas nuo pareigų (baudžiamosios bylos II tomo 105-106 lapai), 2011-10-27 nutartimi laikino nušalinimo terminas pratęstas trims mėnesiams (baudžiamosios bylos II tomo 109-110 lapai), 2012-01-31 nutartimi laikino nušalinimo terminas pratęstas trims mėnesiams (baudžiamosios bylos II tomo 113-114 lapai), 2012-05-03 nutartimi laikino nušalinimo terminas pratęstas trims mėnesiams (baudžiamosios bylos III tomo 5-6 lapai) ir 2012-07-11 nutartimi laikino nušalinimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams (baudžiamosios bylos III tomo 33-35 lapai).

Taigi, laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų ieÅ¡kovui buvo paskirtas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir visais atvejais pratęstas arba ikiteisminio tyrimo teisėjo arba bylÄ nagrinėjusio teisėjo nutartimis. Todėl valstybės institucijų pareigÅ«nų savavaliÅ¡kų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise Å¡iuo atveju taip pat nėra. Jau buvo minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu, iki Å¡ios procesinės prievartos priemonės skyrimo, buvo surinkta duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o Å¡i veika buvo betarpiÅ¡kai susijusi su ieÅ¡kovo užimamomis pareigomis, kadangi nusikaltimui padaryti reikalingÄ informacijÄ ieÅ¡kovas galėjo gauti ir bendrininkui perduoti tik dirbdamas savo tiesioginį darbÄ .

Å ios aplinkybės davė pagrindÄ manyti, kad nenuÅ¡alintas nuo pareigų ieÅ¡kovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei trukdyti procesui. Å iuo atveju Å¡ioje civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo teisėjų ir bylÄ nagrinėjusių teisėjų priimtų nutarčių teisėtumÄ svarbu pažymėti, jog visas nutartis dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų ir termino pratęsimo priėmė skirtingi teisėjai. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumÄ per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ patikrino net penki skirtingi teisėjai, kurie sprendė laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų klausimÄ .

Todėl tai, kad nei vienam iÅ¡ penkių teisėjų nekilo abejonių dėl bÅ«tinybės taikyti tokiÄ procesinę prievartos priemonę, tik patvirtina, kad ji buvo bÅ«tina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, ir kad duomenų, jog ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti padaręs nusikaltimÄ , pakako Å¡iai procesinei prievartos priemonei taikyti. Galiausiai ieÅ¡kovo argumentus dėl neva neteisėtai ir neproporcingai jam taikyto nuÅ¡alinimo nuo pareigų, visiÅ¡kai paneigia dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu priimta Kauno apygardos teismo 2012-09-06 nutartis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo gynėjo skundas dėl 2012-07-11 nutarties, kuria buvo pratęstas ieÅ¡kovo laikino nuÅ¡alinimo terminas (baudžiamosios bylos III tomo 62-64 lapai).

Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje pažymėjo, jog Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymui pakanka nustatyti, jog einamos pareigos sudaro sÄ lygas ir galimybes nusikalsti, todėl tolesnis ieÅ¡kovo pareigų ėjimas bÅ«tų sudaręs sÄ lygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas ir Å¡io argumento pakanka iÅ¡vadai, kad pagrindas taikyti Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę yra. Tokia teismo nutartis nėra tik Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui pritaikyta taisyklė, nes tokia teismų praktika dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų yra vienareikÅ¡miÅ¡ka ir nuosekliai plėtojama ne tik apygardos teismų (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-562-485/2014), bet Lietuvos apeliacinio teismo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-14/2014, 1N-148/2013, 1N-115/2011).

Taip pat pabrėžtina, kad aukščiau minimoje Kauno apygardos teismo nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, jog Å¡i priemonė savo pobÅ«džiu bei trukme, Å¡iuo atveju, nepažeidė ir proporcingumo principo ir ji buvo bÅ«tina siekiant baudžiamojo proceso tikslų, todėl ir ieÅ¡kovo gynėjo skundo argumentai dėl pernelyg ilgos Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmės buvo atmesti kaip nepagrįsti. NegautÄ darbo užmokestį už nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį, CK 6.272 straipsnio pagrindu, ieÅ¡kovas civilinėje byloje gali prisiteisti iÅ¡ valstybės kaip netiesioginius nuostolius, tik nustačius neteisėtus valstybės institucijų pareigÅ«nų veiksmus, kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ turtinei žalai atlyginti.

Kadangi jokie neteisėti prokuroro ar teisėjų veiksmai taikant Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę nenustatyti ir teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų pagrįstai, tai ir ieÅ¡kovo negautas darbo užmokestis iÅ¡ valstybės negali bÅ«ti priteistas CK 6.272 straipsnio pagrindu kaip turtinė žala.Vertinant ieÅ¡kovo argumentus dėl baudžiamojo proceso pradėjimo teisėtumo ir jam taikytų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pripažįsta, kad Å¡ios civilinės bylos kontekste ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai suabsoliutina apeliacinės instancijos teismo priimto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reikÅ¡mę nustatinėjant jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jam taikytų procesinių prievartos priemonių bei kardomųjų priemonių teisėtumÄ .

IeÅ¡kovo teiginiai, kad pareigÅ«nų procesinių veiksmų neteisėtumas patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn buvo konstatuotas instancine tvarka panaikinus pirmos instancijos teismo nuosprendį, ir kad Kauno apygardos teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje vienareikÅ¡miÅ¡kai kardomųjų priemonių paskyrimÄ Ä¯vertino kaip neteisėtÄ veiksmÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas nereiÅ¡kia, jog kardomosios priemonės skyrimo neteisėtumas preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-319/2008).

Kauno apygardos teismas iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu kardomÄ sias ir procesinės prievartos priemones panaikino bÅ«tent todėl, kad priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kas lėmė, kad Å¡ių priemonių taikymas tapo nereikalingas baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, o ne todėl, kad bÅ«tų pripažinęs jas neteisėtai paskirtomis. Priimant bet kokį nuosprendį teismas privalo iÅ¡spręsti paskirtų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių klausimÄ (BPK 307 straipsnis, 331 straipsnis), nes pasibaigia procesas ir reikia spręsti ar yra bÅ«tinybė jas toliau taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

IÅ¡teisinus asmenį ar nutraukus bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kurio procesiniai sprendimai įsiteisėja tuoj pat (BPK 336 straipsnio 3 dalis), kardomosios ir procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos vien tik dėl tokio procesinio sprendimo priėmimo, o jų teisėtumo klausimas per visÄ iki tol vykusį baudžiamÄ jį procesÄ iÅ¡ viso nėra sprendžiamas. Todėl, skirtingai nei mano ieÅ¡kovas, Kauno apygardos teismas iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nenustatė, neketino nustatyti ir negalėjo nustatyti, kad visos baudžiamojoje byloje jam taikytos kardomosios ir procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos, nes tai nebuvo apeliacijos dalykas.

PrieÅ¡ingai, kaip jau buvo minėta, tas pats teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, instancine tvarka patikrinęs laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų taikymo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , dar iki ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo buvo pripažinęs, kad ir duomenų įtarti ieÅ¡kovÄ nusikaltimo padarymu buvo pakankamai, ir nuo pareigų jis buvo pagrįstai nuÅ¡alintas. Apie nepagrįstÄ Ä¯tarimo ieÅ¡kovui pateikimÄ ar neteisėtai atliktas kratas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡ viso nėra kalbama.

PrieÅ¡ingai, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertino pas ieÅ¡kovÄ rastuose telefonuose buvusių SIM kortelių informacijÄ ir SMS žinučių turinį, patvirtina, kad Å¡ie duomenys buvo surinkti teisėtai, nes tai reiÅ¡kia, kad Å¡is teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino tik kratų pagalba surinktų įrodymų pakankamumÄ kaltei pagrįsti, bet ne jų teisėtumÄ . Jei teismas bÅ«tų nustatęs, kad kratos atliktos neteisėtai, tai jų metu surastų daiktų iÅ¡ viso nebÅ«tų vertinęs kaip įrodymų, nes pagal kratų atlikimo metu galiojusiÄ BPK 145 straipsnio 3 dalies redakcijÄ , neteisėtos kratos rezultatais procese negali bÅ«ti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumÄ pagrindžiančiais duomenimis.

Vertinant ieÅ¡kovo argumentus dėl žalos padarymo per ilgai užtrukusiu procesu baudžiamojoje byloje pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas procesÄ vertina kaip jo stadijų visumÄ , todėl reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo oficialios kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ iki sprendimo procese priėmimo (EŽTT iÅ¡nagrinėta byla Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ ).

Kriterijai, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ . Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesÄ suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. PareigÅ«nai procese turi veikti atsakingai ir stropiai.

Proceso delsimu gali bÅ«ti apibÅ«dinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, o situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laikÄ neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (EŽTT byla Schumacher prieÅ¡ LiuksemburgÄ ).  IeÅ¡kovas ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu kaip tik ir vertina kaip neintensyvų, o pareigÅ«nų veiksmus kaip nepagrįstÄ delsimÄ , nurodo, kad nebuvo iÅ¡vengta ir sunkiausios delsimo formos kai ilgesnį laikÄ jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami.

Tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, nes ieÅ¡kovas jų neįrodė, jie neatitinka baudžiamosios bylos duomenų ir teisinio ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentavimo.  IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-141-482/2012 medžiagos matyti, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ A. Å . buvo įteiktas 2011-05-03 (baudžiamosios bylos II tomo 65 lapas). DienÄ prieÅ¡ tai, t. y. 2011-05-02, buvo atlikti Å¡ie ikiteisminio tyrimo veiksmai: automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame rastos kontrabandinės cigaretės, apžiÅ«ra (baudžiamosios bylos I tomo 11-17); atliktos kratos:

Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste (baudžiamosios bylos I tomo 31-36 lapai); pas A. Š. namuose (baudžiamosios bylos I tomo 40-41 lapai); taip pat jo automobilyje BMW 525 (baudžiamosios bylos I tomo 44-45 lapai); Ž. G. gyvenamojoje vietoje (baudžiamosios bylos I tomo 48-49 lapai); V. S. gyvenamojoje vietoje (baudžiamosios bylos I tomo 54-55 lapai) ir jo automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos I tomo 58-59 lapai). 2011-05-12 buvo atlikti šie ikiteisminio tyrimo veiksmai: nustatyta sulaikytų cigarečių vertė, reikalinga veikos kvalifikacijai nustatyti (baudžiamosios bylos I tomo 61-62 lapai); apžiūrėti kratos metu pas A.

Å . paimti daiktai (baudžiamosios bylos I tomo 67-79 lapai); apžiÅ«rėti kratos metu pas V. S. paimti telefonai (baudžiamosios bylos I tomo 80-94 lapai); apžiÅ«rėti iÅ¡ automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti telefonai (baudžiamosios bylos I tomo 95-103 lapai). 2011-05-16 buvo apžiÅ«rėtos kratos metu paimtos cigaretės, automobilis „Mazda 626“ (baudžiamosios bylos I tomo 25-27 lapai). 2011-05-17 atlikti Å¡ie ikiteisminio tyrimo veiksmai: paimti lyginamieji pavyzdžiai (baudžiamosios bylos II tomo 17-20 lapai); paskirta užduotis atlikti objektų tyrimÄ (baudžiamosios bylos II tomo 26 lapas); apklaustas liudytojas R.

L. (baudžiamosios bylos II tomo 36 lapas). 2011-06-22 byloje buvo surašyta specialisto išvada (baudžiamosios bylos II tomo 33-35 lapai). 2011-07-19 ir 2011-07-20 buvo surašyti ir tyrėjui 2011-07-22 pateikti telefoninių pokalbių klausymosi protokolai ir suvestinės (baudžiamosios bylos I tomo 151-176 lapai). 2011-08-12 A. Š. buvo papildomai apklaustas įtariamuoju (baudžiamosios bylos II tomo 70 lapas). 2011-08-17 įtariamaisiais buvo apklausti Ž. G. (baudžiamosios bylos II tomo 51-52 lapai) ir V. S. (baudžiamosios bylos II tomo 81-83 lapai). 2011-08-22 patikrintas automobilio „Mazda 626“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimas per Kybartų kelio postÄ ir dėl nustatytų rezultatų suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas (baudžiamosios bylos II tomo 1-4 lapai). 2011-09-07 ir 2011-09-09 buvo suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai dėl naudojimosi tiriamais telefonų numeriais(baudžiamosios bylos I tomo 177-181 lapai). 2011-09-07 ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo nutarimÄ gauti informacijÄ (baudžiamosios bylos I tomo 190-191 lapai). 2011-09-09 buvo gauta informacija dėl telefonų numerių priklausomybės (baudžiamosios bylos I tomo 185, 187 lapai). 2011-09-12 buvo gauta informacija dėl telefonų numerių (baudžiamosios bylos I tomo 192 lapas). 2011-10-20 buvo atlikta daiktų ir dokumentų apžiÅ«ra (baudžiamosios bylos I tomo 193-197 lapai). 2011-11-30 prie bylos medžiagos buvo prijungta operatyvinių veiksmų metu gauta ir iÅ¡slaptinta informacija, kuri buvo rengiama 2011-10-04 ir 2011-10-05 (baudžiamosios bylos I tomo 118-149 lapai). 2012-02-01 buvo apklaustas liudytojas V.

E. (baudžiamosios bylos II tomo 41 lapas). 2012-02-02 A. Å . buvo apklaustas įtariamuoju (baudžiamosios bylos II tomo 73 lapas). 2012-02-07 V. S. buvo apklaustas įtariamuoju (baudžiamosios bylos II tomo 85 lapas). 2012-02-10 buvo apklaustas liudytojas Ž. Č. (baudžiamosios bylos II tomo 42 lapas). 2012-02-17 buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis Ž. G. atžvilgiu (baudžiamosios bylos II tomo 53-63 lapai). 2012-02-27 Ž. G. buvo apklausta kaip liudytoja (baudžiamosios bylos II tomo 64 lapas). 2012-03-02 pavesta atlikti BPK 218 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus veiksmus, reikalingus ikiteisminiam tyrimui užbaigti (baudžiamosios bylos II tomo 188 lapas). 2012-03-22 prokuroras iÅ¡sprendė advokato padėjėjo praÅ¡ymÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (baudžiamosios bylos II tomo 199 lapas). 2012-03-22 byloje buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas (baudžiamosios bylos II tomo 200-212 lapai). 2012-03-30 kaltinamasis aktas buvo įteiktas kaltinamiesiems (baudžiamosios bylos II tomo 213-214 lapai). 2012-04-03 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo gauta teisme (baudžiamosios bylos III tomo 2 lapas). 2012-05-03 buvo priimta nutartis perduoti bylÄ pagal teismingumÄ (baudžiamosios bylos III tomo 7-8 lapai). 2012-05-11 priimta nutartis perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje (baudžiamosios bylos III tomo 14 lapas). 2012-06-19 įvyko pirmasis teismo posėdis, kuriame baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti iÅ¡ esmės (baudžiamosios bylos III tomo 27-31 lapai). 2012-09-10 įvyko antrasis teismo posėdis, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta (baudžiamosios bylos III tomo 71-84 lapai). 2012-10-11 byloje buvo paskelbtas pirmos instancijos teismo nuosprendis (baudžiamosios bylos III tomo 86-108 lapai). 2012-11-08 baudžiamoji byla su apeliaciniais skundais gauta apeliacinės instancijos teisme (baudžiamosios bylos III tomo 117 lapas). 2012-12-19 apeliacinės instancijos teismo posėdis buvo atidėtas dėl A.

Å . gynėjo ligos (baudžiamosios bylos III tomo 131-136 lapai). 2013-01-25 teismo posėdyje apeliaciniai skundai buvo iÅ¡nagrinėti (baudžiamosios bylos III tomo 140-141 lapai) ir 2013-03-13 priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (baudžiamosios bylos III tomo 143-152 lapai). Šie baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko intensyviai, per visÄ baudžiamojo proceso laikÄ ir be delsimo, kurio metu ilgÄ laikÄ nebÅ«tų atliekami jokie procesiniai tyrimo veiksmai.

Todėl akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ir duomenys įtariamųjų kaltei pagrįsti buvo renkami viso ikiteisminio tyrimo metu, o ne vien tik 2011 m. gegužės mėnesį, kaip teigia ieškovas. Kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas intensyviai yra konstatuota ir ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-10-27 nutartyje, kuria ieškovui buvo pratęstas laikino nušalinimo terminas (baudžiamosios bylos II tomo 109-110 lapai). Be to, Kauno apygardos teismas 2012-09-06 nutartyje, kuria sprendė A.

Å . nuÅ¡alinimo nuo pareigų pagrįstumo klausimÄ , taip pat pripažino, jog gynėjo argumentai dėl pernelyg ilgos Å¡ios procesinės prievartos priemonės trukmės yra nepagrįsti (baudžiamosios bylos III tomo 62-64 lapai). Vadinasi baudžiamojo proceso metu apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieÅ¡kovo teisės į kuo greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ pažeidimo, nors tokį klausimÄ ieÅ¡kovo gynėjas kėlė.IeÅ¡kovas yra teisus, teigdamas, kad BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog ikiteisminis tyrimas dėl apysunkių nusikaltimų turi bÅ«ti atliktas ne ilgiau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius.

Tačiau to paties straipsnio 2 dalis numato, jog Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro praÅ¡ymu gali pratęsti aukÅ¡tesnysis prokuroras rezoliucija. Baudžiamojoje byloje esantys tyrimui vadovaujančio prokuroro praÅ¡ymai pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ patvirtina, kad aukÅ¡tesnysis prokuroras ikiteisminio tyrimo terminÄ 2011-10-05 ir 2012-01-05 rezoliucijomis pratęsė (baudžiamosios bylos I tomo 1-3 lapai). Todėl net ir vertinant ieÅ¡kovo argumentus dėl Å¡eÅ¡ių mėnesių termino galimo pažeidimo, pripažintina, kad BPK 176 straipsnis pažeistas nebuvo, nes ikiteisminis tyrimas nevyko savavaliÅ¡kai ilgiau nei leidžia įstatymas, jo terminai buvo pratęsti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo atlikimui turėjo bÅ«ti taikomas devynių mėnesių terminas, o ne Å¡eÅ¡ių, kaip teigia ieÅ¡kovas, nes BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ikiteisminis tyrimas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų turi bÅ«ti atliktas ne ilgiau kaip per devynis mėnesius.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovui inkriminuota veika buvo kvalifikuojama pagal jos padarymo metu galiojusiÄ BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-07-05), kuri pradėjus ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡ tiesų buvo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nes Å¡ios normos sankcija nevirÅ¡ijo 6 metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 4 dalis). Tačiau nuo 2011-07-05 įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), pagal kuriÄ Å¡i veika tapo sunkiu nusikaltimu, nes Å¡ios normos sankcijoje numatyta didžiausia bausmė buvo padidinta iki 7 metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad praėjus trims mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios valstybė nustatė ilgesnį - devynių mėnesių - terminÄ BK 228 straipsnyje 2 dalyje numatytų veikų, kurios tuo metu tapo sunkiais nusikaltimais, iÅ¡tyrimui. Ir nors, pagal BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalis, ieÅ¡kovo veikai kvalifikuoti, pagal materialiosios teisės nuostatas turėjo bÅ«ti taikoma jos padarymo metu galiojusi BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija (kaip lengvinanti jo teisinę padėtį), tačiau pagal BPK 5 straipsnio 1 dalį, proceso tvarkÄ nustato ne baudžiamasis kodeksas, o baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu.

Todėl Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas nuo 2011-07-05 prasitęsė nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki devynių mėnesių, nes pati valstybė, pakeitusi ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentavimÄ , nustatė ilgesnį tokių nusikalstamų veikų iÅ¡tyrimo terminÄ .          Taip pat pažymėtina, jog BPK 176 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundÄ , gali priimti Å¡io Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus.

BPK 215 straipsnis suteikia teisę įtariamajam, jo atstovui ar gynėjui paduoti skundÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Å iuo atveju nei ieÅ¡kovas, nei jo gynėjas neskundė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmų dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, todėl akivaizdu, kad pats ieÅ¡kovas pareigÅ«nų veiksmų nevertino kaip tyrimo vilkinimo. Vadinasi ir tokios trukmės ikiteisminis tyrimas nepažeidė ieÅ¡kovo teisių, nes prieÅ¡ingu atveju jis bÅ«tų jas gynęs BPK 215 straipsnyje nustatyta tvarka.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas visÄ laikÄ vyko intensyviai, jo terminas, numatytas BPK 176 straipsnio 1 dalyje, buvo pratęstas nuo Å¡eÅ¡ių iki devynių mėnesių pačios valstybės, o aukÅ¡tesniojo prokuroro rezoliucija jis buvo pratęstas dar trims mėnesiams, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo trukmės pats nelaikė per ilga ir tyrimo vilkinimas nebuvo konstatuotas BPK 215 straipsnio tvarka, nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeistas BPK 176 straipsnis, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus.  Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo argumentų, nepateisinamai ilgÄ procesÄ nuo kaltinamojo akto suraÅ¡ymo iki iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo jis sieja ne su kokiais nors netinkamais teismų veiksmais organizuojant bylos nagrinėjimÄ , o tik su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, priėmė tokį nuosprendį, kurį ieÅ¡kovas turėjo apskųsti, ir dėl to baudžiamosios bylos nagrinėjimas iki jo iÅ¡teisinimo nepagrįstai ilgai užsitęsė dar 5 mėnesius.

Tokia ieÅ¡kinio argumentacija iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ne ieÅ¡kovo priekaiÅ¡tÄ pirmosios instancijos teismui, kad jis per ilgai nagrinėjo bylÄ , o ieÅ¡kovo argumentÄ , kad pirmos instancijos teismas savo nuosprendžiu savaime padarė jam žalÄ , nes nuo jo priėmimo iki jo iÅ¡teisinimo turėjo praeiti dar 5 mėnesiai kol apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas. Tačiau toks ieÅ¡kovo argumentas dėl per ilgo bylos nagrinėjimo teisme taip pat yra nepagrįstas.Kaip minėta, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisme buvo gauta 2012-04-03, o nuosprendis priimtas 2012-10-11.

Taigi, procesas pirmos instancijos teisme užtruko 6 mėnesius ir 8 dienas. Pažymėtina, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta jau antrame teismo posėdyje, o dėl bÅ«tinybės daryti pertraukÄ po pirmojo teismo posėdžio nėra jokios teismo kaltės. Viena vertus, į pirmÄ jį teismo posėdį neatvyko liudytojas V. E., be kurio parodymų iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės nematė galimybės visi proceso dalyviai, todėl teismas ne dėl savo kaltės negalėjo iÅ¡nagrinėti bylos per vienÄ posėdį.

O antra vertus, paties ieÅ¡kovo gynėjas pirmojo posėdžio metu pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ papildomai iÅ¡kviesti du liudytojus. Pabrėžtina, kad iÅ¡ pirmojo teismo posėdžio protokolo matyti, jog sekančio posėdžio data buvo derinama su visais proceso dalyviais ir paskirta tokia data, kuri atitiko visų proceso dalyvių galimybę dalyvauti sekančiame posėdyje (baudžiamosios bylos II tomo 27-31 lapai.). Todėl tai taip pat patvirtina, kad teismo veiksmuose, organizuojant bylos nagrinėjimÄ , nebuvo jokių proceso vilkinimo požymių, nes teisėja dėjo visas pastangas iÅ¡nagrinėti bylÄ kaip galima greičiau.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, pirmos instancijos teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme paskyrė 2012-12-19 (BPK 319 straipsnio 2 dalis), o pati byla taip pat buvo iÅ¡nagrinėta per du teismo posėdžius.

Dėl bÅ«tinybės atidėti bylos nagrinėjimÄ pirmajame teismo posėdyje taip pat nėra jokios apeliacinio teismo kaltės, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo gynėjo pateikto praÅ¡ymo ir teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl ieÅ¡kovo gynėjo ligos (baudžiamosios bylos III tomo 131-135 lapai.). Pabrėžtina, kad iÅ¡ pirmojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog sekančio posėdžio data buvo derinama su visais proceso dalyviais, o pats posėdis atidėtas tik Å¡iek tiek daugiau nei vienam mėnesiui (baudžiamosios bylos III tomo 135 lapas).

Vadinasi bylos iÅ¡nagrinėjimas apeliacine tvarka užtruko tik dėl ieÅ¡kovo gynėjo ligos, ir tik 37 dienomis ilgiau nei ji bÅ«tų iÅ¡nagrinėta pirmame teismo posėdyje. Todėl ir apeliacinės instancijos teismo veiksmuose, organizuojant bylos nagrinėjimÄ , nebuvo jokių proceso vilkinimo požymių.  Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimas per du teismo posėdžius pirmosios instancijos teisme, ir per du teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių prireikė antrųjų teismo posėdžių, nelaikytinas per ilgu bylos nagrinėjimu nei EŽTT, nei nacionalinių teismų praktikos požiÅ«riu.

Vertinant ieÅ¡kovo argumentÄ , kad pats pirmos instancijos teismo nuosprendis savaime padarė jam žalÄ , nes iki jo panaikinimo turėjo praeiti dar 5 mėnesiai, bÅ«tina pabrėžti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinai suformavęs teismų praktikÄ dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reikÅ¡mės nagrinėjant valstybės civilinę atsakomybę, kylančiÄ iÅ¡ neteisėtų valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų veiksmų. Å iuo klausimu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis reiÅ¡kia asmens reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti.

IÅ¡teisinamasis nuosprendis savaime nereiÅ¡kia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretÅ«s pareigÅ«nų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-183/2006, Nr. 3K-3-169/2007). PrieÅ¡ingai, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-169/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžia, kad civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-364/2008).Å ioje byloje nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino baudžiamojoje byloje esančių įrodymų reikÅ¡mę ir jų pakankamumÄ ieÅ¡kovo kaltei pagrįsti nei pirmos instancijos teismas, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas dėl kokių nors esminių baudžiamojo proceso ir ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, kad ieÅ¡kovas neteisėtai ir nepagrįstai buvo įtariamas ir kaltinamas, ir kad dėl nuosprendžio panaikinimo valstybei savaime turi kilti civilinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovui už jo nepatogumus baudžiamojo proceso metu.

Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė, ir nustatė, jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendį panaikinto ir priėmė naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, jų pakankamumo ieÅ¡kovo kaltei pagrįsti prasme, bet nekonstatavo jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, jokių neteisėtų valstybės pareigÅ«nų veiksmų renkant įrodymus ir taikant kardomÄ sias bei procesines prievartos priemones, nekonstatavo, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas neteisėtai, ar kad jo priėmimui įtakos turėjo neteisėti teisėjos veiksmai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiu atveju pripažįsta, kad tokie iÅ¡teisinimo pagrindai nepaneigia faktinių veiksmų, sudariusių prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-364/2008).Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad iÅ¡vadÄ ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju daro tik teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalys).

Tai reiÅ¡kia, kad žemesnės instancijos teismo teisėjas tuos pačius įrodymus įvertindamas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris nesutampa su aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų vidiniu įsitikinimu, jokių neteisėtų veiksmų neatlieka, jeigu nėra nustatytos kitos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad teisėjas sprendimÄ priėmė neteisėtai (pavyzdžiui bÅ«damas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas tyčia pakenti kaltinamajam, akivaizdžiai aplaidžiai atlikdamas savo pareigas ir pan.).

Tokių pirmos instancijos teismo teisėjo priimto nuosprendžio neteisėtumÄ galinčių patvirtinti faktų Å¡iuo atveju nenustatyta ir ieÅ¡kovas jų neįrodė. Todėl valstybės civilinės atsakomybės prasme, ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimas kaip tik ir reiÅ¡kia jo reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės ir priimtas pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo neteisėti, ir kad valstybė turi atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui už tai, kad įstatymų nustatyta tvarka stengėsi atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , apie kuriÄ pareigÅ«nai turėjo tam tikrų duomenų, nors aukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone jų ir nepakako apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

PrieÅ¡ingu atveju, pripažinus, kad bet kokio iÅ¡teisinimo atveju, nepriklausomai nuo iÅ¡teisinimo pagrindo, iÅ¡teisintam asmeniui valstybė turi atlyginti už jo patirtus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, net jeigu viso proceso metu pareigÅ«nai ir nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, iÅ¡kiltų grėsmė, jog nusikalstamų veikų atskleidimas ir jų iÅ¡tyrimas valstybei taptų neadekvačia finansine naÅ¡ta. Ä®vertinęs visus aukščiau nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir ieÅ¡kovui taikyti kardomÄ sias ir procesinės prievartos priemones iki jo iÅ¡teisinimo buvo, baudžiamasis procesas nebuvo vilkinamas ir neužtruko pernelyg ilgai, visi ieÅ¡kovo teisių suvaržymai proceso metu buvo bÅ«tini, teisėti ir proporcingi.

Atitinkamai konstatavus, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė bylÄ tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų neteisėtų veiksmų, valstybei neatsiranda ir pareiga atlyginti ieÅ¡kovo nurodomÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-319/2008). IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovui negali bÅ«ti priteisiamos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), išieškotinos iš ieškovo, nes jis yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bet nėra atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a : Ieškovo A. Š. ieškinį atmesti. Išieškoti iš ieškovo A.

Å . 32 Lt (trisdeÅ¡imt litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimÄ , jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

             Teisėjas                                                                                                                Ramūnas Šarka